nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Valstybės kontrolė: pernai bankrotų sumažėjo 51 proc., šiemet jų gali daugėti

2021-04-30

Dėl valstybės pagalbos pernai bankrutavo 51 proc. įmonių mažiau nei 2019-aisiais, tačiau neatmetama, kad pasibaigus pagalbai bankrotų skaičius gali didėti, skelbia Valstybės kontrolė.

Pasak jos, pernai pradėti 786 bankroto procesai, daugiausia jų (176, 2019 metais – 445) buvo prekybos ir automobilių remonto sektoriuose, toliau sekė statyba (atitinkamai 153 ir 279), apdirbamoji gamyba (90 ir 138), transportas (66 ir 164), bei apgyvendinimas ir turizmas (61 ir 103).

Daugiausia naujai bankrutuojančių įmonių pernai buvo Vilniaus (37,8 proc.), Kauno (26,6 proc.) ir Klaipėdos (14,8 proc.) apskrityse, mažiausia – Tauragės (1,9 proc.), Telšių ir Utenos (po 2 proc.) apskrityse.

Be to, pernai inicijuotas 26 įmonių restruktūrizavimas (2019 metais – 33).

Šiemet iki balandžio 12-osios jau pradėti 162 įmonių bankroto ir keturių įmonių restruktūrizavimo procesai.

Valstybės kontrolės COVID darbo grupės auditoriai analizuoja jau antrą kartą skelbia, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti.

Analizė atskleidė, kad 14-kai pagalbos verslui priemonių 2020-2021 metais skirta 887 mln. eurų, iš jų panaudota 41 proc. Be to, atidėta 529 mln. eurų mokesčių VMI ir „Sodrai“, o šią pagalbos priemonę gavo 49 tūkst. įmonių ir kitų mokesčių mokėtojų.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/valstybes-kontrole-pernai-bankrotu-sumazejo-51-proc-siemet-ju-gali-daugeti.d?id=87064553

© DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...

Registrų centras: nutraukus paramą verslams, augs bankrotų skaičius

2021-04-23

Jau daugiau nei metus Lietuvoje besitęsianti Covid-19 pandemija pakeitė šalies gyvenimą ir ekonominę situaciją. Tačiau nauja realybė ir nežinomybė iš gyventojų optimizmo neatėmė. Pandemijos metu penktadaliu išaugo naujai įsteigtų įmonių ir organizacijų skaičius. O nuo bankrotų įmones gelbėja parama verslui. Vis tik specialistai įspėja, kad nutraukus paramą, bankrotų skaičius augs.

Praėjus kiek daugiau nei metams nuo šalyje esančios pandemijos Registrų centro duomenų analitikai analizavo, kokį pėdsaką koronavirusas ir su ja galimai susiję procesai paliko oficialiuose šalies registruose.

Naujų įmonių skaičius augo

„Bene ryškiausias pokytis matomas nagrinėjant naujai įregistruotų juridinių asmenų skaičių – šis per 12 pirmųjų pandemijos mėnesių, kurių pradžią skaičiuojame nuo praėjusių metų balandžio, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, išaugo beveik penktadaliu. Tai rodo, kad net ir esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, noras kurti verslą ar užsiimti kita veikla ne tik nesusilpnėjo, o priešingai – tik dar labiau sustiprėjo.

Analizuojant, kokias teisines formas renkasi naujų juridinių asmenų steigėjai, matyti, kad vis populiaresnės tampa mažosios bendrijos. Ši teisinė forma gali pasirodyti patraukli tiems, kurie dėl pasikeitusių aplinkybių per pastaruosius metus nusprendė pradėti individualią veiklą“, – kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Iš viso nuo 2020 metų balandžio 1 dienos iki 2021 metų kovo 31 dienos Juridinių asmenų registre įregistruota beveik 15 tūkst. naujų juridinių asmenų, arba 17 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais. Populiariausios teisinės formos, registruojant naujus juridinius asmenis, buvo mažoji bendrija (48 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų) ir uždaroji akcinė bendrovė (38 proc.).

Daugiausia juridinių asmenų buvo įregistruota birželį, kai jau buvo atlaisvinti karantino ribojimai.

Įdomu tai, kad 31 juridinis asmuo per minėtą laikotarpį buvo ir išregistruotas, o trumpiausiai „gyvavęs“ juridinis asmuo registre išbuvo vos 17 dienų.

Analizuojamu laikotarpiu iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota beveik 4,6 tūkst. juridinių asmenų, arba 4 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais. Didžioji dalis išregistruotų juridinių asmenų buvo uždarosios akcinės bendrovės (50 proc.) ir individualios įmonės (20 proc.). Per pastaruosius metus išregistruoti juridiniai asmenys „gyvavo“ vidutiniškai 17 metų, o „seniausiam“ išregistruotam juridiniam asmeniui buvo 30,5 metų.

Pasak P. Rudzkio, juridinių asmenų išregistravimo duomenų negalima sieti su ekonominiais ciklais, nes pats išregistravimo procesas trunka labai ilgai. Gali trukti iki 1,5 metų.

Bankrotų daugės, kai baigsis finansinė parama

Juridinių asmenų registre kiekvienas juridinis asmuo gali įgyti vieną iš kelių teisinių statusų, pavyzdžiui, iniciavus bendrovės bankrotą įgyjamas bankrutuojančiojo teisinis statusas, o pasibaigus bankroto procedūroms – bankrutavusiojo teisinis statusas.

Per pastaruosius metus vieną iš šių statusų įgijo beveik 700 juridinių asmenų, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis skaičius yra bemaž dukart mažesnis.

„Bankrotų statistika šiandien nėra tokia grėsminga, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įmonių bankrotai prasideda kreditoriams ar bendrovės akcininkams kreipiantis į teismą, kuris išnagrinėjęs visas aplinkybes gali paskelbti įmonės bankrotą.

Vis dėlto pastaruosius metus valstybės aktyviai teikiama finansinė parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, kitų valstybės institucijų taikomos mokestinės priemonės daliai įmonių galimai padėjo išvengti bankroto. Tačiau tikėtina, kad palyginti mažas bankrotų skaičius ilgai neišsilaikys, nes anksčiau ar vėliau minėtos pagalbos priemonės pasibaigs ir tuomet dalis verslo tiesiog bus priversti nutraukti veiklą“, – kalba P. Rudzkis.

Be to, pasak jo, analizuojant pastarųjų metų naujus bankrotus galima teigti, kad dauguma įmonių su finansiniais sunkumais susidūrė gerokai iki prasidedant pandemijai. Pavyzdžiui, du trečdaliai bankrutuojančių įmonių dar 2019 metais negavo jokių pajamų, neturėjo jokio turto ir net nebuvo pateikę savo finansinių ataskaitų Registrų centrui. Be to, beveik pusė jų, „Sodros“ duomenimis neturėjo nė vieno apdrausto darbuotojo. Todėl tokių įmonių bankrotai neturėtų stipriai pakeisti darbo rinkos.

2020 m. finansiniai rezultatai pandemijos poveikio nerodo

Pamažu įsibėgėjant finansinių ataskaitų už 2020 metus teikimui, Registrų centro analitikai iš jau pateiktų ataskaitų išrinko 1000 daugiausiai pajamų gavusių bendrovių ir paanalizavo finansinius rezultatus. Atrinktų įmonių apatinė pajamų riba siekė 1,2 mln. eurų.

Duomenys rodo, kad du trečdaliai įmonių praėjusiais metais, kurių didžiąją dalį tęsėsi pandemija, sugebėjo padidinti savo apyvartas palyginti su 2019-aisiais. Žvelgiant į ikimokestinio pelno eilutę galima matyti, kad 9 iš 10 bendrovių praėjusiais metais dirbo pelningai, o ikimokestinį nuostolį fiksavo tik nedidelė dalis įmonių.

„Pandemija privertė verslus pergalvoti savo strategijas, peržiūrėti procesus ir ieškoti inovatyvių sprendimų siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Iš didžiųjų įmonių pateiktų finansinių rezultatų galima matyti, kad daugeliui iš jų tai pavyko padaryti: įmonių apyvartos augo, pelno eilutės degė žaliai.

Panašios tendencijos stebimos ir analizuojant didžiausias pagrindinių ekonominių veiklų kategorijas: apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos ir transporto sektoriaus įmones. Be abejo, tai nereiškia, kad visos šių sektorių įmonės praėjusiais metais dirbo sėkmingai, tačiau didžiosios įmonės leidžia pamatyti dalį pandemijos metų įmonių veiklos paveikslo, kuris galbūt nėra toks niūrus, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – teigia P. Rudzkis.

Analizuojant atrinktų įmonių darbuotojų skaičiaus vidurkius matyti, kad 38 proc. įmonių praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, vidutinis darbuotojų skaičius išaugo, 26 proc. išliko nepakitęs, o dar 36 proc. – sumažėjo. Didžiosios dalies įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus padidėjo arba sumažėjo 1-5 darbuotojais.

Piniginių lėšų apribojimas banguoja

Neatsiejama bet kokio ekonominio nuosmukio pasekmė yra augančios įmonių ir gyventojų skolos. Jų pokyčius iš dalies leidžia stebėti Registrų centro administruojama Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS), per kurią Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ar antstoliai gali teikti nurodymus nuo fizinių ar juridinių asmenų banko sąskaitų nurašyti įsiskolinimus.

„Iš skolininkų sąskaitų išieškoma suma priklauso nuo nurodymų teikėjų veiksmų ir skolininkų sąskaitose esančių lėšų. Analizuojant sistemos veiklą kas mėnesį, akivaizdus nurašomų sumų sumažėjimas buvo matomas praėjusių metų pavasarį, kuomet tiek VMI, tiek „Sodra“ pradėjo taikyti „mokesčių atostogų“ priemones. Tikėtina, kad šioms pasibaigus, nurašomų skolų suma turėtų sugrįžti prie įprastų vidurkių“, – komentuoja P. Rudzkis.

Iš viso per 2020 metus šios sistemos pagalba buvo grąžinta per 200 mln. eurų skolų, o per pirmus tris šių metų mėnesius – daugiau nei 45 mln. eurų.

Šaltinio: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/registru-centras-nutraukus-parama-verslams-augs-bankrotu-skaicius-n1092596

Nuotr.: Bankrotų statistiką gelbėja paramos priemonės. (Fotobankas)

Rodyti daugiau...

EK patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms

2021-04-13

Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Paramą galės gauti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos labiausiai nukentėjusios įmonės.

Vyriausybė kovo pabaigoje padidino antrą pagalbos paketą 50 mln. eurų iki 120 mln. eurų. Šios lėšos buvo skirtos iš pirmojo pagalbos paketo, kurio vertė siekė 180 mln. eurų, tačiau bent 30 proc. apyvartos netekusios įmonės vangiai prašė paramos.

Vyriausybės sprendimu paramos vienai įmonei lubos padidintos iki 350 tūkst. eurų, o lėšų galės gauti įmonės, kurių apyvarta krito daugiau negu 50 procentų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigė, kad taip bus išplėstas galimų paramos gavėjų skaičius ir padidinta maksimali išmokos suma įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu.

Pasak EK, parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos ir padengti pastoviąsias išlaidas. Dotacijos dydis priklausys nuo įmonių apyvartos nuosmukio, o jei padengiamos pastoviosios išlaidos – ji negalės viršyti 70 proc. visų išlaidų ir 40 tūkst. eurų vienai įmonei.

Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal jam skiriamą pagalbą yra antras po prekybos – jam skiriama beveik penktadalis visos paramos: kovo pabaigos duomenimis, 1864 įmonės yra gavusios 5,8 mln. eurų subsidijų. Turizmo sektoriuje 796 tūkst. eurų subsidijų gavo 254 įmonės, be to, jis turi specialią pagalbos priemonę – kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos: 41 įmonei suteikta 2,89 mln. eurų garantijų.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/ek-patvirtino-120-mln-euru-lietuvos-pagalba-imonems.d?id=86923301

Nuotr.: © DELFI / Josvydas Elinskas

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema