Restruktūrizavimas – kaip gelbėti karantino nualintą verslą

Suskleisti...

Dažnai manoma, kad restruktūrizavimas yra paskutinis žingsnis prieš bendrovei skelbiant bankrotą. Tačiau specialistai sako, kad toks požiūris yra paviršutiniškas ir gali klaidinti. Sklandus restruktūrizavimo procesas leidžia laikinų sunkumų turinčioms įmonėms vėl atsistoti ant kojų, todėl šios verslo gelbėjimo galimybės nuvertinti nereikėtų.

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius, sako, kad skirtingais laikotarpiais kone visos įmonės susiduria su laikinais sunkumais, kuomet tampa sudėtinga vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Į tokią padėtį daugelį įstūmė COVID-19 pandemijos pasekme tapęs karantinas. Pasak pašnekovo, restruktūrizavimas – ne paskutinioji galima priemonė, o vienas iš efektyvių teisinių įrankių, padedančių atgaivinti įmonę ir suvaldyti finansinius srautus, ribojant kreditorių apetitą.   

Specialisto teigimu, įmonės teisiniu restruktūrizavimu gali naudotis dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti laikini sunkumai, kuriuos lėmė išoriniai faktoriai, tokie, kaip pasikeitusi konkurencinė aplinka, rinkos reguliavimas, trečiųjų asmenų reikalavimai. Taip pat į duobę įmonę gali įstumti vidiniai veiksniai: netinkamas piniginių srautų ir įsipareigojimų balanso valdymas, nepagrįstai didelė rizikos tolerancija, nesąžiningumas, nekompetencija, nesėkmingos investicijos ir pan.

„Dažnai sunkumus lemia ir išorinių, ir vidinių veiksnių samplaika“, – pasakoja R. Dešukas. Anot jo, dažniau restruktūrizuojamos gamybos, prekybos įmonės, rečiau – paslaugų ar konsultaciniai verslai.

„Kitaip tariant, jei įmonė turi likvidaus materialaus turto ar atsargų, didesnė tikimybė, kad kreditoriai dar norės suteikti tokiam subjektui šansą vykdyti veiklą ir taip subalansuoti gaunamas įplaukas ne tik iš veiklos, bet ir iš pačios įmonės realizuotino turimo turto. Liūdnesnis likimas laukia įmonių, neturinčių materialiojo turto; labai abejotina, kad atsiras rimtų argumentų tokioms įmonėms restruktūrizuotis“, – išskiria pašnekovas.

Praktika rodo, kad mėgindamos išgelbėti verslą restruktūrizavimu naudojasi ilgesnę veiklos istoriją turinčios įmonės. Nors, jei tikrasis restruktūrizavimo tikslas yra atitolinti bankrotą, šiuo strateginiu veiksmu formaliai gali pasinaudoti ir jaunesni verslai – tą leidžia naujasis, nuo 2020 m. sausio įsigaliojęs Nemokumo įstatymas.

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius. Ryčio Galadausko nuotr.

Pasitikėjimo rodiklis

Vis dėlto, pasinaudoti šia priemone geba ne visos bendrovės. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, net 86% arba 357 iš 413 Lietuvoje iškeltų restruktūrizavimo atvejų baigėsi nutraukimu.

„Viena didžiausių priežasčių, dėl kurios restruktūrizavimas baigiasi nesėkme, yra bendravimo su kreditoriais, partneriais ir tiekėjais vengimas ar net ignoravimas, – detalizuoja R. Dešukas. – Restruktūrizavimo procesas bendrovei gali tapti galimybe atnaujinti veiklą, tačiau tą padaryti sunku, jeigu įmonės vadovai nesirenka atvirumo strategijos“.

Pašnekovas pabrėžia, kad restruktūrizavimo bylą išsikeliantis verslas, kuris nemezga dialogo, dažnai praranda rinkos dalyvių pasitikėjimą.

„Kai nėra komunikacijos ir pasitikėjimo, netenkama užsakymų, ir įmonės problemos tampa dar gilesnės“, – akcentuoja R. Dešukas.

Ekspertų pagalba

Šiaulių banko specialisto teigimu, laikinų sunkumų šalinimo sprendimai priklauso nuo įmonės vidinės brandos ir sunkumų pobūdžio bei masto. Jei tarp įmonės ir kreditorių, tiekėjų ar užsakovų atsiranda pasitikėjimas, sunkumus galima išspręsti ir be teismo arbitro vaidmenyje, nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo.

„Tokiu atveju, reikia pertvarkyti skolinius įsipareigojimus, restruktūrizuojant paskolas ar kitaip subalansuojant sutartyse numatytas teises bei įsipareigojimus“, – sako R. Dešukas.

Tačiau, jei pasitikėjimo ir dialogo nėra, arba įmonės padėtis yra išties sudėtinga, prisireikia teisinio restruktūrizavimo proceso su licenciją turinčiu nemokumo administratoriumi ir proceso nagrinėjimu teisme. Pašnekovas pabrėžia, kad teisinis kelias yra sudėtingas procesas, todėl įmonei teks pasitelkti išorės konsultantų pagalbą.

„Sunkumų stadiją norinčiam pereiti verslui reikia naujų idėjų ir požiūrio – kitu žvilgsniu pažiūrėti į vidinius procesus, verslo strategiją, verslo modelį. Šis kelias reikalauja didelės vidinės drausmės ir kontrolės, o tą pasiekti vidiniais resursais – itin sunku“, – teigia p. Dešukas.

Jis pasakoja, kad sėkmingai sunkumus įveikia tos bendrovės, kurios preventyviai stebi ir vertina esminius veiklos rodiklius – jei rodikliai netenkina, imamasi visų įmanomų priemonių. Tik išnaudojus visą savo turimų vidinių resursų arsenalą, papildomai pasitelkiami išorės konsultantai. Tiesa, nereikia besąlygiškai susivilioti konsultantų pagalba – ne visada jų profesionalumas sutampa su įmonės, išgyvenančios finansinius sunkumus, interesais.

Restruktūrizavimo procesas: žingsnis po žingsnio

Įmonė, apsisprendusi kelti restruktūrizavimo bylą, visuomet turi nusimatyti sunkumų šalinimo planą. Svarbu pabrėžti, kad dar prieš rengiant šį dokumentą būtina tartis su pagrindiniais įmonės kreditoriais: jeigu jie nepritars planuojamiems veiksmams, tolesnės procedūros taps tiesioginėmis įmonės ir jos savininkų išlaidomis, kurios problemos sprendimą tik nutolins – žinoma, jeigu nebus per vėlu jas spręsti.

Parengtas restruktūrizavimo plano ruošinys, kaip ir sprendimas restruktūrizuotis, turi būti patvirtinti pačios įmonės dalyvių susirinkime.

Įmonės vadovas privalo informuoti visus įmonės kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos ir paprašyti finansinės pagalbos ar nuolaidų; vėliau kreipiamasi į teismą dėl nemokumo/restruktūrizavimo bylos kėlimo. Pareiškime taip pat nurodoma ir restruktūrizavimo procesui pasirinkta restruktūrizavimo administratoriumi sutinkančio būti asmens kandidatūra, jei nusprendžiama pasitelkti administratoriaus pagalbą (naujasis Nemokumo įstatymas leidžia restruktūrizuotis be administratoriaus, paliekant administratoriaus funkcijas įmonės vadovui).  

Teismas nutartimis priima pareiškimą dėl nemokumo bylos kėlimo, ir vėliau išspendžia klausimą dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo. Teismas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi nuspręsti per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo (su galimybe pratęsti terminą dar 30 dienų (papildomai)). Šiame etape teismas iš esmės įvertina ar besikreipiantis į teismą subjektas atitinka esminius restruktūrizavimo bylai kelti reikalaujamus kriterijus, taip pat įvertina į restruktūrizavimo bylą įstojusių suinteresuotų asmenų (dažniausiai tai būna kreditoriai) pozicijas. Restruktūrizavimo procesas yra sėkmingas tik tada, jei tokiam veiksmui pritaria esminiai įmonės kreditoriai (šių yra dvi grupės (užtikrinti įkeitimu ir kiti)); kreditorių grupių daugumos pritarimai bus reikalingi kitame restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape. 

Šaltinis: https://sb.lt/lt/apie/naudinga/straipsniai/restrukturizavimas-kaip-gelbeti-karantino-nualinta-versla

Rodyti daugiau...

Patvirtintos duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklės

Suskleisti...

Informuojame, kad patvirtintas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. V4-174 „Dėl duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“, kuris paskelbtas interneto svetainės skiltyje „Teisinė informacija » Teisės aktai » Nemokumas“ skyriuje „Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymai“.

Šaltinis: http://www.avnt.lt/kita/naujienos/patvirtintos-duomen-apie-juridini-asmen-nemokumo-procesus-teikimo-ir-skelbimo-taisykl-s/

Rodyti daugiau...

Ekspertai: COVID-19 žadėto bankrotų pliūpsnio kol kas nesukėlė

Suskleisti...

„Creditreform Lietuva“ ir „SME Finance“ išanalizuoti naujausi Lietuvos įmonių bankrotų duomenys rodo, kad nepaisant besitęsiančio COVID-19 poveikio Lietuvos ekonomikai, pradėtų bankroto procedūrų skaičius Lietuvoje toliau mažėja. Apie tai skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Duomenys rodo, kad 2020 m. liepą Lietuvoje buvo pradėtos 63 įmonių bankrotų procedūros – 2,2 karto mažiau nei 2019 m. liepą, kai buvo paskelbta apie 142 bankrotų procedūras. Per metus, t.y. lyginant su 2019 m. liepos mėnesiu, pradėtų bankrotų procedūrų skaičius sumažėjo 79 vienetais. Palyginti su 2019 m. liepa, 14-oje iš 20-ies Lietuvos ekonomikos sektorių yra fiksuojamas pradėtų bankroto procedūrų skaičiaus sumažėjimas; keturiuose sektoriuose bankrotų dinamika nepasikeitė, o dviejuose sektoriuose bankrotų skaičius per metus išaugo.

Apynasris bankrotams

Anot „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, didelės įtakos bankrotų skaičiaus mažėjimui Lietuvoje turi du faktoriai.

„Pagrindinis aspektas, dėl kurio šiuo metu stebime mažesnį bankrotų skaičių, yra karantino metu priimti teisės aktai, kurie stipriai riboja galimybes skelbti įmonių bankrotą ir tokiu būdu leidžia verslui išvengti bankroto dėl Covid-19 pasekmių. Kadangi galimybės skelbti bankrotą šiuo metu yra apribotos, atitinkamai fiksuojame mažesnį bankrotų procedūrų skaičių nei pernai tuo pačiu metu.

Papildomos įtakos galėjo turėti Lietuvos ir kitose ES valstybėse įgyvendinamos ekonomikos skatinimo priemonės. Kitose ES valstybėse veikiantys Lietuvos eksportuotojų verslo partneriai, gavę pinigų injekcijas, atitinkamai galėjo laiku padengti įsiskolinimus už įsigytas prekes ir paslaugas Lietuvos bendrovėms, kas leido Lietuvos bendrovėms tęsti veiklą. Be to, pinigų injekcijos iš Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių pagerino atskirų įmonių finansų rodiklius ir taip pat leido joms tęsti veiklą bei išvengti bankroto“, – komentavo Saulius Žilinskas.

123RF.com nuotr. / Asociatyvi nuotrauka

Anot „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, įtakos sumažėjusiam bankrotų skaičiui galėjo turėti ir ekonominės situacijos stabilizavimasis Lietuvoje.

„Detaliau pažiūrėjus į duomenis, galima pastebėti, kad bankrotų dinamika Lietuvoje neblogai koreliuoja su Lietuvos ekonomikos atsigavimo struktūra. Šiuo metu stebime ganėtinai spartų vidaus vartojimo atsigavimą – dėl gana stabilios situacijos darbo rinkoje ir aukštyn vėl besistiebiančių vartotojų lūkesčių. Būtent vidaus vartojimas šiuo metu yra Lietuvos ekonomikos lokomotyvas, o didžiausias metinis bankrotų procedūrų skaičiaus sumažėjimas yra fiksuojamas kaip tik mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje – kur, palyginti su 2019 m. liepa, bankrotų procedūrų skaičius sumažėjo 28 vienetais“, – sakė A.Izgorodinas.

Atsiskaito tvarkingai

Anot „SME Finance“ rizikos vadovo Rolando Ročiaus, sumažėjęs bankrotų skaičius gerai atsispindi ir įmonės paskolų kokybės statistikoje.

„Mūsų vidiniai duomenys rodo, kad šiuo metu pradelstų paskolų vertė sudaro tik 8 proc. nuo bendros mūsų portfelio vertės. Atitinkamai, laiku vykdomų klientų įsipareigojimų vertė liepos mėnesį sudarė net 92 proc. nuo bendros mūsų paskolų portfelio vertės. Tai – geresnis rezultatas nei prieš Covid-19 epidemijos pradžią Lietuvoje bei apskritai vienas geriausių rezultatų nuo pat įmonės veiklos pradžios.

Palyginimui – vasarį laiku vykdomų paskolų vertė sudarė 87 proc. nuo bendros mūsų paskolų portfelio vertės. Konkrečiau kalbant, pastebime teigiamą dinamiką keliuose pradelstų paskolų segmentuose: vasarį-liepą iki 15 d. vėluojančių paskolų vertė visame portfelyje sumažėjo nuo 7 iki 4 proc. portfelio vertės, o 30-45 d. vėluojančių paskolų vertė visame portfelyje sumažėjo nuo 2,4 iki 0,2 proc. portfelio vertės“, - teigia „SME Finance“ rizikos vadovas Rolandas Ročius.

Pagalba nukentėjusiems - svari

Anot R.Ročiaus, įmonės paskolų portfelio kokybės pagerėjimą lėmė keli svarbūs faktoriai tuo pat metu.

„Išsaugoti ir netgi pagerinti paskolų verslui portfelio kokybę mums padėjo keli veiksniai, tačiau vienas svarbiausių – didžiuliai ekonomikos skatinimo planai pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose. Pavyzdžiui, skatinimo priemonių, kurių nuo Covid-19 epidemijos pradžios ėmėsi didžiausia Lietuvos eksporto rinka Vokietija, sudaro apie 30 proc. Vokietijos BVP. Palyginimui: pasaulio finansų krizės metu Vokietijos valdžios inicijuotos skatinimo priemonės sudarė vos 2 proc. Vokietijos BVP.

Ekonomika aktyviai skatinama ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose: pavyzdžiui, skatinimo priemonės, kurių ėmėsi Suomija, taip pat sudaro apie 30 proc. Suomijos BVP. Tai svarbus aspektas, kadangi mūsų paskolų portfelyje dominuoja įmonės, kurios savo produkciją parduoda išorės rinkose. Plataus masto skatinimo priemonės pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose leido mūsų klientų partneriams užsienyje gauti finansines injekcijas, kas padėjo užsienio verslams laiku atsiskaityti su mūsų klientais, kuriems „SME Finance“ teikia faktoringo finansavimą. Atitinkamai, mūsų klientai-eksportuotojai laiku atsiskaitė su mumis“, - teigia „SME Finance“ rizikos vadovas.

Skatinimas Lietuvos įmonėms

Tačiau, anot R.Ročiaus, įtakos turėjo ir kiti aspektai. „Mūsų paskolų portfelio struktūroje dominuoja faktoringo finansavimas, o tokia finansavimo rūšis suteikia mums iš karto kelis lėšų grąžinimo variantus .

„SME Finance“ draudžia savo portfelį, tad jeigu su mūsų klientu, kuriam suteikėme faktoringo finansavimą, neatsiskaito verslo partneris, galime pasinaudoti draudimu ir atgauti pinigus. Būna atvejų, kad verslo partneriui neatsiskaičius su mūsų klientu, pats klientas mums padengia verslo partnerio skolą siekdamas, išlaikyti tolesnius verslo santykius tiek su pirkėju, tiek su „SME Finance“.

Kitas aspektas – ekonomikos skatinimo priemonės Lietuvoje. Pastebime, kad Lietuvos verslas aktyviai teikia paraiškas gauti finansavimą per įvairias „INVEGA“ administruojamas priemones. Pavyzdžiui, priemonei „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ buvo skirta 200 mln., kurie visi sėkmingai buvo išskolinti. Be to, mūsų klientai taip pat aktyviai naudojasi ir kitomis skatinimo priemonių galimybėmis. Atitinkamai, pinigų injekcijos iš Lietuvos skatinimo plano priemonių leidžia klientams laiku padengti įsiskolinimus su kreditoriais, įskaitant ir „SME Finance“.

Draudikai tapo griežtesni

Kaip sakė R.Ročius, pagrindinį iššūkį įmonės portfelio kokybei kelia sunkmečio metu pablogėjusios galimybės gauti draudimo limitus.

„Pastebėjome, kad šios krizės metu išaugo draudikų atsargumas bei konservatyvumas. Atitinkamai, galimybės gauti draudimo limitus mūsų klientų produkcijos pirkėjams šiuo metu yra sudėtingiau nei prieš Covid-19 epidemiją. Mums šis aspektas yra svarbus, kadangi draudimas leidžia apdrausti „SME Finance“ klientų pirkėjus. Tokiu atveju, pirkėjui neatsiskaičius su mūsų klientu, dalį klientui paskolintų finansų atgauname per draudikus. Tad, pablogėjusios galimybės gauti draudimo limitus reiškia didesnę blogų paskolų riziką mūsų paskolų portfelyje“.

„Kita vertus sumažėjusį draudimo bendrovių rizikos apetitą kompensuojame „INVEGOS“ priemonėmis, tokiomis, kaip „Portfelinė garantija faktoringo sandoriams“, taip pat turime kelis atvejus, kai buvo sėkmingai pritaikyta „INVEGA“ priemonė „Eksporto kredito draudimas“, kuri kol kas tarp verslo klientų nėra populiari, todėl labai skatiname įmones išnaudoti ir šį rizikos mažinimo instrumentą“, - teigia R.Ročius.

Plačiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/ekspertai-covid-19-zadeto-bankrotu-pliupsnio-kol-kas-nesukele-662-1358388

Rodyti daugiau...