nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

„Invega“ apie pagalbos priemones verslui: „Situacija, kai verslas nesikreipia dėl subsidijų priemonių, tikrai stebina“

2021-05-13

Šių metų pradžioje „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad karantinas turėjo reikšmingos įtakos smulkių verslo įmonių pardavimo pajamoms.

„Kalbant apie neigiamą įtaką, verta paminėti, kad karantino laikotarpiu 23 proc. įmonių pardavimo pajamos krito 21–50 proc., o 14 proc. įmonių pardavimai mažėjo daugiau nei perpus. 40 proc. apklaustų įmonių šių metų sausio pabaigoje dar negalėjo įvardinti pardavimo pajamų pokyčio karantino laikotarpiu.

Nepaisant reikšmingos neigiamos įtakos ir neapibrėžtumo, tik 24 proc. respondentų įvardino, kad jau pasinaudojo arba ketina pasinaudoti parama nukentėjusiam verslui remti ir tik 17 proc. nepasinaudojusių paramos gavimo galimybėmis teigia, kad žino, kur rasti visą informaciją apie esamas paramas ir jų gavimo galimybes“, – atlikto tyrimo rezultatus reziumuoja „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.

Iš atlikto tyrimo matyti, kad vienas ryškesnių smulkiojo verslo lūkesčių – aiškus, struktūrizuotas, smulkiajam verslui aktualios informacijos gavimas.

Tai apima ir informaciją apie esamus/būsimus verslo ribojimus, ir pagalbą sprendžiant su paramos priemonėmis susijusius klausimus.

Siekiant atspindėti tyrime išryškėjusį poreikį, 15min ir „Swedbank“ projekte „Kiekvienas gali“ dalijamės „Invegos“ generalinio direktoriaus pavaduotojos Ingos Beiliūnienės atsakymais į aktualiausius klausimus, kylančius smulkiesiems verslininkams.

– Kaip matyti iš „Swedbank“ atlikto tyrimo, gana didelė dalis smulkiųjų verslų nepasinaudojo siūloma parama nukentėjusiems nuo COVID-19. Kaip jūs interpretuojate šiuos rezultatus? Kaip manote, kas jiems sutrukdė?

– Visų pirma, klaidinga būtų manyti, kad pandemijos laikotarpiu nukentėjo ir sustabdė savo veiklą absoliučiai visas verslas.

Mūsų, t. y. „Invegos“, priemonėmis pasinaudojusių įmonių analizė rodo, kad pandemija verslui reiškė ne tik iššūkius, tačiau ir galimybes. Įmonės atrado naujas eksporto rinkas, skaitmenizavosi, kai kurios net plėtėsi.

Vis dėlto, siekiant, kad valstybės lėšos būtų skiriamos tikslingai ir efektyviai, reikia pripažinti, kad parama skiriama ne visam verslui, o vienaip ar kitaip nukentėjusiems sektoriams ir/ar verslams.

Todėl natūralu, kad visas smulkusis ir vidutinis verslas negalėjo ja pasinaudoti. Kaip rodo ne vienas pavyzdys, galbūt net to ir nereikėjo vien todėl, kad ištikusi krizė tik minimaliai sutrikdė jų veiklą arba visai nepakenkė, o daliai verslo netgi atvirkščiai – padėjo išaugti.

Taigi tikrai nemažai verslų galėjo toliau veikti, pasikoregavę atitinkamas veiklas ir išnaudodami atsiradusias galimybes bei nišas.

Kita vertus, tie verslai, kuriems pandemija smogė visa jėga ir kurie atitinka bendruosius pagalbos gavimo kriterijus, galėjo ir vis dar gali pasinaudoti siūloma pagalba.

– Dauguma smulkiųjų verslų atstovų abejoja, ar jiems priklauso parama. Taigi galima daryti prielaidą, kad jiems trūksta struktūrizuotos ir aiškiai pateiktos informacijos. Gal galėtumėte papasakoti kam būtent priklauso parama ir kur reikėtų dėl jos kreiptis?

– Kas gali pretenduoti į valstybės paramą, yra numatyta LRV nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir atitinkamų paramos priemonių sąlygose (aprašuose).

Minėtame nutarime nustatytos pagrindinės sąlygos, kada verslas gali pasinaudoti parama: kai vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019 m. ir/arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, yra sumažėjusi ne mažiau nei 30 procentų arba verslo vykdoma pagrindinė ūkinė veikla yra įtraukta į ribojamos ūkinės veiklos sąrašą, kuris skelbiamas ne tik VMI, bet ir beveik visų ministerijų ir joms pavaldžių institucijų interneto svetainėse.

Tačiau, kaip minėta, būtina atsižvelgti ir į atitinkamos priemonės sąlygas. Valstybės pagalbą verslui daugiausia koordinuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija per pavaldžias institucijas ir Valstybinę mokesčių inspekciją, visa su pagalbos teikimu susijusi informacija yra nuolat plačiai skelbiama įvairiais būdais bei atnaujinama.

Taigi kreiptis dėl konkrečios paramos priemonės reiktų atitinkamai į „Invegą“, VMI ar kitą paramą teikiančią instituciją, užpildžius paraiškas arba iškilus klausimams skambinti šių įstaigų konsultantams nurodytais kontaktais.

Nukentėjusius verslus gelbėja ne vien „Invega“

– Kokie verslai ar sektoriai paramą jau gavo?

– Siekiant pagelbėti nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui, didžiausia „Invegos“ suteikto finansavimo dalis verslą pasiekė paskolų forma. Vien per covidines priemones nuo 2020 m. pandemijos pradžios iki šios dienos įmonėms paskolų forma „Invega“ suteikė 227,5 mln. Eur.

Kelionių organizatoriams ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams INVEGA jau skyrė 18,9 mln. eurų, todėl kiek daugiau nei pusė šimto šių paslaugų teikėjų gali kompensuoti klientams jų patirtas išlaidas už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones ar apmokėti savo einamąsias išlaidas. Iš viso šiai priemonei numatyta 30 mln. Eur.

„Invegos“ tiesioginių paskolų priemone „Tiesioginės COVID-19 paskolos“, kuri skirta visiems nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams, atitinkantiems priemonės sąlygas ir ieškantiems lėšų būtinosioms išlaidoms apmokėti, 691 verslo subjektui jau skyrė 27,01 mln. Eur.

Siekdama sumažinti verslo skolinimosi naštą pandemijos metu, per covidines garantijų priemones už verslo paimtas paskolas buvo išduota garantijų už beveik 104,4 mln. Eur.

Per šiuo metu vis dar veikiančią covidinių garantijų priemonę „Kelionių organizatorių priemonių įvykdymo užtikrinimo garantijos“ už kelionių organizatorius draudimo įmonėms ir finansų įstaigoms jau suteikta garantijų už beveik 3 mln. Eur.

Taip pat smulkusis ir vidutinis verslas gali testuoti savo darbuotojus ir rinkti sąskaitas už asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktus testus, už kuriuos gali gauti po 12 eurų už vieną greitąjį serologinį antikūnų tyrimą ir (ar) už greitąjį antigeno testą valstybės kompensacijas. Šiai priemonei skirta 30 mln. Eur.

– Kaip paramą gauti tiems verslams, kurie jos dar negavo/nesikreipė, bet yra nukentėję nuo COVID-19 ?

– Pirmiausia verslams reikėtų tiesiog identifikuoti, kokios pagalbos jiems reikia. Tada kreiptis į atitinkamą paramą teikiančią instituciją ir užpildyti paraišką. Iš karto norėčiau atkreipti dėmesį, kad pildant paraiškas visi pareiškėjai turi atidžiai įsivertinti, ar atitinka tiek pareiškėjui, tiek paraiškai keliamus reikalavimus.

Tai reiškia, kad reikia susipažinti su paramos gavimo sąlygomis ir pateikti visus prašomus dokumentus, pvz., Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, finansines ataskaitas, prisegti reikalingus prašomus priedus ir pan.

– Kas dar teikė paramą nukentėjusiam smulkiajam verslui, be „Invegos“?

– Be „Invegos“, paramą teikė ir teikia VMI, Lietuvos verslo paramos agentūra, Užimtumo tarnyba, ir kt. institucijos. Susigaudyti informacijos sraute labai padeda ir „Versli Lietuva“ kolegos.

Stebina nenoras pasinaudoti parama

– Kur reikėtų ieškoti informacijos apie paramą ir sąlygas smulkiajam verslui ją gauti?

Tai žino vos 17 proc. smulkių įmonių. Kur kreiptis žino 15 proc. Iš tiesų informacijos yra visur: LR Vyriausybės, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei kitų ministerijų, „Invegos“, VMI ir kitų institucijų tinklalapiuose, daugumoje žiniasklaidos priemonių.

Kaip jau buvo minėta, valstybės pagalbą verslui daugiausia koordinuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija per pavaldžias institucijas ir Valstybinę mokesčių inspekciją.

Tereikia pasidomėti ir įsivertinti savo esamą verslo situaciją, o tada pagal tikslinį verslo poreikį kreiptis į atitinkamą įstaigą.

Informaciją telefonu apie Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, Užimtumo tarnybos bei „Invegos“ taikomas pagalbos priemones teikia specialistai:

INVEGA: +370 5 210 7510

VMI: 1882 arba +370 5 260 5060; daugiau kontaktų: https://www.vmi.lt/cms/aptarnavimo-skyriai

SODRA ir Užimtumo tarnyba: 1883 arba +370 5 250 0883, daugiau informacijos https://uzt.lt/covid-19/

– Kodėl įmonės nesiryžta kreiptis dėl paramos, nors ji jiems priklausytų?

– Situacija, kai verslas nesikreipia dėl subsidijų priemonių, nors atitinka visus keliamus kriterijus, tikrai stebina. Tuo tarpu paskolų atveju, tikėtina, kad verslas bent jau neretu atveju įsivertina, ar tikrai jam reikia paskolos ir kokio dydžio paskolos, nesvarbu, kad ji ir lengvatinė, ar jis gebės laiku tą paskolą grąžinti.

– Iš atlikto tyrimo duomenų matyti, kad parama verslui pasinaudojo ar ketina pasinaudoti viešbučių ir restoranų srityje dirbantys. Kokią išvadą galime iš to daryti?

– Tai tik patvirtina faktą, kad tai yra vienas iš labiausiai nukentėjusių verslo sektorių. Kelionių organizatoriams ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams „Invega“ per paskolas jau skyrė 18,9 mln. eurų, todėl kiek daugiau nei pusė šimto šių paslaugų teikėjų gali kompensuoti klientams jų patirtas išlaidas už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones ar apmokėti savo einamąsias išlaidas.

Mato ir verslų domėjimąsi

– Papasakokite plačiau apie dabartines pagalbos priemones verslui tiek Covid-19, tiek ilgalaikes?

– Sukūrėme ir įgyvendinome 10 įvairių covidinių verslo finansavimo priemonių. Pvz., šiuo metu verslas gali pasinaudoti ir tiesioginėmis COVID-19 paskolomis, ir paskolomis kelionių organizatoriams ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų teikėjams, ir covidinių garantijų priemone „Kelionių organizatorių priemonių įvykdymo užtikrinimo garantijos“, ir darbuotojų COVID-19 testų subsidijomis.

Taip pat stipriai prisidėjome prie Lietuvos verslo gyvybingumo palaikymo, siūlydami bei adaptuodami pandemijos laikotarpiui ilgalaikes finansavimo priemones: individualias ir portfelines garantijas, lengvatines paskolas, teikiamas per finansų tarpininkus, palūkanų kompensacijas ar rizikos kapitalo investicijas.

„Invega“ pandemijos laikotarpiu ne tik tęsia verslo finansavimą įprastinėmis priemonėmis, bet ir aktyviai dalyvauja teikiant verslui covidinę pagalbą.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/invega-apie-pagalbos-priemones-verslui-situacija-kai-verslas-nesikreipia-del-subsidiju-priemoniu-tikrai-stebina-663-1502466

123rf.com nuotr.

Rodyti daugiau...

Ekonominės prognozės: greitas atsigavimas, daugiau bankrotų, rekordinė valstybės skola – 26 milijardai

2021-05-11

Ekonomistai sako, ši pandeminė krizė daugiaveidė. Ir nors bendrasis vidaus produktas, nepaisant karantino ribojimų ir to, kad vis dar veikia ne visa ekonomika, pirmąjį ketvirtį augo, rudeniop euforija gali slopti.

Valstybės kontrolė įspėja dėl valstybės skolos – jau pernai ji siekė rekordinius 23 milijardus eurų – ir galimų įmonių bankrotų. Kol kas bankrotus pristabdo teisiniai ribojimai juos inicijuoti ir parama verslams. Pagrindinės bankrotų iniciatorės – „Sodra“ ir Mokesčių inspekcija – nesiima išieškoti skolų, atideda mokesčius.

Bet tuščių patalpų, kaip ir įmonių pardavimų, rinkoje daugėja. Kad nebūtų staigių masinių užsidarymų, peržiūrėti biudžetą ketinanti Vyriausybė ruošia išėjimo iš karantino į normalų gyvenimą planą – kad verslai neliktų be nieko, o turėtų pereinamąjį laikotarpį

Trumpiau nei 4 metus veikęs gastronominis maisto turgus Vilniuje užsidarė visam laikui. Jo vadovė sako, kad iki pandemijos sekėsi labai gerai. Bet jau trečią karantino mėnesį patalpas čia nuomojusios kavinukės, parduotuvėlės ėmė trauktis – nenorėjo lįsti į skolas.

„Ta nežinia, kiek ilgai truks, kaip darbuotojus išlaikyti. Galų gale buvo paskelbta labai netikėtai, tai daugumai kavinių net produkcijos didžiąją dalį teko išmesti. (...) Po pirmo karantino susiradom naujus nuomininkus. Galvojom, pabandysim antrą kartą. (...) Gavosi, kad teko atsisakyti šios idėjos“, – sako „Uptown Bazaar“ direktorė Kristina Paleičikaitė-Lesevičienė.

Patalpos, jų savininkė sako, bus parduotos.

Ant prekystalio dabar – įvairūs verslai. Vieni atpigo – tų sektorių, kurie ilgiausiai uždaryti. Kiti, kam sekasi kaip niekad puikiai, pabrango. Tarp dažniausiai perleidžiamų verslai – paslaugų, gamybos.

„Kalbam apie I ketv., tai skaičiai yra išties įspūdingi. Visa Baltijos šalių rinka pagal sandorių skaičių ir ypač pagal sandorių vertę lenkia net rekordinius prieš tai buvusius 2018 metus“ – sakė „ilaw lextal“ partnerė advokatė Džiuginta Balčiūnė.

Būtinasis kriterijus priežastis įmonių pardavimo sandoriams yra pinigų kiekis rinkoje. Šiuo metu jis yra didžiulis.

Teisininkai sako, pandeminė įtampa padidino tarpusavio akcininkų nesutarimus. O rinkoje pernai atsirado nauja sąvoka – įmonės vertė iki COVID ir dėl jo.

„Visi tikisi, kad 2022 m. bus tie metai, kai mes matysime tikrą nemokumo statistiką Lietuvoje, tikrąsias bendrovės kainas jau kažkokias tai susibalansavusias, ir tą apskritai verslo tempą“, – sakė Dž. Balčiūnė.

Bankrotų pernai, palyginti su užpernai, sumažėjo perpus. Bet Valstybė kontrolė sako, kad tai neturėtų labai džiuginti.

„Dalis įmonių tikrai būtų bankrutavusios, jeigu nebūtų teikiamų subsidijų, jeigu nebūtų mokesčių atidėjimo. Ir ta galimybė, kad draudimas, tas ribojimas inicijuoti bankrotus per karantiną ir 3 mėn. praėjus jiems tai irgi lygiai taip pat lemia tą įtaką, kad turime ženkliai sumažėjusį bankrotų skaičių. Pasibaigus pagalbos priemonėms, laisvėjant karantinui, jų tikrai gali padaugėti“ – nurodė Valstybės kontrolės auditorė Aurita Buragienė.

Finansų ministrė sako, jog ekonomikos kryptis gera – pajamų į biudžetą pirmąjį šių ketvirtį surinkta 8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, kai pandemijos dar nebuvo.

„Ką prognozuoja ekonomistai, visgi jie prognozuoja gana aukštą ekonomikos augimą, gana greitą atsigavimą. Todėl tikėtina, kad gana didelė dalis verslų vis gi sugebės išeiti iš šio pandeminio laikotarpio“ – pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Taip, bendrasis vidaus produktas turbūt jau nuo pandemijos pradžios stebino. Ir I ketv. BVP buvo didesnis negu prieš metus jau 1 proc., ir iš esmės jis yra aukščiau to lygio, kuris buvo prieš pandemiją. Bet po bendruoju vidaus produktu slepiasi labai daug skirtingų istorijų ir, kaip aš vadinu, tai yra tokia daugiaveidė pandemija ir tos pasekmės yra daugialypės“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Statistikos departamentas skelbia, kad mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šiemet jau augo beveik 5 proc. Ekonomistų teigimu, toliau – dar labiau šoks į viršų, bet rudeniop tempas gali sulėtėti.

„Dabar mes jau turim metus ir du mėnesius, kai yra labai ribotas paslaugų teikimas. Kai atsilaisvins paslaugos, tikėtina, kad žmonių sukauptos santaupos ir šiaip jų einamos pajamos labiau eis į paslaugas, kurie greičiausiais pabrangs dar artimiausiu metu“, – prognozavo T. Povilauskas.

Kainų kilimas Lietuvoje jau prasidėjęs, o, žaliavoms tebebrangstant, bus mėnesių, kai infliacija sieks 4 proc. Žmones paprastai jau gąsdinančios dviženklės infliacijos, ekonomistas sako, tikrai nebus.

„Norisi pereiti iš to jau paramos laikotarpio į tada, kada jau verslas bus visiškai atidarytas, kad nebūtų šoko tarp to laikotarpio, kuomet ta parama tikrai yra labai ženkli valstybės: tiek prastovų mechanizmas, tiek mokesčių atidėjimo priemonės, į tą laikotarpį, kai jau ekonomika turėtų pradėti veikti visiškai savarankiškai. Tai tiesiog to pereinamojo laikotarpio priemonės dabar ir yra konstruojamos“, – aiškino G. Skaistė.

Verslas keliskart yra užsiminęs, kad valstybė galėtų nurašyti dalį skolų „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai. Ekonomistų teigimu, nubraukti jas galbūt būtų galima kokiam dešimtadaliui įmonių iš visų nukentėjusiųjų sąraše, bet tikrai ne daugumai.

Finansų ministrė sako, trečdalis atidėtų mokesčių jau grąžinta, dėl kitų sudarytos sutartys – per kiek laiko įmonės susimokės.

Bet svarstoma leisti verslams dėl pernykščių nuostolių susimažinti užpernykštį pelno mokestį. Taip pat gali atsirasti laikina PVM lengvata nukentėjusiems sektoriams.

„Išsaugoti darbo vietas ir palaikyti tą pajamų lygį pereinamuoju laikotarpiu, kad visgi tos pasekmės nebūtų gerokai skaudesnės per ateinančius metus. Nes, jeigu išaugs nedarbo lygis ženkliai, tai tikrai tos pasekmės bus labiau ilgalaikės ir sukels daug daugiau socialinių problemų. Todėl visi rekomenduoja šiuo metu geriau šiek teik padidinti skolos lygį“, – sakė G. Skaistė.

„Finansų ministerija planuoja šiais metais dar pasiskolinti per 5 mlrd. eurų ir tikėtina, kad šių metų pabaigoje mūsų skola sieks jau daugiau kaip 26 mlrd. eurų. Bus virš 52 proc. nuo BVP. Skola iš tiesų yra toks dalykas, kad turbūt ramu niekada neturėtų būti“, – sakė A. Buragienė.

Bet Valstybės kontrolę pozityviai nuteikia nedarbas – daugiau sezoninių darbų, mažiau nedirbančio jaunimo. O ir laisvų darbo vietų rekordas. Bet ekonomistai sako, nedarbas tik pradeda mažėti ir tebėra didelis. Kol jis grįš į lygį iki pandemijos, reikės dvejų, o gal ir trejų metų.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1405829/ekonomines-prognozes-greitas-atsigavimas-daugiau-bankrotu-rekordine-valstybes-skola-26-milijardai

eurai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Rodyti daugiau...

Pandeminės krizės prognozės: ekonominė euforija rudeniop gali nuslopti, galimas ir kainų kilimas

2021-05-10

Ekonomistai sako, ši pandeminė krizė – daugiaveidė. Ir nors bendrasis vidaus produktas, nepaisant karantino ribojimų ir to, kad vis dar veikia ne visa ekonomika, pirmąjį ketvirtį augo, rudeniop euforija gali slopti. Valstybės kontrolė įspėja dėl valstybės skolos – jau pernai ji buvo rekordinė 23 milijardai eurų – ir galimų įmonių bankrotų.

Kol kas bankrotus pristabdo teisiniai ribojimai juos inicijuoti ir parama verslams. Pagrindinės bankrotų iniciatorės – „Sodra“ ir Mokesčių inspekcija – nesiima išieškoti skolų, atideda mokesčius. Bet tuščių patalpų, kaip ir įmonių pardavimų, rinkoje daugėja.

Kad nebūtų staigių masinių užsidarymų, peržiūrėti biudžetą ketinanti Vyriausybė ruošia išėjimo iš karantino į normalų gyvenimą planą – kad verslai neliktų be nieko, o turėtų pereinamąjį laikotarpį.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000152183/pandemines-krizes-prognozes-ekonomine-euforija-rudeniop-gali-nuslopti-galimas-ir-kainu-kilimas

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema