nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Nuo pandemijos nukentėję mokesčių mokėtojai jau sudarė mokestinės paskolos sutarčių be palūkanų 685 mln. eurų sumai

2021-09-23

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad 39,2 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie buvo įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus ir turi mokestinę nepriemoką, jau sudarė daugiau nei 14 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių (toliau – MPS) be palūkanų 685 mln. eurų sumai.

Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtraukti mokesčių mokėtojai, mokestinę nepriemoką, kuri susidarė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., galėjo išdėstyti dalimis be palūkanų iki 2022 m. gruodžio 31 d., pirmąją įmoką atidedant ne ilgesniam laikotarpiui nei iki 2021 m. spalio 31 d. ir šiais atvejais jokių dokumentų papildomai pateikti prie prašymo nereikėjo. Norėdami pasinaudoti šia valstybės pagalba minėtomis sąlygomis, prašymus per Mano VMI jie turėjo pateikti iki š.m. rugpjūčio 31 d. Iš viso iki šio termino gauta virš 15 tūkst. tokių mokesčių mokėtojų prašymų.

Mokesčių mokėtojai, kurių finansinė situacija itin sudėtinga, taip pat galėjo pateikti prašymus turimą nepriemoką išdėstyti ilgesniam nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. terminui (bet ne ilgesniam nei 5 metai). Tokiu atveju, iki š.m. rugpjūčio 31 d. susidariusią nepriemoką, iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo galima išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos. Ilgesniam nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. termino mokestinės paskolos sutarties sudarymui taikoma standartinė procedūra ir reikalavimai, todėl teikdami prašymą VMI mokesčių mokėtojai turėjo pridėti laisvos formos paaiškinimą, kodėl jiems nepriemokos išdėstymui reikalingas ilgesnis terminas, kokio mokėjimo grafiko jie pageidauja, kaip ketina vykdyti savo įsipareigojimus, kitus dokumentus. Daugiau informacijos apie tai - VMI svetainėje. Teigiamus sprendimus dėl MPS sudarymo ilgesniam terminui jau gavo 180 mokesčių mokėtojų, sudarytų sutarčių suma 4,7 mln. eurų.

„Rugpjūčio paskutinę savaitę daugiau nei 1 tūkst. mokesčių mokėtojų pateikė prašymus sudaryti MPS ilgesniam laikotarpiui, tačiau nepridėjo finansinę būklę pagrindžiančių dokumentų. Kad neprarastų galimybės gauti valstybės pagalbą, per Mano VMI jiems taip pat pateikėme parengtas MPS, kuriose turima nepriemoka be palūkanų išdėstyta dalimis iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kviečiame mokesčių mokėtojus šias sutartis pasirašyti per nurodytą laikotarpį. Sudarę MPS be palūkanų, klientai esant poreikiui galės kreiptis į VMI dėl sutarties sąlygų keitimo (nepriemokos išdėstymo dalimis ilgesniam laikotarpiui) ir pateikti trūkstamus dokumentus“, - sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Pažymėtina, kad į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtraukti mokesčių mokėtojai, kurie nesumokėjo mokestinės nepriemokos ir nepateikė prašymų sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., turi galimybę mokestinę nepriemoką, kuri susidarė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., sumokėti geranoriškai iki 2021 m. spalio 31 d. Iki šios datos jiems nevykdomas išieškojimas ir neskaičiuojami delspinigiai.

Primenama, kad visais atvejais, kai mokesčių mokėtojai susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, jie gali kreiptis su prašymu sudaryti MPS su palūkanomis įprasta tvarka. Palūkanų dydis – 0,01 proc. už dieną.

Šaltinis: VMI

Rodyti daugiau...

Vis daugiau nerimo ženklų: prasideda nauja krizė ar tik rudeninis šaltukas?

2021-09-21

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą?

Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo. Daugelio vertybinių popierių vertė krito nerimaujant ne tik dėl tolesnės pandemijos eigos ar lėto skirtingų ekonomikos sektorių atsigavimo. Paprastai kalbant, daugelio žmonių turtas – taip pat ir Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensiją – nuvertėjo.

Daug kas atidžiai stebi, kuo baigsis didžiausios Kinijos nekilnojamojo turto bendrovės „Evergrande“ istorija.

Ši kompanija gali bankrutuoti palikdama daugiau kaip 300 mlrd. dolerių vertės skolų. Dėl to daugybė gyventojų gali likti be pinigų ir nepastatytų būstų, už kuriuos jau sumokėjo. Be to, problemos gresia daugybei tiekėjų, subrangovų ir bankų, skolinusių NT rinkos plėtrai antroje didžiausioje pasaulio rinkoje.

Nerimo ženklų yra ir kitose šalyse. Rekordiškai išaugus dujų ir elektros kainai jose jau stabdomos gamyklos, baiminamasi, kokį poveikį pabrangę energetikos produktai turės gyventojų perkamajai galiai ir verslo plėtrai.

Taigi, ar šie ženklai rodo naujos ekonomikos krizės pradžią? Kaip tokios tendencijos paveiks lietuvių kišenes?

Nenustebintų didesnė korekcija

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, normalu, kad finansų rinkose nuvilnija nerimas, kai vienai didžiausių Kinijos NT bendrovių leidžiama bankrutuoti ir negrąžinti šimtų milijardų skolų.

„Tačiau čia yra kitas labai svarbus aspektas. Pastaruosius metus rinkose matėme turbūt nedaug žmonijos istorijoje precedentų turinčią euforijos bangą, kai brango viskas nuo NT iki rizikingiausių akcijų, iki tokių naujų kūrinių, kaip tie nekeičiamieji žetonai (angl. non-fungible tokens, NFT).

Dėl didelės centrinių bankų pinigų pasiūlos investuotojai ieškojo, kur pinigus įdarbinti, kad jie uždirbtų ne neigiamas palūkanas. Įvairiausių finansinių aktyvų kainos kilo į nepagrįstas rekordines aukštumas, kurias sunku pagrįsti būsimais pinigų srautais. Ir, aišku, kad nereikia didelės kibirkšties, kad investuotojai norėtų pasitraukti ir atsiimti tuos pinigus net ir iš nelabai rizikingų aktyvų“, – komentavo N. Mačiulis.

Jis pripažino, kad šiuo metu finansų rinkose galima stebėti nerimą. Tačiau, kita vertus, pažiūrėjus į jas iš tolesnės perspektyvos, matyti, kad šiuo metu finansiniai aktyvai vis dar yra pabrangę 15–20 proc., palyginti su metų pradžia.

„Ir kol kas tai sunku būtų pavadinti finansine krize. Bet, aišku, tas nerimas gali tęstis ir nenustebintų, jeigu finansų rinkose būtų didesnė korekcija ir finansinių aktyvų kainos sugrįžtų arčiau fundamentaliosios vertės“, – įspėjo ekonomistas.

Paralelių su 2008 m. yra, bet daugiau nerimo dėl kitko

Paklaustas, ar dabartinė padėtis neprimena 2008 m. krizės, N. Mačiulis įžvelgė tam tikrų paralelių. Pavyzdžiui, dabar, kaip ir tuomet, finansiniai aktyvai ir žaliavos yra brangios.

„Turbūt skiriasi kontekstas. Tuomet centriniai bankai buvo nustatę labai aukštas palūkanų normas, bandė stabdyti ekonomikos ciklą ir išvengti jos perkaitimo. Dabar yra priešingai. Pandemijos kontekste yra rekordiškai mažos palūkanų normos, didelė pinigų pasiūla, taip pat fiskalinė politika, kuri itin skatinanti.

Dėl didelių biudžetų deficitų pinigai pasiekia gyventojų, įmonių kišenes, yra viešojo sektoriaus investicijos, mokestinės lengvatos. Tokios priemonės, kurios skatina ekonominį aktyvumą ir visuminę paklausą. Dėl to nėra labai stipraus ryšio, kas vyksta finansų rinkose ir kas vyksta realioje ekonomikoje“, – komentavo N. Mačiulis.

Anot jo, labai sunku įsivaizduoti scenarijų, kad labai staiga kristų vartojimas, būtų sustabdytos investicijos. Trumpuoju laikotarpiu galbūt tai paveiktų vartotojų lūkesčius, vartojimas augtų lėčiau.

Vis dėlto Vakarų Europos valstybėse pastaruoju metu buvo stebimas investicijų augimas, nes bendrasis vidaus produktas viršijo prieš pandemiją siekusį lygį, didėjo užimtumas ir darbo užmokestis. Taigi šokas esą nebūtų toks didelis, kad pakeistų šias tendencijas.

„Jeigu kalbėtume apie ekonomikos augimo perspektyvas, jas labiau galėtų paveikti ne „Evergrande“ galimas nemokumas ir to poveikis finansų rinkoms, bet labiau energetikos krizė. Gal skambiai pasakysiu, bet energetikos „krizelę“ matome Europoje ir iš dalies visame pasaulyje.

Dujų, elektros kainos yra pasiekusios rekordines aukštumas ir įtaka ekonomikoms yra labai didelė. Pvz., Jungtinėje Karalystėje matėme, kad trąšų gamyklos sustabdė veiklą neribotam laikui, nes elektros ir dujų kainos yra pakilusios į tokias aukštumas, kurioms esant veikla tampa ekonomiškai nepagrįsta – joms neapsimoka gaminti trąšas“, – aiškino ekonomistas.

Taigi, anot jo, Europoje dėl dujų trūkumo „turime rimtą problemą“. Dėl jų trūkumo, pasekmės bus matomos ir elektros rinkoje: „Rekordiškai brangios dujos, elektra – artėjant šildymo sezonui tai bus vienas iš didžiausių rūpesčių, ypač Europos vartotojams.“

Gal ne krizė, bet šaltukas bus

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažino, kad pastaruoju metu stebimos tendencijos gali grėsti tam tikrais sunkumais.

„Galbūt krize nereikėtų to vadinti, bet rudeninis šaltukas tikrai prasideda. Jis galimai peraugs į kažką rimtesnio kitais metais, nes, kaip ir esu sakęs, ekonominio skatinimo kitais metais tiek nebus.

Nuslūgs pinigų upė ir prasidės tie procesai, kurie tam tikrą laiką buvo sustoję. Atsiras daugiau bankrotų, ilgalaikio nedarbo lygio, persistumdys pridėtinė vertė iš vienų šalių į kitas. Belieka viltis, kad Lietuva gana gerai atsispirs tam šaltukui, nes mes turime neblogą startinę poziciją. Gana sparčiai augome prieš krizę ir net per krizę, pritraukėme nemažai investicijų. Bet šaltukas tikrai bus“, – įspėjo Ž. Mauricas.

Anot jo, blogiausia, kas Lietuvai galėtų nutikti dėl tokio šaltuko – tai NT ir infliacijos burbulas.

„Pasaulyje nepastebima tokių tendencijų, kad būtų labai didelis augimas. Ypatingai, jeigu bus tas šaltukas, tai žaliavų kainos kris ir tokios infliacijos nebus tokios didelės. Pvz., Pietryčių Azijoje ir lūkesčiai prasti ir infliacijos ten iš viso vartosi beveik nėra – 0–0,2 proc. Kinija irgi per daug nežiba.

Netgi pačioje Euro zonoje ta infliacija nėra didelė. Tai tik JAV realiai šoktelėjo labiau. Bet kitose šalyse nesimato. Ir jeigu vedini perdėtų lūkesčių užpūsime visus burbulus, žiūrėkime, kad netektų truputį gailėtis, kad nereikėtų grįžti atgal“, – komentavo ekonomistas.

Jo nuomone, dabar vienas iš svarbiausių dalykų yra gyventojų lūkesčių valdymas.

„Nereikia, kad jie būtų pernelyg pesimistiniai. Manau, Lietuva turi daug galimybių atlaikyti šaltuką daug geriau nei daugelis kitų šalių. Net, pavyzdžiui, vakcinacijos lygis yra bene didžiausias tarp Centrinės Europos ir Baltijos šalių. Tad nereikia pulti į kažkokią paniką. Bet nereikia ir į kitą kraštutinumą eiti – turėti per daug optimistinių lūkesčių, kad netektų nusivilti.

Manau, to strigimo bus daugiau šiek tiek kitais metais. Valstybėms bus sudėtingiau nuspręsti dėl skatinimo priemonių. Pirmiausia dėl tų burbulų pavojaus. Kai kuriose šalyse tam atsiranda nemaža opozicija – ekonomiką skatiname pučiame burbulus smogia kitu galu. Kita vertus, nebus didelių uždarymų, kokių buvo kitais metais“, – aiškino Ž. Mauricas.

Anot jo, daugiau ar mažiau nerimo galima sulaukti ir dėl kai kurių politinių tendencijų. Pavyzdžiui, rinkimų baigties kitų metų rinkimuose JAV ar netrukus vyksiančių Vokietijoje. Be to, Kinijoje, kad ir ką tai reikštų, žadama daugiau dėmesio skirti ne kiekybiniam, o kokybiniam ekonomikos augimui.

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/vis-daugiau-nerimo-zenklu-prasideda-nauja-krize-ar-tik-rudeninis-saltukas-n1115383

Rodyti daugiau...

„Enerstenai“ iškelta bankroto byla

2021-09-20

Kauno apygardos teisme iškelta bankroto byla biomasės katilinių gamybos UAB „Enerstena“, kuriai valstybė, per Pagalbos verslui fondą, buvo suteikusi 5,5 mln. Eur investiciją. Dar 842.000 Eur fondas investavo į jau bankrutavusią UAB „Enerstenos grupė“.

Pirmojo šių metų ketvirčio finansinėje ataskaitoje „Enerstena“ nurodo gavusi 3,857 mln. Eur pajamų ir uždirbusi 346.637 Eur grynojo pelno.

Bendrovės materialusis turtas sudarė 354.607 Eur, pirkėjų skolos – 3,028 mln. Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 8,629 mln. Eur.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) sunkumų patiriančiai įmonei finansavimą skyrė praėjusių metų gruodį, tai buvo pirmoji fondo investicija.

Įsiteisėjus įmonės bankrotui fondas procese dalyvaus kreditoriaus teisėmis.

„Enerstena“ praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui nėra pateikusi. O 2019 m. atlikto audito išvadose rašoma, kad egzistuoja „reikšmingos abejonės dėl įmonės galimybių tęsti veiklą“. Bendrovės skola „Sodrai“ siekia 653.849,94 Eur. Per pastaruosius dvejus metus įmonėje darbuotojų sumažėjo nuo 124 iki 24.

Balandžio mėnesį „Enerstena“ teigė inicijuojanti restruktūrizavimą, tačiau kreditorių susirinkime nepritarus restruktūrizavimo planui, bendrovės savininkas Virginijus Ramanauskas kreipėsi į teismą dėl bankroto. Jis nurodė, kad įmonė yra nemoki ir negali laiku bei tinkamai atsiskaityti su savo kreditoriais, neturi perspektyvų toliau tęsti veiklą, įsipareigojimai viršija atsakovės turto vertę.

Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 11 d. ir Lietuvos apeliacinis teismas liepos 8 d. atsisakė priimti prašymą iškelti įmonei bankroto bylą, motyvuodami, kad kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie bankroto proceso inicijavimą. Įmonė turi virš 400 kreditorių.

Anksčiau įsiteisėjo „Enerstenos grupės“ ir „Enerstenos gamybos“, „Enerstenos projektavimo“ ir „Enerstena VS“ bankroto bylos. 

Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Šaltinis: https://www.vz.lt/pramone/2021/09/17/enerstenai-iskelta-bankroto-byla

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema