Nutarčių iškelti nemokumo bylą skundimas kasacine tvarka – ar įstatymu tai leidžiama?

Suskleisti...

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021 suformavo galutinę ir neginčijamą praktiką dėl galimybės kasacine tvarka skųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Reglamentavimas. 2020-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) numato teisę apskųsti apygardos teismo sprendimą iškelti nemokumo bylą Lietuvos apeliaciniam teismui. Visgi, priešingai nei iki JANĮ galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, JANĮ nėra įtvirtintas draudimas skųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Problema. Nesant tiesioginio reglamentavimo leidžiančio ar draudžiančio tokių nutarčių apskundimą kasacine tvarka, kilo klausimas, ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartys dėl nemokumo bylos iškėlimo gali būti skundžiamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Dėl šių priežasčių atsirado asmenų, kurie dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties iškelti nemokumo bylą teikė kasacinius skundus.

Sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savi galutinėje ir neginčijamoje nutartyje išaiškino, kad civiliniame procese teismo procesinis sprendimas iškelti bylą apskritai negali būti peržiūrimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to JANĮ suformuluota išimtis nurodant vieną konkretų teismą, kuriam gali būti skundžiama nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo – Lietuvos apeliacinį teismą. Kasacija dėl šio teismo nutarčių nėra galima, net ir nesant JANĮ atskirai įtvirtinto draudimo.

Reikšmė. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsamiai paaiškinus, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartys iškelti nemokumo bylą neskundžiamos, buvo užtikrinta, kad klausimai, susiję su juridinių asmenų nemokumu bus sprendžiami operatyviau, užkertant kelią nemokumo proceso vilkinimui.

Komentarą parengė

PRIMUS Ginčų sprendimo praktikos grupė

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/380487

Rodyti daugiau...

Restruktūrizavimas – vilties toliau veikti suteikianti alternatyva

Suskleisti...

Per pandemijos pažymėtus 2020-uosius metus bankrotų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei dvigubai, tačiau tai – daugiau atitolintos diagnozės ženklas nei džiugi statistika. Specialistai įsitikinę, nemokumo klausimų banga karantino ir ankstesnių finansinių problemų paveiktą verslą dar užklups. Jei situacija ne itin bloga, gelbėtis iš bėdos gali padėti ne bankrotas, o teisinio restruktūrizavimo procesas. Tik svarbu nepavėluoti.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, 2020 m. Lietuvoje iškelta kiek daugiau nei 700 bankroto bylų. Tuo tarpu 2019 m., kai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pandemijos grėsmė nebuvo traukta į jokias rizikas, buvo pradėtos 1.608 bankroto procedūros.

„Tokį pokytį lemia ne finansinio pakilimo ar įmonių mokumo gerėjimo tendencijos, o kiek kiti veiksniai. Pirmiausia, įstatyminiai ribojimai, vėsinantys kreditorių iniciatyvą kelti nemokumo bylas skolininkams ir dirbtinai padidinta vadovų pareigos kelti bankroto bylas nevykdymo tolerancija. Antra priežastis – valstybės skiriama parama ir lengvatinės paskolos, skirtos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams“, – įsitikinęs Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Specialiųjų aktyvų departamento direktorius.

Pasak R. Dešuko, bankrotų skaičius neabejotinai augs, nes laikini procesiniai suvaržymai ar parama, kuri pasiekė ir dar iki pandemijos nemokumo problemų jau turėjusį verslą, finansinių tokių įmonių problemų neišspręs ir nuo nemokumo klausimo nagrinėjimo neišgelbės. Tiesa, bankrotas finansinių sunkumų turinčiam verslui nebūtinai yra vienintelė išeitis.

Alternatyva bankrotui

Nuo 2020 m. sausio 1 d. naujasis Nemokumo įstatymas, kuris apjungė Įmonių Bankroto ir Restruktūrizavimo įstatymus, į nemokumo procesą įtraukia ir teisinio restruktūrizavimo alternatyvą. Tinkamai naudojamas teisinio restruktūrizavimo įrankis gali būti išeitimi įmonei siekiančiai išvengti bankroto.

„Iki šiol Lietuvoje teisinis restruktūrizavimas buvo labai glaudžiai siejamas su įmonių finansiniais sunkumais, nemokumo rizika ir, galiausiai, vis tiek neišvengiamu bankrotu. Nenuostabu, tokią nuomonę suformavo ilgametė statistika – 7 iš 10 restruktūrizuojamų įmonių procesą galiausiai baigia veiklos nutraukimu. Bet viena didžiausių to priežasčių yra ta, kad dažnai restruktūrizuotas jau nemokus verslas. Kitaip tariant, įmonės, kurios kėlėsi restruktūrizavimo bylas, šia priemone pasinaudojo jau per vėlai“, – įsitikinęs R. Dešukas.

Pasak jo, teisinis restruktūrizavimo procesas gali padėti įmonei valdyti įsiskolinimų dengimus, terminų atidėjimus ar dalinį atsiskaitymų iššaldymą, tačiau jis nesukurs įmonei piniginio srauto ir neatstatys nebesančio verslo. Vis dėlto, jei pavyktų proceso imtis anksčiau, kol dar yra aktyvių (dar geriau teigiamų) pinigų srautų, viltis išlipti iš nemokumo balos ir toliau veikti gerokai padidėja.

Svarbu sutarti su kreditoriais

Dar viena svarbi sąlyga sėkmingai restruktūrizacijos proceso baigčiai – pareiga sutarti su savo kreditoriais. Ne tik didžiausiu, bet absoliučia dauguma (įskaitant neužtikrintus). Taip yra todėl, kad visi sprendimai restruktūrizavime nuo naujojo Nemokumo įstatymo įsigaliojimo yra priimami kreditoriams balsuojant atskirose – užtikrintų ir neužtikrintų kreditorių – grupėse ir skaičiuojant balsų daugumą kiekvienoje grupėje. Bent vienai grupei nepritarus, sprendimai laikomi nepriimtais.

„Dabartinis reguliavimas užtikrina, kad restruktūrizuotis gali tik tos įmonės, kurių restruktūrizavimo procesu tiki absoliuti kreditorių dauguma, o tai reiškia didesnį argumentuoto įtikinėjimo poreikį iš įmonių vadovų, galvojančių apie įmonės restruktūrizavimo naudą“, – sako R. Dešukas.

Pasak jo, norint įvertinti galimybes veltis į restruktūrizacijos procesą, kartais užtenka tiesiog pasiteirauti, ką apie tokį veiksmą galvoja įmonės kreditoriai, nes būtent jie nulems įmonės pasirinkimo įgyvendinimo galimybes.

Trečia sėkmės sąlyga – turėti realų, veikiantį restruktūrizacijos planą, kurį vėliau turi patvirtinti teismas. R. Dešukas atkreipia dėmesį, kad, pradėjus restruktūrizacijos procesą, iškart stabdomas visų skolų, kurios susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, įskaitant mokesčius, palūkanas ir netesybas, mokėjimas ar bet koks išieškojimas iš įmonės. Tik einamieji įmonės mokėjimai turi būti mokami nenutrūkstamai visą laiką. Tolesnis skolų ir kitų sumų dengimas yra nustatomas būtent teismo tvirtiname restruktūrizavimo plane.

Viltis veikti ir toliau

Teisinis restruktūrizavimas yra labai kompleksiškas procesas, tačiau galima nauda atsveria visus proceso iššūkius ir sąnaudas. Pasak Šiaulių banko atstovo, jei įmonė dar turi užtikrintą pinigų srautą, kartais tereikia tik subalansuoti skolų mokėjimo naštą. Tada jau galima pasinaudoti įstatymo suteiktu 4 + 1 metų terminu (restruktūrizavimui skiriami 4 metai su teise terminą pratęsti iki 1 metų) ir, subalansavus piniginius srautus bei, kai kuriais atvejais, atsikračius balastinio turto, įmanoma visiškai išeiti iš nemokumo situacijos.

„Kaip ir kiekvienas procesas, restruktūrizavimas turi savo tikslą – atstatyti įmonės mokumą. Tą galima pasiekti turint priemonių planą arba viliantis, kad išorinis investuotojas išspręs susiklosčiusią įmonės situaciją. Pastaroji strategija pasiteisina, jei įmonė pasirengusi aukoti gaunamos naudos dalį, prarasti dalį ar visą valdymo kontrolę“, – sako R. Dešukas.

Pasak jo, dažniausiai sėkmę galima pasiekti pasitelkus abi strategijas ir jomis balansuojant, priklausomai nuo įmonės finansinės padėties ir galimybių. Tiesa, čia reikėtų nepamiršti ir dar vieno svarbaus niuanso, kurį ne visi sunkumų patiriantys verslai įsivertina. Tai yra – psichologinė ir emocinė savininkų reakcija ir gebėjimas peržengti savąjį ego įmonės naudai.

„Restruktūrizuojamų įmonių vadovai dažnai nepripažįsta, kad be kreditorių ar išorinių investuotojų sėkmės pasiekti nepavyks. Todėl teisinio restruktūrizavimo kelias tampa dar ir vertybiniu iššūkiu vadovybei, ypač jei vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo“, – sako R. Dešukas. Siekiant sėkmės procese, šį slenkstį peržengti labai svarbu.

Šaltinis: https://www.vz.lt/verslo-sprendimai/2021/05/05/restrukturizavimas--vilties-toliau-veikti-suteikianti-alternatyva

Rodyti daugiau...

„Coface“: 35-iems sektoriams – pirmosios optimistinės prognozės, tekstilės pramonei Europoje – prastesnės perspektyvos

Suskleisti...

Tarptautinė prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“ pristatė naujausią pasaulio ekonomikos būklės vertinimą (Barometer Q1) pagal regionus ir verslo sektorius.

Augant nuo koronaviruso paskiepytų gyventojų skaičiui, jau 2021 m. vasarą pradės atsigauti JAV ir dalies Europos šalių ekonomikos;

Dėl spartesnio JAV ūkio atsigavimo „Coface“ puse nuošimčio – iki 5,1 proc. – pagerino šių metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę;

Spartesnis nei tikėtasi JAV ūkio atsigavimas suteikia pagrindo pagerinti 35 verslo sektorių prognozes, tačiau vienintelė šaka, kuriai perspektyvos bloginamos, yra tekstilės pramonė Vidurio ir Rytų Europoje.

„Ilgai laukta pozityvi žinia yra ta, kad net 35 verslo sektoriai pasaulyje sulaukė palankesnių prognozių, kurios gali reikšti pasaulio ekonomikos atsigavimo pradžią, – sako Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. – Tačiau neramina, jog bloginamos prognozės Vidurio ir Rytų Europos tekstilės industrijai, o Lietuvai tai yra suklusti verčianti žinia.“

M.Štareika atkreipia dėmesį, kad tekstilės pramonė yra itin svarbi Lietuvos ūkio šaka, kurioje iki pandemijos darbo vietų nuolat daugėjo ir jos siekė 28 tūkstančius. Tačiau jau šių metų pradžioje dirbančiųjų šiame verslo sektoriuje sumažėjo iki 24 tūkstančių.

Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, Lietuvos tekstilės gaminių sektoriuje labiausiai nukentėjo drabužių siuvimo įmonės – pernai jose, palyginti su 2019 m., pardavimų pajamos vidutiniškai krito 15 proc., dešimtadaliu smuko nuosavybės ir turto santykis. Nors Lietuvoje pandemijos paveiktoms įmonėms taikomos įvairios paramos priemonės, šių metų pradžioje drabužių siuvimo srityje veikė 607 įmonės, kai prieš metus jų buvo 620.

Bendrovės „Coface“ ekspertų vertinimu, tekstilės sektoriaus atsigavimo ženklų dar nematyti, o Vidurio ir Rytų Europoje šis sektorius, kaip ir daugumoje kitų pasaulio regionų, iš aukštos rizikos klasės perkeltas į itin aukštos rizikos klasę.

LR Statistikos departamento duomenimis, pernai lietuviškos kilmės tekstilės gaminių eksportas krito apie 12 proc. ir sudarė 548 mln. Eur. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATĮA) anksčiau skelbė, kad iki pandemijos net 83 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos buvo eksportuojama.

Gerinama prognozė – pasaulio ekonomika šiemet augs 5,1 proc.

Tačiau daugeliui kitų sektorių „Coface“ po ilgos pertraukos siunčia pirmuosius optimizmo signalus. Ekspertų vertinimu, didžiausios įtakos verslo atsigavimui turi vakcinavimo greitis. Manoma, kad atsigavimas įgaus pagreitį nuo 2021 m. vasaros, kai bus paskiepyta pakankamai didelė Jungtinių Valstijų ir Europos gyventojų dalis. Dėl spartesnio nei tikėtasi JAV ūkio augimo, „Coface" puse nuošimčio – iki 5,1 proc. – gerina pasaulio ekonomikos augimo prognozę.

Analizuodami skirtingų sektorių perspektyvas visame pasaulyje, „Coface“ analitikai pagerino šių verslo šakų perspektyvas: informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektoriaus Azijoje; chemijos pramonės ir didmeninės prekybos Šiaurės Amerikoje; metalo, popieriaus ir farmacijos sektorių Vakarų Europoje. Situacijos pagerėjimo ženklų kol kas nematoma Lotynų Amerikoje, o Vidurio ir Rytų Europa tapo vienintelis regionas, kuriame pabloginta tekstilės pramonės perspektyva.

JAV ekonomika pereina į „aukštos įtampos“ režimą, o Europoje gausu nematomų bankrotų

„Coface“ ekonomistų vertinimu, greitesnį JAV ekonomikos atsigavimą lemia kelios priežastys. Šių metų kovą JAV vyriausybės priimtas 1,9 trilijonų dolerių paramos paketas sieks 27 proc. šalies BVP – tai yra ženkliai daugiau, nei bet kurioje kitoje valstybėje.

Skirtingai nei kitos valstybės, JAV beveik netaikė gyventojų judėjimo ribojimų, didžiulį dėmesį skyrė vakcinavimo greičiui. Šiomis priemonėmis siekiama išvesti JAV ekonomiką į „aukštos įtampos“ režimą ir paskatinti grįžti į aktyvią veiklą žmones, kurie buvo netekę darbo dėl pandemijos.

Vertindami euro zonos šalių ekonomikos būklę, „Coface“ analitikai BVP grįžimą į prieškrizinę būklę anksčiau nei 2022 m. įvardija kaip mažai tikėtiną. Jei pagrindiniai judėjimo apribojimai bus panaikinti iki vasaros pabaigos, tuo pačiu metu laipsniškai mažės parama verslui, o tai gali sukelti nedarbo augimą. Toliau nuo suvaržymų kenčia verslai, kuriuose būtinas tiesioginis kontaktas su klientais – turizmas, apgyvendinimas, maitinimas ir paslaugos.

Ekonomistai pastebi, kad iki šiol pagrindinės 2020 m. įgyvendintos vyriausybių paramos priemonės dar nėra atšauktos. Nepaisant stabilizuojančio valstybių pagalbos poveikio, 2020 m. įmonių finansinė būklė labai pablogėjo, o tai veikiausiai turėtų lemti nemokumo atvejų augimą. „Coface" duomenimis, nemokumas 2020 m. Ispanijoje turėjo padidėti 19 proc., Italijoje – 7 proc., Prancūzijoje ir Vokietijoje – 6 proc. „Coface" taip pat apskaičiavo, kad pernai nematomų bankrotų skaičius Prancūzijoje siekė 44 proc., Italijoje – 39 proc., Ispanijoje – 34 proc., Vokietijoje – 21 proc., palyginti su 2019 m. minėtose šalyse užfiksuotais nemokumo atvejais.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/coface-35-iems-sektoriams-pirmosios-optimistines-prognozes-tekstiles-pramonei-europoje-prastesnes-perspektyvos-663-1497244

Arno Strumilos / 15min nuotr. / Lauko kavinės

Rodyti daugiau...