Bankrutuoja Pagalbos verslui fondo paramą gavusi „Enerstena“

Suskleisti...

Bankrutuoja sunkumų patirianti Kauno biokuro katilinių gamintoja „Enerstenos grupė“, pernai tapusi pirmąja įmone, gavusia paskolą iš 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondo.

Bankroto bylą Kauno apygardos teismas grupei jos vadovo ir pagrindinio akcininko Vytauto Ramanausko prašymu iškėlė rugpjūčio 10 dieną. Teismo atstovė Gabrielė Kaktienė BNS informavo, kad sprendimas įsiteisėjo praėjusį penktadienį.

Grupės vadovas teismui nurodė, kad „Enerstenos“ turtas sudaro 14,780 mln. eurų, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 9,847 mln. eurų.

Didžiausią „Enerstenos grupės“ trumpalaikio turto dalį – 3,331 mln. eurų – sudaro kitų grupės įmonių akcijos, kurios taip pat susiduria su problemomis, dėl to jos realus turtas yra gerokai mažesnis.

Anot įmonės, siekdama pagerinti rezultatus ir atsiskaityti su kreditoriais, ji stengėsi tęsti veiklą, tačiau dėl nemokumo ir areštuotų banko sąskaitų „tai tapo ypač sudėtinga“.

Teismas nesutiko su argumentu, kad „Enerstenos grupės“ skolos viršija jos turtą, tačiau nustatė, jog įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai gali būti keliama bankroto byla.

Nutartyje pabrėžiama, kad Kauno apygardos teismas taip pat nagrinėja bylą dėl grupės skolos bankui „Swedbank“, dėl kurios buvo areštuota dalis „Enerstenos grupės“ turto, taip pat atkreipiamas dėmesys, jog grupė nesugebėjo sumokėti kiek mažesnės nei 2 tūkst. eurų skolos valymo paslaugų bendrovei „Ainava“ bei apie 3 tūkst. eurų išeitinės kompensacijos vienam iš savo darbuotojų.

„Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei „Enerstenos grupė“ iškelti bankroto bylą“, – rašoma nutartyje.

„Enerstena“ balandį pranešė, kad dėl sunkios finansinės padėties bandys restruktūrizuotis. V. Ramanauskas tuomet sakė, jog dėl užsitęsusios pandemijos įmonei tapo itin sunku planuoti finansinius srautus.

„Enerstena“ pernai gruodį tapo pirmąja bendrove, sulaukusia Pagalbos verslui fondo investicijos – įmonei tuomet suteikta 7 mln. eurų paskola. „Enerstena“ tuomet teigė, jog negavusi paskolos negalėtų tęsti veiklos.

1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslą fondą valdanti bendrovė Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) tuomet sakė, kad gautos paskolos lėšas „Enerstena“ skirs sustabdytų projektų baigimui, išmokės vėluojančius atlyginimus, dengs skolas ir mokės mokesčius.

VIVA vadovas Dainius Vilčinskas sakė, kad paskola padės išsaugoti perspektyvią įmonę bei išlaikyti daugiau kaip 200 žmonių darbo vietas.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/bankrutuoja-pagalbos-verslui-fondo-parama-gavusi-enerstena.d?id=88010147

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...

Verslo skolos „Sodrai“ išaugo iki dar nematytų sumų, ryškėja tikrieji pandemijos įtakos verslui ženklai

Suskleisti...

Antradienį užfiksuotas skolų „Sodrai“ rekordas – 218,9 mln. eurų arba 30,6 proc. daugiau nei prieš du mėnesius. Padidėjo ir neatsiskaičiusių su „Sodra“ būrys, teigia duomenų analizę atlikę kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Įmonių skolos Valstybiniam socialinio draudimo fondui toliau muša rekordus, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Mūsų įmonės skaičiuojamas DIX indeksas, parodantis, kiek skolos „Sodrai“ tenka vienai personalą turinčiai Lietuvos įmonei, pakilo iki rekordinių aukštumų – 1850 punktų, ko nebuvo nuo pat skolos „Sodrai“ stebėjimo pradžios 2011 m. balandį.

Visi rodikliai išaugo

Kaip skelbiama „Creditreform Lietuva“ pranešime žiniasklaidai, Rugpjūčio 17 d. visi Lietuvos juridiniai subjektai – tiek turintys, tiek neturintys darbuotojų – buvo skolingi „Sodrai“ 218,9 mln. eurų, kai birželio 17 d. ši suma sudarė 167,6 mln. Eur. Išaugo ir skolininkų skaičius, ir vidutinė vienam skolininkui tenkanti įsiskolinimo suma. Pirmojo vasaros mėnesio viduryje neįvykdytų prievolių „Sodrai“ turėjo 33 653 įmonės, o paskutinio vasaros mėnesio viduryje – jau 39 160, arba 16,4 proc. daugiau. Vidutinė skola pūtėsi 12,2 proc., nuo 4 981 Eur iki 5 590 Eur.

Nors prašymų atidėti skolą „Sodrai“ dėl COVID-19 terminas baigėsi rugpjūčio pradžioje, toliau augo ir skolų, kurių „Sodra „sutiko palaukti, suma. Šiuo metu ji siekia 162,8 mln. Eur, t.y. net 43,1 proc. didesnė nei prieš du mėnesius. Nuo 5580 iki 6470 pagausėjo skolininkų, kuriems skola atidėta, o vidutinė atidėtos skolos suma kilstelėjo 23,4 proc., nuo 20 394,24 Eur iki 25 168,77 Eur.

Daugiau nei per karantiną

„Creditreform Lietuva“ skelbia, kad šio rugpjūčio skaičiai viršijo ir metų pradžios (sausio 18 d.) rodiklius, kai nuotaikos dėl COVID-19 tuomet buvo kur kas slogesnės, be to, Lietuvoje tęsėsi karantinas, paskelbtas 2020 m. lapkričio 7 d.

Labiausiai įsiskolinusių dešimtuke dažniausiai pasirodo šie įmonių pavadinimai – konstrukcijų montavimo įmonė „Montuotojas“, maitinimo įstaigų tinklą valdanti „Amber Foods“, baldų gamintoja „Metalas ir mediena“, laikino įdarbinimo kompanija „Biuro“, mėsos perdirbėja „Krekenavos agrofirma“, lėktuvų aptarnavimo įmonė „Baltic Ground Services“, kosmetikos prekybininkai „Kosmelita“, dar vienas baldų gamintojas „Fitsout“, drabužių mažmenininkas „Apranga“.

Daugiausiai, net 5 su trupučiu milijonus, skolinga bendrovė orlaivių remonto bendrovė „FL Technics“. Kitų dešimtuko įmonių įsiskolinimai kol kas neperžengia 2 mln. ribos, bet jau yra didesni nei 1,25 mln. Eur. Didžioji dauguma skolininkų figūruoja ir stambiausių atidėtų skolų TOP10 – dažniausiai atidėtos skolos suma sutampa su įsiskolinimu „Sodrai“.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1472582/verslo-skolos-sodrai-isaugo-iki-dar-nematytu-sumu-ryskeja-tikrieji-pandemijos-itakos-verslui-zenklai

Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Rodyti daugiau...

Pradedu verslą. O jei nepasiseks? Verslo pabaigos scenarijai

Suskleisti...

VĮ “Registrų centras” duomenimis per pastaruosius metus įregistruota rekordiškai daug – beveik 15 tūkst. naujų įmonių. Troškimas verslauti ir dabartinės galimybės įsteigti juridinį asmenį be didesnio finansinio kapitalo masina išbandyti jėgas versle, tačiau ne visiems pavyksta išlaikyti įmonės gyvybingumą – būseną, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

Nors naujų įmonių skaičius nuolat auga, verslo stabilumas nėra toks džiuginantis. Pasak Registrų centro, trumpiausiai gyvavęs juridinis asmuo registre išbuvo vos 17 dienų. O štai Statistikos departamentas suskaičiavo, kad nepertraukiamai veikė tik viena iš dešimties įmonių, įsteigtų prieš dešimtmetį. Vien per pastaruosius metus Juridinių asmenų registras išregistravo 4 598 įmones.

Matant tokią veiklos tęstinumo statistiką, būsimiems steigėjams dar prieš imantis veiklos praverstų paanalizuoti išėjimo iš verslo būdus. Tai leistų pasiruošti bet kuriam verslo pabaigos scenarijui, jei veikla vis tik nesirutuliotų taip, kaip tikėtasi.

Būdai nutraukti veiklą

Visiems žinomas ir labai baisus žodis “bankrotas” tėra vienas iš įmonės pabaigos scenarijų, tiesa, nemaloniausių ir taikytinas tik tais atvejais, kai įmonė yra nemoki. Tokias įmones šiandien ekonomistai pravardžiuoja “verslo zombiais”, – nusistekenusiais subjektais, mintančiais valstybės parama ir kreditorių sąskaita.

Laiku apsisprendę, kad atėjo metas trauktis, įmonių savininkai gali pasirinkti ir kitus įmonės veiklos pabaigos būdus, kaip įmonės likvidavimą be bankroto ar įmonės veiklos sustabdymą su galimybe pratęsti veiklą geresniais laikais.

Vienintelė sąlyga – neturėti pradelstų įsipareigojimų ir būti pajėgiam atsiskaityti su kreditoriais ir valstybės biudžetu. Šiai sąlygai išpildyti, reikėtų itin atidžiai sekti įmonės finansinius duomenis, besikaupiančias mokėtinas sumas ir laiku įvertinti veiklos perspektyvas. 

Įmonės veiklos sustabdymas

Įmonės veiklos sustabdymas nors ir nėra įmonės pabaiga, bet įmonė oficialiai tampa tam tikrą laikotarpį veiklos nevykdančiu asmeniu. Atleidžiami darbuotojai, vadovas, išsiregistruojama iš PVM registro, bet pats juridinis asmuo neišnyksta. Įmonė gali būti pripažįstama nevykdančia veiklos, jeigu nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais, nebegauna pajamų.

Todėl, jeigu juridinis asmuo nevykdo veiklos ir neturi pradelstų įsipareigojimų, jis gali veiklą sustabdyti pateikiant VMI prašymą dėl atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimo.

Jeigu įmonė veiklą atnaujina anksčiau nei nurodyta VMI sprendime ji per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti VMI ir mokesčių įstatymų nustatytais terminais pradėti teikti deklaracijas ar kitus dokumentus.

Įmonės likvidavimas

Kokiu pagrindu galima likviduoti įmonę nurodo Civilinis kodeksas. Pavyzdžiui, juridinis asmuo gali pats nuspręsti nutraukti veiklą. Tačiau jei įmonė skolinga valstybės biudžetui, kreditoriams, šio kelio taip pat nepavyks pasirinkti. Prieš priimant sprendimą likviduoti įmonę turėtų būti sumokėti pradelsti mokesčiai ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, atsiskaityta su įmonės kreditoriais.

Apie priimtą sprendimą likviduoti paskelbiama viešai, informuojami įmonės kreditoriai, taip pat pranešama Juridinių asmenų registrui. Likviduojamas juridinis asmuo privalo atlikti veiksmus, reikalingus tinkamai užbaigti veiklos procesus, pavyzdžiui, išsiregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro, išregistruoti įregistruotą VMI kasos aparatą, išregistruoti likviduojamo asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, ir atlikti kitus su asmens likvidavimu susijusius veiksmus.

Įmonės bankrotas

Įmonei tapus nemokia, jos vadovas turi pareigą inicijuoti bankroto procesą. Tačiau per karantiną įsigalioję teisės aktų pakeitimai leido to nedaryti karantino metu ir 3 mėnesius po jo, o valstybinės institucijoms suteikė galimybę nesumokėtus mokesčius ne išieškoti, o atidėti.

VMI ir SODRA buvo vienos aktyviausių bankroto procesų iniciatorių, apvalančių rinką nuo nebegyvybingų verslų. Bet dėl galimybės nesumokėtus mokesčius atidėti sumažėjo ir bankrotų inicijavimas. 2020 metų pabaigoje turėjome net 51,8 proc. mažiau pradėtų bankrotų, nei tuo pačiu metu prieš metus, o per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pradėta 47,5 proc. mažiau bankroto procesų nei pernai tuo pačiu metu. Šiais metais dažniausiai bankroto procesai buvo inicijuojami uždarosioms akcinėms bendrovėms (86,6 proc.) ir mažosioms bendrijoms (10,2 proc.).

Taigi, kas tas nemokumas? LR Įmonių nemokumo įstatymas apibrėžia tai kaip būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Įdomu tai, kad nepasinaudojus proga sustabdyti įmonės veiklą, kol įsipareigojimai nėra išaugę, atsiranda minėta pareiga priimti sprendimą inicijuoti įmonės bankroto procesą.

Kitu gi atveju juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, jei jis įstatyme numatytų pareigų neįvykdė ar jas įvykdė netinkamai. O kur dar grasinimas, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti vadovo pareigas.

Akivaizdu, kad itin svarbu stebėti savo verslo finansinę situaciją ir kaip bebūtų nemalonu imtis veiksmų dėl bankroto proceso inicijavimo, o geriausiai – laiku pasinaudoti aukščiau minėtais mažiau skausmingais išėjimo iš verslo scenarijais kaip veiklos sustabdymas ar įmonės likvidavimas be bankroto. Juk visada galima pradėti iš naujo.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/darbas/patarimai/pradedu-versla-o-jei-nepasiseks-verslo-pabaigos-scenarijai.d?id=87875815

Rodyti daugiau...