Įmonės, kuriose darbuotojų skaičius labiausiai traukėsi: sąraše – prekybos ir restoranų tinklai, Lietuvos paštas ir kariuomenė

Suskleisti...

Pandemijos krizės paveiktos Lietuvos įmonės mažina perteklines veiklas, todėl darbo sparčiai 2020 m. neteko paslaugų, turizmo, sanatorinio gydymo sektorių darbuotojai, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Tačiau Delfi sudarytas įmonių, kuriose pernai labiausiai mažėjo darbuotojų skaičius, sąrašas rodo kitokį vaizdą. Jame atsiduria keli didieji prekybos ir restoranų tinklai, Lietuvos paštas, Lietuvos kariuomenė ir kt.

Užimtumo tarnyba (UT) 2020 m. gavo 113 pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir apie atleidimą įspėtus 4876 darbuotojus. Palyginimui – 2019 m. UT sulaukė beveik perpus mažiau – 64 – pranešimų apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus ir įspėtus 3247 darbuotojus,

„Analizuojant numatomus grupės darbuotojų atleidimus, stebimos kitokios priežastys nei metų pradžioje. Anksčiau dominavo darbo organizavimo pakeitimai ar įmonių restruktūrizacijos, dabar – darbuotojų funkcijos yra perteklinės, sumažėjus klientų srautams. Įmonės regresuoja dėl apribotų veiklų“, – sakė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. 

Užsienio investuotojas traukiasi iš Lietuvos

2020 m. daugiausiai – 483 darbuotojus – apie numatomą atleidimą įspėjo JAV technologijų bendrovė R1 RCM (anksčiau – UAB „Intermedix Lietuva“) Kauno apskrityje. Bendrovė dar 2019 m. pabaigoje pranešė apie planus trauktis iš Lietuvos ir veiklą perkelti į Indiją. Tuomet teigta, kad pokyčiai vyksta globaliu mastu ir nėra susiję su Lietuvos investicine aplinka ar komandos rezultatais. UT duomenimis, darbo neteko transakcijų, veiklos valdymo paslaugų, klientų duomenų analitikos ir IT infrastruktūros darbuotojai. 

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu R1 RCM dar dirba 11 darbuotojų. Dar neseniai „Intermedix Lietuva“ buvo vienas didžiausių darbdavių Kaune – 2019-ųjų pradžioje įmonėje dirbo apie 800 darbuotojų.

Bendrovė R1 RCM (buvusi „Intermedix Lietuva“) Lietuvoje įsteigta 2013 m. kaip operacijų centras, aptarnaujantis įvairius sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, valstybines įstaigas ir įmones daugiau nei 25 šalyse. Centro darbuotojai teikia profesionalias IT sistemų, duomenų valdymo ir administravimo bei daugybę kitų paslaugų. 

2019 m. daugiausiai pasamdė, po metų – daugiausiai atleido

2019 m. atsidūrusi tarp daugiausiai darbo vietų sukūrusių įmonių (289) 2020 m. antroje vietoje pagal įspėtų atleidžiamų darbuotojų skaičių – Lietuvos užsakomųjų reisų oro linijos „GetJet Airlines“, kuri Vilniaus apskrityje atsisakė 370 darbuotojų paslaugų. UT duomenimis, dėl perteklinių darbo funkcijų darbo neteko technikai, skrydžių koordinatoriai, techninių įrašų priežiūros specialistai, techninės priežiūros kontrolės koordinatoriai, įgulų koordinatoriai, auditoriai, finansų kontrolieriai ir kt. 

„GetJet Airlines“ vadovas Darius Viltrakis Delfi pasakojo, kad prasidėjus karantinui ir nutrūkus kelionėms, įmonė privalėjo mažinti kaštus, kad nebankrutuotų. Anot jo, kol kas prognozės aviacijos sektoriuje yra itin liūdnos, todėl teigė neatmetantis ir bendrovės durų užrakinimo galimybės.

Prieš pandemiją, kovo mėnesį bendrovė turėjo daugiau nei 400 darbuotojų, šiuo metu įmonėje dirba apie 40 darbuotojų administracijoje, biure. „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas čia siekia 2 282 Eur „popieriuje“. 

Pandemija sudavė smūgį automobilių pramonei

Trečioje vietoje – Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, per kelis kartus apie atleidimą įspėjusi 237 darbuotojus. Tačiau remiantis „Sodros“ duomenimis, įmonėje darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 546 darbuotojais – nuo 1208 sausio mėn. iki 662 lapkričio mėn. Šiuo metu įmonėje dar dirba 633 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas siekia 1216 Eur „popieriuje“. 

Registrų centrui pateiktoje 2019–2020 m, veiklos ataskaitoje „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pripažino, kad koronaviruso krizė įmonei padarė neigiamos įtakos, nes pavasarį beveik visos Europos automobilių gamyklos buvo uždarytos. 

Praėjusiais finansiniais metais, kurie prasidėjo 2019 metų balandį ir baigėsi 2020 metų kovą, bendrovė gavo 53,27 mln. eurų pajamų – 17,2 proc. mažiau nei ankstesniais metais (64,346 mln. eurų), jos grynasis pelnas mažėjo beveik 70 proc. iki 1,224 mln. eurų (4,026 mln. eurų).

Sumažėjus klientų srautams, sanatorijos atleido dalį darbuotojų

Toliau pagal atleidimų skaičių rikiuojasi „Eglės“ sanatorija, UT gruodį pranešusi apie 185 darbuotojų atleidimą. Kaip Delfi pasakojo sanatorijos vadovas Artūras Salda, pandemija stipriai paveikė gyventojų reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų poreikį, todėl sumažėjus klientų srautui, darbuotojų atliekamos darbo funkcijos yra perteklinės. 

Tiesa, anksčiau bendrovė pranešė ketinanti atleisti žymiai daugiau – pusę savo darbuotojų: 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone, tačiau šiuos planus vėliau pakoregavo ir atleido 100 darbuotojų mažiau. 

Atskirai UT informuota apie dukterinės įmonės „Birštono šaltinis“ 41 darbuotojo atleidimą. Rekvizitai.lt duomenimis, „Birštono šaltinis“ šiuo metu dirba 161 darbuotojas.

UT duomenimis, iš viso „Eglės“ sanatorijoje dirba 599 darbuotojai, iš jų 520 – Druskininkuose, 79 – Birštone. Bus atleisti 178 darbuotojai Druskininkuose ir 7 Birštone. Vadovas informavo, kad pirmų darbuotojų atleidimai prasidės 2021 m. sausį ir baigsis kovą.

Uždarė gamyklą Kaune 

Penketuką užbaigia surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų gamintoja „Betonika“, UT kovo mėn. pranešusi apie 140 atleidimą, nes uždaro gamyklą Kaune. 2020 m. pradžioje bendrovė pranešė apie planus savo produkcijos gamybą Lietuvoje sutelkti Trakuose, kur veikia dar viena jos gamykla.

„Šiuo metu savo pajėgumais viršydama Lietuvos rinkos paklausą „Betonika“ planuoja sutelkti produkcijos gamybą Trakuose. Dėl šios priežasties pradėtas antrosios gamyklos, Kaune atidarytos 1966 metais, uždarymo projektas. Dėka puikiai savo darbą išmanančių komandų, Kauno gamykla veikė iki šiol, tačiau dėl per didelių veiklos sąnaudų ją išlaikyti tapo neefektyvu“, – pranešime cituojamas „Betonikos“ vykdantysis direktorius Juris Germanis. 

Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 102 darbuotojai. 2020 m. sausį įmonėje dar dirbo 247 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas siekia 2,5 tūkst. Eur „popieriuje“. 

„Sodros“ duomenys rodo kitokį vaizdą

Apie gerokai sumažėjusį darbuotojų skaičių kai kuriose Lietuvos įmonėse rodo ir Delfi išanalizuoti „Sodros“ duomenys. Palyginome 2020 m. sausio ir lapkričio mėn. darbuotojų skaičių ir sudarėme įmonių, kuriose 2020 m. mažėjo daugiausiai darbuotojų sąrašą. Tiesa, 6iame sąraše neįtraukėme įmonių, kuriose darbuotojų skaičius mažėjo dėl restruktūrizacijos ar įmonių sujungimo.

Išanalizavus duomenis matyti, kad neigiamas darbuotojų skaičiaus pokytis – žymiai didesnis nei skelbiamas UT. Be jau aukščiau minėtų „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, „GetJet Airlines“ ir R1 RCM, TOP15 sąraše atsiduria ir didieji prekybos tinklai, kelios maitinimo įstaigos, Lietuvos paštas, Lietuvos kariuomenė ir kt.

Darbuotojų daugiausiai atleido didieji prekybos tinklai

Remiantis „Sodros“ duomenimis, labiausiai darbuotojų 2020 m. metais sumažėjo viename iš didžiausių Lietuvos darbdavių – bendrovėje „Maxima“. Palyginus sausio ir lapkričio mėn. duomenis, šiuo metu čia dirba 1249 mažiau darbuotojų. Antroje vietoje – taip pat prekybos tinklą „Iki“ valdanti UAB „Palink“. Per metus joje sumažėjo 740 darbuotojų. Pasak įmonių atstovų, prekybos tinkluose darbuotojų skaičius mažėjo, optimizuojant ir automatizuojant veiklos procesus.

„Kaip ir daugelis didžiųjų Lietuvos verslo įmonių susiduriame su darbuotojų trūkumo problema. Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus: peržiūrime ir automatizuojame procesus tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek logistikos ir gamybos grandyse.

Pernai optimizavome daugelį veiklos procesų, todėl šįmet išsitekome su mažiau darbuotojų. Be to, per pavasarinį karantiną nebuvo priimami nauji darbuotojai, kol sveikatos priežiūros įstaigos buvo apribojusios įsidarbinti norinčių asmenų sveikatos patikrinimą. Taip pat COVID-19 pandemijai sulėtinus prekybos tempą gerokai mažiau šįmet prireikė sezoninių darbuotojų tiek vasarą, tiek žiemos šventiniu laikotarpiu“, – komentuoja „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad įmonėje darbuotojų 2020 m. dirbo mažiau, darbo užmokesčio fondas pernai išliko toks pat kaip ir 2019 m. Vidutiniškai darbo užmokestis „Maximoje“ kas mėnesį augo po daugiau nei 10 proc. Tai reiškia, kad pernai darbuotojai užsidirbo po daugiau nei vieną papildomą mėnesinį atlygį lyginant su 2019 m.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pažymi, kad įmonės darbuotojų skaičius mažėja organiškai – optimizuojami procesai prekyboje, gamyboje ir logistikoje.

„Be to, šiais metais turėjome ir vieno savo gamybinio padalinio uždarymą, taip pat uždarėme ir keletą savo parduotuvių. Todėl taip pat sumažėjo darbuotojų skaičius“, – sako V. Budrienė.

Esminių pokyčių dėl darbuotojų skaičiaus 2021 m. nėra numatę nei „Maxima“, nei „Iki“.

„Planų mažinti darbuotojų skaičiaus nėra. Kitąmet kaip tik planuojame atidaryti daugiau naujų parduotuvių patraukliose Lietuvos pirkėjams vietose, todėl darbuotojų skaičius augs. Kita vertus, optimizacijos ir efektyvaus valdymo procesai taip pat bus vykdomi, todėl darbuotojų skaičius turėtų išlikti panašus kaip ir šiais metais“, – sako „Iki“ atstovė.

„2021-uosius pradėsime, peržiūrėdami „Maximos“ darbuotojų bazinius atlyginimus, kuriems didinti esame numatę beveik 8 mln. eurų. Tai palies didžiąją dalį parduotuvių, gamybos bei logistikos padalinių darbuotojų. Taip pat papildomai toliau bus mokamos skatinamosios premijos pagal motyvacinę sistemą, kuri šįmet buvo išplėsta, kad darbuotojai galėtų dar daugiau užsidirbti“, – pažymi E. Dapkienė.

„Sodros“ duomenimis, „Maxima LT“ šiuo metu dirba 13 234 darbuotojai, „Iki“ – 5 886, vidutinis atlyginimas atitinkamai – 985 Eur ir 1133 Eur „popieriuje“.

Lietuvos paštas ir kitąmet mažins darbuotojų skaičių

Trečioje vietoje atsidūrė Lietuvos paštas. Per metus valstybės valdomoje įmonėje sumažėjo 565 darbuotojais. Tuo metu UT 2020 m. buvo pranešta tik apie 80 grupinį darbuotojų atleidimą.

Pasak įmonės atstovės, darbuotojų skaičiaus mažėjimas šiais metais daugiausia buvo susijęs su 2019 m. pradėtu ir 2020 m. galutinai užbaigtu mobilaus laiškininko projektu. Priimti sprendimai įmonei esą leido padidinti veiklos efektyvumą, užtikrinti kokybiškesnes ir labiau prieinamas paslaugas klientams, taip pat gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams.

„Po šio pokyčio 440 mobiliųjų laiškininkų aptarnauja kaimiškose vietovėse gyvenančius klientus. Dėl to teko atsisveikinti su darbuotojais – daugiausia kaimiškųjų vietovių laiškininkais, klientų aptarnavimo specialistais. Dalis darbuotojų perėjo į mobiliųjų laiškininkų pozicijas, todėl šiandien dauguma mūsų mobiliųjų laiškininkų – prieš tai Lietuvos pašte dirbę darbuotojai“, – komentuoja Lietuvos pašto organizacinio vystymo departamento vadovė Inga Rinkevičienė.

Anot jos, kiekvienam atleidžiamam darbuotojui įmonė stengėsi padėti – tiek konsultacijomis dėl darbo paieškų, tiek bendradarbiavimu su UT.

Tiesa, bendrovė 2020 m. samdė ir daugiau darbuotojų laikinam darbui: „Darbuotojų skaičius Lietuvos pašte gruodžio mėnesį yra didesnis dėl kalėdiniu laikotarpiu išaugusių siuntų skaičiaus. Šiuo periodu mes paprastai priimame daugiau darbuotojų – šiemet buvo įdarbinta apie 100 darbuotojų, dauguma jų – laikinam darbui.“

Kaip pažymi I. Rinkevičienė, kitais metais Lietuvos paštas ir toliau optimizuos ir automatizuos veiklos procesus, todėl darbuotojų skaičius ir toliau mažės. Daugiausiai tai susiję su lapkritį atidarytu Vilniaus logistikos centru.

„Tarp bendrovės strateginių tikslų – veiklos modernizavimas ir efektyvumas, paslaugų klientams kokybės gerinimas ir darbo sąlygų gerinimas darbuotojams. Todėl ateinančiais metais toliau įgyvendinsime bendrovės strategijoje numatytus projektus. Vienas jų – siuntų skirstymo automatizavimo projektas. Lapkričio mėnesį atidarytame moderniame Vilniaus logistikos centre jau veikia dvi automatizuotos skirstymo linijos, kurios padeda mums suvaldyti stipriai išaugusį siuntų kiekį kalėdiniu laikotarpiu.

Kadangi tai iš esmės pakeis skirstymo procesą mūsų paštuose, projektas turės įtakos darbuotojų skaičiaus optimizavimo sprendimams ateinančiais metais. Kol kas tikslaus skaičiaus pasakyti negalime“, – pažymi Lietuvos pašto atstovė.

Restoranų darbuotojai išėjo savo noru

Ketvirtoje vietoje – Rokiškyje įsikūręs ir 25-erius metus veikiantis „Rokiškio knygynas“. Per metus darbuotojų skaičius sumažėjo 557: nuo 571 sausį iki 14 lapkritį. Įmonės vadovas nepakomentavo darbuotojų skaičiaus pokyčio.

Penktoje vietoje – didžiausia restoranų grupė „Amber food“, valdanti tokias maitinimo įstaigas kaip „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Manami“ ir kt. Darbuotojų skaičius per metus sumažėjo apie 420 darbuotojų: nuo beveik 1200 sausį iki 761 lapkritį. Gruodžio pradžioje čia dirbo 709 darbuotojai. 

Pasak „Amber food“ vadovo Gedimino Balnio, darbuotojai įmonės iniciatyva nebuvo atleidžiami. Visi išėję iš darbo darbuotojai paliko įmonę jų pačių sprendimu, didžiąją jų dalį sudaro aptarnaujantis personalas – padavėjai. 

„Akivaizdu kodėl, nes viešasis maitinimas šiais metais visiškai uždarytas jau antrą kartą, o prastovų metu darbuotojams galime mokėti tik minimalią algą. Darbuotojų skaičiaus mažėjimui turėjo įtakos per 2020 metus uždaryti 4 restoranai, šie sprendimai buvo priimti anksčiau, tačiau pandemija tik dar labiau pagreitino jų įgyvendinimą.

Taip pat neturėjome galimybės dirbti Švyturio, Žalgirio ir Jonavos sporto arenose, Palangos koncertų salėje, kur įprastai renginių sezonu turėdavome ne mažiau kaip 150 darbuotojų. Šie darbuotojai baigė darbą pasibaigus žiemos sezonui ir turėjo sugrįžti rudenį vėl prasidėjus renginiams“, – komentuoja G. Balnis.

Vadovas tikina, kad kai tik bus panaikinti apribojimai, dalį darbuotojų įmonė būtinai sieks susigrąžinti: „Atnaujinus veiklą darbuotojų skaičius vėl turėtų pradėti augti. Viskas priklausys nuo to, kaip bus suvaldytas virusas ir su kokiais apribojimais turėsime ir galėsime dirbti.“

Lietuvos kariuomenėje dirbančiųjų skaičius ir mažėjo, ir didėjo

Lietuvos kariuomenėje 2020 m. dirbančiųjų skaičius sumažėjo 369. Metų pradžioje čia dirbo 5144 darbuotojai, o lapkritį jau tik 4775. Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės pateiktame komentare teigiama, kad šis skaičiaus sumažėjimas nėra tiesiogiai susijęs su personalo mažėjimu, nes jis apima ir 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) atliekančius karius. Sausio mėn. NPPKT karių faktinis skaičius buvo didesnis nei lapkričio mėn., todėl ir fiksuojamas šis skirtumas į mažesnę pusę.

„Lietuvos kariuomenės duomenimis, 2020 m. sausio-lapkričio mėnesiais priimtų ir atleistų tiek civilių (valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis), tiek profesinės karo tarnybos (PKT) karių skaičiaus skirtumas buvo teigiamas – skaičius didėjo“, – rašoma komentare.

Anot Lietuvos kariuomenės, prognozės 2021 metams yra ir toliau teigiamos: „Jau eilę metų stebime panašias augimo tendencijas – t. y. priimamų naujų darbuotų, tarnautojų, karių ir atleidžiamų darbuotojų, tarnautojų ar išeinančių į atsargą karių skaičiaus skirtumas Lietuvos kariuomenėje būna teigiamas ir siekia apie pusę tūkstančio asmenų.“

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/imones-kuriose-darbuotoju-skaicius-labiausiai-traukesi-sarase-prekybos-ir-restoranu-tinklai-lietuvos-pastas-ir-kariuomene.d?id=86130985

Nuotr.: Laidus gaminanti Yazaki Wiring Technologies Lietuva kompanija © Algirdas Venskus

Rodyti daugiau...

Savanoriškas kreditorių reikalavimų patenkinimas – galimybė rinkoje išsaugoti bankrutuojančią įmonę

Suskleisti...

Valstybei COVID-19 akivaizdoje teikiant įvairias pagalbos priemones įmonių likvidumui ir mokymui palaikyti pagrindinis visuomenės dėmesys sutelktas į COVID-19 įstatymu laikinai sustabdytos įmonių vadovų pareigos ir kreditorių teisės inicijuoti bankroto procesus tikėtiną rezultatą – galimai išaugsiantį inicijuojamų nemokumo procesų skaičių. Tačiau asmenims, suinteresuotiems verslo išsaugojimu, verta atsigręžti į Nemokumo įstatyme (toliau — Nemokumo įstatymas) įtvirtintus teisinius įrankius, teikiančius galimybę net ir esant įmonei iškeltam bankroto procesui, jį nutraukti. Vienas iš minėtame įstatyme įtvirtintų bankroto proceso nutraukimo pagrindų – bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens atsiskaitymas su savo kreditoriais. Apie galimybę išsaugoti įmonę rinkoje patenkinus visų kreditorių reikalavimus praeitų metų pabaigoje priminė ir kasacinis teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą, kuriame dar kartą pasisakė apie įstatymo suteiktą galimybę bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais nutraukti bankroto bylą bet kurioje bankroto proceso stadijoje. Šįkart pagrindinis akcentas – patvirtinta galimybė trečiajam, su įmonės veikla nesusijusiam, asmeniui padengti bankrutuojančios įmonės prievoles kreditoriams.

Galimybę pagrįstai nutraukti bankroto bylą pateisina bankroto proceso tikslas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad bankroto bylos atsiskaičius su kreditoriais nutraukimo pagrindas yra susijęs su vienu iš bankroto proceso tikslų — siekiu patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus. Būtent šis tikslas — bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas, yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis.

Kasacinio teismo žinutė yra aiški. Pirma, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais, laikoma, kad bankroto procesas pasiekė savo tikslą, todėl bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje gali būti nutraukiama. Antra, nemokumo procese siekiant kreditorių reikalavimų tenkinimo kuo didesne apimtimi būtina užtikrinti ir pačios bankrutuojančios įmonės interesų apsaugą. Priešingu atveju, vien pirmumo teikimas kreditoriaus interesams, į šalį nustumiant paties juridinio asmens interesų apsaugą, gali būti vertinamas kaip Nemokumo įstatyme numatyto tikslo — šių subjektų interesų pusiausvyros užtikrinimo — pažeidimas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad bankroto proceso tikslu yra pateisinamas tik pagrįstas, t. y. su teisiniu įmonės mokumo atkūrimu sietinas, bankroto bylos nutraukimas. Kasacinis teismas pažymi, kad situacija, kai, nutraukus juridinio asmens bankroto bylą, tuo pat metu sukuriamos prielaidos inicijuoti naują įmonės bankroto procesą negali susidaryti ir yra teisiškai nepateisinama. Taigi, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prieš priimant nutartį nutraukti bankroto bylą, tenka pareiga įsitikinti, ar net ir esant atsiskaitymo su kreditoriais faktui, nutraukus bankroto bylą įmonė liks moki.

Pagrįstas bankroto bylos nutraukimas – ir trečiajam asmeniui atsiskaičius su kreditoriais

Nepaisant Nemokumo įstatyme įtvirtintos formuluotės, pagal kurią su visais kreditoriais turi atsiskaityti juridinis asmuo, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ši sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant ne į prievolę įvykdžiusį subjektą, o į teisinę situaciją, kurioje visos bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams yra įvykdytos, t. y. bankrutuojanti įmonė yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais.

Taigi, pasak kasacinio teismo, bankroto proceso tikslų požiūriu nėra reikšminga, ar prievoles bankrutuojančio skolininko kreditoriams įvykdo pati įmonė ar jos naudai – su įmone nesusijęs trečiasis asmuo (kuris nėra nei įmonės akcininkas ar valdymo organo narys). Reikšminga yra tik tai, kad trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriais, įmonės prievolės jiems pasibaigtų.

Remiantis Lietuvos teisiniu reguliavimu ir bankroto proceso specifika, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tinkamu prievolės kreditoriams pasibaigimu pripažįstamas atvejis, kai už bankrutuojančią įmonę atsiskaitęs asmuo neišreiškia valios būti įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Toks už bankrutuojančią įmonė atsiskaičiusio subjekto „pasyvumas“ leidžia bankroto bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, kad bankrutuojančios įmonės atitinkamos prievolės kreditoriams pasibaigė.

Bankroto administravimo išlaidų atlyginimas išlieka prioritetu

Prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimo principas negali būti paneigiamas, nepriklausomai nuo to, ar atsiskaitymus su kreditoriais vykdo pats bankrutuojantis juridinis asmuo, ar jo naudai – trečiasis asmuo. Abiem atvejais negali susidaryti situacija, kai su kreditoriais atsiskaitoma nesant padengtoms įmonės bankroto administravimo išlaidoms. Priešingu atveju, trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais ir likus neatlygintoms bankroto administravimo išlaidoms, bankroto byla šiuo pagrindu negali būti nutraukta.

Nutraukus bankroto bylą pareiškimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimas nebegali būti tęsiamas

Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia. Kartu pasibaigia ir visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl tyčinio bankroto, nagrinėjimas. Kasacinis teismas pažymi, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas negali būti tęsiamas nepriklausomai nuo to, ar bankroto administratorius pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė anksčiau nei atsirado prielaidos spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo, ar po šių aplinkybių atsiradimo. Atitinkamai pagrįstai nutraukus bankroto bylą – atsakingų asmenų civilinės atsakomybės klausimas tampa nebeaktualus.

Komentaro autorė Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Deimantė Mamonė, besispecializuojanti ginčų sprendimo ir bankroto srityje.

Šaltinis: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/01/04/savanoriskas-kreditoriu-reikalavimu-patenkinimas--galimybe-rinkoje-issaugoti-bankrutuojancia-imone#ixzz6if1ULAGg

Rodyti daugiau...

Vilija Mogenytė. Ar vadovo pareiga inicijuoti bankrotą vis dar suspenduota šio karantino metu?

Suskleisti...

Siekdamos išvengti COVID-19 pandemijos sukeltos bankrotų bangos kai kurios Europos šalys suspendavo vadovų pareigą ir kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Lietuva pasekė tuo pačiu keliu ir praėjus mėnesiui po pirmojo karantino paskelbimo, balandžio 21 dieną, priėmė Naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą (toliau – COVID-19 poveikio įstatymas).

Juo numatytos trijų tipų apsaugos verslui: vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo suspendavimas, kreditorių teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo apribojimas, restruktūrizavimo bylos nutraukimo ribojimas. Akivaizdu, kad priemonės buvo veiksmingos – bankrotų ne tik nepadaugėjo, bet, lyginant su 2019 metais, sumažėjo perpus.

Šiuo metu, pagreitį įgavus antrajai COVID-19 bangai ir nuo lapkričio 7 dienos šalyje vėl paskelbus griežtą karantino režimą, kilo natūralus klausimas, ar COVID-19 poveikio įstatymo apsaugos galioja ir šio visuotinio fizinio-ekonominio suvaržymo metu. Neaiškumų kyla ne tik praktikams, bet ir teisės ekspertams.

Apsauga vadovui

2020 metų sausį įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) akcentuojama vadovo prievolė inicijuoti bankrotą laiku. Įstatyme imperatyviai nurodoma, jog vadovo pareiga įmonei tapus nemokiai – nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o vadovas, neatlikęs šios pareigos tinkamai privalo atlyginti dėl to kilusią žalą.

Išplėsta ir pati nemokumo sąvoka, įtvirtinant, kad nemokumas – tai būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nepaisant valstybės finansinių injekcijų, karantino suvaržymai daugybei įmonių tapo formalaus nemokumo pagal JANĮ apibrėžimą priežastimi. Kartu vadovui, nenorinčiam rizikuoti ateityje dengti žalą dėl ne laiku pradėtų veiksmų, kilo ir formali pareiga nedelsiant tokiai įmonei inicijuoti nemokumo procesą.

Naujuoju COVID-19 poveikio įstatymu buvo įtvirtinta laikina apsauga paveiktoms įmonėms: karantino metu ir 3 mėnesius po to, kai atšaukiamas karantinas, sustabdyta JANĮ nustatyta vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Tokia nuostata laidavo paveiktų įmonių vadovams galimybę visą dėmesį pandemijos akivaizdoje sutelkti į savo verslo gaivinimą ar perorganizavimą, nesibaiminant atsakomybės už JANĮ nustatytų pareigų nevykdymą.

Statistika patvirtina, kad verslas efektyviai pasinaudojo šiomis teisinėmis apsaugomis: lyginant 2019 ir 2020 metų tapačius laikotarpius nuo gegužės 25 iki gruodžio 14 dienos, juridinių asmenų bankrotų sumažėjo daugiau nei perpus – net 51,4 proc., t. y. buvo iškelta 782 įmonių bankroto bylomis mažiau.

Teisinis netikrumas

Ar COVID-19 poveikio įstatymo laidotos apsaugos galioja ir šio „žiemos karantino“ metu? Juk dabar šalyje galiojantis karantino režimas savo esme ir jo įvedimo priežastimis yra identiškas pirmajam – pavasario – karantinui.

Verslo bendruomenės nerimas suprantamas: Seimo teisės aktų portale bei Teisės aktų registre šis įstatymas „dega žaliai“ – nurodomas kaip galiojantis, o ir skaitant atskirus jo straipsnius teisinės apsaugos siejamos tiesiog su „karantino“ būsena, tačiau nekonkretinama kurio.

Visgi, analizuojant COVID-19 poveikio įstatymą kartu su lydinčiaisiais dokumentais ir jį vertinant sistemiškai, identifikuotina tiesioginė priklausomybė nuo konkretaus Vyriausybės nutarimo, kuriuo karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 metų kovo 16 ir truko birželio 16 dienos. Tokią įstatymų leidėjo valią suponuoja ir įstatymo pradžioje pateikta užuomina į kovo 16 dieną paskelbtą karantiną bei pabaigoje pateikta nuoroda dėl galimo terminų pratęsimo iki 2020 metų gruodžio 31 dienos Vyriausybės sprendimu. Tuo vadovaujantis galima daryti išvadą, kad visa įstatymo laiduota apsauga formaliai pasibaigė praėjus trims mėnesiams būtent po pirmojo karantino atšaukimo, t. y. 2020 metų rugsėjo 16 dieną.

Taigi, praėjusių metų pabaigoje, nebetekus galios COVID-19 poveikio įstatymo nuostatoms ir atnaujinus vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, teismus turėjo pasiekti daugybės per karantiną nemokiomis tapusių įmonių vadovų pareiškimai dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų kėlimo. Tačiau nuo rugsėjo nemokumo bylų ne tik nepadaugėjo, bet ir tolydžio mažėjo, lyginant su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog, galimai, tiek vadovai, tiek kreditoriai iki šiol mano, jog COVID-19 poveikio įstatymo apsauga galioja ir toliau.

Teisinis netikrumas, kuriamas šio įstatymo, kyla ne tik paprastiems verslininkams, tačiau ir teisės ekspertams. Teismai dar praeitų metų pabaigoje bylose dėl nemokumo bylos iškėlimo be išlygų vadovavosi COVID-19 poveikio įstatymo nuostatomis ir to pagrindu atsisakė priimti ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tokia dviprasmiška situacija jau kelia sumaištį tiek verslininkams, tiek teisininkams. Įstatymų leidėjas, siekdamas išsklaidyti aptartą COVID-19 poveikio įstatymo kuriamą teisinį netikrumą, privalo skubiai ir nedviprasmiškai paaiškinti įstatymo galiojimo laike ribas. Taip verslo bendruomenė ir COVID-19 pandemijos paveikto verslo vadovai sužinotų savo pareigos inicijuoti bankrotą apimtis šio „žiemos karantino“ metu.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/vilija-mogenyte-ar-vadovo-pareiga-inicijuoti-bankrota-vis-dar-suspenduota-sio-karantino-metu.d?id=86150351

Rodyti daugiau...