Bankas suklupo pasinaudojęs privilegija: pinigus nusirašo per dieną, grąžina – per 15

Suskleisti...

Bankas iš bankrutuojančios įmonės sąskaitos nusirašė kiek per 440 eurų – tiek, kiek įmonė buvo skolinga finansų įstaigai. Iš pirmo žvilgsnio tą tarsi būtų galima pateisinti. Tačiau keblumas čia tas, kad skolą bankas nusibraukė nuo kreditorių sąskaitos, kurią pajudinti gali tik bankroto administratorius.

Šis, pastebėjęs, kad sąskaita ištuštėjo, tuoj pat kreipėsi į banką, kuris pasiūlė palaukti 15 darbo dienų. „Nusirašo per vieną dieną, o grąžina iki 15. Sprendimą grąžinti pinigus galima priimti per valandą“, – stebėjosi bankroto administratorius Sigitas Šamanskas, kuris dėl tokios banko tvarkos vos išvengė daugiau rūpesčių.

S.Šamanskas pagal teismo nutartį atlieka įmonės bankroto procedūrą. Pagal ją, vos teismui įmonei iškėlus bankrotą, administratorius turi atidaryti kreditorių sąskaitą. Čia kaupiamos lėšos, kurias atgauna bankroto administratorius, ir kuriomis disponuoja tik šis asmuo. Kreditorių sąskaitoje esantys pinigai skirti tik kreditoriams ir administravimo išlaidoms.

Anot pašnekovo, kreditorių sąskaitą atidaręs „Luminor“ bankas negalėjo nežinoti, kad ji yra būtent tokio pobūdžio. „Gegužės 24 d. žiūriu – sąskaitoje atsirado rezervuota eilutė, bankas nusirašė 441,57 euro įsiskolinimams padengti. Finansų įstaiga pasinaudojo privilegija ir apėjo kitus kreditorius.

Tą pačią dieną parašiau bankui, kad to daryti negalima, nes tai – kreditorių sąskaita: yra kreditorių lygiateisiškumo principas, todėl bankas turi bankroto byloje pareikšti reikalavimus, o ne nusirašyti pinigus“, – portalui lrytas.lt aiškino S.Šamanskas.

Kitą dieną jis į banką jau skambino – „Luminor“ klaidą pripažino ir pažadėjo grąžinti pinigus. Tačiau pagal banko vidaus taisykles tai gali užtrukti iki 15 darbo dienų. „Nusirašo per vieną dieną, o grąžina iki 15“, – stebėjosi bankroto administratorius.

Anot jo, panašių situacijų būna ir kituos bankuose, bet jie esą tokius keblumus išsisprendžia greičiau.

Pašnekovas tikino į „Luminor“ skambinęs ir rašęs kasdien. Pinigus pavyko atgauti po 8 dienų. „Problema ta, kad mes, bankroto administratoriai, veiksmus turime atlikti pagal griežtus terminus. Pavyzdžiui, per 7 d. turiu išmokėti administravimo išlaidas ir pinigus kreditoriams. Šįkart spėjau laiku, tačiau galėjau ir pavėluoti, o tuomet man kyla papildomų nemalonumų – turėčiau įrodinėti, jog tikrai viską dariau, kad atgaučiau pinigus“, – aiškino pašnekovas.

„Luminor“ banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė nurodė, kad bankas vadovaujasi Lietuvos Respublikos bankų įstatymu, pagal kurį finansų įstaiga privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamasis kita su klientu sutarta priemone.

„Mes visuomet stengiamės klientui svarbius reikalus sutvarkyti kuo greičiau, visgi svarbiausia yra atitikti mums keliamus reikalavimus pagal nurodytą teisės aktą. Išsiaiškinę konkrečią situaciją ir pripažinę savo klaidą, pinigus grąžiname nedelsdami“, – sakė ji.

Lietuvos bankas portalui lrytas.lt perdavė, kad, grąžinant pinigus, įprastai galioja Mokėjimų įstatyme nustatyta bendra taisyklė, jog be kliento sutikimo iš banko sąskaitos nurašytos lėšos turėtų būti grąžintos jam ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos.

Tačiau teisės aktai nustato ir tam tikras išimtis. Tarp jų – atvejai, kai lėšos gali būti teisėtai nurašytos be kliento sutikimo (priverstinis skolos išieškojimas, įkeistų lėšų realizavimas ir pan.) ir bankui nekyla pareiga grąžinti lėšas, lėšų grąžinimas yra draudžiamas arba kitaip ribojamas (teisėsaugos institucijų duotų nurodymų ar teisės aktų pagrindu ir pan.), galutiniam sprendimui dėl lėšų grąžinimo priimti ir (arba) lėšoms grąžinti būtina atlikti papildomus veiksmus ar pan.

Lėšų grąžinimo terminai gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių (pvz., kieno iniciatyva ir (arba) kokiu pagrindu jos nurašytos, kam tenka pareiga jas grąžinti ir pan.) ir atitinkamai užtrukti 1, 8, 15 dienų, o kartais ir dar ilgiau, pavyzdžiui, jeigu lėšas turi grąžinti jų gavėjas.

Jeigu klientas mano, kad komercinis bankas nesilaikė finansinių paslaugų teikimui keliamų reikalavimų, galima tiesiogiai kreiptis į Lietuvos banką, kuris įvertins komercinio banko veiksmus.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/06/09/news/bankas-suklupo-pasinaudojes-privilegija-pinigus-nusiraso-per-diena-grazina-per-15-19663726/

G.Bitvinsko nuotr.

Rodyti daugiau...

Egidijus Langys. Po pandemijos gresia bankrotas? Advokato patarimai įmonės vadovui

Suskleisti...

Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaičius išaugs, nes ne visos bendrovės sugebės atkurti savo gyvybingumą.

Nors nemokumo sąvoka Juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra labai formali ir jos išplėtimas kelia gana daug rizikų, teismai dėmesį skiria nemokumo vertinimo kriterijų visumai. Vertinamas bendrovės likvidumas, balanso duomenys ir naujas „gyvybingumo“ požymis.

Likvidumo ir balanso testai – kiekybiniai

Bendrovės su nemokumo situacija dažniausiai susiduria, kai fiksuoja apyvartinių lėšų trūkumą – vėluoja finansuoti einamąją veiklą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį ir kt. Tai ir yra likvidumo testas – vertinama, kiek įmonė yra pajėgi veikti ir vykdyti įsipareigojimus.

Iki 2020 metų balanso testas buvo pagrindinis kriterijus vertinant bendrovės mokumą. Jis atskleidžia, koks yra įmonės įsipareigojimų ir turimo turto santykis (kiek įsipareigojimai viršija turtą). Anksčiau šis testas buvo taikomas pradelstiems įsipareigojimas, o šiandien vertinami visi įsipareigojimai.

Gyvybingumas – tai galimybė įmonei po pandemijos „atsistoti ant kojų“

Naujas požymis nemokumo sektoriuje – bendrovės gyvybingumas, kuris atskleidžia, kiek įmonė yra pajėgi vykdyti veiklą ir generuoti pelną. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra atskleidęs vertinamuosius gyvybingumo kriterijus: (a) kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas; (b) kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo; (c) kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams; (d) kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan.

Jei įmonė veiklos nevykdo arba numatoma veikla akivaizdžiai neleis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejones dėl įmonės gyvybingumo. Todėl formuojama praktika, kad esant nors menkiausiai galimybei, jei įmonė ateityje gali veikti, teismas bankroto bylos nekelia. Tiesa, tokiu atveju gali būti keliama restruktūrizavimo byla.

Kada po karantino vadovas jau vėluos?

Bankrotas – kraštutinė priemonė. Gali būti, kad pakanka restruktūrizuoti arba derėtis su kreditoriais dėl piniginių prievolių išdėstymo. Visada išliks rizika, kad vadovas nemokumo procesą pradės per anksti. Taip gali nutikti įvertinus tik formalius kriterijus, neturint patirties ar praktikos, vadovaujantis blogąja praktika ar pavyzdžiais, betarpiškai pasitikint savo ar kolegų patarimais, kurie neva „praėjo“ tą patį. Tačiau tokia situacija ne tik įtrauks bendrovę į teisminius ginčus.

Nepradėjus nemokumo proceso gali būti daroma žala bendrovės dalykinei reputacijai, nukentėti santykiai su verslo partneriais, bendrovė gali pateikti į nepatikimų bendrovių sąrašą – nepriklausomai nuo to, ar įmonė yra moki ir vadovas suklydo dėl bendrovės nemokumo.

Kitas kraštutinumas – kai vadovai pervertina savo galimybes ir mano, kad tam tikros aplinkybės bendrovės gyvybingumui įtakos neturės, kad jis deda daug pastangų, bendrovė sunkiai, bet vis dar veiklą vykdo, ir pavėluoja kreiptis į teismą. Jeigu vadovo pastangos buvo nereikšmingos ir įmonei nepavyko tęsti veiklos, vadovo lauks rimtos pasekmės.

Atsakomybė tenka vadovui

Įmonei tapus nemokia įmonės vadovas privalo nedelsiant informuoti akcininkus apie nemokumą, siūlyti spręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo, taip pat nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Matydamas didėjančius nuostolius vadovas negali jų dar labiau didinti ir nepagrįstai delsti tikėdamasis situacijos pagerėjimo. Jei vadovas neįvykdo šios pareigos, jam gresia atsakomybė ir pasekmės: ir žalos atlyginimas, ir teisės eiti vadovaujančias pareigas ar dirbti valdybose (ir viešojo, ir privataus sektoriaus bendrovėse) apribojimas nuo 1 iki 5 metų.

Pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsiradus žalai bankroto administratorius galės reikalauti tokios žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, kadangi jo pareiga yra prižiūrėti, kad būtų iškelta bankroto byla ir užkirstas kelias dar didesniems nuostoliams.

Tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika yra negailestinga vadovo įdėtoms pastangoms gelbstint ar bandant „įpūsti gyvybingumo“ įmonei. Suprantama, kad vadovas stengiasi, deda pastangas, tačiau bendrovei pasiekus nemokumo slenkstį privalu atlikti tai, kas būtina –inicijuoti nemokumo procesą, informuoti dalyvius.

Neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų

Bendrovei tapus nemokia ar susidūrus su finansiniais sunkumais, neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų. Tai ne tik nepadeda išvengti atsakomybės, priešingai – padidina riziką.

Kai vienai bendrovei iškeliama bankroto byla, o naujai įsteigta bendrovė tęsia tokią pačią veiklą, perima sutartis su klientais, samdo tuos pačius darbuotojus, pasitelkia tuos pačius tiekėjus – tai gali būti laikoma tyčinio bankroto požymiais, galinčiais virsti ir civiline, ir baudžiamąja atsakomybe.

Bankrotas ne teismo tvarka – mažiau skausmingas procesas

Bankrotas yra nemalonus procesas. Vadovas netenka įgaliojimų, o jo kurtas veiklos rezultatas perduodamas nemokumo administratoriui. Pastarasis vertina bendrovės sandorius, ginčija tuos, kurie galimai pažeidė bendrovės interesus, taip pat turi teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo iš vadovo ar akcininkų. Negana to, visuomet yra rizika, kad nemokumo administratorius kreipsis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Tačiau bankroto procesas gali vykti ir ne teismo tvarka. Teismo kompetencijai priskiriamus klausimus tokiu atveju sprendžia ir nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Šis kelias yra pigesnis, nei procesas teisme. Kartu tai lankstesnis ir kreditoriams bei bendrovėms labiau priimtinas kelias. Be to, kreditoriams pritarus, bankroto procedūrą, laikui bėgant, gali pakeisti ir restruktūrizavimas.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/egidijus-langys-po-pandemijos-gresia-bankrotas-advokato-patarimai-imones-vadovui.d?id=87399675

Rodyti daugiau...

N.Vyšniauskas: kalbos apie infliaciją ir žaliavų kainų karuselė – signalai Europos verslui neatsipalaiduoti?

Suskleisti...

JAV, vertinant ekonominio ciklo perspektyvą, atrodo gerokai palankesnėje situacijoje nei Europa, tačiau su geresniais ekonominiais rodikliais atsiranda nauji iššūkiai – jau imama kalbėti apie realią infliacijos grėsmę ir palūkanų didinimą, kas turės įtakos ne tik valstybės ekonomikos gaivinimui, bet ir JAV dolerio kursui. Tuo tarpu už išsivysčiusio pasaulio ribų fiksuojami verslo nemokumo rekordai bei toliau išlieka svyruojančių žaliavų kainų tendencijos, grasinančios globalios ekonomikos atsigavimui. Panašu, kad užtikrinto ekonominio stabilumo Europoje ateinančiais metais tikėtis neverta, o tai rodo ne tik pastarieji veiksniai, bet ir besitęsiantys suvaržymai ir lėtai įgyvendinimas ES atsigavimo planas.

ES kursto atsigavimą, bet džiaugtis anksti

„Reuters“ duomenimis, Europos Sąjunga jau pradeda savo 750 mlrd. eurų (917 mlrd. JAV dolerių) ekonominio stabilumo atkūrimo paketo dalybas su pradine 10 mlrd. eurų vertės obligacijų emisija. Prancūzijos Europos reikalų ministro Clemento Beaune'o teigimu, Europos Komisija, pasikviesdama didžiuosius Europos ir tarptautinius bankus, emisijų leidybą pradės nuo birželio 1-osios.

Nors šis žingsnis šiandien laikomas pagrindiniu ES ekonomikos gaivinimo po pandemijos pinigų šaltiniu, pirmosios emisijos suma – palyginus tik lašas jūroje viso 750 mlrd. programos portfelio atžvilgiu, tačiau tikima, jog dar šiais metais į Europos rinką, siekiant prikelti valstybių narių ekonomikas, bus įnešta daugiau nei 100 mlrd. eurų.

Balandį paliesta tema dėl Didžiojo septyneto (G7) inicijuoto minimalaus pelno mokesčio tarifo kėlimo išlieka aktuali ir toliau. Šiuo metu pastaroji iniciatyva ES viduje vis dar pakibusi ore – priešiškiausia jai išlieka mažų mokesčių politiką taikanti Airija, su mokesčio didinimu sutinka, tačiau jo įgyvendinimui reiklūs bus ir Nyderlandai.

Infliacijos rizika grasina ekonomikos skatinimo priemonėms

JAV ekonomikos gaivinimo atžvilgiu vis dar išlieka Europos priešaky, tačiau ryškėja galimi iššūkiai jos tolesniam augimui – valstybėje jau pradedama kalbėti apie infliaciją ir ypač didelio fiskalinio stimulo padarinius.

Kyla rizika, jog siekiant suvaldyti augančią infliaciją, teks mažinti monetarinį ir fiskalinį gelbėjimo ratą. Pagal blogiausią scenarijų, tai gali įvykti JAV ekonomikai dar pilnai neatsigavus. Toks žingsnis turėtų didelės įtakos ir Europai – tiek verslo paklausos atžvilgiu, tiek euro ir dolerio kurso santykiui, kuomet JAV kursas gali smarkiai sustiprėti, taip atsiliepdamas ir Europos eksporto paklausai.

„Reuters“ informuoja, kad centrinio banko valdyboje iškilo mintis, kad JAV ekonominis stimulas piliečiams – per dosnus ir reikalauja pokyčių. Valstijose dirbančiųjų šiandien skaičiuojama 8,5 mln. mažiau nei prieš pandemiją, tad darbo rinka stagnuoja. Panašu, kad tam įtakos turi ne tik tai, kad daugelis gyventojų išėjo į pensiją, lieka namuose rūpintis šeimos nariais, nerimaudami dėl jų ir savo sveikatos, bet ir kita paskata – net 300 JAV dolerių siekianti papildoma nedarbingumo pašalpa kas savaitę.

Tuo tarpu Europoje, kur ekonominio atsigavimo ir suvaržymų atlaisvinimo greitu metu tikėtis neverta, infliacija pasiekė tikslinį 2 proc. lygį. Tačiau tikėtina, jog tai netaps dideliu galvos skausmu Europos centriniam bankui, jau pripratusiam prie žemesnio už dabartinį infliacijos lygio.

Iš esmės, atlaisvinant ekonomiką ir nekeičiant palūkanų normų bei monetarinės politikos, toks Europos infliacijos rodiklis turėtų silpninti eurą kitų valiutų atžvilgiu ir padėti verslams, eksportuojantiems už euro zonos ribų, bei organiškai skatinti investicijas ir stimuliuoti ekonomiką. Kita vertus, tai gali dar labiau branginti importuojamas prekes ir žaliavas, kurių kainos šiuo metu ir taip auga dėl žaliavų stygiaus ir logistikos sutrikimų.

Kainų stabilumo nenusimato

Nusikeliant į Aziją, „Bloomberg“ skelbia, kad Kinijos sostinė ekonomikos po pandemijos atgaivinimui didino kreditus ir valstybės remiamą statybų imtį, taip pasisavindama ir didžiąją dalį planetos žaliavų. Didžiausia pasaulio vartotoja per pirmąjį šių metų ketvirtį išleido 150 mlrd. JAV dolerių vien naftai, geležies ir vario rūdai – pakilus pastarųjų paklausai ir kainoms, tai reiškia, kad žaliavoms išleista 36 mlrd. JAV dolerių arba beveik 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Žaliavų kainoms didėjant iki rekordinių aukštumų ir Kinijos vyriausybei bandant švelninti situaciją, suvaldyti spekuliacijas bei skatinti rinkas, įnešta kiek pozityvo į gamybos sektorių – smuktelėjo geležies kainos, nors visų kitų metalų šoktelėjo 2-7 proc. Tuo pat metu Pekinas ruošiasi ir toliau auginti šalies naftos perdirbimo ir vario lydymo pramonę, tad šių sektorių gamybai skirtų medžiagų poreikis, kad ir lėčiau, bet, tikėtina, ir toliau augs.

Visą gegužę ženkliai kito ir kitų, ne metalo, žaliavų kainos – vien „Brent“ nafta perkopė 70 JAV dolerių už barelį, kas išaugins ir taip didelius transporto kaštus. Prognozuojama, kad tokie žaliavų kainų šuoliai išliks ir toliau, todėl verslams verta pagalvoti apie apsidraudimo sandorius – šiandien tai ypatingai svarbu tiek Europos, tiek vietinėms Lietuvos pramonės, statybų bei transporto bendrovėms, kurių pelningumui įtakos turi nuolatiniai žaliavoms skiriami kaštai.

Ekonomika „valosi“

Be problematikos žaliavų segmente, kreditų reitingų agentūra „Moody’s“ pranešė, jog besivystančių šalių įmonių nemokumai pasiekė rekordinius lygius. Globali rinka, tikėtina, galiausiai „apsivalys“ nuo nemokių jos dalyvių, todėl verslams vertėtų įsivertinti esamus ir galimus ryšius su trečiųjų šalių partneriais, siekiant išvengti „grandininių reakcijų“.

Taip pat dar balandį pastebėta, kad nemokumai šoktelėjo ir išsivysčiusiose šalyse. Nepaisant to, „Moody’s“ prognozuoja, jog, vertinant augančius pasaulio valstybių ekonomikų rodiklius, ši statistika turėtų kisti į gerąją pusę. Vis tik svarbu nepamiršti, jog teigiamus pokyčius lemia valstybių verslui skiriama parama, taigi ne veltui pasaulio ekonomikos varikliais ir toliau išlieka pasaulio milžinės – JAV ir Kinija.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/n-vysniauskas-kalbos-apie-infliacija-ir-zaliavu-kainu-karusele-signalai-europos-verslui-neatsipalaiduoti-662-1515280

123RF.com nuotr./Nafta

Rodyti daugiau...