Išskirtinė krizė – nemokių verslų pernai sumažėjo, tačiau ar šiemet neatsiris bankrotų banga?

Suskleisti...

Paprastai prasidėjus krizei negalinčių atsiskaityti ir veikti verslų iš karto padaugėja. Taip nutiko ir 2007–2009 metais, kai bankrutavo beveik pusantro karto daugiau verslų nei įprastai. Tačiau vadinamo vadinamojo „didžiojo uždarymo“ – COVID-19 pandemijos – metu, matoma atvirkštinė tendencija: bankrutuojančių verslų kiekis sumažėjo daugiau nei 30 proc. Kodėl taip yra? Ar neužilgo sulauksime bankrotų antplūdžio, ar vis dėlto to pavyks išvengti?

Visuotinei pandemijai pasaulyje trunkant jau ilgiau nei metus vis netyla kalbos, kad kai kurių sektorių verslininkai gali bankrutuoti. Akivaizdu, jog vienas verslo šakas pandemija ir karantinas paveikė labiau nei kitas. Kitiems ši pandemija tapo aukso amžiumi. Nepaisant to, daugumoje išsivysčiusiųjų šalių 2020 m. buvo fiksuotas Bendrojo vidaus produkto susitraukimas.

Tačiau šiai dienai, neatsižvelgiant į kai kuriuos sektorius (turizmą, apgyvendinimą), Lietuvoje bankrotų kol kas nematyti. Atvirkščiai, nors 2020 m. buvo susitraukimo metas daugeliui verslų, nemokių bendrovių tik sumažėjo.

Tiek Europos Komisija savo naujausiose ekonominėse prognozėse, tiek Tarptautinis valiutos fondas pažymi, jog paprastai negalinčių atsiskaityti ir veikti verslų padidėja iš karto prasidėjus krizei.

Taip nutiko ir 2007–2009 m., kai uždarė savo veiklą ir bankrutavo beveik pusantro karto daugiau verslų nei įprastai. Tačiau šį kartą matoma atvirkštinė tendencija – bankrutuojančių verslų kiekis sumažėjo daugiau nei 30 proc.

Kodėl taip yra?

Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas pastebėjo, jog svarbiausi faktoriai, nulėmę ir galintys turėti įtakos bankrotams buvo ir yra keturi: aktyvi valstybių pagalba labiausiai nukentėjusiesiems subsidijomis ar kitokiais mechanizmais, mokesčių „atostogos“, bankrotų moratoriumai ir kiek ilgai galios suvaržymai.

Tam tikra valstybių pagalba gali lemti, kad pagalbai pasibaigus verslai, siekdami išsilaikyti, gali imti didinti savo paslaugų kainas, kas turėtų įtakos visuotiniam kainų didėjimui. Be to, valstybių teikiama pagalba neleidžia tinkamai įvertinti esamos situacijos versle ir galimas atotrūkis tarp dabartinių optimistiškų ekonomikos vertinimų ir realios padėties.

Lietuvoje – dar mažiau bankrotų

Lietuvoje nemokumo procesų kiekis jau kurį laiką turėjo ir turi tendenciją mažėti, o 2020 m. pradėtų nemokumo procesų kiekis sumažėjo 40–50 proc. lyginant su 2019 m.

Lietuvoje, geresnę situaciją lėmė ne tik panašios priežastys, tačiau ir pasikeitęs verslininkų požiūris į sunkumų patiriančius verslo partnerius bei nuo 2020 m. pasikeitęs reguliavimas.

Kalbant apie Lietuvos bent laikiną pergalę prieš bankrotus, visų pirma didžiausią įtaką turėjo valstybės pagalba, kuri be abejonės prisidėjo prie didelio kiekio nemokių verslų išvengimo. Svarbu paminėti dar 2020 m. kovo mėnesį Seimo priimtą įstatymą, kuris iš esmės laikinai beveik eliminavo galimybę iškelti nemokumo bylas savo skolininkams.

Institucijos, renkančios biudžetą, taip pat suteikė „atostogas“ verslams, o tai turėjo neabejotinos įtakos šiuo metu esančiai situacijai.

Negalima gailėti pagyrų ir Lietuvos verslams – dauguma Lietuvos verslų sugebėjo operatyviai persiorentuoti, ieškoti naujų rinkų, klientų, pardavimo kanalų ir mažiau laiko skyrė bankrotų bylų kėlimui savo nemokiems partneriams.

Be to, nuo 2020 m. Lietuvoje įsigaliojo naujas nemokumo reguliavimas, kuris davė įrankių skolininkams pasinaudoti įstatymų suteikiamomis teisėmis bei derėtis su kreditoriais iki kreipimosi į teismą. Teko atstovauti ne vienam klientui, kuris buvo paveiktas pandemijos, tačiau pasinaudojant naujo reguliavimo suteiktais įrankiais buvo kreiptasi į kreditorius ir surastas abiems šalims tinkantis variantas (pvz. skolų dalinis ar visiškas apmokėjimo atidėjimas, mokesčių už paslaugas pakeitimas ar kt.).

Kita vertus, pasikeitus reguliavimui, nors ir sumažėjo naujai bankrutuojančių verslų kiekis, iš esmės nepakito verslų, kurie siekia restruktūrizuotis, kiekis. Būtent restruktūrizavimas yra puikus įrankis pandemijos paveiktiems verslams nežlugti, kadangi restruktūrizavimo metu yra sudaromas grafikas, kada per kelerių metų laikotarpį yra būtina atsiskaityti su kreditoriais. O tai suteikia galimybę verslams išgyventi.

Tad, ar Lietuvoje sulauksime bankrotų antplūdžio? Nemokių verslų kiekio didėjimas be jokios abejonės priklausys nuo Lietuvos taikomos pagalbos verslams tęstinumo, mokesčių atostogų ir kiek laiko tęsis suvaržymai atitinkamiems verslo sektoriams. Be to, kalbant apie Lietuvos situaciją būtina suprasti, kad vieniems sektoriams ši pandemija yra daug skaudesnė nei kitiems.

Todėl, be jokios abejonės, labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose (apgyvendinime, turizme, aviacijoje, laisvalaikio (pvz. sporto klubų veikloje, kino teatrų sektoriuje) nesant ribojimų panaikinimo ar papildomos pagalbos, šįmet galime pamatyti nemokių bendrovių šuolį į viršų.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/isskirtine-krize-nemokiu-verslu-pernai-sumazejo-taciau-ar-siemet-neatsiris-bankrotu-banga-663-1465812

Rodyti daugiau...

A. Romanovskis: tokio „buko“ karantino priemonės yra sunkiai pakeliamos

Suskleisti...

Pernai bankrotų buvo gerokai mažiau nei anksčiau, tačiau prasidėjus antrajam karantinui teisininkai pastebi didėjantį įmonių susidomėjimą bankroto ir restruktūrizavimo klausimais. „Žinių radijuje“ Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad dėl neapgalvotai griežto karantino šiemet galime sulaukti ne tik mažųjų, bet ir didelių verslų bankrotų.

Tuo metu advokatas Karolis Rugys aiškino, kad ne viskas taip paprasta – bankrotą būtina paskelbti laiku, nes uždelsus sumokėti visus nuostolius teks pačiam įmonės savininkui.

– Pone Romanovski, sakoma, kad tikroji verslų situacija paaiškės, kai pasibaigs valstybės parama. Kaip manote, ar daug įmonių svarsto bankroto scenarijų?

– Jei užsitęs toks griežtas karantinas, labiausiai paveikti verslai, tokie kaip turizmas, restoranai, kavinės, svarstys bankroto išeitį, nes yra nuolatinės sąnaudos, pavyzdžiui, nuoma, o paramos mechanizmai nėra pakankami nuostoliams atsverti.

– Kiek verslai dar gali „tempti“ tokiomis sąlygomis?

– Kai kurie verslai sako, kad jie iš viso nebegali „tempti“ tokiomis sąlygomis. Manau, kad kalbame ne apie mėnesius, o savaites. Tokio „buko“ karantino priemonės yra sunkiai pakeliamos, ypač kalbant apie tuos, kurie dabar net negali veikti arba artimiausioje perspektyvoje nemato galimybių pradėti savo veiklą pagal esančius reikalavimus.

– Nemokumo problemos palies ne tik mažuosius, bet ir didžiuosius verslus. Kiek tikėtina, kad didieji verslai jau svarsto bankroto scenarijų?

– Didžiajam verslui daugiau iššūkių, nes daugiau atsakomybės. Matome, kad kai kurie sektoriai skolinasi ir gauna valstybės paramą. Nenorėčiau sakyti, kad tai reiškia, jog bus daug bankrutuojančių įmonių, bet tai didžiulis iššūkis.

Aišku, reikia dėkoti Dievui, kad pirmą bangą didžiosios įmonės kažkaip išgyveno, bet šitas karantinas tęsiasi ilgiau ir iššūkiai didžiosioms įmonėms yra ne ką mažesni nei mažosioms.

– Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas visai neseniai sakė, kad šiame sektoriuje taip pat matysime nemažai bankrotų. Ar tokie scenarijai tikėtini?

– Kaip tik statybų sektoriuje mačiau atlyginimų kylimą, bene vieną iš didžiausių privačiame sektoriuje. Nekilnojamojo turto paklausa taip pat yra ir tikriausiai ji paveiks sektorių taip, kad šis nesusidurs su tokiomis problemomis, su kokiomis susiduria sustoję sektoriai.

Gamyba, pramonė šiuo metu palaiko mūsų ekonomikos nekritimą, minimalų augimą. Daugiausia iššūkių patirs paslaugų sektoriai.

– Pone Rugy, verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ar vyksta masinis pasiruošimas bankrotams, ar tai daugiau pavieniai atvejai?

– Kol kas tik pavieniai atvejai. Verslininkai domisi, žvelgia į ateitį, nors ji dar sunkiai nuspėjama, nežinoma, kada karantinas baigsis. Verslininkai supranta, kad tą dieną, kai bus nutraukiamas karantinas, jie iš karto negrįš į pradinę padėtį, kurioje buvo iki pandemijos. Todėl ir domimasi bankrotu.

Taip pat antras karantinas užsitęsė ilgai, kol kas daugelis dar gauna ir pagalbos priemones, kai kam dar tik planuoja ateiti pagalba iš valstybės. Mokesčiai daugeliu atveju gali būti atidedami, delspinigiai neskaičiuojami. Matyt, didžioji apsisprendimo valanda dėl bankroto ateis tada, kai jau reikės mokėti mokesčius – ne tik einamąsias įmokas, bet ir tas, kurios buvo atidėtos.

Kiekvienais metais, kai dar nebuvo karantino ir viruso, tie bankrotai vykdavo. Natūralu, kad tos įmonės, kurios jau anksčiau turėjo bankrutuoti, po karantino jos ir bankrutuos.

– Pernai buvo du kartus mažiau bankrotų nei įprastai. Ką tai reiškia? Ar tai, kad po metų matysime masinį bankrotą?

– Labai realu, kad taip gali būti. 2020 m. balandžio 21 d. priimtas įstatymas, pratęsiantis terminą kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo per karantiną ir šešis mėnesius po jo. Tada teismai net nepriiminėdavo ieškinių dėl bankroto bylos iškėlimo, o verslininkai nesikreipdavo. Taip pat ir valstybės teikiamos subsidijos darė įtaką.

Kitas dalykas – daugiausia bankroto procedūras inicijuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“. Dabar jie nesikreipia, yra gavę tokį nurodymą. Tad natūralu, kad ir tų bankrotų buvo pakankamai mažai.

Bankrotų banga tikrai turės būti, o kokio dydžio ir kaip ji paveiks visus, sunku prognozuoti. Tai priklausys nuo daugelio priežasčių – pirmiausia, finansinių, ekonominių, teisinių ir visos viruso situacijos suvaldymo.

– Ar dažnai susiduriate su tokiu požiūriu, kad įmonei skelbti bankrotą ir pradėti viską iš naujo apsimoka? Kokios galimos tokio požiūrio pasekmės?

– Abejoju, ar įmonei gali apsimokėti skelbti bankrotą. Bankrotą skelbti reikia arba nereikia.

Pagal šiuo metu galiojantį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, jeigu įmonė yra nemoki, nebegali vykdyti įsipareigojimų arba įsipareigojimai, nepaisant to, jie pratęsti ar ne, viršija įmonės turtą, įmonės vadovas privalo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tokie asmenys, kurie galvoja, kad jiems apsimoka nemokėti skolų ir, dabar arba kai baigsis karantinas, pradėti šalia kurti naują įmonę, dažniausiai sulaukia neigiamų pasekmių. Tai vadinamieji feniksai. Ne paslaptis, kad tokių atvejų būdavo ir iki pandemijos, ir bus ateityje.

Tačiau įmonės vadovai turi žinoti, kad, nelaiku kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, laukia tam tikros pasekmės. Pavyzdžiui, kreditorių suma ženkliai padidės ir vadovas pats turės jas padengti, nes dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsiradusių nuostolių kreditoriams kreipėsi ne laiku.

– Ar tokie scenarijai dažni?

– Taip, tokių nemažai.

Administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą peržiūrėti buvusius bendrovės sandorius. Jis nustatinėja įmonės nemokumo atsiradimo faktą – kada buvęs vadovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki – ir vertina, kokių veiksmų vadovas ėmėsi.

Jei jis nesiėmė reikalingų veiksmų, kad nuostoliai būtų sumažinami ir bendrovė veiktų ir jei nesikreipė dėl savalaikio bankroto, natūralu, įmonės vadovas susilauks pasekmių, galimų ieškinių.

– Tos įmonės, kurios galbūt dabar svarsto apie bankrotą, turėtų žinoti, kad tai nėra labai malonus ir trumpas procesas.

– Vidutiniška bankroto byla trunka virš dvejų metų. Tai tikrai nėra operatyvus procesas, bet jam reikia pasiruošti.

Visų pirma, reikia peržiūrėti, ar buhalterinė apskaita tvarkinga, nes galima susilaukti neigiamų pasekmių dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Taip pat reikia nesudaryti įmonei nenaudingų – ne už rinkos vertę arba su susijusiais asmenimis – sandorių. Negalima pažeisti kreditorių tenkinimo eilės. Pavyzdžiui, sugalvosiu ir vienam kreditoriui grąžinsiu visą skolą, o kitiems – neliks. Taip negalima. Įstatymuose net numatyta, kaip turi būti dengiamos skolos kreditoriams. Taip pat, jei turtas yra perleidžiamas, jis turi būti perleistas už rinkos vertę.

Visi šie veiksniai gali būti vertinami ir kaip privedimo prie bankroto tyčia. Tad bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu ir tai vadovui gali brangiai kainuoti, jis gali susilaukti sankcijų, pavyzdžiui, negalės vadovauti kitoms bendrovėms. Už tyčinį bankrotą net taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Patarimai įmonių vadovams: labai sekti įmonės finansinę padėtį, operatyviai reaguoti, o pamačius, kad įmonė yra nemoki, jeigu vadovas pats nėra akcininkas, nedelsiant kreiptis į juridinio asmens dalyvius – akcininkus, kviečiant spręsti įmonės mokumo atkūrimo klausimą.

Jeigu akcininkai nereaguoja arba jų pastangos nėra tokios, kad užtikrinų įmonės veiklos tęstinumą, vadovas turi nedelsiant pats inicijuoti bankroto procedūrą.

– Paminėjote vieną medalio pusę – tyčinius bankrotus, bet yra ir kita – verslininkai optimistai, kurie sako, kad tuoj viskas atsigaus, įsivažiuos ir viską pakelsime. Ar yra riba, kada bankrotą skelbti per vėlu?

– Niekada nėra per vėlu, tik pasekmės iš to gali kilti. Tas optimizmas turi būti pamatuotas ir pagrįstas. Tiesiog laukti ir didinti nuostolių nevertėtų, nes gali būti taip, kad bus iškeliama bankroto byla ir tada asmuo turės aiškintis teisme, kuo remiantis jo optimizmas turėtų būti pateisinamas, kodėl reikėjo laukti, kol kreditorinių reikalavimų, įsipareigojimų sumos didėjo ir dabar jis jų nebegali įvykdyti.

Aišku, jeigu asmeniui nėra sudėtinga padengti kreditorinius reikalavimus, jeigu jo įsipareigojimai nėra didesni už turimą turtą, gal šiuo metu jaudintis nereikėtų.

– Bankrotas paliečia ne tik direktorius, savininkus, darbuotojus, bet ir kreditorius. Kaip jiems reikėtų elgtis tokiais atvejais?

– Dažnai būna taip, kad buhalteriniuose dokumentuose finansiniai rodikliai yra geri ir kreditorius turi iš skolininko atgauti tam tikrą sumą, kuri gali būti pelninga. Bet kreditorių skolininkai, ypač šiuo laikotarpiu, gali bankrutuoti ir kreditoriai gali nebeatgauti planuotų sumų.

Rekomenduočiau sekti skolininkų finansinę būklę, ar jiems nėra iškelta bankroto byla, bandyti tartis dėl skolų susigrąžinimo. O jei yra keliama bankroto byla, aktyviai naudotis numatytomis teisėmis, kad bent iš dalies būtų padengti kreditoriniai reikalavimai, nors, ne paslaptis, būtent tretieji asmenys dažniausiai neatgauna pinigų po bankroto procedūros.

– Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro įmonės, skelbiančios bankrotą?

– Dažniausiai būna netiksli, neteisinga buhalterinė apskaita, sudaryti įmonės sandoriai prieš pat iškeliant bankroto bylą, kurie yra įmonei nenaudingi. Dažnai siekiama susigrąžinti savo pinigus ar sugrąžinti juos artimiems asmenims. Būna pažeista ir kreditorių eiliškumo tenkinimo tvarka.

Dažnai įsteigiamas kitas juridinis asmuo, panašiu pavadinimu, panašioje vietoje, vykdantis panašią veiklą, ir jam perduodamas visas turtas bei darbuotojai. Visa tai yra labai lengvai patikrinama ir tai paskui gali brangiai kainuoti. – Kiek tikėtina, kad turėsime masinę bankrotų virtinę? Ir jeigu turėsime – kada?

– Manyčiau, kad ji tikrai bus. Bet nenorėčiau spėlioti, kokio dydžio, kokio skausmingumo ir kaip tai atsilieps daugeliui asmenų, ne tik juridinių, bet ir fizinių, nes daugelis darbuotojų neatgaus tam tikrų lėšų.

Kada ji prasidės, priklausys nuo to, kiek karantinas užsitęs ir kiek valstybė teiks pagalbą. Bet manau, kad tai prasidės šiemet. Nebus taip, kad tik karantinui pasibaigus vieną dieną visi staigiai bankrutuos. Gal dalis verslų sugebės susitvarkyti, atsimindami anksčiau buvusias krizes, buvo šiek tiek laiko ir perorientuoti veiklas. Bet ta banga turėtų atvilnyti.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/03/10/news/a-romanovskis-tokio-buko-karantino-priemones-yra-sunkiai-pakeliamos-18564906/

Rodyti daugiau...

Pandemijos iššūkiai: 5 ekspertės patarimai, kaip geriau valdyti įmonės finansus krizės metu

Suskleisti...

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdančios Pagalbos verslui fondą Finansų valdymo departamento direktorė Marta Jablonskė pastebi, kad pandemija įmonėms sukėlė daug finansinių iššūkių, vertė iš naujo pergalvoti verslo valdymo strategiją ir kūrybiškai spręsti kylančias problemas. Ką verslui naudinga žinoti, kad būtų lengviau suvaldyti įmonės finansus krizės metu?

Pasak VIVA atstovės, 2020 m. buvo neeiliniai metai bendrovių finansų valdymo srityje – jie parodė, kad 2020 m. biudžetai ir prognozės nenumatė nei verslo procesų stabdymo / perorientavimo kaštų dėl COVID-19 pandemijos, nei pardavimų pajamų smukimo. Pandemija atsiliepė visiems, o tam tikriems verslo sektoriams – itin skaudžiai.

Finansų vadovai susidūrė su kritiniais iššūkiais, kaip padėti verslo vadovams priimti teisingus sprendimus siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą šiuo sunkiu laikotarpiu. Didžiausi iššūkiai susiję su išlaidų krypčių perskirstymu bei kaštų mažinimu, atsiskaitymų valdymu ir papildomo finansavimo poreikio numatymu, verslo segmentų analize dėl tolimesnių perspektyvų ir susijusių kaštų finansavimo, papildomų išlaidų dėl pandemijos (atsiskaitymo, tiekimo vėlavimai, gamybos sustabdymai, teikėjų kainų padidinimas ir asortimento sumažinimas, procesų atskyrimas dėl nuotolinio darbo, apimčių mažinimas dėl saugaus atstumo, dezinfekcija, ištisų pamainų karantinavimas, skiepų ir testavimo kaštai) įtaka.

„Verslo procesų perorganizavimas darbams nuotoliniu būdu, kur tai buvo įmanoma, sukėlė papildomų nenumatytų išlaidų ir atsiliepė šių procesų kokybei, pardavimų apimtims. Vieni, labiau skaitmenizuoti sektoriai, tikėtina, didelių pokyčių procesuose nepatyrė ir netgi sugebėjo išsiplėsti besikeičiant paklausai, kiti, labiau tradicinių krypčių verslai, tokie kaip gamyba, kontaktinių paslaugų teikimas, viešojo maitinimo paslaugos, su turizmu susiję verslai, turėjo priimti itin skaudžius iššūkius dėl pandemijos ir susidurti net ir su realia verslo nutraukimo grėsme, veiklos stabdymo kaštais, darbuotojų atleidimais“, – tvirtina M. Jablonskė.

Finansų valdymo departamento direktorės teigimu, pandemijos įtaka atsiliepė ir ruošiant 2020 m. metinę finansinę atskaitomybę, kuomet finansų vadovai susidūrė ir su profesiniu iššūkiu dėl finansinio turto vertės sumažėjimo (ypač vadovaujantis TFAS nuvertėjimo kriterijais), ir jo interpretacijos įtaka įmonės finansinei būklei.

„Kalbant apie finansų funkcijos darbo organizavimą pandemijos metu, nuotolinio darbo procesai ją paveikė mažiausiai, lyginant su kitomis verslo funkcijomis. Tai ypač pastebima įmonėse, kur jau buvo sukurti atitinkami darbo procesai ir atitinkama IT infrastruktūra, užtikrinanti savalaikę prieigą prie sistemų, reikiamų dokumentų. Žinoma, atsirado 2021 m. ir vėlesnių laikotarpių prognozių iššūkių esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos“, – teigia M. Jablonskė.

Situaciją apsunkina nežinomybė

Finansų valdymo ekspertės teigimu, praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios, netrūksta verslų, kuriems pavyko sėkmingai persiorientuoti, atrasti naujus prioritetus, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, bei išplėsti verslo kryptis, susijusias su išaugusiu transporto paslaugų poreikiu, nuotoliniu resursų valdymų, nuotoline prekyba, su pandemijos valdymu, susijusių prekių ir paslaugų teikimu.

„2020 m. buvo svarbus kūrybiškų ir savalaikių sprendimų, greitos reakcijos ir teisingų įžvalgų išbandymas verslo atsparumui. Labiau pasisekė naujoms, skaitmenizuotų procesų, dinamiškoms verslo struktūroms, kurios kritiškai nepriklausė nuo užsienio rinkų tiekimų, ar labiau pandemijos paveiktų sektorių. Tačiau tenka pripažinti, kad ateities neužtikrintumas, kiek dar gali tęstis pandemija ir karantino apribojimai tiems verslams, kuriems jie tiesiogiai lemia verslo procesus, ir kurie dar palaikė minimalias apimtis bei adaptavosi prie naujos realybės, laikui bėgant gali vis labiau apsunkinti išlikimą. Be abejo, didesnis pandemijos smūgis dėl veiklos tęstinumo teko smulkiam ir vidutiniam verslui, nors dėl jų dydžio, dinamiškesnės struktūros bei greitesnio sprendimų priėmimo galimybės jie galėjo geriau adaptuotis, palyginus su stambiomis, didesnių fiksuotų kaštų verslo struktūromis. Taip pat pabrėžtinas itin svarbus valstybės pagalbos priemonių savalaikis nukreipimas, dėl ko, pavyzdžiui, finansų rinkos sėkmingai išvengė ilgesnės krizės“, – sako M. Jablonskė.

Jos teigimu, likvidumo valdymas įmonių finansų vadovams, esant neužtikrintos ateities sąlygomis, iš suvaldomos rizikos tapo kritiniu dėmesio objektu, lemiančiu verslo tęstinumą bei personalo atlyginimų mokėjimą, sugebėjimą laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus teikėjams, verslo partneriams, bankams. Tam pagelbėjo tiesiogiai likvidumą veikiančios pagalbos priemonės, tokios kaip mokesčių atidėjimai, subsidijos ir kita valstybės pagalba, bankų paskolų ir palūkanų atidėjimo moratoriumai.

„Vienoms įmonėms šių priemonių poveikis gali būti pakankamas, kitoms – per menkas. Pandemijos sukeltas poveikis įmonės finansams ir verslo tęstinumui tikrai nesibaigs sėkmingai ją suvaldžius, bet tikėtina, tęsis gerokai ilgiau ir prognozės bei biudžetai, kaip viena iš svarbių finansų funkcijų, dar negreitai pasieks buvusį tikslumo lygį ir duos verslo vadovams atitinkamą ateities planavimo komfortą“, – pastebi VIVA atstovė.

Naudinga pažinti pavojų keliančius signalus

Ko labiausiai trūksta verslui, kad finansiniai srautai būtų tinkamai suvaldyti? Pasak M. Jablonskės, šiais laikais verslui yra labai svarbu vadovautis itin tikslia ir savalaike informacija apie įmonės finansinę būklę, nes klaidos kaina yra daug aukštesnė nei įprastomis sąlygomis. Šiuo atveju kritiniu veiksniu tampa finansų funkcijos darbuotojų kompetencija ir sugebėjimas greitai bei kokybiškai surinkti ir pateikti vadovams aktualią, svarbią informaciją apie įmonės finansų būklę, kritiškai ją įvertinti, numatyti kelis ateities scenarijus, pasiūlyti sprendimus vadovams dėl įmonės likvidumo valdymo ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu, vykdant būtinus įmonės įsipareigojimus tiekėjams, darbuotojams ir kreditoriams. Taip pat padėtų proaktyvus domėjimasis galimomis valstybės pagalbos priemonėmis verslo tęstinumui užtikrinti, ieškant tinkamų sprendimų likvidumo spragai suvaldyti, kas ilguoju laikotarpiu padėtų išvengti verslo nemokumo ir kaip pasekmę verslo nutraukimo vieną dieną.

„Pavojų keliantys signalai yra, kai verslo vadovai nežino, ar ilgam užteks turimų finansinių išteklių, ar verslo modelis yra tvarus pandemijos sukeltų pokyčių sąlygomis, taikomas požiūris, kuris kartais gali pasiteisinti įprastinėmis sąlygomis yra „spręsti problemas pagal jų atsiradimo laipsnį“, neturima tolimesnės ateities vizijos (o tai yra ypatingai sunku šios pandemijos krizės laikais). Tokiu atveju reikėtų pagalvoti, ar taip gali būti dėl finansų funkcijos darbuotojų kompetencijos ar motyvacijos stokos, ar informacijos sklaidos įmonėje organizavimo. Taip pat būtina apsvarstyti, kaip šią problemą būtų galima išspręsti siekiant verslui sėkmingai išgyventi šią krizę, kaip pritraukti papildomų kompetencijų, išsiaiškinti galimas valstybės pagalbos priemones rinkoje, alternatyvias verslo kryptis“, – tvirtina finansų valdymo ekspertė.

Dėmesys finansinei būklei, alternatyviems scenarijams

Kokius svarbiausius patarimus galima duoti verslui, kaip geriau valdyti įmonės finansus krizės metu? „Nėra vieno universalaus krizės valdymo būdo. Perfrazuojant vieno žymaus rašytojo mintį, visi sėkmingi verslai panašūs, o visi nesėkmingi kiekvienas savaip, tačiau manyčiau, kad dėmesys sekantiems bendrovių finansų valdymo aspektams turėtų padėti geriau valdyti finansus krizės metu“, – teigia M. Jablonskė.

Svarbu kuo tiksliau įsivertinti įmonės finansinę būklę ir savalaikiai ją sekti. Jei nebuvo įdiegta efektyvi įmonės finansinės informacijos atskaitomybės sistema ir procesai, dabar tam yra pats laikas ir kritinė būtinybė. Tik žinant faktinę bendrovės finansų būklės situaciją bei jos tikėtiną pokytį ateityje, galima priimti teisingus verslo valdymo sprendimus. Svarbu įsivertinti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, jų nevykdymo pasekmes, galimybes deryboms, taip pat būtina skirti daugiau dėmesio realiam konsoliduotam pinigų srautų vaizdui bei atitinkamiems planams, įdiegti procesus įmonėje kuo greitesniam periodiniam šios svarbios valdymo informacijos atnaujinimui.

Būtina paruošti alternatyvių prognozių scenarijus trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Besiremiant faktine situacija, ruošiant trumpalaikes ir ilgalaikes finansines prognozes, būtina numatyti keletą alternatyvių scenarijų. Pavyzdžiui, nusimatyti galimą pardavimų pajamų ir įplaukų kritimą 30%, 50% ir 70% ir atitinkamai sumažėjusių įplaukų įtaką įmonės sugebėjimui vykdyti įsipareigojimus tiekėjams, darbuotojams, kreditoriams ir poveikį plėtros planams.

Derėtų nustatyti kritinio likvidumo momentą ir problemos sprendimo priemones. Analizuojant įvairius įmonės pinigų srautų prognozių scenarijus (optimistinį, realistinį, pesimistinį), svarbu numatyti saugų pinigų likučio lygį, kuris užtikrintų verslo įsipareigojimų vykdymą ir veiklos tęstinumą. Matant pinigų srautų neatitikimą, prognozuojamus neigiamus pinigų srautus, svarbu pasidomėti iš anksto papildomo likvidumo palaikymo priemonėmis rinkoje – pvz., overdraftais. Jei tokių trumpalaikio likvidumo palaikymo priemonių nepakanka, būtina išsiaiškinti ilgalaikio skolinimosi galimybes, prieinamą valstybės pagalbą.

Būtina skirti pakankamai dėmesio santykių su įmonės partneriais, tiekėjais, pirkėjais valdymui. Svarbu įsivertinti, kad siekiant savo verslo tęstinumo tikslų optimizuojant kaštus, derantis dėl mokėjimo terminų su pirkėjais ir tiekėjais, būtina atsižvelgti į visą verslo sektoriaus dalyvių sąveikos grandinę, kad būtų išvengiama sektoriaus „domino efekto“.

Įvertinti verslo modelio / atskirų verslo segmentų lankstumą kaštų mažinimo atžvilgiu. Krizės metu verslui, ypač stambiam, yra gera galimybė optimizuotis, paliekant prioritetines tvaresnes pandemijos atžvilgiu verslo kryptis. Taip pat tai yra tinkamas metas apsispręsti, ar plėtra į užsienio rinkas sukelia daugiau kaštų, ar naudos bei, pavyzdžiui, apgalvoti, ar tam tikrų investicinių projektų sustabdymas padėtų ir einamajam likvidumui.

„Taip pat norėčiau paminėti, kad svarbu užtikrinti organizacijoje efektyvią komunikaciją bei informacijos sklaidą, reikalingą sprendimų priėmimui – tai yra labiau bendresnis valdymo dalykas, bet jis turi įtakos efektyvioms įmonės finansų būklės prognozėms. Nuotoliniai procesai, tiesioginė pandemijos įtaka verslo operacijoms gali sulėtinti informacijos sklaidą įmonėje, paveikti darbuotojų motyvaciją. Verslo vadovams svarbu kuo efektyviau suvaldyti šiuos pokyčius“, – įsitikinusi VIVA atstovė.

Jos teigimu, visgi galima įžvelgti ir teigiamą krizės poveikį – streso sąlygos padeda efektyviau sutelkti išteklius, todėl verslo atsparumo išbandymas krizės metu sąlygoja verslo ir ekonomikos evoliuciją: išgyvena mokantis labiausiai prisitaikyti, pasinaudojęs galimybe atrasti konkurencinį pranašumą, sugebėjęs užsitikrinti pakankamą finansinį rezervą ateities augimui.

Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/03/09/pandemijos-issukiai-5-ekspertes-patarimai-kaip-geriau-valdyti-imones-finansus-krizes-metu

Rodyti daugiau...