Sporto sektoriui gelbėti valdžia neranda lėšų: situaciją vadina tragiška, kalba apie bankrotus

Suskleisti...

Nuo pandemijos nukentėję sveikatingumo ir profesionalaus sporto klubai skaičiuoja milijoninius nuostolius. Atstovai tikina, kad nesulaukus skubios pagalbos, jiems gresia bankrotas, todėl valdžios prašo naujų pagalbos priemonių: kompensacijų už bilietus arba subsidijas skirstyti pagal gautas pajamas. Tačiau trijų ministerijų atstovai tvirtina, kad lėšų naujoms priemonėms nėra.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) įspėja, kad sporto klubai užsidarys, jeigu skubiai negaus valstybės paramos. Ji prašo valdžios subsidijas skirstyti pagal gautas pajamas.

Apklausoje, kurią 2021 m. sausį atliko asociacija, net 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad nesulaukus skubios pagalbos jiems gresia bankrotas.

Asociacijos prezidentas, sporto ir sveikatingumo tinklo „Impuls“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė, kad šešis mėnesius uždarytiems sporto klubams iš valstybės gautos paramos neužteks padengti visus nuostolius.

Anot jo, sveikatingumo ir sporto klubų pajamos karantinų metu krito 90–100 proc., o Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) subsidija, kaip tikina, nėra pilnai tinkamas sektoriaus finansavimo būdas, nes didelei daliai trenerių dirbant individualios veiklos principu, būtent nuomos bei komunaliniai mokesčiai yra reikšmingiausi kaštai. Todėl jis siūlo valstybei šiam verslui mokėti subsidijas pagal jų 2019 metų pajamas.

„Siūlome rištis prie pajamų, tai lengviausiai paskaičiuojamas metodas. Kalbame apie 20 mln. eurų pagalbą. Tiek pajamų 2019 metais per pusmetį sporto klubai generavo“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo jis.

V. Šiugždinis akcentavo, kad sporto sektoriaus veikla yra sezoniška – pagrindiniai metų pardavimai vyksta spalio-kovo mėnesiais.

„Nesuprantame, kodėl siūlomas nuomos arba komunalinių kaštų padengimas apsiriboja 2021 m. vasario-balandžio mėnesiais – sporto klubai uždaryti jau nuo lapkričio. O vertinant pirmąjį karantiną bei ypatingą verslo sezoniškumą, vienintelis būdas išsaugoti sektorių yra kompensuoti negautas pajamas. Tik tokiu būdu bus galima finansuoti veiklą per nuostolingą vasaros sezoną ir tęsti ją rudenį“, – anksčiau kalbėjo V. Šiugždinis.

Vilniaus sporto klubo „The One“ vadovė ir mažesnių sporto klubų atstovė Jurga Masulevičiūtė trečiadienį komiteto posėdžio metu pridūrė, kad situacija – kritinė.

„90 proc. mažųjų sporto klubų kalba apie užsidarymą, jeigu šiandien negauna paramos. Nuomos kompensavimas būtų gelbėjimasis čia ir dabar, be Vyriausybės pagalbos šiandien šio sektoriaus neliks. Vasara – ne tas sezonas, kuris mums padės išgyventi, net jeigu leis veiklą“, – tikina ji.

„Sveikos gyvensenos instituto“ vadovas Tomas Liubertas atkreipė dėmesį, kad sveikatingumo sektorius sudaro 8 proc. paslaugų BVP.

„Tai – gigantiškas skaičius, turint omeny sezoną, iš esmės visi sėdime be pajamų, ir ateinančią vasarą sektorius žlugs. 8 proc. BVP tiesiog nuplauks“, – sako T. Liubertas.

Apie savo patiriamus nuostolius kalbėjo ir profesionalių sporto klubų atstovai. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vadovas Remigijus Milašius tikino, kad lyga dėl pandemijos patyrė 13 mln. eurų nuostolių. Anot jo, „Žalgirio“ praradimai siekia 6 mln. eurų.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas pažymėjo, kad federacijos, vienijančios 135 narius, bendri nuostoliai siekia 14 mln. 700 tūkst., didžioji dalis – 5 mln. 500 tūkst. Eur – sudaro nuostoliai dėl bilietų.

„Du renginiai jau įvyko. Olimpinė čempionato atranka, kuri vyko be žiūrovų. Tu sukuri pridėtinę vertę, užimi viešbučius, transportą, logistiką, įvykdai įsipareigojimus, bet, deja, pajamų negali gauti“, – kalbėjo M. Špokas.

„Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas antrina, kad negaunama pajamų daugiausiai iš bilietų: „Rėmėjai mažina biudžetus, nes pelnai pas visus mažėja, bandome jų neprarasti. Vėluojame žaidėjams mokėti algas. Jei negausime kompensacijų, skolos vilksis ir galvosime, kaip iš ateities sezono tai grąžinti. Situacija liūdna. Neprašytume kompensacijų, jei būtų žiūrovų. Dabar neturime meškerės, su kuria uždirbtume pinigų, todėl ir kreipiamės.“

Ministerijos neranda pinigų

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pažymi, kad naujoms priemonėms ministerija negavo ir neturi pinigų, tačiau atkreipė dėmesį, kad sporto sektorius gali pasinaudoti dabar galiojančiomis paramos priemonėmis.

„Kalbant apie sporto klubus, priemonėje, kuri netrukus pradės veikti, yra ne tik subsidija pagal GPM, bet ir pradelstus neapmokėtus pastoviuosius kaštus, tokius kaip nuoma ir pan. Tai yra numatyta, nes žinome, kad tai aktualu ir ne visi per GPM priemone gali pasidengti.

Naujoms priemonėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija negavo pinigų. Biudžete numatyta 230 mln. Eur subsidijoms, paskoloms ir kt. pagalbos priemonėms. Ministerija yra suplanavusi daugiau, įvertinant vidinius rezervus, kuriuos radome. Dabartinių priemonių jau yra už 350 mln. Eur“, – dėsto V. Jurgutis.

Jo teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia horizontalias, o ne sektorines, priemones, todėl dėl paramos sporto klubams esą reikėtų kreiptis į kitą ministeriją, atsakingą už sporto sektorių.

„Jei Vyriausybė ar Seimas rastų papildomų pinigų, sektorinės ministerijos būtų profesionalesnės parengti specifines priemones – pagal krepšinio bilietus ar kt., o Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų daryti horizontalias priemones.

Jeigu Vyriausybė priimtų kitus sprendimus ir mus įpareigos, parengsime, nesikratysime atsakomybės. Esminis dalykas – ne kaip, o iš kokių lėšų turėtų būti finansuojama, nes kol kas Seimo patvirtintame biudžete papildomų milijonų subsidijoms nėra“, – tikina V. Jurgutis.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas posėdyje taip pat pabrėžė, kad papildomų lėšų ministerija neturi: „Savo resursuose nedisponuojame kažkokiomis lėšomis, kurias būtų galima panaudoti kaip kompensacijas. Jeigu būtų rasta lėšų, sutiktume parengti vertikalias priemones. Mes galime tik iš kažko paimti ir kažkam skirti, resursais nedisponuojame.“

Finansų viceministras Gediminas Narkūnas sako, kad laisvų lėšų dar didesnei paramai nėra.

„Vyriausybė turi tam tikrą rezervą kovidinėms priemonėms, bet tas rezervas priimtas ir paskirstytas tam tikriems tikslams. Kiekviena ministerija turi savo asignavimus, eilutę Vyriausybės rezerviniame fonde. Papildomo šaltinio, kad nereikėtų iš kažko atimti, nėra, tik skolinantis“, – tikina jis.

Seimo nariai komitete taip pat atkreipė dėmesį, kad yra galimybė skolintis, tačiau finansų viceministras nenorėjo spekuliuoti dėl skolinimosi sumų ir papildomų asignavimų skyrimų vienai ar kitai sričiai. Jis pažymėjo, kad planuose – biudžeto tikslinimas.

„Kiek tų lėšų reikėtų ir ką tikslingiausia reikėtų finansuoti – ar žemės ūkį, ar sportą, nes ir vienas, ir kitas prisideda prie BVP, yra sutarimo klausimas“, – kalbėjo G. Narkūnas.

Seimo narys Lukas Savickas apibendrino, kad ministerijos tik stumdosi viena nuo kitos ir sako, kad nėra pinigų.

„Visi ministrai sako, kad negalima svarstyti naujos priemonės, dėl to, kad nenumatyta tam lėšų. Jei pasirinktas kelias kiekvieną specifinę priemonę atskirai svarstyti biudžete, tuomet prašykime, kad ministerijos inicijuotų, kaip ir žada, teiktų biudžeto papildymą pavasario sesijai, kuri prasideda kitą savaitę, greituoju būdu. Tuomet bus galima numatyti specifines priemones ir lėšas. Bet tuomet tai reikalaus kiekvieną kartą atskiro Seimo sprendimo“, – pastebi jis.

Sveikatingumo klubai: nesulaukus skubios pagalbos 90 proc. gresia bankrotas

Pirmadienį Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) raštu kreipėsi į Ekonomikos ir Inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę ir viceministrą Vincą Jurgutį bei Švietimo, Mokslo ir Sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę dėl kompensacijų paketo sveikatingumo ir sporto sektoriui, kuris yra vienas labiausiai nukentėjusių karantinų metu.

„Nuo 2020 m. lapkričio 7 dienos esame uždaryti. Per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos jau pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos. Be to, sektoriaus veikla yra labai sezoniška ir pagrindiniai metų pardavimai vykdomi spalio-kovo mėnesiais. 2021 m. nei lankytojų, nei pajamų srautas atsistatyti dar negalės, nepriklausomai nuo klubų atidarymo datos – anksčiausiai į vėžes galima planuoti sugrįžti 2022 m. pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi“, – LSKA prezidentas Vidmantas Šiugždinis.

Nors LSKA teigiamai vertina 2021 m. valstybės pastangas teikti pagalbos priemones antruoju pagalbos paketu kompensuojant GPM arba sąnaudas verslams praradusiems daugiau kaip 60 proc. pajamų, tačiau, anot asociacijos, jau būtinas skubus trečias paramos paketas dar labiau nukentėjusiems verslams.

Nuo vasario 15 d. Vyriausybė leido vykdyti individualius fizinio aktyvumo užsiėmimus lauke, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/sporto-sektoriui-gelbeti-valdzia-neranda-lesu-situacija-vadina-tragiska-kalba-apie-bankrotus.d?id=86607481

Rodyti daugiau...

Ne kartą teistas direktorius – vėl teisme: jo įmonė padarė 230 tūkst. eurų nuostolį

Suskleisti...

Vienos Vilniuje registruotos įmonės direktoriaus laukia rimti nemalonumai – jis kaltinamas skolininko nesąžiningumu. Šią baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė perdavė Klaipėdos apylinkės teismui.

Skaičiuojama, kad jau ne kartą anksčiau teisto vyro vadovaujama įmonė galimai padarė daugiau nei 200 tūkst. eurų turtinės žalos penkioms Lietuvoje registruotoms įmonėms ir beveik 30 tūkst. eurų žalą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, 32-ejų metų įmonės direktorius ir akcininkas, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė turi įsiskolinimų kreditoriams ir dirba nuostolingai, iš įmonės kasos galimai išsimokėjo sau daugiau nei 100 tūkst. eurų dividendų.

Taip pat įtariama, kad finansinių sunkumų patiriančios įmonės vardu, minėtasis direktorius galimai sudarinėjo ir paskolos sutartis, kuriomis suteikė paskolas sau, kitoms savo valdomoms įmonėms bei fiziniam asmeniui.

FNTT pareigūnų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad ties bankroto riba atsidūrusi įmonė suteikė paskolas, siekiančias nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Tokiais būdais vyras, būdamas materialiai atsakingas už įmonės lėšas ir bendrovės veiklos organizavimą, sumažino galimybę padengti susidariusias skolas ir padarė turtinę žalą kreditoriams.

Prokuroro nutarimu, kaltinamajam skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui bei uždraustas disponavimas banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis.

Tas, kuris dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, galėjusį būti pateiktą skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2021/03/01/news/ne-karta-teistas-direktorius-vel-teisme-jo-imone-padare-230-tukst-euru-nuostoli-18474200/

Lrytas.lt archyvo nuotr.

Rodyti daugiau...

Dar vienas galvos skausmas vadovams – prognozuoti įmonės nemokumo tikimybę

Suskleisti...

Įvedama juridinio asmens nemokumo tikimybės sąvoka.

Ji apibūdinama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, jog įmonė taps nemoki per artimiausius 3 mėnesius.

Atsaradus nemokumo tikimybei vadovas privalės nedelsdamas apie tai informuoti įmonės dalyvius, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir kt.

Iš pavėlavusio tai padaryti vadovo gali būti pareikalauta atlyginti žalą.

Įstatymuose atsiranda nauja sąvoka – juridinio asmens nemokumo tikimybė. Tai smarkiai išplės vadovų atsakomybę – jie privalės itin atidžiai sekti įmonės finansinę situaciją ir vertinti ją šiuo aspektu. Jei įmonė susidurtų su finansiniais sunkumais, iš pavėlavusio imtis teisės aktuose numatytų priemonių vadovo gali būti pareikalauta atlyginti žalą.

Nemokumą ir restruktūrizavimą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų pakete, kurių projektus Vyriausybė po trečiadienio posėdžio teikia svarstyti Seimui, greta kitų naujovių įteisinama iš esmės nauja sąvoka – juridinio asmens nemokumo tikimybė. Ji apibrėžiama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo per artimiausius tris mėnesius taps nemokus.

Anot Agnės Ustinovičienės, advokatų profesinė bendrijos „Trinity Jurex” partnerės, advokatės, pagal dabar galiojančią tvarką bendrovės ar kito juridinio asmens vadovas turi pareigą informuoti įmonės dalyvius ir nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą tik tada, kai asmuo tampa nemokus.

„Šiuo metu jeigu įmonė tik turi finansinių sunkumų, bet dar nėra nemoki, vadovas iš esmės neprivalo atlikti jokių veiksmų. Jis tik turi teisę – bet ne prievolę – inicijuoti nemokumo procesą”, – nurodo ji.

Pagal naują reglamentavimą, atsiradus įmonės nemokumo tikimybei, vadovas jau turės ne tik teisę, bet ir pareigą nedelsdamas apie tai informuoti įmonės dalyvius, siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, vengti tyčinių ar neatsargių veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui.

Pareikalautų atlyginti žalą

„Ir, žinoma, Nemokumo įstatymas nurodo pasekmes, jeigu vadovas netinkamai įvykdo tokias pareigas – žalos atlyginimą”, – pabrėžia „Trinity Jurex” partnerė.

Ji atkreipia dėmesį, kad nauja įstatymo nuostata smarkiai išplečia įmonių vadovų atsakomybę – jie turės iš anksto ir itin kruopščiai sekti bei vertinti įmonės finansinę situaciją.

„Net jeigu įmonė ir nėra nemoki, o tik tikėtina, kad tokia gali tapti per artimiausius 3 mėnesius, vadovui jau kyla pareiga nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. Priešingu atveju vadovas gali sulaukti reikalavimo atlyginti žalą, jeigu laiku nesureagavo”, – aiškina A. Ustinovičienė.

Jos vertinimu, kreditorių interesų apsaugai tai bus teigiamas pokytis.

„Tačiau labai realu, kad tai gali nulemti dar didesnį ginčų kiekį teismuose pagal kreditorių ar nemokumo administratorių ieškinius įmonių vadovams”, – prognozuoja A.Ustinovičienė.

Jau buvo išplėstas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Nemokumo įstatymas jau keitė iki tol galiojusį bankroto ir restruktūrizavimo procesų teisinį reguliavimą, gerokai išplėsdamas nemokumo sąvoką.

Ankstesnis nemokumo apibrėžimas skelbė, kad įmonė yra nemoki, kai jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašytos turto vertės. Kitaip tariant, nemokumas buvo siejamas su turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiu. Šiuo metu nemokumo sąvoka apima juridinio asmens būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

„Vadovo asmeninės atsakomybės klausimą teismuose labai dažnai kelia nemokumo administratoriai, – sako Kazimieras Karpickis, advokatų kontoros „Sorainen“ Ginčų sprendimo ir rizikos valdymo komandos narys. –

Dažniausiai nemokios įmonės turto neturi, o vadovai, priešingai, turi nekilnojamojo turto, automobilių, vertybinių popierių.“

Palies daug įmonių

Tikėtina, kad nauja prievolė bus aktuali daugelio Lietuvos bendrovių vadovams.

Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vadovas, su VŽ yra pasidalijęs nuomone, jog dalis Lietuvos įmonių dėl COVID-19 ribojimų ir apsunkinimų per praėjusius metus galėjo tapti faktiškai negyvybingos – jas palaiko tik valstybės paramos injekcijos, be kurių verslui tektų inicijuoti nemokumo bylą.

„Yra rizika, kad nusilpusios įmonės, šiuo metu gaunančios subsidijas ar kitą valstybės paramą, bus suinteresuotos 2020 m. ataskaitose deklaruoti, jog yra pajėgios tęsti veiklą. Pradėjus nemokumo procedūras, paramos teikimas joms nutrūktų, ir įmonės gali siekti to išvengti“, – sake jis.

Vaidoto Rūko, „INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovo, nuomone, dėl pandemijos sukeltos krizės ekosistemoje, tikėtina, atsiras daugiau užskolintų ir negyvybingų kompanijų, vadinamųjų verslo zombių. Tai bendrovės, kurios geba tik mokėti palūkanas, kol jos mažos, tačiau mažinti pačios skolos neišgali.

Naujovės skiriant administratorių

Nuo 2020 m. pradžios įsigaliojusiame naujame Nemokumo įstatyme jau įteisinta nemažai naujovių. Vienos svarbiausių – įvesta juridinio asmens ir kreditoriaus susitarimo dėl pagalbos procedūra, taip siekiant sutekti prioritetą įmonės išsaugojimui, o ne bankrotui; net ir nemokiai įmonei suteikta galimybė išsikelti restruktūrizavimo bylą, ko anksčiau nebuvo; įvesti pakeitimai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir kt.

Dabar į Seimą keliaujančiame nemokumo ir restruktūrizavimo procesus reglamentuojančių įstatymų pakete, kuriuo siekiama į Lietuvos teisę perkelti Europos sąjungos (ES ) direktyvos nuostatas, atsiranda ir kitų naujovių.

Vienas jų – įvardijami atvejai, kai teismas privalo skirti restruktūrizavimo administratorių

Anot A. Ustinovičienės, dabartiniame Nemokumo įstatyme yra nurodyta, kad nemokumo administratorius restruktūrizavimo procese gali, bet neprivalo būti skiriamas.

„Šiuo metu sprendimas faktiškai priklauso nuo pačios įmonės, o įmonės valdymo organai gali būti ir nesuinteresuoti, kad restruktūrizavimo proceso metu dar būtų papildomas asmuo – nemokumo administratorius, atliekantis viso proceso priežiūrą. Naujais pakeitimais išvardinami atvejai, kada teismas visgi privalo įmonei, kuriai

keliama restruktūrizavimo byla, skirti administratorių, net jei pati įmonė to ir neprašo”, – aiškina teisininkė.

Taip gali būti tada, kai skirti administratorių reikalauja įmonės kreditoriai ar jei pats teismas mano, kad tai yra būtina kreditorių apsaugai užtikrinti.

„Šis pakeitimas gali padidinti restruktūrizuojamos įmonės išlaidas nemokumo procesui. Bet tuo pačiu jis labiau apsaugo kreditorių interesus”, – vertina A. Ustinovičienė.

Atsiranda nenutraukiamos sutartys

Įstatymų pakete pasiūlyta dar viena nauja sąvoka – esminė sutartis. Tai yra tokia sutartis, kuri būtina įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos – tai galėtų būti elektros, dujų, vandens tiekimo, telekomunikacijų, mokėjimo paslaugų teikimo, taip pat nuomos, licencijų, ilgalaikės tiekimo, franšizės ar panašaus pobūdžio sutartys.

„Naujais pakeitimais siūloma įtvirtinti draudimą kreditoriams nutraukti esmines sutartis ar keisti jų sąlygas iki tol, kol teismas priims nutartį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Taip pat siūloma drausti nutraukti kitas sutartis ar keisti jų sąlygas vien tik dėl to, kad įmonė kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar tokią bylą įmonei iškėlė teismas”, – nurodo „Trinity Jurex” partnerė.

Jos teigimu, šis pakeitimas skirtas užtikrinti su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių interesus – mat neretai įvairiose tiekimo, nuomos ir panašaus pobūdžio sutartyse yra numatyta kreditoriaus teisė nutraukti sutartį vien dėl to, kad kitai sutarties šaliai yra keliama restruktūrizavimo byla.

„Tokiais atvejais su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės gali nebeturėti faktiškai jokių galimybių išsaugoti veiklą, jei nutraukiamos joms būtinų paslaugų teikimas. Tačiau nauja tvarka neabejotinai apribos kreditorių teises”, – sako teisininkė.

Įvardijami kreditoriai

Pasiūlytame Nemokumo įstatymo projektai taip pat atsirado nauja sąvoka – restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai.

„Pakeitimais įtvirtinamas reikalavimas restruktūrizavimo plane labai aiškiai pateikti informaciją, kuriuos kreditorius įmonė laiko paveikiamais restruktūrizavimo plano, ir pagrįsti, kodėl jie yra paveikiami, o kiti kreditoriai – ne”, – paaiškina A. Ustinovičienė.

Pagal Nemokumo įstatymą tik tokie kreditoriai šiuo metu turi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano. Praktikoje jau yra kilę nemažai ginčų, kokie kreditoriai iš tiesų gali būti tokiais laikomi ir gali turėti išskirtinę teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano.

„Vis tik ir naujai siūlomas reglamentavimas iki galo neatsako, kokiais kriterijais tas paveikiamų ir nepaveikiamų kreditorių sąrašas turi būti sudaromas. Tikėtina, tas klausimas galiausiai bus išspręstas teismų praktikoje”, – sako advokatė.

Teisė teismui

Tačiau šioje dalyje pakeitimais įvedama reikšminga naujovė – teismui suteikiama teisė patvirtinti restruktūrizavimo planą net ir tuo atveju, jeigu jam nepritaria įmonės dalyviai ar viena iš kreditorių grupių.

Šiuo metu balsavimas už restruktūrizavimo planą vyksta kreditorių grupėse, kai į vieną grupę įeina kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka ar įkeitimu, o į kitą grupė – visi likę kreditoriai. Kad teismas galėtų restruktūrizavimo planą patvirtinti, jam turi pritarti abi šios grupės, planui taip pat turi pritarti ir įmonės dalyviai.

„Todėl gali susidaryti situacija, kai, pvz., įmonės hipotekos kreditoriai planui pritaria, o likę kreditoriai – ne, o tai iš esmės užkerta kelią tolesniam procesui. Pakeitimais norima tokias situacijas spręsti, taip siekiant didinti juridinių asmenų restruktūrizavimo ir fizinių asmenų bankroto procesų efektyvumą”, – aiškina A. Ustinovičienė.

Suderinta su Darbo kodeksu

Pakeitimais taip pat siekiama sureguliuoti darbo santykius restruktūrizavimo proceso metu ir taip labiau užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą darbdaviui iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Šiuo metu, remiantis teismų taikoma praktika, restruktūrizuojant darbdavį darbo sutartys nutraukiamos vadovaujantis Darbo kodekso 57 str. – darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, t. y. kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų.

Siekiant suderinti Nemokumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, Nemokumo įstatyme siūloma aiškiai įtvirtinti, kad restruktūrizavimo plane numatyti darbo organizavimo struktūriniai pertvarkymai turi būti vykdomi Darbo kodekso nustatyta tvarka, t. y. apimant darbuotojų informavimą, konsultavimąsi ir t.t.

Taip pat siūloma restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams mokėti tokio pat dydžio išmokas iš Garantinio fondo kaip ir darbdavio bankroto atveju.

Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/02/25/dar-vienas-galvos-skausmasvadovams--prognozuoti-imones-nemokumo-tikimybe

Rodyti daugiau...