nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Dar vienas galvos skausmas vadovams – prognozuoti įmonės nemokumo tikimybę

2021-02-26

Įvedama juridinio asmens nemokumo tikimybės sąvoka.

Ji apibūdinama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, jog įmonė taps nemoki per artimiausius 3 mėnesius.

Atsaradus nemokumo tikimybei vadovas privalės nedelsdamas apie tai informuoti įmonės dalyvius, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir kt.

Iš pavėlavusio tai padaryti vadovo gali būti pareikalauta atlyginti žalą.

Įstatymuose atsiranda nauja sąvoka – juridinio asmens nemokumo tikimybė. Tai smarkiai išplės vadovų atsakomybę – jie privalės itin atidžiai sekti įmonės finansinę situaciją ir vertinti ją šiuo aspektu. Jei įmonė susidurtų su finansiniais sunkumais, iš pavėlavusio imtis teisės aktuose numatytų priemonių vadovo gali būti pareikalauta atlyginti žalą.

Nemokumą ir restruktūrizavimą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų pakete, kurių projektus Vyriausybė po trečiadienio posėdžio teikia svarstyti Seimui, greta kitų naujovių įteisinama iš esmės nauja sąvoka – juridinio asmens nemokumo tikimybė. Ji apibrėžiama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo per artimiausius tris mėnesius taps nemokus.

Anot Agnės Ustinovičienės, advokatų profesinė bendrijos „Trinity Jurex” partnerės, advokatės, pagal dabar galiojančią tvarką bendrovės ar kito juridinio asmens vadovas turi pareigą informuoti įmonės dalyvius ir nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą tik tada, kai asmuo tampa nemokus.

„Šiuo metu jeigu įmonė tik turi finansinių sunkumų, bet dar nėra nemoki, vadovas iš esmės neprivalo atlikti jokių veiksmų. Jis tik turi teisę – bet ne prievolę – inicijuoti nemokumo procesą”, – nurodo ji.

Pagal naują reglamentavimą, atsiradus įmonės nemokumo tikimybei, vadovas jau turės ne tik teisę, bet ir pareigą nedelsdamas apie tai informuoti įmonės dalyvius, siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, vengti tyčinių ar neatsargių veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui.

Pareikalautų atlyginti žalą

„Ir, žinoma, Nemokumo įstatymas nurodo pasekmes, jeigu vadovas netinkamai įvykdo tokias pareigas – žalos atlyginimą”, – pabrėžia „Trinity Jurex” partnerė.

Ji atkreipia dėmesį, kad nauja įstatymo nuostata smarkiai išplečia įmonių vadovų atsakomybę – jie turės iš anksto ir itin kruopščiai sekti bei vertinti įmonės finansinę situaciją.

„Net jeigu įmonė ir nėra nemoki, o tik tikėtina, kad tokia gali tapti per artimiausius 3 mėnesius, vadovui jau kyla pareiga nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. Priešingu atveju vadovas gali sulaukti reikalavimo atlyginti žalą, jeigu laiku nesureagavo”, – aiškina A. Ustinovičienė.

Jos vertinimu, kreditorių interesų apsaugai tai bus teigiamas pokytis.

„Tačiau labai realu, kad tai gali nulemti dar didesnį ginčų kiekį teismuose pagal kreditorių ar nemokumo administratorių ieškinius įmonių vadovams”, – prognozuoja A.Ustinovičienė.

Jau buvo išplėstas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Nemokumo įstatymas jau keitė iki tol galiojusį bankroto ir restruktūrizavimo procesų teisinį reguliavimą, gerokai išplėsdamas nemokumo sąvoką.

Ankstesnis nemokumo apibrėžimas skelbė, kad įmonė yra nemoki, kai jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašytos turto vertės. Kitaip tariant, nemokumas buvo siejamas su turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiu. Šiuo metu nemokumo sąvoka apima juridinio asmens būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

„Vadovo asmeninės atsakomybės klausimą teismuose labai dažnai kelia nemokumo administratoriai, – sako Kazimieras Karpickis, advokatų kontoros „Sorainen“ Ginčų sprendimo ir rizikos valdymo komandos narys. –

Dažniausiai nemokios įmonės turto neturi, o vadovai, priešingai, turi nekilnojamojo turto, automobilių, vertybinių popierių.“

Palies daug įmonių

Tikėtina, kad nauja prievolė bus aktuali daugelio Lietuvos bendrovių vadovams.

Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vadovas, su VŽ yra pasidalijęs nuomone, jog dalis Lietuvos įmonių dėl COVID-19 ribojimų ir apsunkinimų per praėjusius metus galėjo tapti faktiškai negyvybingos – jas palaiko tik valstybės paramos injekcijos, be kurių verslui tektų inicijuoti nemokumo bylą.

„Yra rizika, kad nusilpusios įmonės, šiuo metu gaunančios subsidijas ar kitą valstybės paramą, bus suinteresuotos 2020 m. ataskaitose deklaruoti, jog yra pajėgios tęsti veiklą. Pradėjus nemokumo procedūras, paramos teikimas joms nutrūktų, ir įmonės gali siekti to išvengti“, – sake jis.

Vaidoto Rūko, „INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovo, nuomone, dėl pandemijos sukeltos krizės ekosistemoje, tikėtina, atsiras daugiau užskolintų ir negyvybingų kompanijų, vadinamųjų verslo zombių. Tai bendrovės, kurios geba tik mokėti palūkanas, kol jos mažos, tačiau mažinti pačios skolos neišgali.

Naujovės skiriant administratorių

Nuo 2020 m. pradžios įsigaliojusiame naujame Nemokumo įstatyme jau įteisinta nemažai naujovių. Vienos svarbiausių – įvesta juridinio asmens ir kreditoriaus susitarimo dėl pagalbos procedūra, taip siekiant sutekti prioritetą įmonės išsaugojimui, o ne bankrotui; net ir nemokiai įmonei suteikta galimybė išsikelti restruktūrizavimo bylą, ko anksčiau nebuvo; įvesti pakeitimai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir kt.

Dabar į Seimą keliaujančiame nemokumo ir restruktūrizavimo procesus reglamentuojančių įstatymų pakete, kuriuo siekiama į Lietuvos teisę perkelti Europos sąjungos (ES ) direktyvos nuostatas, atsiranda ir kitų naujovių.

Vienas jų – įvardijami atvejai, kai teismas privalo skirti restruktūrizavimo administratorių

Anot A. Ustinovičienės, dabartiniame Nemokumo įstatyme yra nurodyta, kad nemokumo administratorius restruktūrizavimo procese gali, bet neprivalo būti skiriamas.

„Šiuo metu sprendimas faktiškai priklauso nuo pačios įmonės, o įmonės valdymo organai gali būti ir nesuinteresuoti, kad restruktūrizavimo proceso metu dar būtų papildomas asmuo – nemokumo administratorius, atliekantis viso proceso priežiūrą. Naujais pakeitimais išvardinami atvejai, kada teismas visgi privalo įmonei, kuriai

keliama restruktūrizavimo byla, skirti administratorių, net jei pati įmonė to ir neprašo”, – aiškina teisininkė.

Taip gali būti tada, kai skirti administratorių reikalauja įmonės kreditoriai ar jei pats teismas mano, kad tai yra būtina kreditorių apsaugai užtikrinti.

„Šis pakeitimas gali padidinti restruktūrizuojamos įmonės išlaidas nemokumo procesui. Bet tuo pačiu jis labiau apsaugo kreditorių interesus”, – vertina A. Ustinovičienė.

Atsiranda nenutraukiamos sutartys

Įstatymų pakete pasiūlyta dar viena nauja sąvoka – esminė sutartis. Tai yra tokia sutartis, kuri būtina įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos – tai galėtų būti elektros, dujų, vandens tiekimo, telekomunikacijų, mokėjimo paslaugų teikimo, taip pat nuomos, licencijų, ilgalaikės tiekimo, franšizės ar panašaus pobūdžio sutartys.

„Naujais pakeitimais siūloma įtvirtinti draudimą kreditoriams nutraukti esmines sutartis ar keisti jų sąlygas iki tol, kol teismas priims nutartį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Taip pat siūloma drausti nutraukti kitas sutartis ar keisti jų sąlygas vien tik dėl to, kad įmonė kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar tokią bylą įmonei iškėlė teismas”, – nurodo „Trinity Jurex” partnerė.

Jos teigimu, šis pakeitimas skirtas užtikrinti su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių interesus – mat neretai įvairiose tiekimo, nuomos ir panašaus pobūdžio sutartyse yra numatyta kreditoriaus teisė nutraukti sutartį vien dėl to, kad kitai sutarties šaliai yra keliama restruktūrizavimo byla.

„Tokiais atvejais su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės gali nebeturėti faktiškai jokių galimybių išsaugoti veiklą, jei nutraukiamos joms būtinų paslaugų teikimas. Tačiau nauja tvarka neabejotinai apribos kreditorių teises”, – sako teisininkė.

Įvardijami kreditoriai

Pasiūlytame Nemokumo įstatymo projektai taip pat atsirado nauja sąvoka – restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai.

„Pakeitimais įtvirtinamas reikalavimas restruktūrizavimo plane labai aiškiai pateikti informaciją, kuriuos kreditorius įmonė laiko paveikiamais restruktūrizavimo plano, ir pagrįsti, kodėl jie yra paveikiami, o kiti kreditoriai – ne”, – paaiškina A. Ustinovičienė.

Pagal Nemokumo įstatymą tik tokie kreditoriai šiuo metu turi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano. Praktikoje jau yra kilę nemažai ginčų, kokie kreditoriai iš tiesų gali būti tokiais laikomi ir gali turėti išskirtinę teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano.

„Vis tik ir naujai siūlomas reglamentavimas iki galo neatsako, kokiais kriterijais tas paveikiamų ir nepaveikiamų kreditorių sąrašas turi būti sudaromas. Tikėtina, tas klausimas galiausiai bus išspręstas teismų praktikoje”, – sako advokatė.

Teisė teismui

Tačiau šioje dalyje pakeitimais įvedama reikšminga naujovė – teismui suteikiama teisė patvirtinti restruktūrizavimo planą net ir tuo atveju, jeigu jam nepritaria įmonės dalyviai ar viena iš kreditorių grupių.

Šiuo metu balsavimas už restruktūrizavimo planą vyksta kreditorių grupėse, kai į vieną grupę įeina kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka ar įkeitimu, o į kitą grupė – visi likę kreditoriai. Kad teismas galėtų restruktūrizavimo planą patvirtinti, jam turi pritarti abi šios grupės, planui taip pat turi pritarti ir įmonės dalyviai.

„Todėl gali susidaryti situacija, kai, pvz., įmonės hipotekos kreditoriai planui pritaria, o likę kreditoriai – ne, o tai iš esmės užkerta kelią tolesniam procesui. Pakeitimais norima tokias situacijas spręsti, taip siekiant didinti juridinių asmenų restruktūrizavimo ir fizinių asmenų bankroto procesų efektyvumą”, – aiškina A. Ustinovičienė.

Suderinta su Darbo kodeksu

Pakeitimais taip pat siekiama sureguliuoti darbo santykius restruktūrizavimo proceso metu ir taip labiau užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą darbdaviui iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Šiuo metu, remiantis teismų taikoma praktika, restruktūrizuojant darbdavį darbo sutartys nutraukiamos vadovaujantis Darbo kodekso 57 str. – darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, t. y. kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų.

Siekiant suderinti Nemokumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, Nemokumo įstatyme siūloma aiškiai įtvirtinti, kad restruktūrizavimo plane numatyti darbo organizavimo struktūriniai pertvarkymai turi būti vykdomi Darbo kodekso nustatyta tvarka, t. y. apimant darbuotojų informavimą, konsultavimąsi ir t.t.

Taip pat siūloma restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams mokėti tokio pat dydžio išmokas iš Garantinio fondo kaip ir darbdavio bankroto atveju.

Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/02/25/dar-vienas-galvos-skausmasvadovams--prognozuoti-imones-nemokumo-tikimybe

Rodyti daugiau...

Vyriausybė patikslino restruktūrizavimo ir bankrotų tvarką

2021-02-24

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patikslino įmonių restruktūrizavimo ir asmenų bankrotų reglamentavimą.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, taip siekiama didinti šių procesų efektyvumą.

„Pagrindiniai įstatymo pakeitimai apima šiuos aspektus – papildomos juridinio asmens vadovo pareigos, esant nemokumo tikimybei, nustatomi privalomo nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo procese atvejai, sudaroma galimybė restruktūrizavimo planą patvirtinti be juridinio asmens dalyvavimo ar be kreditorių pritarimo“, – posėdyje teigė ministrė.

Anot jos, taip pat stiprinama sandorių ginčijimo apsauga restruktūrizavimo procese, be to, siūloma nustatyti darbuotojų reikalavimų tenkinimą iš Garantinio fondo. Tam, „Sodros“ skaičiavimu, papildomai reikėtų apie 1 mln. eurų.

Siūloma nustatyti, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą, jam negali būti taikomi draudimai užsiimti individualia, ūkininko ar kita veikla, draudimai naudotis valstybės teikiamos pagalbos verslui priemonėmis ar kiti apribojimai.

Finansų ministerija Vyriausybei teikė Juridinių asmenų nemokumo, Fizinių asmenų bankroto, Garantijų darbuotojams ir jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymų bei Darbo kodekso pakeitimus, siekiant perkelti Europos Sąjungos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vyriausybe-patikslino-restrukturizavimo-ir-bankrotu-tvarka.d?id=86559171

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...

Vilčinskas: Pagalbos verslui fondas šiemet tikisi paskolinti 200-300 mln. eurų

2021-02-24

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA), valdančios vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą, vadovas sako, kad fondas šiemet didelėms bei vidutinėms įmonėms tikisi paskolinti 200-300 mln. eurų.

Dainiaus Vilčinsko teigimu, dabar fondas nagrinėja 170 mln. eurų vertės paraiškas, iš kurių 61 mln. eurų vertės projektai jau yra patvirtinti, laukiama Briuselio išvados.

„Kai pasibaigs valstybės rėmimas per subsidijas, tikėtina, pamatysime tikrą vaizdą, kurios įmonės ir kiek nukentėjo, ir pamatysime tikrą bankrotų skaičių, nes pernai jis buvo rekordiškai žemas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo D. Vilčinskas.

Pasak D. Vilčinsko, įvairios valstybės pagalbos priemonės – mokesčių atidėjimai, subsidijos ir kitos priemonės – suteikė įmonėms likvidumo, todėl jos kaupė lėšas sąskaitose, mokėjo paskolas, bet nesiskolino iš bankų.

VIVA vadovo nuomone, didelis likvidumas rinkoje lėmė, kad įmonės daug mieliau rinkosi subsidijas, o ne skolinosi ar kitaip pritraukė investicijų.

„Tas likvidumas neretu atveju virto indėliais bankų sąskaitose arba išmokėtais kreditais bankams ir bankinis sektorius nebuvo išnaudotas, kaip kitose šalyse, kad prisidėtų prie verslo įmonių kreditavimo šituo sudėtingu laikotarpiu. Siūlytos priemonės ne iki galo Lietuvoje sėkmingai suveikė“, – kalbėjo fondo vadovas.

Pasak jo, Estijoje bankų paskolų portfelis per pandemiją augo, tuo metu Lietuvoje „drastiškai krito“.

„Dviženklis kritimas per vienerius metus yra super reikšmingas“, – teigė D. Vilčinskas.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas taip pat sakė, kad valstybės pagalbos priemonės išstumia privatų finansavimą.

„Visi rodikliai rodo, kad ne tik bankiniame sektoriuje, apskritai – tiek namų ūkių sąskaitose ir visur kitur indėliai didėja, turime istoriškai aukštą indėlių augimą tiek įmonių, tiek fizinių asmenų sąskaitose. Mokestiniai atidėjimai, subsidijos ir lengvatinė parama nusėda įmonių sąskaitose“, – komitete sakė M. Jurgilas.

Pasak jo, per pigus finansavimas keičia verslo sveikatą ir motyvaciją: „Matome atsirandančias paskatas išlikti ar atsirasti feniksams.“

Kaip ir D. Vilčinskas, jis atkreipė dėmesį į faktą, kad 2020 metais buvo itin mažai bankrotų.

„Bankrotai akumuliuosis ateityje. Ir ši visa našta guls valstybei ant pečių ir realizuosis našta ateities kartoms“, – kalbėjo M. Jurgilas.

Be kita ko jis pabrėžė, kad tokia situacija gali turėti įtakos šalies fiskaliniam tvarumui, todėl M. Jurgilas siūlo „labiau išnaudoti ne skolines, o kapitalo rinkos priemones“.

Pagalbos verslui fondas iki šiol padėjo dviem įmonėms – biomasės katilines gaminančiai „Enersteną“ ir didžiausiai kelionių organizatorei Baltijos šalyse „Novaturas“.

D. Vilčinsko teigimu, įmonių gelbėjimui skirtos lėšos pradės grįžti jau kitais metais.

„Jau 2022 metais, 2023 metais tikrai fondas pradės susigrąžinti reikšmingesnes sumas“, – teigė VIVA generalinis direktorius.aldybos narys Marius Jurgilas taip pat sakė, kad valstybės pagalbos priemonės išstumia privatų finansavimą.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1351360/vilcinskas-pagalbos-verslui-fondas-siemet-tikisi-paskolinti-200-300-mln-euru

Karantinas Vilniuje / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema