Creditreform News

Milijonines investicijas Klaipėdoje žadėję verslininkai pasitraukė

Bankrotu nutarta užbaigti veiklą veiklą įmonės, kuri Klaipėdoje žadėjo investuoti bent 10 milijonų eurų ir gamyklą laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti maisto ir kosmetikos pramonei skirtus ekstraktus.

Birželio 16 dieną įvykusio bendrovės „Capella Baltica“ kreditorių susirinkime nutarta skelbti bankrotą ne teismo tvarka. „Dėl iškilusių finansinių sunkumų „Capella Baltica“ neturi galimybių grąžinti susikaupusių skolų visiems kreditoriams“, – teigiama susirinkimo protokole. Anot jo, susirinkime dalyvavo tik vienas kreditorius – Klaipėdos finansinių paslaugų ir apskaitos įmonė „Finansinių sprendimų valdymas“, kuriai bankrutuojanti bendrovė skolinga 3,6 tūkst. eurų.

2017-ųjų pabaigoje Klaipėdos LEZ įkurta „Capella Baltica“ netrukus paskelbė, kad uostamiestyje investuos 10 mln. eurų ir statys maisto bei kosmetikos ekstraktų gamyklą, o produkciją eksportuos į Europos Sąjungos šalis, JAV bei Aziją. Po metų patikslinta, jog uostamiestyje iš šaldytos gyvulinės kilmės žaliavos bus išgaunami taukai ir baltymai, iki 13 mln. eurų išaugo planuojamos investicijos. Žadėta, kad Klaipėdoje bus sukurta 40 darbo vietų biochemikams, inžinieriams ir kitiems specialistams. Paskelbus projektinius gamyklos statybų pasiūlymus Klaipėdos Marių bendruomenė kreipėsi į įvairias institucijas ir išreiškė nepritarimą tokiems planams, visgi po tam tikrų korekcijų 2019-ųjų pabaigoje gautas gamyklos statybų leidimas. Tuo metu visos „Capella Baltica“ akcijos priklausė Jevgenijui Strazdingui Zotovui, kuris gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Ispanijoje, vėliau įmonės valdyme pradėjo dalyvauti Ispanijos įmonė „Capella Atlantico“, o po kurio laiko kontrolę perėmė tuo pačiu pavadinimu Kipre registruota įmonė. Finansines ataskaitas bendrovė paskutinį kartą teikė už 2023-iuosius metus. Tąkart ji gavo tik 17,6 tūkst. eurų pajamų bei patyrė 220 tūkst. eurų nuostolį. „Vakarų ekspreso“ žiniomis, „Capella Atlantico“ savo veiklą pastebimai pristabdė po to, kai 2022 metais Rusija pradėjo karą Ukrainoje. 2018 m. naujienų agentūra BNS rašė, kad Klaipėdos LEZ į miltelių ir aliejinių ekstraktų gamyklą bei laboratoriją ketina investuoti neseniai Lietuvoje įsteigta įmonė „Capella Baltica“ – jos akcininkas ir vadovas yra Jevgenijus Strazdingas Zotovas. Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumo surinkti duomenys iš „Panama Papers“ tyrimo rodė, kad J. Strazdingas yra registruotas Maskvoje, jis taip pat yra buvęs Mergelių salose registruotos bendrovės „Capella Star Group“ akcininkas. https://www.delfi.lt/verslas/verslas/milijonines-investicijas-klaipedoje-zadeje-verslininkai-pasitrauke-120120377

Viena „Utenos trikotažo“ įmonių stabdys veiklą: dirbo daugiau nei šimtas darbuotojų

„Utenos trikotažo“ grupės valdoma siuvimo paslaugų įmonė „Šatrija“ nuo liepos 21 d. stabdo veiklą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dėl to birželio 20 d. sprendimą priėmė „Šatrijos“ valdyba. Kaip teigiama, šis procesas įtakos „Utenos trikotažo“ veiklai ir restruktūrizavimo procesui neturės.

„Sprendimas buvo labai sudėtingas, tačiau būtinas atsižvelgiant į rinkos tendencijas. Šiuo metu mums svarbiausia – užtikrinti, kad kiekvienas „Šatrijos“ darbuotojas gautų visas jam priklausančias kompensacijas. „Utenos trikotažo“ veiklai, o taip pat ir restruktūrizavimo planui, šis procesas įtakos neturės.

Įmonių veiklos nėra tarpusavyje susijusios – „Šatrija“ teikia tik siuvimo paslaugą išorės klientams, tuo metu „Utenos trikotažas“ teikia platesnio spektro paslaugas“, – sako „Šatrijos“ valdybos pirmininkas Vytautas Vaškys. „Rekvizitai.lt“ duomenimis, „Šatrijoje“ šiuo metu dirba 120 darbuotojų. Jų vidutinė alga balandį siekė 1426 eurus „ant popieriaus“. „Delfi“ įmonės pasiteiravo, ar visi darbuotojai bus atleidžiami, ar daliai jų bus pasiūlyta kitos darbo vietos. Gavę atsakymą, papildysime.

Stabdyti veiklą nuspręsta atsižvelgiant į pastarųjų dvejų metų finansinius rezultatus. Pastaraisiais metais konkurencija tekstilės pramonėje smarkiai išaugo: „Šatrijos“ klientai siuvimo paslaugas vis dažniau perkelia į pigesnes šalis Azijoje arba Afrikoje. Lietuvoje sparčiai augant darbo užmokesčiui ir kitoms sąnaudoms, bendrovė, net esant pilnai gamybos apkrovai, nuo 2023 m. patyrė nuolatinių finansinių nuostolių ir savo kainomis negali konkuruoti su pigesnėmis trečiosiomis šalimis. Dėl šių priežasčių įmonės valdyba priėmė sprendimą sustabdyti veiklą. „Šatrija“ iki liepos 21 d. užbaigs šiuo metu klientams turimus įsipareigojimus ir naujų užsakymų nebepriims.

Artimiausiu metu įmonė kreipsis į kreditorius dėl pagalbos suteikimo ir nemokumo procedūros inicijavimo, o taip pat informuos akcininkus apie pradedamą procedūrą „Utenos trikotažo“ restruktūrizavimo plane buvo numatyta parduoti AB „Šatrijos“ akcijas, o pradėjus nemokumo procedūrą, bus parduodamas AB „Šatrijos“ turtas, tad iš esmės restruktūrizavimo proceso tai nepaveiks. 2024 m. įmonės pajamos siekė 2,5 mln. eurų, tačiau veikla buvo nuostolingas: patyrė 308 433 eurų nuostolį.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/viena-utenos-trikotazo-imoniu-stabdys-veikla-dirbo-daugiau-nei-simtas-darbuotoju-120119993

26 metus veikusi įmonė atleidžia beveik visus darbuotojus: „Mus tiesiog nukonkuravo“

Vilniuje veikianti įmonė „Leovira“ atleidžia beveik visus savo darbuotojus. Užimtumo tarnybos duomenimis, atleidimo lapeliai išduoti 24 asmenims. Daugiau nuotraukų (2) Internetiniame tinklapyje rekvizitai.lt rašoma, kad įmonė „Leovira“ specializuojasi vėdinimo ir pneumotransporto sistemų elementų gamyboje. Įmonėje dirbo 27 darbuotojai. Praėjusiais metais bendrovė fiksavo 140 989 eurų nuostolį. Naujienų portalo Lrytas kalbintas naujai paskirtas įmonės direktorius Gediminas Zaikauskas sakė, kad įmonė neatlaikė aštrios konkurencijos, todėl su didžiąja dalimi darbuotojų teko atsisveikinti, jiems išmokėtos išeitinės.

Internetiniame tinklapyje rekvizitai.lt rašoma, kad įmonė „Leovira“ specializuojasi vėdinimo ir pneumotransporto sistemų elementų gamyboje. Įmonėje dirbo 27 darbuotojai. Praėjusiais metais bendrovė fiksavo 140 989 eurų nuostolį. Naujienų portalo Lrytas kalbintas naujai paskirtas įmonės direktorius Gediminas Zaikauskas sakė, kad įmonė neatlaikė aštrios konkurencijos, todėl su didžiąja dalimi darbuotojų teko atsisveikinti, jiems išmokėtos išeitinės. „Gamyba stabdoma, esame prie bankroto ribos. Įmonę nupirko kitas savininkas. <...> Gamykla dirbo į minusą. Esu naujai paskirtas vadovas, bet kiek kalbėjau su žmonėmis, nebuvo didelių užsakymų, po COVID-19 pandemijos atsidarė dvi įmonės, kurių apyvartos dešimtis ar šimtais kartų didesnės. Mus tiesiog nukonkuravo: pigiau pagamina, daugiau pasiūlo... Su darbuotojais piktuoju neišsiskyrėme, jiems išmokėtos išeitinės“, – tvirtina G.Zaikauskas. https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2025/06/19/news/26-metus-veikusi-imone-atleidzia-beveik-visus-darbuotojus-mus-tiesiog-nukonkuravo--38346671

Mažųjų ir smulkiųjų vežėjų gretos ir toliau retėja, per metus neliko 152 įmonių

Nepaisant to, kad Lietuvos transporto sektoriuje darbuotojų daugėja, bet augimo tendencijos fiksuojamas tik didžiausiose įmonėse, o mažosios ir smulkiosios patiria vis daugiau ekonominių sunkumų. Per metus, nuo 2021 m., nebeliko 152 įmonių – 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Mažųjų įmonių grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 20, o smulkiųjų – net 753. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės, o veiklą pradėjo 1 stambi ir 31 vidutinė įmonė.

Pilną tekstą skaitykite čia.

Kurio Lietuvos regiono verslai pernai patyrė daugiausiai ir mažiausiai nesėkmių?

Nors pernai daugiausiai verslo nesėkmes patyrusių verslų reitingo viršūnėje - nedidelės ir aktyviu bei skaitlingu verslu negalinčios pasigirti savivaldybės, tačiau ir daugumoje didmiesčių bei kurortų situacija su verslą persekiojusiomis problemomis nėra blizganti. 

„Pernai metai buvo kiek optimistiškesni, nei 2019-ieji – sulaukėme COVID-19 vakcinos, įsibėgėjo valstybės pagalbos priemonės, o antroji metų pusė praėjo be karantino ir net vienu metu ėmė atrodyti, kad jau grįšime prie normalaus gyvenimo, tačiau, kaip rodo mūsų sudarytas verslo nesėkmių reitingas, skaudžiausiai pandemijos užkabinti sektoriai ir toliau jaučiasi ne itin gerai, - sako tarptautinės kreditų rizikos valdymo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - šiemet jau tradiciškai suskaičiavome verslui, veikiančiam kiekvienoje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių, pernai tekusius bankrotus, įregistruotus turto areštus ir personalą praradusias įmones. Kiekvienai iš šių verslo negandų pritaikėme skirtingą svertinę reikšmę: bankrotams didžiausią, o areštams – mažiausią. Skaičiavome verslo negandų santykį šimtui konkrečioje savivaldybėje metų pradžioje veikusių įmonių. Tokiu būdu susidėliojo bendras Lietuvos verslo nesėkmių 2021 m. reitingas, kurio pradžioje – mažiausią, o pabaigoje – didžiausią verslo nesėkmių koncentraciją turėjusios savivaldybės.“

Reitingo lyderiai ir autsaideriai

Paaiškėjo, kad menkiausia verslo nesėkmių koncentracija buvo Varėnos, Druskininkų ir Kėdainių savivaldybėse, o didžiausia Kalvarijos, Radviliškio ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Tačiau tai nereiškia, kad didieji miestai ar kurortai, kuriuos pandemija prispaudė skaudžiausiai, gali pasigirti maža verslo nesėkmių koncentracija (žr. infografiką). Tik du didmiesčiai pateko tarp regionų, kur įmonių nesėkmių procentas buvo mažiausias (Panevėžys – 14 vieta, Šiauliai – 18 vieta), trys atsidūrė už raudonos linijos, t.y. arčiau labiausiai nuskriaustų Lietuvos regionų (Kaunas – 48, Klaipėda – 54, Vilnius – 56). Vilniuje, Kaune turime didžiausią įvairių verslų sankaupą, didžiausią konkurenciją ir didžiausią apetitą rizikai, tad didelis verslo nesėkmių procentas nestebina. Iš kurortų geriausiai sunkius metus atlaikė jau minėti Druskininkai (2 vieta), Neringa atsidūrė arčiau reitingo vidurio (25 vieta), o Palangoje (44 vieta) ir Birštone (53 vieta) verslas patyrė gerokai daugiau problemų.

Pastebėtina, kad Druskininkai ir ankstesnių metų verslo nesėkmių reitinguose pasirodydavo gerai. Vienas iš paaiškinimų – jau ganėtinai susiformavę ir nusistovėje verslai (nedidelis naujų verslų atsiradimo procentas, apie kurį toliau šiame tekste), taip pat nedidelė sezoniškumo įtaka (žmonės čia važiuoja ne tik vasarą, kaip į kurortus prie jūros). Nereikia atmesti ir išaugusios gydymo bei atstatymo paslaugų paklausos iš asmenų, persirgusių COVID-19. Prastesnis Neringos rezultatas galėtų būti aiškinamas ryškiu sezoniškumu ir tuo, kad šis poilsiamiestis sulaukė nedaug užsieniečių, kurie paprastai būdavo pagrindiniai kurorto verslų maitintojai. Palanga visuomet pasižymėjo didesniu vietinių verslų rizikingumu, tuo pačiu metu aiškiai išreikštu sezoniškumu ir tuo, kad šis kurortas pozicionuojamas kaip mažesnių (nei Neringa) kainų vieta. Tarp kurortų paskutinė Birštono vieta gali būti paaiškinama dar nenusistovėjusiais miesto verslais (kurortas dar tik auga) ir mažesnėmis galimybėmis čia išleisti pinigus ne sezono metu. Tikėkimės, kad ilgainiui, Birštonas dalinsis pakankamai aukšta vieta reitinge kartu su Druskininkais.

Lyderiai atskirose nesėkmių rungtyse

2021-aisiais įmonių, kurios pasiskelbė ar buvo paskelbtos bankrutuojančiomis, vis dar yra mažiau nei nepandeminiais metais. Kaip rodo surinkta informacija, mažiausiai bankrotų (o tiksliau – nei vieno) fiksuota Biržų, Joniškio bei Lazdijų savivaldybėse. Geriausia situacija su bankrutuojančiomis įmonėmis iš kurortų buvo Druskininkuose (8 vieta), Palangos padėtis prastesnė (21 vieta), visi kiti kurortai atsidūrė jau raudonojoje zonoje (41-60 vietos). Birštone fiksuota didžiausia rinką paliekančių verslų koncentracija. Didmiesčiuose padėtis su rankas iškėlusiomis kompanijomis taip pat nelabai gera – visi didmiesčiai, išskyrus Šiaulius (31 vieta), atsidūrė raudonojoje zonoje.

Įmonių, kurioms pernai metais registruoti turto areštai, mažiausiai buvo jau minėtoje Biržų, o taip pat Varėnos ir Šilalės savivaldybėse. Kurortų grupėje geriausiai pasirodė jau minėtas Birštonas (9), Druskininkai (11), Palanga pateko į rajonų, kur areštų koncentracija didžiausia, grupę. Visi didmiesčiai taipogi įsitaisė už raudonos linijos (41-60 vietos), tik Šiauliai užėmė 10 vietą žaliojoje zonoje.

2021 m. pradžioje Lietuvoje buvo daugiau kaip 5 tūkstančiai įmonių, kurios samdė vieną ar daugiau darbuotojų, tačiau metų pabaigoje visą personalą prarado. Panašu, kad ir jas galime laikyti verslo nesėkmių aukomis ir vadinti ištuštėjusiomis įmonėmis. Tokių įmonių dalis buvo didžiausia Kazlų Rūdos, Šilalės ir Šiaulių rajonuose. Iš kurortų prasčiausia padėtis susiklostė Birštone (57), Palangoje (54). Druskininkai (14) ir Neringa (5) įsitaisė mažai tokių verslo negandų patyrusių savivaldybių grupėje. Iš didmiesčių labiausiai įmonių tuštėjimo virusas buvo įsisukęs į Vilniaus (50 vieta), Kauno (46) ir Klaipėdos (42) verslus. Daug geriau padėtis atrodo Šiauliuose (15) ir ypač Panevėžyje (6). Tiesa, Panevėžys gerokai atsilieka pagal kitą svarbų parametrą, kurį pristatysime šio teksto pabaigoje.

Tarp įsiskolinusių dominuoja kurortai

 „Šalia tradicinių verslo nesėkmių „Creditreform Lietuva“ ekspertai analizavo ir situaciją regionuose su atidėtomis įmonių skolomis Sodrai, - sako S.Žilinskas, - Mat kuo didesnė kad ir atidėtų skolų kupra, tuo sunkiau tokia įmonei krutėti ir dargi bandyti augti, juk ir atidėtą skolą reikės kažkada grąžinti, o dar einamieji mokėjimai. Kaip parodė analizė, visi kurortai šįkart atsidūrė raudonojoje zonoje. Didžiausią įmonių, kurios skolingos Sodrai (bet skola atidėta) koncentraciją užfiksavome Birštone (60 vieta), Palangoje (57), Druskininkuose (56), kiek geriau - Neringoje (49). Įdomu, kad draugiją kurortams sudarė ir Zarasų (58) bei Ukmergės (59) bei Kauno miesto (55) savivaldybės.

Išeinančias keičia naujokės

Tačiau turime ir džiuginančių naujienų. Kaip paaiškėjo, bankrutuojančias ir ištuštėjusias įmones jau yra kuo pakeisti. Visose 60-yje Lietuvos savivaldybių naujų įmonių, įsteigtų pernai metais, skaičius gerokai viršijo bankrutavusių ir ištuštėjusių skaičius. Rekordininkė buvo Akmenės rajono savivaldybė, kur šimtui 2021 m. pradžioje veikusių verslų teko per 20 naujų. Gerai pasirodė Kauno (18,8) ir Prienų (18,7) rajonai. Deja, prasčiausiai su verslumu buvo Tauragės rajone (7,7), taip pat Druskininkuose (6,7) ir Panevėžyje (6,5). Tarp kurortų aktyviausiai verslus kūrė Birštono (18,3 įmonės šimtui veikiančių), Palangos (18,1) gyventojai. Tikriausiai nesunku bus atspėti, kad didmiesčių grupėje geriausia padėtis su verslumu buvo Vilniuje, kur šimtui veikiančių verslų pernai teko 18,1 naujos įmonės. Toliau miestai išsirikiavo lygiai taip pat, jei juos rikiuotume pagal gyventojų skaičių – nuo didžiausio iki mažiausio.

Kaip spėja ekspertai, 2022-aisiais laukiama „piktesnių“ kreditorių ir atitinkamai daugiau nemokumo, bankroto bylų bei turto areštų, kurių paprastai teismo prašo kreditoriai, siekiantys apsaugoti savo interesus. Kylančių kainų ir problemų su eksporto rinkomis fone, metams pasibaigus, tikėtina, turėsime gerokai pasikeitusį vaizdą su verslo nesėkmių lyderiais ir autsaideriais.