Ekonominės prognozės: greitas atsigavimas, daugiau bankrotų, rekordinė valstybės skola – 26 milijardai
2021-05-11
Ekonomistai sako, ši pandeminė krizė daugiaveidė. Ir nors bendrasis vidaus produktas, nepaisant karantino ribojimų ir to, kad vis dar veikia ne visa ekonomika, pirmąjį ketvirtį augo, rudeniop euforija gali slopti.
Valstybės kontrolė įspėja dėl valstybės skolos – jau pernai ji siekė rekordinius 23 milijardus eurų – ir galimų įmonių bankrotų. Kol kas bankrotus pristabdo teisiniai ribojimai juos inicijuoti ir parama verslams. Pagrindinės bankrotų iniciatorės – „Sodra“ ir Mokesčių inspekcija – nesiima išieškoti skolų, atideda mokesčius.
Bet tuščių patalpų, kaip ir įmonių pardavimų, rinkoje daugėja. Kad nebūtų staigių masinių užsidarymų, peržiūrėti biudžetą ketinanti Vyriausybė ruošia išėjimo iš karantino į normalų gyvenimą planą – kad verslai neliktų be nieko, o turėtų pereinamąjį laikotarpį
Trumpiau nei 4 metus veikęs gastronominis maisto turgus Vilniuje užsidarė visam laikui. Jo vadovė sako, kad iki pandemijos sekėsi labai gerai. Bet jau trečią karantino mėnesį patalpas čia nuomojusios kavinukės, parduotuvėlės ėmė trauktis – nenorėjo lįsti į skolas.
„Ta nežinia, kiek ilgai truks, kaip darbuotojus išlaikyti. Galų gale buvo paskelbta labai netikėtai, tai daugumai kavinių net produkcijos didžiąją dalį teko išmesti. (...) Po pirmo karantino susiradom naujus nuomininkus. Galvojom, pabandysim antrą kartą. (...) Gavosi, kad teko atsisakyti šios idėjos“, – sako „Uptown Bazaar“ direktorė Kristina Paleičikaitė-Lesevičienė.
Patalpos, jų savininkė sako, bus parduotos.
Ant prekystalio dabar – įvairūs verslai. Vieni atpigo – tų sektorių, kurie ilgiausiai uždaryti. Kiti, kam sekasi kaip niekad puikiai, pabrango. Tarp dažniausiai perleidžiamų verslai – paslaugų, gamybos.
„Kalbam apie I ketv., tai skaičiai yra išties įspūdingi. Visa Baltijos šalių rinka pagal sandorių skaičių ir ypač pagal sandorių vertę lenkia net rekordinius prieš tai buvusius 2018 metus“ – sakė „ilaw lextal“ partnerė advokatė Džiuginta Balčiūnė.
Būtinasis kriterijus priežastis įmonių pardavimo sandoriams yra pinigų kiekis rinkoje. Šiuo metu jis yra didžiulis.
Teisininkai sako, pandeminė įtampa padidino tarpusavio akcininkų nesutarimus. O rinkoje pernai atsirado nauja sąvoka – įmonės vertė iki COVID ir dėl jo.
„Visi tikisi, kad 2022 m. bus tie metai, kai mes matysime tikrą nemokumo statistiką Lietuvoje, tikrąsias bendrovės kainas jau kažkokias tai susibalansavusias, ir tą apskritai verslo tempą“, – sakė Dž. Balčiūnė.
Bankrotų pernai, palyginti su užpernai, sumažėjo perpus. Bet Valstybė kontrolė sako, kad tai neturėtų labai džiuginti.
„Dalis įmonių tikrai būtų bankrutavusios, jeigu nebūtų teikiamų subsidijų, jeigu nebūtų mokesčių atidėjimo. Ir ta galimybė, kad draudimas, tas ribojimas inicijuoti bankrotus per karantiną ir 3 mėn. praėjus jiems tai irgi lygiai taip pat lemia tą įtaką, kad turime ženkliai sumažėjusį bankrotų skaičių. Pasibaigus pagalbos priemonėms, laisvėjant karantinui, jų tikrai gali padaugėti“ – nurodė Valstybės kontrolės auditorė Aurita Buragienė.
Finansų ministrė sako, jog ekonomikos kryptis gera – pajamų į biudžetą pirmąjį šių ketvirtį surinkta 8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, kai pandemijos dar nebuvo.
„Ką prognozuoja ekonomistai, visgi jie prognozuoja gana aukštą ekonomikos augimą, gana greitą atsigavimą. Todėl tikėtina, kad gana didelė dalis verslų vis gi sugebės išeiti iš šio pandeminio laikotarpio“ – pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Taip, bendrasis vidaus produktas turbūt jau nuo pandemijos pradžios stebino. Ir I ketv. BVP buvo didesnis negu prieš metus jau 1 proc., ir iš esmės jis yra aukščiau to lygio, kuris buvo prieš pandemiją. Bet po bendruoju vidaus produktu slepiasi labai daug skirtingų istorijų ir, kaip aš vadinu, tai yra tokia daugiaveidė pandemija ir tos pasekmės yra daugialypės“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Statistikos departamentas skelbia, kad mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šiemet jau augo beveik 5 proc. Ekonomistų teigimu, toliau – dar labiau šoks į viršų, bet rudeniop tempas gali sulėtėti.
„Dabar mes jau turim metus ir du mėnesius, kai yra labai ribotas paslaugų teikimas. Kai atsilaisvins paslaugos, tikėtina, kad žmonių sukauptos santaupos ir šiaip jų einamos pajamos labiau eis į paslaugas, kurie greičiausiais pabrangs dar artimiausiu metu“, – prognozavo T. Povilauskas.
Kainų kilimas Lietuvoje jau prasidėjęs, o, žaliavoms tebebrangstant, bus mėnesių, kai infliacija sieks 4 proc. Žmones paprastai jau gąsdinančios dviženklės infliacijos, ekonomistas sako, tikrai nebus.
„Norisi pereiti iš to jau paramos laikotarpio į tada, kada jau verslas bus visiškai atidarytas, kad nebūtų šoko tarp to laikotarpio, kuomet ta parama tikrai yra labai ženkli valstybės: tiek prastovų mechanizmas, tiek mokesčių atidėjimo priemonės, į tą laikotarpį, kai jau ekonomika turėtų pradėti veikti visiškai savarankiškai. Tai tiesiog to pereinamojo laikotarpio priemonės dabar ir yra konstruojamos“, – aiškino G. Skaistė.
Verslas keliskart yra užsiminęs, kad valstybė galėtų nurašyti dalį skolų „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai. Ekonomistų teigimu, nubraukti jas galbūt būtų galima kokiam dešimtadaliui įmonių iš visų nukentėjusiųjų sąraše, bet tikrai ne daugumai.
Finansų ministrė sako, trečdalis atidėtų mokesčių jau grąžinta, dėl kitų sudarytos sutartys – per kiek laiko įmonės susimokės.
Bet svarstoma leisti verslams dėl pernykščių nuostolių susimažinti užpernykštį pelno mokestį. Taip pat gali atsirasti laikina PVM lengvata nukentėjusiems sektoriams.
„Išsaugoti darbo vietas ir palaikyti tą pajamų lygį pereinamuoju laikotarpiu, kad visgi tos pasekmės nebūtų gerokai skaudesnės per ateinančius metus. Nes, jeigu išaugs nedarbo lygis ženkliai, tai tikrai tos pasekmės bus labiau ilgalaikės ir sukels daug daugiau socialinių problemų. Todėl visi rekomenduoja šiuo metu geriau šiek teik padidinti skolos lygį“, – sakė G. Skaistė.
„Finansų ministerija planuoja šiais metais dar pasiskolinti per 5 mlrd. eurų ir tikėtina, kad šių metų pabaigoje mūsų skola sieks jau daugiau kaip 26 mlrd. eurų. Bus virš 52 proc. nuo BVP. Skola iš tiesų yra toks dalykas, kad turbūt ramu niekada neturėtų būti“, – sakė A. Buragienė.
Bet Valstybės kontrolę pozityviai nuteikia nedarbas – daugiau sezoninių darbų, mažiau nedirbančio jaunimo. O ir laisvų darbo vietų rekordas. Bet ekonomistai sako, nedarbas tik pradeda mažėti ir tebėra didelis. Kol jis grįš į lygį iki pandemijos, reikės dvejų, o gal ir trejų metų.
eurai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Rodyti daugiau...
