Vyriausybė nusprendė, kaip skirstys paramą verslui: kokios įmonės gali tikėtis pagalbos

Suskleisti...

Vyriausybė trečiadienį pritarė paramos priemonėms tiems verslams, kurių apyvarta nuo kovo iki spalio pabaigos krito 30 proc. palyginus su tuo pat laikotarpiu pernai. Įmonės galės pretenduoti į subsidijas, kurios sieks apie 25 proc. pernai sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ir likvidumo paskolas, tačiau dėl detalesnių kriterijų bus nutarta vėliau.

Nors iš pradžių paramą ketinta dalinti įmonėms, kurios atitinka du kriterijus – ne tik 30 proc. apyvartos kritimą, bet ir tai, kad sektoriuje, kuriam įmonė priklauso, tokių nukentėjusių verslų būtų apie 40 proc., tokio reikalavimo nuspręsta atsisakyti.

Antrojo karantino metu valstybė orientuosis į dvi pagalbos priemones verslui – subsidijas, kurių dydis priklausys nuo įmonės sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pernai, ir lengvatines paskolas. Šiuo metu svarstoma, kad šioms dviem priemonėms prireiks apie 180 mln. eurų.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jekaterinos Rojakos, ministerija nutarė atsisakyti antrojo kriterijaus, nes skaičiavimas tampa pernelyg sudėtingas ir neatskleidžia tikrosios padėties.

Subsidijų gali negauti didelės įmonės

Nors subsidiją įmonėms, kurios dydis priklausytų nuo pernai sumokėto GPM, iš pradžių planuota mokėti visoms įmonėms, Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka atskleidė, kad dėl finansavimo trūkumo stambios įmonės greičiausiai negalės pretenduoti į subsidijas verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos.

Stambiomis įmonėmis vadinamos tos, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų ar didesnę nei 50 mln. eurų apyvartą.

Tai sukėlė verslo asociacijų pasipiktinimą, teigiančių, kad iki šiol kalbėta ne tik apie subsidijas visiems verslams, bet ir apie perpus didesnius skaičius.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis susirūpinimą, kad eliminuojami stambūs verslai išsakė ir Vyriausybės posėdyje.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė taip pat pabrėžė, kad pandemija paveikė visas be išimties įmones – ir didelėms, ir mažoms kirto vienodai.

„Didžioji dauguma įmonių pagal darbuotojų kriterijų iškrenta, tai ši priemonė nėra orientuota į darbo vietų išsaugojimą, nes tos, kurios turi daugiausiai darbuotojų, būtų išeliminuotos iš paramos gavėjų, juo labiau, kad jau nebus tęsiama nuomos kompensacija“, – kalbėjo R.Vainienė.

Verslo asociacijas papiktino ir tai, kad siūlomos subsidijos dydis – 25 proc. nuo pernai sumokėto GPM, nors verslas tikina diskutavęs dėl 50 proc. dydžio subsidijos.

Tačiau laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tvirtino, kad konkretūs dydžiai paaiškės vėliau.

„Priemonė tik sausį bus pradėta dalinti, į biudžetas neįtraukta, dar svarstymo stadijoje. Dabar mes sakome, kam teikiama parama, o tai, kokiu dydžiu teikiame, sakome išeinant iš šiuo metu turimų finansinių galimybių“, – sakė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad verslo paramos schema dar bus derinama su Europos komisija.

„Turime situaciją, kad panašiu metu keičiasi ir Vyriausybė, tai tobulinimui galimybė bus, bet tai bus jau kitos Vyriausybės prerogatyva. Dabartiniu metu mūsų pasiūlymas toks“, – sakė V.Šapoka, pridūręs, kad stambus verslas nėra eliminuojamas – jam skirtas Pagalbos verslui fondas.

Paremti reikia 60 tūkst. įmonių

Ministerija planuoja, kad antrajam pagalbos paketui vien subsidijoms ir paskoloms reikėtų apie 180 mln. eurų: subsidijoms planuojama numatyti 150 mln. eurų, paskoloms – 30 mln. eurų. Manoma, kad subsidijos prireiks maždaug 60 tūkst. šalies įmonių, o lengvatines paskolas gautų apie 500 įmonių.

„Priklausomai nuo karantino trukmės, verslų, kurie susiduria su didesniu apyvartos kritimu, poreikis gali būti didesnis“, – kad šių lėšų gali neužtekti galimybės neatmeta ekonomikos ir inovacijų viceministrė J.Rojaka.

Prognozuojama, kad parama įmones pasieks tik kitų metų sausį.

Per naująjį karantiną grąžinama 257 eurų išmoka savarankiškai dirbantiems, tęsiamas darbo užmokesčio subsidijavimas, darbuotojus išleidus į prastovas.

Paramą gavo bent 53 tūkst. įmonių

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė rugsėjo pabaigoje pranešė, kad per pirmąjį karantiną ir po jo 53 tūkst. bendrovių gavo įvairią VMI, „Sodros“ ar Užimtumo tarnybos pagalbą.

Jos duomenimis, „Sodra“ maždaug 20 tūkst. mokesčių mokėtojų atidėjo apie 144 mln. eurų įmokų, Užimtumo tarnyba 26 tūkst. įmonių išmokėjo 224 mln. eurų už prastovas darbuotojams. Be to, dar 22 tūkst. įmonių atidėtas 660 mln. eurų mokesčių mokėjimas.

VMI vadovė taip pat pranešė, kad negautos verslo pajamos dėl krizės siekė 3,5 mlrd. eurų.

Šaltinis:https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/vyriausybe-palaimino-nauja-paramos-verslui-plana-kokios-pagalbos-gales-tiketis-imones-662-1413744

Christian Dubovan nuotr./ Unsplash nuotr. / Pinigai

Rodyti daugiau...

Aktyviausi nemokumo procesų inciatoriai

Suskleisti...

Pagal LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymą nemokiai įmonei po nemokumo pranešimų išsiuntimo nepavykus susitarti su kreditoriais dėl pagalbos, yra pradedamas teisminis nemokumo procesas. 2020-08-12 AVNT skelbiamais duomenimis aktyviausi bankroto procesų iniciatoriai 2020 m. I pusmetį buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - 33,3 proc., įmonių vadovai - 27,9 proc., Valstybinė mokesčių inspekcija - 16,2 proc. ir kiti įmonės kreditoriai - 14,1 proc. Lyginant 2020 m. I pusmečio bankrotų duomenis su 2019 m. I pusmečiu yra matyti, kad visų iniciatorių aktyvumas keliant bankrotą šiais metais yra mažesnis. Sumažėjusį bankrotų kiekį lėmė tokios priežastys kaip įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laikinas sustabdymas, mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

Rodyti daugiau...

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė: bankrotų nebus išvengta

Suskleisti...

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė Nijolė Uinskienė sako, kad antrosios bangos metu nebus išvengta bankrotų.

„Negali žinoti, kaip toliau bus su liga, kaip toliau pildysis prognozės. Žmonės, nenorėdami prarasti to, ką šiandien gali išlaikyti, stabdo ir verslus, o dėl bankrotų – be abejo, jų bus ir dabar jų yra”, – „Žinių radijui” pirmadienį sakė N. Uinskienė.

Pasak jos, yra daug įmonių, kurios laikinai nutraukė savo veiklą, dalis jų – apskritai nutraukė. 

„Yra verslų, kurie gyvybingi. (...) Jei valstybės institucijos tam tikras rekomendacijas duoda, tai smulkus ir vidutinis verslas pats žiūri, kaip savo kieme tvarkytis, kad tai nebūtų skausminga arba kitas pavargęs tiesiog užsidaro. Labai daug įmonių yra, kurios sustabdė savo veiklą, laikinai nutraukė, o kiti išvis nutraukė, nes išvargina ta situacija. Nestabilumas versle ir yra pats blogiausias dalykas”, – sakė N. Uinskienė. 

Lietuvoje nuo lapkričio 7 dienos įvestas visuotinis karantinas. Jo metu viešojo maitinimo įstaigos maistą gali teikti tik išsinešimui, viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, sustabdyta sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla. 

Neaišku, kuriomis lengvatomis verslininkai gali pasinaudoti

Nijolė Uinskienė sako, kad vienas iš sunkumų, su kuriuo šiuo metu susiduria smulkusis ir vidutinis verslas, yra informacijos ir aiškumo apie suteikiamas pagalbos priemones verslui trūkumas. Ji taip pat pažymi, kad tiek smulkiajam ir vidutiniam verslui, tiek didiesiems verslams taikomos vienodos sąlygos, o tai apsunkina smulkiojo verslo šansus išlikti krizės laikotarpiu. 

„Negalime į vieną eilę statyti didžiųjų ir smulkiųjų (verslų – ELTA). Bet iki šiol turime situaciją, kad nesvarbu, ar tu esi labai smulkus verslininkas (...), ar turi 500 darbuotojų – visiems taikomos vienodos taisyklės, tiek mokestinėje bazėje, tiek darbo kodekse“, – „Žinių radijui“ teigė ji. 

N. Uinskienė pažymėjo, kad dėl informacijos trūkumo smulkieji verslininkai dažnai nesupranta, kokiomis valstybės siūlomomis pagalbos verslui priemonėmis šie gali pasinaudoti. 

„Kompensavimas (verslui – ELTA) yra su labai dideliais suvaržymais, reikalavimais ir atskaitomis. Ne kiekvienas smulkus verslas supranta, ar priklauso jam kompensacijos, ar nepriklauso, ar kreiptis dėl jų, ar ne. Šioje vietoje matyti informacijos trūkumas. Daugelis po pirmos pandemijos suteiktų lengvatų nesugebėjo suprasti ar išsiaiškinti, ar jam ir toliau priklauso tam tikros lengvatos ar ne, ar gali dėl jų kreiptis. Manau, komunikacijos trūkumas irgi jaučiamas“, – sakė ji. 

Anot LSVVT tarybos narės, taip pat trūksta ir sklandaus bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų, o tai taip pat apsunkina verslininkų galimybes pasinaudoti skiriama parama. 

„Taip pat nėra horizontalaus valdymo valstybėje. Institucija su institucija nesusiderina ir nesusišneka (...). Šiuo metu tai ypač išryškėjo. Dėl to verslui yra be galo sunku susigaudyti“, – kalbėjo N. Uinskienė. 

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-tarybos-nare-bankrotu-nebus-isvengta.d?id=85802229

Nuotr.: © DELFI / Orestas Gurevičius

Rodyti daugiau...