Labiausiai įsiskolinusios Europos šalys nėra pasirengusios rinkos realybei

Suskleisti...

Aktyvėjant skiepijimui nuo „Covid-19“, šviesėjanti Europos ekonominė perspektyva taip pat vis sparčiau juda naujo pavojaus link.

Ruošdamiesi ekonomikos augimui, investuotojai taip pat ruošiasi neišvengiamai jo pasekmei: Europos centrinio banko nepaprastosios padėties finansavimo atšaukimui. Labiausiai įsiskolinusioms regiono ekonomikoms, įskaitant nuo seno šlubuojančią Italiją, tai reiškia akistatą su rinkos jėgomis, kurių jos nepajėgs suvaldyti. „Citigroup Inc.“ jau nuo birželio ruošiasi silpnėjančiam obligacijų pirkimui, o „M&G Investments“ teigia, kad metas pradėti trumpinti periferines skolas.

Dėl dramatiškų ECB priemonių per pastaruosius metus euro zonos skolinimosi išlaidos dar niekada nebuvo taip atribotos nuo rizikos. Didžioji regiono dalis išgyvena giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, deficitas išaugo, o skolos siekia dar neregėtą lygį.

Tačiau investuotojas, skolinantis Italijai pinigų dešimties metų laikotarpiui, gali tikėtis tik maždaug 0,75 proc. palūkanų normos. Graikijos obligacijų, kurias visos trys pagrindinės kredito reitingų agentūros laiko nepageidaujamomis, palūkanų normos yra mažesnės nei 1 proc.

Prieš dešimtmetį euro zonos skolų krizė padidino jų pajamingumą iki 40 proc. su kaupu.

„Kredito riziką Europos šalyse laikinai pašalinsite tik tada, kai atsidursite krizėje, – sakė Ericas Lonerganas, „M&G“ pinigų valdytojas. – Problema ta, kad kai krizė pasibaigia, jūs grįžtate prie rinkos jėgų savo obligacijų rinkoje ir kai kurie iš tų skaičių atrodo tikrai labai prastai. Ironiška, bet atsigavimas Europai kelia grėsmę.“

Euro zonos skolų ralis ėmė mažėti daugiausia dėl ECB pandeminės 1,85 trln. eurų obligacijų pirkimo programos, kuri padėjo papildyti investuotojų kišenes. Vien per pastaruosius metus Italijos obligacijų turėtojai uždirbo daugiau nei 10 proc., rodo „Bloomberg Barclays Indices“. Per dešimtmetį jie savo pinigus beveik padvigubintų.

„Dėl ECB šalis gali refinansuoti skolas su daug mažesniu pajamingumu, taigi krizė Italijai buvo netikėtai geras dalykas, – teigia Hendrikas Tuchas, „Aegon Asset Management“ fiksuotųjų pajamų vadovas. – Mažas Italijos valstybės obligacijų pajamingumas ir spredai patvirtinami ne Romoje, bet Briuselyje ir Frankfurte, ir tai yra pagrindinė ilgalaikės Italijos valstybės obligacijų perspektyvos problema.“

Nors ECB pirmininkė Christine Lagarde šią savaitę sakė, kad dar „per anksti“ kalbėti apie paramos mažinimą, sparčiai artėja diskusijos apie tai, ką ir kada daryti. Kai kurie politikos formuotojai birželio mėnesio susitikime yra pasirengę tvirtinti, kad pandemijos pirkimų programa turėtų būti pradėta švelninti jau trečiąjį ketvirtį, penktadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, kurie yra susipažinę su vidiniais svarstymais.

Nepaisant raminančių Ch. Lagarde žodžių, tokios kalbos atkreips investuotojų dėmesį. Nebegaunant paramos, vėl bus atsigręžta į skolas Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje, kurios 2020 m. toliau augo dėl būtinųjų sveikatos ir krizės išlaidų, svarstant, ar jas kada nors bus galima suvaldyti. „PGIM Fixed Income“, valdančio apie 968 mlrd. dolerių, pasaulinių obligacijų vadovas Robertas Tippas palaiko periferinių obligacijų tendenciją, kurią stebėjo nuo praėjusios valstybių skolų krizės, tačiau jau pradeda nerimauti dėl jų perspektyvos sumažėjus paramai.

„Kyla rizika, kad perėjimo iš šios aktyvaus stimuliavimo aplinkos atgal į fiskalinį teisingumą procesas bus sudėtingas, – sakė jis. – Kai kurių iš šių šalių pagrindai yra klibantys.“

Kol kas Europos Sąjungos valstybės narės rengiasi leisti pinigus, gautus iš bloko atkūrimo fondo, kadangi apytikriai metų viduryje bus pradedami išmokėti grynieji. Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, buvęs ECB prezidentas, kuriam atiteko laurai už euro išgelbėjimą per paskutinę skolų krizę, daugiau nei 200 milijardų eurų lėšų planuoja skirti Italijos ekonomikos pertvarkymui.

Nors šis stimulas padės šaliai atsigauti, vis dėlto kyla klausimas, ar jis sužadins pakankamai tvarų augimą, kad padėtų atsikratyti milžiniškos Italijos skolų krūvos, šiuo metu sudarančios apie 160 proc. ekonominės produkcijos. „Fitch Ratings“ šį mėnesį perspėjo, kad Graikijos skolos ir BVP santykis šiemet išliks didesnis nei 200 proc., o nesugebėjus jo sumažinti, šalies reitingai gali būti neigiami.

Kitas svarbus klausimas – kada ES iš naujo įves fiskalines taisykles, kurios buvo sustabdytos pandemijos metu, ir kokia bus jų forma. Nors kai kurių šalių fiskalinę situaciją būtina skubiai spręsti, pernelyg griežti tikslai, pavyzdžiui, deficito klausimais, gali padaryti daugiau žalos nei naudos nustekendami ekonomikas.

„Saxo Bank A/S“ – vienas iš pagrindinių Europos periferijos pražūties pranašų – perspėja, kad artėja antroji valstybės skolų krizė, kuri prasidės užsienio investuotojų pasitraukimu iš Graikijos, kur jiems priklauso 90 proc. skolos. „Saxo“ nerimauja, kad JAV obligacijų pajamingumui esant 60 bazinių punktų aukštesniam nei metų pradžioje, o valiutų apsidraudimo lygčiai tampant vis palankesnei, investuotojai mieliau nukreips pinigus tenai, o ne į aukštesnio pajamingumo Europos obligacijas.

ECB ši dilema dar kartą lems kovą su įprastu euro zonos iššūkiu: kaip nustatyti pinigų politiką 19 šalių, kurių ekonominė, infliacijos, nedarbo ir skolų situacija yra visiškai skirtinga. Jei jis pradės griežtinti politiką, pralaimės periferinės šalys, o didžiulį jų deficitą bus dar sunkiau finansuoti.

„Labai sunku numatyti ką nors kito, išskyrus fiskalinį taupymą, – teigia E. Lonerganas iš „M&G“. – Nežinau, kada tai įvyks, bet manau, kad jūsų šansai bus tikrai dideli, jei dabar pažvelgsite į pažeidžiamiausias Europos obligacijų rinkos dalis.“

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/bloomberg/labiausiai-isiskolinusios-europos-salys-nera-pasirengusios-rinkos-realybei.d?id=87042803

Nuotr.: © AFP / Scanpix

Rodyti daugiau...

Valstybės kontrolė: pernai bankrotų sumažėjo 51 proc., šiemet jų gali daugėti

Suskleisti...

Dėl valstybės pagalbos pernai bankrutavo 51 proc. įmonių mažiau nei 2019-aisiais, tačiau neatmetama, kad pasibaigus pagalbai bankrotų skaičius gali didėti, skelbia Valstybės kontrolė.

Pasak jos, pernai pradėti 786 bankroto procesai, daugiausia jų (176, 2019 metais – 445) buvo prekybos ir automobilių remonto sektoriuose, toliau sekė statyba (atitinkamai 153 ir 279), apdirbamoji gamyba (90 ir 138), transportas (66 ir 164), bei apgyvendinimas ir turizmas (61 ir 103).

Daugiausia naujai bankrutuojančių įmonių pernai buvo Vilniaus (37,8 proc.), Kauno (26,6 proc.) ir Klaipėdos (14,8 proc.) apskrityse, mažiausia – Tauragės (1,9 proc.), Telšių ir Utenos (po 2 proc.) apskrityse.

Be to, pernai inicijuotas 26 įmonių restruktūrizavimas (2019 metais – 33).

Šiemet iki balandžio 12-osios jau pradėti 162 įmonių bankroto ir keturių įmonių restruktūrizavimo procesai.

Valstybės kontrolės COVID darbo grupės auditoriai analizuoja jau antrą kartą skelbia, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti.

Analizė atskleidė, kad 14-kai pagalbos verslui priemonių 2020-2021 metais skirta 887 mln. eurų, iš jų panaudota 41 proc. Be to, atidėta 529 mln. eurų mokesčių VMI ir „Sodrai“, o šią pagalbos priemonę gavo 49 tūkst. įmonių ir kitų mokesčių mokėtojų.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/valstybes-kontrole-pernai-bankrotu-sumazejo-51-proc-siemet-ju-gali-daugeti.d?id=87064553

© DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...

Registrų centras: nutraukus paramą verslams, augs bankrotų skaičius

Suskleisti...

Jau daugiau nei metus Lietuvoje besitęsianti Covid-19 pandemija pakeitė šalies gyvenimą ir ekonominę situaciją. Tačiau nauja realybė ir nežinomybė iš gyventojų optimizmo neatėmė. Pandemijos metu penktadaliu išaugo naujai įsteigtų įmonių ir organizacijų skaičius. O nuo bankrotų įmones gelbėja parama verslui. Vis tik specialistai įspėja, kad nutraukus paramą, bankrotų skaičius augs.

Praėjus kiek daugiau nei metams nuo šalyje esančios pandemijos Registrų centro duomenų analitikai analizavo, kokį pėdsaką koronavirusas ir su ja galimai susiję procesai paliko oficialiuose šalies registruose.

Naujų įmonių skaičius augo

„Bene ryškiausias pokytis matomas nagrinėjant naujai įregistruotų juridinių asmenų skaičių – šis per 12 pirmųjų pandemijos mėnesių, kurių pradžią skaičiuojame nuo praėjusių metų balandžio, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik penktadaliu. Tai rodo, kad net ir esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, noras kurti verslą ar užsiimti kita veikla ne tik nesusilpnėjo, o priešingai – tik dar labiau sustiprėjo.

Analizuojant, kokias teisines formas renkasi naujų juridinių asmenų steigėjai, matyti, kad vis populiaresnės tampa mažosios bendrijos. Ši teisinė forma gali pasirodyti patraukli tiems, kurie dėl pasikeitusių aplinkybių per pastaruosius metus nusprendė pradėti individualią veiklą“, – kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Iš viso nuo 2020 metų balandžio 1 dienos iki 2021 metų kovo 31 dienos Juridinių asmenų registre įregistruota beveik 15 tūkst. naujų juridinių asmenų, arba 17 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais. Populiariausios teisinės formos, registruojant naujus juridinius asmenis, buvo mažoji bendrija (48 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų) ir uždaroji akcinė bendrovė (38 proc.).

Daugiausia juridinių asmenų buvo įregistruota birželį, kai jau buvo atlaisvinti karantino ribojimai.

Įdomu tai, kad 31 juridinis asmuo per minėtą laikotarpį buvo ir išregistruotas, o trumpiausiai „gyvavęs“ juridinis asmuo registre išbuvo vos 17 dienų.

Analizuojamu laikotarpiu iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota beveik 4,6 tūkst. juridinių asmenų, arba 4 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais. Didžioji dalis išregistruotų juridinių asmenų buvo uždarosios akcinės bendrovės (50 proc.) ir individualios įmonės (20 proc.). Per pastaruosius metus išregistruoti juridiniai asmenys „gyvavo“ vidutiniškai 17 metų, o „seniausiam“ išregistruotam juridiniam asmeniui buvo 30,5 metų.

Pasak P. Rudzkio, juridinių asmenų išregistravimo duomenų negalima sieti su ekonominiais ciklais, nes pats išregistravimo procesas trunka labai ilgai. Gali trukti iki 1,5 metų.

Bankrotų daugės, kai baigsis finansinė parama

Juridinių asmenų registre kiekvienas juridinis asmuo gali įgyti vieną iš kelių teisinių statusų, pavyzdžiui, iniciavus bendrovės bankrotą įgyjamas bankrutuojančiojo teisinis statusas, o pasibaigus bankroto procedūroms – bankrutavusiojo teisinis statusas.

Per pastaruosius metus vieną iš šių statusų įgijo beveik 700 juridinių asmenų, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis skaičius yra bemaž dukart mažesnis.

„Bankrotų statistika šiandien nėra tokia grėsminga, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įmonių bankrotai prasideda kreditoriams ar bendrovės akcininkams kreipiantis į teismą, kuris išnagrinėjęs visas aplinkybes gali paskelbti įmonės bankrotą.

Vis dėlto pastaruosius metus valstybės aktyviai teikiama finansinė parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, kitų valstybės institucijų taikomos mokestinės priemonės daliai įmonių galimai padėjo išvengti bankroto. Tačiau tikėtina, kad palyginti mažas bankrotų skaičius ilgai neišsilaikys, nes anksčiau ar vėliau minėtos pagalbos priemonės pasibaigs ir tuomet dalis verslo tiesiog bus priversti nutraukti veiklą“, – kalba P. Rudzkis.

Be to, pasak jo, analizuojant pastarųjų metų naujus bankrotus galima teigti, kad dauguma įmonių su finansiniais sunkumais susidūrė gerokai iki prasidedant pandemijai. Pavyzdžiui, du trečdaliai bankrutuojančių įmonių dar 2019 metais negavo jokių pajamų, neturėjo jokio turto ir net nebuvo pateikę savo finansinių ataskaitų Registrų centrui. Be to, beveik pusė jų, „Sodros“ duomenimis neturėjo nė vieno apdrausto darbuotojo. Todėl tokių įmonių bankrotai neturėtų stipriai pakeisti darbo rinkos.

2020 m. finansiniai rezultatai pandemijos poveikio nerodo

Pamažu įsibėgėjant finansinių ataskaitų už 2020 metus teikimui, Registrų centro analitikai iš jau pateiktų ataskaitų išrinko 1000 daugiausiai pajamų gavusių bendrovių ir paanalizavo finansinius rezultatus. Atrinktų įmonių apatinė pajamų riba siekė 1,2 mln. eurų.

Duomenys rodo, kad du trečdaliai įmonių praėjusiais metais, kurių didžiąją dalį tęsėsi pandemija, sugebėjo padidinti savo apyvartas palyginti su 2019-aisiais. Žvelgiant į ikimokestinio pelno eilutę galima matyti, kad 9 iš 10 bendrovių praėjusiais metais dirbo pelningai, o ikimokestinį nuostolį fiksavo tik nedidelė dalis įmonių.

„Pandemija privertė verslus pergalvoti savo strategijas, peržiūrėti procesus ir ieškoti inovatyvių sprendimų siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Iš didžiųjų įmonių pateiktų finansinių rezultatų galima matyti, kad daugeliui iš jų tai pavyko padaryti: įmonių apyvartos augo, pelno eilutės degė žaliai.

Panašios tendencijos stebimos ir analizuojant didžiausias pagrindinių ekonominių veiklų kategorijas: apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos ir transporto sektoriaus įmones. Be abejo, tai nereiškia, kad visos šių sektorių įmonės praėjusiais metais dirbo sėkmingai, tačiau didžiosios įmonės leidžia pamatyti dalį pandemijos metų įmonių veiklos paveikslo, kuris galbūt nėra toks niūrus, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – teigia P. Rudzkis.

Analizuojant atrinktų įmonių darbuotojų skaičiaus vidurkius matyti, kad 38 proc. įmonių praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, vidutinis darbuotojų skaičius išaugo, 26 proc. išliko nepakitęs, o dar 36 proc. – sumažėjo. Didžiosios dalies įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus padidėjo arba sumažėjo 1-5 darbuotojais.

Piniginių lėšų apribojimas banguoja

Neatsiejama bet kokio ekonominio nuosmukio pasekmė yra augančios įmonių ir gyventojų skolos. Jų pokyčius iš dalies leidžia stebėti Registrų centro administruojama Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS), per kurią Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ar antstoliai gali teikti nurodymus nuo fizinių ar juridinių asmenų banko sąskaitų nurašyti įsiskolinimus.

„Iš skolininkų sąskaitų išieškoma suma priklauso nuo nurodymų teikėjų veiksmų ir skolininkų sąskaitose esančių lėšų. Analizuojant sistemos veiklą kas mėnesį, akivaizdus nurašomų sumų sumažėjimas buvo matomas praėjusių metų pavasarį, kuomet tiek VMI, tiek „Sodra“ pradėjo taikyti „mokesčių atostogų“ priemones. Tikėtina, kad šioms pasibaigus, nurašomų skolų suma turėtų sugrįžti prie įprastų vidurkių“, – komentuoja P. Rudzkis.

Iš viso per 2020 metus šios sistemos pagalba buvo grąžinta per 200 mln. eurų skolų, o per pirmus tris šių metų mėnesius – daugiau nei 45 mln. eurų.

Šaltinio: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/registru-centras-nutraukus-parama-verslams-augs-bankrotu-skaicius-n1092596

Nuotr.: Bankrotų statistiką gelbėja paramos priemonės. (Fotobankas)

Rodyti daugiau...