Dar vienas galvos skausmas vadovams – prognozuoti įmonės nemokumo tikimybę
2021-02-26
Įvedama juridinio asmens nemokumo tikimybės sąvoka.
Ji apibūdinama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, jog įmonė taps nemoki per artimiausius 3 mėnesius.
Atsaradus nemokumo tikimybei vadovas privalės nedelsdamas apie tai informuoti įmonės dalyvius, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir kt.
Iš pavėlavusio tai padaryti vadovo gali būti pareikalauta atlyginti žalą.
Įstatymuose atsiranda nauja sąvoka – juridinio asmens nemokumo tikimybė. Tai smarkiai išplės vadovų atsakomybę – jie privalės itin atidžiai sekti įmonės finansinę situaciją ir vertinti ją šiuo aspektu. Jei įmonė susidurtų su finansiniais sunkumais, iš pavėlavusio imtis teisės aktuose numatytų priemonių vadovo gali būti pareikalauta atlyginti žalą.
Nemokumą ir restruktūrizavimą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų pakete, kurių projektus Vyriausybė po trečiadienio posėdžio teikia svarstyti Seimui, greta kitų naujovių įteisinama iš esmės nauja sąvoka – juridinio asmens nemokumo tikimybė. Ji apibrėžiama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo per artimiausius tris mėnesius taps nemokus.
Anot Agnės Ustinovičienės, advokatų profesinė bendrijos „Trinity Jurex” partnerės, advokatės, pagal dabar galiojančią tvarką bendrovės ar kito juridinio asmens vadovas turi pareigą informuoti įmonės dalyvius ir nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą tik tada, kai asmuo tampa nemokus.
„Šiuo metu jeigu įmonė tik turi finansinių sunkumų, bet dar nėra nemoki, vadovas iš esmės neprivalo atlikti jokių veiksmų. Jis tik turi teisę – bet ne prievolę – inicijuoti nemokumo procesą”, – nurodo ji.
Pagal naują reglamentavimą, atsiradus įmonės nemokumo tikimybei, vadovas jau turės ne tik teisę, bet ir pareigą nedelsdamas apie tai informuoti įmonės dalyvius, siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, vengti tyčinių ar neatsargių veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui.
Pareikalautų atlyginti žalą
„Ir, žinoma, Nemokumo įstatymas nurodo pasekmes, jeigu vadovas netinkamai įvykdo tokias pareigas – žalos atlyginimą”, – pabrėžia „Trinity Jurex” partnerė.
Ji atkreipia dėmesį, kad nauja įstatymo nuostata smarkiai išplečia įmonių vadovų atsakomybę – jie turės iš anksto ir itin kruopščiai sekti bei vertinti įmonės finansinę situaciją.
„Net jeigu įmonė ir nėra nemoki, o tik tikėtina, kad tokia gali tapti per artimiausius 3 mėnesius, vadovui jau kyla pareiga nedelsiant imtis atitinkamų priemonių. Priešingu atveju vadovas gali sulaukti reikalavimo atlyginti žalą, jeigu laiku nesureagavo”, – aiškina A. Ustinovičienė.
Jos vertinimu, kreditorių interesų apsaugai tai bus teigiamas pokytis.
„Tačiau labai realu, kad tai gali nulemti dar didesnį ginčų kiekį teismuose pagal kreditorių ar nemokumo administratorių ieškinius įmonių vadovams”, – prognozuoja A.Ustinovičienė.
Jau buvo išplėstas
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Nemokumo įstatymas jau keitė iki tol galiojusį bankroto ir restruktūrizavimo procesų teisinį reguliavimą, gerokai išplėsdamas nemokumo sąvoką.
Ankstesnis nemokumo apibrėžimas skelbė, kad įmonė yra nemoki, kai jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašytos turto vertės. Kitaip tariant, nemokumas buvo siejamas su turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiu. Šiuo metu nemokumo sąvoka apima juridinio asmens būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių.
„Vadovo asmeninės atsakomybės klausimą teismuose labai dažnai kelia nemokumo administratoriai, – sako Kazimieras Karpickis, advokatų kontoros „Sorainen“ Ginčų sprendimo ir rizikos valdymo komandos narys. –
Dažniausiai nemokios įmonės turto neturi, o vadovai, priešingai, turi nekilnojamojo turto, automobilių, vertybinių popierių.“
Palies daug įmonių
Tikėtina, kad nauja prievolė bus aktuali daugelio Lietuvos bendrovių vadovams.
Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vadovas, su VŽ yra pasidalijęs nuomone, jog dalis Lietuvos įmonių dėl COVID-19 ribojimų ir apsunkinimų per praėjusius metus galėjo tapti faktiškai negyvybingos – jas palaiko tik valstybės paramos injekcijos, be kurių verslui tektų inicijuoti nemokumo bylą.
„Yra rizika, kad nusilpusios įmonės, šiuo metu gaunančios subsidijas ar kitą valstybės paramą, bus suinteresuotos 2020 m. ataskaitose deklaruoti, jog yra pajėgios tęsti veiklą. Pradėjus nemokumo procedūras, paramos teikimas joms nutrūktų, ir įmonės gali siekti to išvengti“, – sake jis.
Vaidoto Rūko, „INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovo, nuomone, dėl pandemijos sukeltos krizės ekosistemoje, tikėtina, atsiras daugiau užskolintų ir negyvybingų kompanijų, vadinamųjų verslo zombių. Tai bendrovės, kurios geba tik mokėti palūkanas, kol jos mažos, tačiau mažinti pačios skolos neišgali.
Naujovės skiriant administratorių
Nuo 2020 m. pradžios įsigaliojusiame naujame Nemokumo įstatyme jau įteisinta nemažai naujovių. Vienos svarbiausių – įvesta juridinio asmens ir kreditoriaus susitarimo dėl pagalbos procedūra, taip siekiant sutekti prioritetą įmonės išsaugojimui, o ne bankrotui; net ir nemokiai įmonei suteikta galimybė išsikelti restruktūrizavimo bylą, ko anksčiau nebuvo; įvesti pakeitimai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei ir kt.
Dabar į Seimą keliaujančiame nemokumo ir restruktūrizavimo procesus reglamentuojančių įstatymų pakete, kuriuo siekiama į Lietuvos teisę perkelti Europos sąjungos (ES ) direktyvos nuostatas, atsiranda ir kitų naujovių.
Vienas jų – įvardijami atvejai, kai teismas privalo skirti restruktūrizavimo administratorių
Anot A. Ustinovičienės, dabartiniame Nemokumo įstatyme yra nurodyta, kad nemokumo administratorius restruktūrizavimo procese gali, bet neprivalo būti skiriamas.
„Šiuo metu sprendimas faktiškai priklauso nuo pačios įmonės, o įmonės valdymo organai gali būti ir nesuinteresuoti, kad restruktūrizavimo proceso metu dar būtų papildomas asmuo – nemokumo administratorius, atliekantis viso proceso priežiūrą. Naujais pakeitimais išvardinami atvejai, kada teismas visgi privalo įmonei, kuriai
keliama restruktūrizavimo byla, skirti administratorių, net jei pati įmonė to ir neprašo”, – aiškina teisininkė.
Taip gali būti tada, kai skirti administratorių reikalauja įmonės kreditoriai ar jei pats teismas mano, kad tai yra būtina kreditorių apsaugai užtikrinti.
„Šis pakeitimas gali padidinti restruktūrizuojamos įmonės išlaidas nemokumo procesui. Bet tuo pačiu jis labiau apsaugo kreditorių interesus”, – vertina A. Ustinovičienė.
Atsiranda nenutraukiamos sutartys
Įstatymų pakete pasiūlyta dar viena nauja sąvoka – esminė sutartis. Tai yra tokia sutartis, kuri būtina įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos – tai galėtų būti elektros, dujų, vandens tiekimo, telekomunikacijų, mokėjimo paslaugų teikimo, taip pat nuomos, licencijų, ilgalaikės tiekimo, franšizės ar panašaus pobūdžio sutartys.
„Naujais pakeitimais siūloma įtvirtinti draudimą kreditoriams nutraukti esmines sutartis ar keisti jų sąlygas iki tol, kol teismas priims nutartį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Taip pat siūloma drausti nutraukti kitas sutartis ar keisti jų sąlygas vien tik dėl to, kad įmonė kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar tokią bylą įmonei iškėlė teismas”, – nurodo „Trinity Jurex” partnerė.
Jos teigimu, šis pakeitimas skirtas užtikrinti su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių interesus – mat neretai įvairiose tiekimo, nuomos ir panašaus pobūdžio sutartyse yra numatyta kreditoriaus teisė nutraukti sutartį vien dėl to, kad kitai sutarties šaliai yra keliama restruktūrizavimo byla.
„Tokiais atvejais su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės gali nebeturėti faktiškai jokių galimybių išsaugoti veiklą, jei nutraukiamos joms būtinų paslaugų teikimas. Tačiau nauja tvarka neabejotinai apribos kreditorių teises”, – sako teisininkė.
Įvardijami kreditoriai
Pasiūlytame Nemokumo įstatymo projektai taip pat atsirado nauja sąvoka – restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai.
„Pakeitimais įtvirtinamas reikalavimas restruktūrizavimo plane labai aiškiai pateikti informaciją, kuriuos kreditorius įmonė laiko paveikiamais restruktūrizavimo plano, ir pagrįsti, kodėl jie yra paveikiami, o kiti kreditoriai – ne”, – paaiškina A. Ustinovičienė.
Pagal Nemokumo įstatymą tik tokie kreditoriai šiuo metu turi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano. Praktikoje jau yra kilę nemažai ginčų, kokie kreditoriai iš tiesų gali būti tokiais laikomi ir gali turėti išskirtinę teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano.
„Vis tik ir naujai siūlomas reglamentavimas iki galo neatsako, kokiais kriterijais tas paveikiamų ir nepaveikiamų kreditorių sąrašas turi būti sudaromas. Tikėtina, tas klausimas galiausiai bus išspręstas teismų praktikoje”, – sako advokatė.
Teisė teismui
Tačiau šioje dalyje pakeitimais įvedama reikšminga naujovė – teismui suteikiama teisė patvirtinti restruktūrizavimo planą net ir tuo atveju, jeigu jam nepritaria įmonės dalyviai ar viena iš kreditorių grupių.
Šiuo metu balsavimas už restruktūrizavimo planą vyksta kreditorių grupėse, kai į vieną grupę įeina kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka ar įkeitimu, o į kitą grupė – visi likę kreditoriai. Kad teismas galėtų restruktūrizavimo planą patvirtinti, jam turi pritarti abi šios grupės, planui taip pat turi pritarti ir įmonės dalyviai.
„Todėl gali susidaryti situacija, kai, pvz., įmonės hipotekos kreditoriai planui pritaria, o likę kreditoriai – ne, o tai iš esmės užkerta kelią tolesniam procesui. Pakeitimais norima tokias situacijas spręsti, taip siekiant didinti juridinių asmenų restruktūrizavimo ir fizinių asmenų bankroto procesų efektyvumą”, – aiškina A. Ustinovičienė.
Suderinta su Darbo kodeksu
Pakeitimais taip pat siekiama sureguliuoti darbo santykius restruktūrizavimo proceso metu ir taip labiau užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą darbdaviui iškėlus restruktūrizavimo bylą.
Šiuo metu, remiantis teismų taikoma praktika, restruktūrizuojant darbdavį darbo sutartys nutraukiamos vadovaujantis Darbo kodekso 57 str. – darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, t. y. kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų.
Siekiant suderinti Nemokumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, Nemokumo įstatyme siūloma aiškiai įtvirtinti, kad restruktūrizavimo plane numatyti darbo organizavimo struktūriniai pertvarkymai turi būti vykdomi Darbo kodekso nustatyta tvarka, t. y. apimant darbuotojų informavimą, konsultavimąsi ir t.t.
Taip pat siūloma restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams mokėti tokio pat dydžio išmokas iš Garantinio fondo kaip ir darbdavio bankroto atveju.
Rodyti daugiau...
Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA), valdančios vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą, vadovas sako, kad fondas šiemet didelėms bei vidutinėms įmonėms tikisi paskolinti 200-300 mln. eurų.
