Lietuvos banko prognozė: šalies BVP augs net 5,1 proc., atlyginimai taip pat kils

Suskleisti...

Lietuvos ekonomikoje vyrauja optimistinės nuotaikos, daugelis rodiklių šiais metais sparčiai augs, prognozuoja Lietuvos bankas. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad atsižvelgiant į aplinkybes, 2021 m. realusis BVP turėtų didėti 5,1 proc., kitais metais – dar 4,1 proc. Atlyginimai taip pat turėtų didėti, tačiau mažiau nei pernai.

Darbo užmokestis šiais metais turėtų augti 7 proc., kitais – dar 5,9 proc.

Prognozuojama, kad gerės ir šalies eksporto rodikliai. Eksporto augimas šiais metais turėtų siekti 8,2 proc., o kitais metais – dar 5,9 proc.

„Pandemijos raida ir valdymas pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse leidžia tikėtis mažesnio suvaržymo eksporto srityje, o tai taip pat turės įtakos Lietuvos eksporto raidai“, – sakė G.Šimkus.

Palyginti su 2008–2009 m. krize, COVID-19 pandemijos šoko poveikis buvo ir trumpesnis, ir mažesnis. „Kaip numato EBPO ekspertai, kai kurios šalys po pandemijos augs sparčiau nei iki jos. Tai numatoma ir Lietuvos atveju“, – sakė G.Šimkus.

Optimistinis paveikslas turi rizikos dėmių

Nepaisant prognozuojamo spartaus ekonomikos atsigavimo, Lietuvos bankas pabrėžia, kad šalia egzistuoja ir rizikų.

Nerimą gali kelti pablogėjusi įmonių finansinė būklė ir jos padariniai šalies ekonomikai. Ateityje galimas išaugęs įmonių bankroto lygis bei didėsiantis nedarbas. Didžiausią riziką, Lietuvos banko prognozėmis, galėtų patirti su paslaugų sektoriumi susijusios įmonės. Dėl valstybės pagalbos ir palankių įstatymų, 2020 m. bankrotų skaičius buvo dvigubai mažesnis nei 2019 m., šiais metais ši tendencija tęsiasi. Valstybės pagalba pasinaudojo 60 tūkst. įmonių, kai kurios ja vis dar naudojasi. Balandžio mėnesio duomenimis, tuo metu bent 5 tūkst. šalies įmonių naudojosi subsidijomis dėl prastovų.

Kita rizika – galimas gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriaus perkaitimas.

2021 pirmąjį ketvirtį parduota 10 proc. daugiau būstų nei prieš metus, bet 11 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį. Balandžio ir gegužės mėnesiais nupirktų būstų skaičius ir toliau augo.

Būsto pardavimo kainos pirmąjį šių metų ketvirtį šoktelėjo iki 12 proc., nuomos kainos kilo 10 proc. Auga ir investicinių būstų dalis – penktadalis būstų yra perkami kaip investicija.

„Per metus matome rinkos aktyvumo ir lūkesčių padidėjimą, kurie didina save išpildančių rizikų materializacijos grėsmes dėl galimo rinkos perkaitimo. Riziką vertiname kaip vidutinio lygio“, – sakė G.Šimkus.

„Kainų augimo tempą ir būstų pardavimo aktyvumą atidžiai stebime. Suprantame, kad jeigu šios tendencijos tęstųsi, tai gali kelti rizikas. Todėl labai svarbu stebėti rizikų balansą ir siekiant užtikrinti tvarią rinkos raidą, esame pasirengę naudoti mūsų turimas makroprudencines priemones“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Viena tokių priemonių – preliminarių sutarčių, sudaromų pirminėje NT rinkoje, registravimas. Centrinis bankas jau yra pateikęs Teisingumo ministerijai siūlymą dėl Civilinio kodekso papildymo, nustatant prievolę registruoti tokias sutartis. Naujo būsto pardavimai sudaro apie 40 proc. atvejų Vilniuje, tačiau rinkos vertinimui trukdo tai, kad duomenys apie pardavimus gaunami ne realiu laiku. Tikimasi, kad ši priemonė padėtų tai išspręsti.

Kita Lietuvos banko siūloma priemonė – NT mokesčio sąrangos peržiūra, kuri galėtų padėti mažinti spekuliacinį kainų kilimą.

Žemu rizikos lygiu vertinamas galimas komercinio NT vertės sumažėjimas, taip pat galimos Šiaurės šalių disbalanso korecijos. Šis aspektas mūsų šalį gali paveikti per užsienio kapitalo bankus.

Grįžome į priešpandeminį lygį

Lietuvos centrinis bankas pastebi, kad šalies ekonomika jau grįžo į priešpandeminį lygį. G.Šimkaus teigimu, tai išskirtintis atvejis visoje ES, kadangi eurozonos lygis buvo 5 proc. mažesnis nei prieš pandemiją.

„Labiausiai prie vidaus rinkos šių metų pirmą ketvirtį prisidėjo stiprios investicijos ir vidaus vartojimo augimas, o vertinant pagal sektorius, stipriausiai pasirodė pramonė“, – sakė G.Šimkus.

Tiesa, vertinant dabartinę ekonomikos būklę, daugelio akys krypsta į infliaciją. Lietuvos bankas prognozuoja, kad metinė infliacija galiausiai stabilizuosis ties 2,2 proc. riba, tačiau kol kas šis rodiklis numatytą ribą gerokai viršija. Jos padidėjimą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje lėmė keletas veiksnių.

„Atsigaunant tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai, infliacija nuo šių metų pradžios yra kiek padidėjusi. Ji – kaip ir ekonomika, grįžo į priešpandeminį lygį. Gegužės mėnesį infliacija siekė 3,5 proc. ir jos padidėjimui įtakos turėjo tiek bazės efektas, tiek laikini veiksniai, kaip pasaulyje susiformavę tiekimo trikdžiai, žaliavų kainų spartus didėjimas. Didžiausią įtaką tam turi degalų kainos“, – teigė G.Šimkus.

Jis taip pat sakė, kad jei metinė infliacija gerokai viršytų prognozes, pirminės priemonės, siekiant ją suvaldyti, galėtų būti kiekybinio skatinimo programų atsisakymas, pandeminio turto pirkimo programų atsisakymas, reinvestuojamų sumų atsisakymas.

„Jeigu tai užtruktų ir vidutinis kainų augimas viršytų du procentus, galima priemonė būtų palūkanų normų didinimas, kurį mes jau netgi pamiršę, nes labai retai taikome“, – sakė G.Šimkus.

Gegužės mėnesį degalų kainos buvo maždaug ketvirtadaliu didesnės negu prieš metus.

„Nors toks augimas gali atrodyti spartus ar grėsmingas, pastebėtina, kad gegužės mėnesį degalai kainavo panašiai kaip 2019 m.“, – pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pramonės prekės dėl globalių tiekimo trikdžių gegužės mėnesį kilo daugiau nei 2 proc. metiniu tempu.

Verslas šią krizę išgyveno geriau nei praeitą

Remiantis statistikos departamento atliekamomis apklausomis, su finansiniais sunkumais pandemijos metu susidūrė kas penkta šalies įmonė. Lyginant su 2008–2009 m., tokių sunkumų patyrė beveik pusė įmonių.

„Tai sąlygojo keletas dalykų. Greičiausiai Lietuvos verslas buvo sukaupęs tam tikrą rezervą. 2018–2019 m. grįždavo kalbos apie artėjančią krizę ir tokios kalbos vertė verslą jai ruoštis. Buvo išmoktos pamokos ir iš 2008–2009 m. krizės. Valstybės teikta pagalba irgi prie to prisidėjo ir padėjo palaikyti verslą iki naujo starto“, – sakė G.Šimkus.

Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad pandemija yra nesibaigusi, todėl ateityje galimas įmonių bankrotų skaičiaus padidėjimas.

Lietuvos bankų sektorius pandemijos metu demonstravo atsparumą. Bankų sektoriaus likvidumas išaugo, o padengimas likvidžiuoju turtu pasiekė 743 proc. ir tapo didžiausiu ES. Prasidėjus pandemijai, bankai nemokėjo dividendų, todėl padidėjo ir bankų kapitalizacija – šis rodiklis pasiekė 21,8 proc. ir reikšmingai viršijo reikalavimus.

Bankai naujai įgytas lėšas deponavo centriniame banke ir metų pabaigoje čia buvo laikoma apie trečdalis viso banko turto. Bankai už centriniame banke laikomas lėšas moka neigiamas palūkanas ir išlaidos už jas pernai paaugo 65 proc. iki 42,6 mln. eurų.

Tiesa, šio sektoriaus žaidėjų dydžio klausimas per pandemiją niekur nedingo. Lietuvos bankų rinka išlieka viena iš koncentruočiausių ES, nusileidžianti tik Estijai, Suomijai ir Graikijai.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/lietuvos-banko-prognoze-salies-bvp-augs-net-5-1-proc-atlyginimai-taip-pat-kils-662-1519880

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bankomatai

Rodyti daugiau...

Bankas suklupo pasinaudojęs privilegija: pinigus nusirašo per dieną, grąžina – per 15

Suskleisti...

Bankas iš bankrutuojančios įmonės sąskaitos nusirašė kiek per 440 eurų – tiek, kiek įmonė buvo skolinga finansų įstaigai. Iš pirmo žvilgsnio tą tarsi būtų galima pateisinti. Tačiau keblumas čia tas, kad skolą bankas nusibraukė nuo kreditorių sąskaitos, kurią pajudinti gali tik bankroto administratorius.

Šis, pastebėjęs, kad sąskaita ištuštėjo, tuoj pat kreipėsi į banką, kuris pasiūlė palaukti 15 darbo dienų. „Nusirašo per vieną dieną, o grąžina iki 15. Sprendimą grąžinti pinigus galima priimti per valandą“, – stebėjosi bankroto administratorius Sigitas Šamanskas, kuris dėl tokios banko tvarkos vos išvengė daugiau rūpesčių.

S.Šamanskas pagal teismo nutartį atlieka įmonės bankroto procedūrą. Pagal ją, vos teismui įmonei iškėlus bankrotą, administratorius turi atidaryti kreditorių sąskaitą. Čia kaupiamos lėšos, kurias atgauna bankroto administratorius, ir kuriomis disponuoja tik šis asmuo. Kreditorių sąskaitoje esantys pinigai skirti tik kreditoriams ir administravimo išlaidoms.

Anot pašnekovo, kreditorių sąskaitą atidaręs „Luminor“ bankas negalėjo nežinoti, kad ji yra būtent tokio pobūdžio. „Gegužės 24 d. žiūriu – sąskaitoje atsirado rezervuota eilutė, bankas nusirašė 441,57 euro įsiskolinimams padengti. Finansų įstaiga pasinaudojo privilegija ir apėjo kitus kreditorius.

Tą pačią dieną parašiau bankui, kad to daryti negalima, nes tai – kreditorių sąskaita: yra kreditorių lygiateisiškumo principas, todėl bankas turi bankroto byloje pareikšti reikalavimus, o ne nusirašyti pinigus“, – portalui lrytas.lt aiškino S.Šamanskas.

Kitą dieną jis į banką jau skambino – „Luminor“ klaidą pripažino ir pažadėjo grąžinti pinigus. Tačiau pagal banko vidaus taisykles tai gali užtrukti iki 15 darbo dienų. „Nusirašo per vieną dieną, o grąžina iki 15“, – stebėjosi bankroto administratorius.

Anot jo, panašių situacijų būna ir kituos bankuose, bet jie esą tokius keblumus išsisprendžia greičiau.

Pašnekovas tikino į „Luminor“ skambinęs ir rašęs kasdien. Pinigus pavyko atgauti po 8 dienų. „Problema ta, kad mes, bankroto administratoriai, veiksmus turime atlikti pagal griežtus terminus. Pavyzdžiui, per 7 d. turiu išmokėti administravimo išlaidas ir pinigus kreditoriams. Šįkart spėjau laiku, tačiau galėjau ir pavėluoti, o tuomet man kyla papildomų nemalonumų – turėčiau įrodinėti, jog tikrai viską dariau, kad atgaučiau pinigus“, – aiškino pašnekovas.

„Luminor“ banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė nurodė, kad bankas vadovaujasi Lietuvos Respublikos bankų įstatymu, pagal kurį finansų įstaiga privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamasis kita su klientu sutarta priemone.

„Mes visuomet stengiamės klientui svarbius reikalus sutvarkyti kuo greičiau, visgi svarbiausia yra atitikti mums keliamus reikalavimus pagal nurodytą teisės aktą. Išsiaiškinę konkrečią situaciją ir pripažinę savo klaidą, pinigus grąžiname nedelsdami“, – sakė ji.

Lietuvos bankas portalui lrytas.lt perdavė, kad, grąžinant pinigus, įprastai galioja Mokėjimų įstatyme nustatyta bendra taisyklė, jog be kliento sutikimo iš banko sąskaitos nurašytos lėšos turėtų būti grąžintos jam ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos.

Tačiau teisės aktai nustato ir tam tikras išimtis. Tarp jų – atvejai, kai lėšos gali būti teisėtai nurašytos be kliento sutikimo (priverstinis skolos išieškojimas, įkeistų lėšų realizavimas ir pan.) ir bankui nekyla pareiga grąžinti lėšas, lėšų grąžinimas yra draudžiamas arba kitaip ribojamas (teisėsaugos institucijų duotų nurodymų ar teisės aktų pagrindu ir pan.), galutiniam sprendimui dėl lėšų grąžinimo priimti ir (arba) lėšoms grąžinti būtina atlikti papildomus veiksmus ar pan.

Lėšų grąžinimo terminai gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių (pvz., kieno iniciatyva ir (arba) kokiu pagrindu jos nurašytos, kam tenka pareiga jas grąžinti ir pan.) ir atitinkamai užtrukti 1, 8, 15 dienų, o kartais ir dar ilgiau, pavyzdžiui, jeigu lėšas turi grąžinti jų gavėjas.

Jeigu klientas mano, kad komercinis bankas nesilaikė finansinių paslaugų teikimui keliamų reikalavimų, galima tiesiogiai kreiptis į Lietuvos banką, kuris įvertins komercinio banko veiksmus.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/06/09/news/bankas-suklupo-pasinaudojes-privilegija-pinigus-nusiraso-per-diena-grazina-per-15-19663726/

G.Bitvinsko nuotr.

Rodyti daugiau...

Egidijus Langys. Po pandemijos gresia bankrotas? Advokato patarimai įmonės vadovui

Suskleisti...

Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaičius išaugs, nes ne visos bendrovės sugebės atkurti savo gyvybingumą.

Nors nemokumo sąvoka Juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra labai formali ir jos išplėtimas kelia gana daug rizikų, teismai dėmesį skiria nemokumo vertinimo kriterijų visumai. Vertinamas bendrovės likvidumas, balanso duomenys ir naujas „gyvybingumo“ požymis.

Likvidumo ir balanso testai – kiekybiniai

Bendrovės su nemokumo situacija dažniausiai susiduria, kai fiksuoja apyvartinių lėšų trūkumą – vėluoja finansuoti einamąją veiklą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį ir kt. Tai ir yra likvidumo testas – vertinama, kiek įmonė yra pajėgi veikti ir vykdyti įsipareigojimus.

Iki 2020 metų balanso testas buvo pagrindinis kriterijus vertinant bendrovės mokumą. Jis atskleidžia, koks yra įmonės įsipareigojimų ir turimo turto santykis (kiek įsipareigojimai viršija turtą). Anksčiau šis testas buvo taikomas pradelstiems įsipareigojimas, o šiandien vertinami visi įsipareigojimai.

Gyvybingumas – tai galimybė įmonei po pandemijos „atsistoti ant kojų“

Naujas požymis nemokumo sektoriuje – bendrovės gyvybingumas, kuris atskleidžia, kiek įmonė yra pajėgi vykdyti veiklą ir generuoti pelną. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra atskleidęs vertinamuosius gyvybingumo kriterijus: (a) kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas; (b) kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo; (c) kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams; (d) kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan.

Jei įmonė veiklos nevykdo arba numatoma veikla akivaizdžiai neleis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejones dėl įmonės gyvybingumo. Todėl formuojama praktika, kad esant nors menkiausiai galimybei, jei įmonė ateityje gali veikti, teismas bankroto bylos nekelia. Tiesa, tokiu atveju gali būti keliama restruktūrizavimo byla.

Kada po karantino vadovas jau vėluos?

Bankrotas – kraštutinė priemonė. Gali būti, kad pakanka restruktūrizuoti arba derėtis su kreditoriais dėl piniginių prievolių išdėstymo. Visada išliks rizika, kad vadovas nemokumo procesą pradės per anksti. Taip gali nutikti įvertinus tik formalius kriterijus, neturint patirties ar praktikos, vadovaujantis blogąja praktika ar pavyzdžiais, betarpiškai pasitikint savo ar kolegų patarimais, kurie neva „praėjo“ tą patį. Tačiau tokia situacija ne tik įtrauks bendrovę į teisminius ginčus.

Nepradėjus nemokumo proceso gali būti daroma žala bendrovės dalykinei reputacijai, nukentėti santykiai su verslo partneriais, bendrovė gali pateikti į nepatikimų bendrovių sąrašą – nepriklausomai nuo to, ar įmonė yra moki ir vadovas suklydo dėl bendrovės nemokumo.

Kitas kraštutinumas – kai vadovai pervertina savo galimybes ir mano, kad tam tikros aplinkybės bendrovės gyvybingumui įtakos neturės, kad jis deda daug pastangų, bendrovė sunkiai, bet vis dar veiklą vykdo, ir pavėluoja kreiptis į teismą. Jeigu vadovo pastangos buvo nereikšmingos ir įmonei nepavyko tęsti veiklos, vadovo lauks rimtos pasekmės.

Atsakomybė tenka vadovui

Įmonei tapus nemokia įmonės vadovas privalo nedelsiant informuoti akcininkus apie nemokumą, siūlyti spręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo, taip pat nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Matydamas didėjančius nuostolius vadovas negali jų dar labiau didinti ir nepagrįstai delsti tikėdamasis situacijos pagerėjimo. Jei vadovas neįvykdo šios pareigos, jam gresia atsakomybė ir pasekmės: ir žalos atlyginimas, ir teisės eiti vadovaujančias pareigas ar dirbti valdybose (ir viešojo, ir privataus sektoriaus bendrovėse) apribojimas nuo 1 iki 5 metų.

Pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsiradus žalai bankroto administratorius galės reikalauti tokios žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, kadangi jo pareiga yra prižiūrėti, kad būtų iškelta bankroto byla ir užkirstas kelias dar didesniems nuostoliams.

Tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika yra negailestinga vadovo įdėtoms pastangoms gelbstint ar bandant „įpūsti gyvybingumo“ įmonei. Suprantama, kad vadovas stengiasi, deda pastangas, tačiau bendrovei pasiekus nemokumo slenkstį privalu atlikti tai, kas būtina –inicijuoti nemokumo procesą, informuoti dalyvius.

Neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų

Bendrovei tapus nemokia ar susidūrus su finansiniais sunkumais, neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų. Tai ne tik nepadeda išvengti atsakomybės, priešingai – padidina riziką.

Kai vienai bendrovei iškeliama bankroto byla, o naujai įsteigta bendrovė tęsia tokią pačią veiklą, perima sutartis su klientais, samdo tuos pačius darbuotojus, pasitelkia tuos pačius tiekėjus – tai gali būti laikoma tyčinio bankroto požymiais, galinčiais virsti ir civiline, ir baudžiamąja atsakomybe.

Bankrotas ne teismo tvarka – mažiau skausmingas procesas

Bankrotas yra nemalonus procesas. Vadovas netenka įgaliojimų, o jo kurtas veiklos rezultatas perduodamas nemokumo administratoriui. Pastarasis vertina bendrovės sandorius, ginčija tuos, kurie galimai pažeidė bendrovės interesus, taip pat turi teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo iš vadovo ar akcininkų. Negana to, visuomet yra rizika, kad nemokumo administratorius kreipsis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Tačiau bankroto procesas gali vykti ir ne teismo tvarka. Teismo kompetencijai priskiriamus klausimus tokiu atveju sprendžia ir nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Šis kelias yra pigesnis, nei procesas teisme. Kartu tai lankstesnis ir kreditoriams bei bendrovėms labiau priimtinas kelias. Be to, kreditoriams pritarus, bankroto procedūrą, laikui bėgant, gali pakeisti ir restruktūrizavimas.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/egidijus-langys-po-pandemijos-gresia-bankrotas-advokato-patarimai-imones-vadovui.d?id=87399675

Rodyti daugiau...