N.Vyšniauskas: kalbos apie infliaciją ir žaliavų kainų karuselė – signalai Europos verslui neatsipalaiduoti?

Suskleisti...

JAV, vertinant ekonominio ciklo perspektyvą, atrodo gerokai palankesnėje situacijoje nei Europa, tačiau su geresniais ekonominiais rodikliais atsiranda nauji iššūkiai – jau imama kalbėti apie realią infliacijos grėsmę ir palūkanų didinimą, kas turės įtakos ne tik valstybės ekonomikos gaivinimui, bet ir JAV dolerio kursui. Tuo tarpu už išsivysčiusio pasaulio ribų fiksuojami verslo nemokumo rekordai bei toliau išlieka svyruojančių žaliavų kainų tendencijos, grasinančios globalios ekonomikos atsigavimui. Panašu, kad užtikrinto ekonominio stabilumo Europoje ateinančiais metais tikėtis neverta, o tai rodo ne tik pastarieji veiksniai, bet ir besitęsiantys suvaržymai ir lėtai įgyvendinimas ES atsigavimo planas.

ES kursto atsigavimą, bet džiaugtis anksti

„Reuters“ duomenimis, Europos Sąjunga jau pradeda savo 750 mlrd. eurų (917 mlrd. JAV dolerių) ekonominio stabilumo atkūrimo paketo dalybas su pradine 10 mlrd. eurų vertės obligacijų emisija. Prancūzijos Europos reikalų ministro Clemento Beaune'o teigimu, Europos Komisija, pasikviesdama didžiuosius Europos ir tarptautinius bankus, emisijų leidybą pradės nuo birželio 1-osios.

Nors šis žingsnis šiandien laikomas pagrindiniu ES ekonomikos gaivinimo po pandemijos pinigų šaltiniu, pirmosios emisijos suma – palyginus tik lašas jūroje viso 750 mlrd. programos portfelio atžvilgiu, tačiau tikima, jog dar šiais metais į Europos rinką, siekiant prikelti valstybių narių ekonomikas, bus įnešta daugiau nei 100 mlrd. eurų.

Balandį paliesta tema dėl Didžiojo septyneto (G7) inicijuoto minimalaus pelno mokesčio tarifo kėlimo išlieka aktuali ir toliau. Šiuo metu pastaroji iniciatyva ES viduje vis dar pakibusi ore – priešiškiausia jai išlieka mažų mokesčių politiką taikanti Airija, su mokesčio didinimu sutinka, tačiau jo įgyvendinimui reiklūs bus ir Nyderlandai.

Infliacijos rizika grasina ekonomikos skatinimo priemonėms

JAV ekonomikos gaivinimo atžvilgiu vis dar išlieka Europos priešaky, tačiau ryškėja galimi iššūkiai jos tolesniam augimui – valstybėje jau pradedama kalbėti apie infliaciją ir ypač didelio fiskalinio stimulo padarinius.

Kyla rizika, jog siekiant suvaldyti augančią infliaciją, teks mažinti monetarinį ir fiskalinį gelbėjimo ratą. Pagal blogiausią scenarijų, tai gali įvykti JAV ekonomikai dar pilnai neatsigavus. Toks žingsnis turėtų didelės įtakos ir Europai – tiek verslo paklausos atžvilgiu, tiek euro ir dolerio kurso santykiui, kuomet JAV kursas gali smarkiai sustiprėti, taip atsiliepdamas ir Europos eksporto paklausai.

„Reuters“ informuoja, kad centrinio banko valdyboje iškilo mintis, kad JAV ekonominis stimulas piliečiams – per dosnus ir reikalauja pokyčių. Valstijose dirbančiųjų šiandien skaičiuojama 8,5 mln. mažiau nei prieš pandemiją, tad darbo rinka stagnuoja. Panašu, kad tam įtakos turi ne tik tai, kad daugelis gyventojų išėjo į pensiją, lieka namuose rūpintis šeimos nariais, nerimaudami dėl jų ir savo sveikatos, bet ir kita paskata – net 300 JAV dolerių siekianti papildoma nedarbingumo pašalpa kas savaitę.

Tuo tarpu Europoje, kur ekonominio atsigavimo ir suvaržymų atlaisvinimo greitu metu tikėtis neverta, infliacija pasiekė tikslinį 2 proc. lygį. Tačiau tikėtina, jog tai netaps dideliu galvos skausmu Europos centriniam bankui, jau pripratusiam prie žemesnio už dabartinį infliacijos lygio.

Iš esmės, atlaisvinant ekonomiką ir nekeičiant palūkanų normų bei monetarinės politikos, toks Europos infliacijos rodiklis turėtų silpninti eurą kitų valiutų atžvilgiu ir padėti verslams, eksportuojantiems už euro zonos ribų, bei organiškai skatinti investicijas ir stimuliuoti ekonomiką. Kita vertus, tai gali dar labiau branginti importuojamas prekes ir žaliavas, kurių kainos šiuo metu ir taip auga dėl žaliavų stygiaus ir logistikos sutrikimų.

Kainų stabilumo nenusimato

Nusikeliant į Aziją, „Bloomberg“ skelbia, kad Kinijos sostinė ekonomikos po pandemijos atgaivinimui didino kreditus ir valstybės remiamą statybų imtį, taip pasisavindama ir didžiąją dalį planetos žaliavų. Didžiausia pasaulio vartotoja per pirmąjį šių metų ketvirtį išleido 150 mlrd. JAV dolerių vien naftai, geležies ir vario rūdai – pakilus pastarųjų paklausai ir kainoms, tai reiškia, kad žaliavoms išleista 36 mlrd. JAV dolerių arba beveik 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Žaliavų kainoms didėjant iki rekordinių aukštumų ir Kinijos vyriausybei bandant švelninti situaciją, suvaldyti spekuliacijas bei skatinti rinkas, įnešta kiek pozityvo į gamybos sektorių – smuktelėjo geležies kainos, nors visų kitų metalų šoktelėjo 2-7 proc. Tuo pat metu Pekinas ruošiasi ir toliau auginti šalies naftos perdirbimo ir vario lydymo pramonę, tad šių sektorių gamybai skirtų medžiagų poreikis, kad ir lėčiau, bet, tikėtina, ir toliau augs.

Visą gegužę ženkliai kito ir kitų, ne metalo, žaliavų kainos – vien „Brent“ nafta perkopė 70 JAV dolerių už barelį, kas išaugins ir taip didelius transporto kaštus. Prognozuojama, kad tokie žaliavų kainų šuoliai išliks ir toliau, todėl verslams verta pagalvoti apie apsidraudimo sandorius – šiandien tai ypatingai svarbu tiek Europos, tiek vietinėms Lietuvos pramonės, statybų bei transporto bendrovėms, kurių pelningumui įtakos turi nuolatiniai žaliavoms skiriami kaštai.

Ekonomika „valosi“

Be problematikos žaliavų segmente, kreditų reitingų agentūra „Moody’s“ pranešė, jog besivystančių šalių įmonių nemokumai pasiekė rekordinius lygius. Globali rinka, tikėtina, galiausiai „apsivalys“ nuo nemokių jos dalyvių, todėl verslams vertėtų įsivertinti esamus ir galimus ryšius su trečiųjų šalių partneriais, siekiant išvengti „grandininių reakcijų“.

Taip pat dar balandį pastebėta, kad nemokumai šoktelėjo ir išsivysčiusiose šalyse. Nepaisant to, „Moody’s“ prognozuoja, jog, vertinant augančius pasaulio valstybių ekonomikų rodiklius, ši statistika turėtų kisti į gerąją pusę. Vis tik svarbu nepamiršti, jog teigiamus pokyčius lemia valstybių verslui skiriama parama, taigi ne veltui pasaulio ekonomikos varikliais ir toliau išlieka pasaulio milžinės – JAV ir Kinija.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/n-vysniauskas-kalbos-apie-infliacija-ir-zaliavu-kainu-karusele-signalai-europos-verslui-neatsipalaiduoti-662-1515280

123RF.com nuotr./Nafta

Rodyti daugiau...

Paulius Morkūnas: baigiantis valstybės pagalbai paaiškės, kiek rimta verslo zombių problema

Suskleisti...

Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių. Tai galėtų nulemti verslo bankrotų pagausėjimą, dėl kurio padidėtų nedarbo lygis. Taigi, sunkumų kiltų ir kai kuriems susijusiems verslams bei gyventojams vykdant finansinius įsipareigojimus.

Dėl COVID-19 įvestų ribojimų labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių prastėjanti finansinė padėtis lemia didesnę jų kredito riziką. Jei ji realizuotųsi, tai turėtų neigiamų pasekmių ne tik įsiskolinusioms įmonėms ir gyventojams, bet ir visai finansų sistemai. Nors bendrai šalyje įmonių padėtis ir toliau yra gana stabili, vis dėlto pandemijos pasekmių poveikis ekonominėms veikloms yra labai netolygus. Pavyzdžiui, pajamų ir pelningų įmonių dalies rodikliai indikuoja, kad su veiklos iššūkiais daugiausia susidūrė paslaugas teikiančių veiklų įmonės. Pasibaigus valstybės pagalbos priemonėms, dalis įmonių, kurių bankrotai nusikėlė, arba tos, kurios buvo paveiktos labiausiai ir joms nepavyko arba dėl veiklos specifikos negalėjo prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų, gali neatkurti savo veiklos, bankrutuoti arba tapti nemokios ir virsti vadinamosiomis įmonėmis zombėmis, t. y. dėl lėšų trūkumo nepajėgti vykdyti savo turimų įsipareigojimų. Tai atitinkamai lemtų nedarbo lygio augimą, įsipareigojimų kitoms įmonėms nevykdymą ir finansų rinkos dalyvių nuostolius.

Nors šiuo metu nukentėjusių įmonių tiesioginis poveikis finansų sistemai yra palyginti ribotas, poveikį paaštrinti galėtų staigus valstybės pagalbos nutraukimas. Bendra neveiksnių paskolų dalis bankuose reikšmingai neišaugo, nors yra pastebimas šiek tiek padidėjęs vartojimo bei tam tikrų įmonių, ypač veikiančių labiau karantino pažeidžiamuose sektoriuose, neveiksnių paskolų lygis. Vis dėlto tikimasi, kad pandemijos poveikio mastas atsiskleis artimiausiais metais, nes būtent tuomet pasimatys vadinamųjų įmonių zombių skaičius.

Remiantis Europos Centrinio Banko skaičiavimais, vien iki pandemijos euro zonoje galėjo būti vidutiniškai šiek tiek daugiau nei 3 proc. tokių įmonių. Šio tipo įmonės gali kelti įtampą ekonomikai ir finansiniam stabilumui, jeigu jų skaičius staiga sparčiai paaugtų, pavyzdžiui, dėl netikėto neigiamo ekonominio šoko, silpnesnio, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimo arba nesubalansuoto ir staigaus valstybės pagalbos priemonių nutraukimo. Tačiau suteikiama pagalba, siekiant atkurti veiklą, yra itin svarbi toms įmonėms, kurios pandemijos metu nukentėjo labiausiai, bet vis dar turi potencialo išsikapstyti. Pavyzdžiui, naujausiais balandžio mėn. duomenimis, subsidijas už prastovas dar gavo daugiau nei 5 tūkst. įmonių, o prastovose buvo beveik 20 tūkst. darbuotojų. Todėl svarbu, kad labiausiai nukentėjusiam, bet potencialo turinčiam verslui pagalbos sustabdymas būtų tolygus ir subalansuotas.

Išaugęs įmonių bankrotų skaičius galėtų padidinti skolos finansų įstaigoms ir kitoms įmonėms nuostolius. 2020 m. buvo perpus, arba 833, mažiau pradėtų įmonių bankroto procesų nei 2019 m. Dar daugiau susitraukęs bankrotų skaičius matomas ir 2021 m. Mažesniam bankrotų skaičiui paaiškinti gali būti bent keletas svarbių priežasčių. Pirmiausia, bankrotų sumažėjimą lėmė tai, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso inicijavimo gali būti netaikoma karantino metu ir 3 mėn. po karantino. Antra, valstybės pagalbos priemonės, ypač subsidijos po prastovų, mokesčių atidėjimai ir lengvatinės paskolos, reikšmingai prisidėjo prie verslo likvidumo palaikymo.

Tai neabejotinai prisidėjo prie bankrotų skaičiaus sumažėjimo, tačiau vis dar yra didelis neapibrėžtumas dėl bankrotų, kurie kol kas yra atidedami ateičiai, skaičiaus. Jei šis skaičius padidėtų, kiltų rizika kai kurių įmonių įsipareigojimų tvarumui. Pavyzdžiui, būtų paveikta dalis labiausiai nukentėjusių ekonominių veiklų, tokių kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, administracinės ir aptarnavimo, švietimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, įsiskolinimų. Šių veiklų įmonių paskolų dalis sudaro apie 10 proc. viso įmonių paskolų portfelio, o įsiskolinimas prekybos kreditais ar paskolomis kitoms įmonėms gali siekti maždaug ketvirtadalį visų šių veiklų įsipareigojimų.

Dėl suprastėjusios įmonių finansinės padėties galimi įmonių bankrotai ateityje gali padidinti ir namų ūkių kredito riziką. Remiantis duomenimis, beveik dešimtadalis paskolų vertės tenka gyventojams, pagrindines pajamas gaunantiems iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei administracinės ir aptarnavimo veiklos, t. y. veiklų, kuriose nedarbo lygis karantino metu augo sparčiausiai. Kitas dešimtadalis paskolų vertės tenka veiklų grupei, apimančiai ir dalį kitų paveiktų sektorių – švietimo bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą. Bendrai šių paskolų vertė siekia truputį daugiau nei 1,7 mlrd. Eur, todėl reikšmingai išaugęs nedarbo lygis šiuose sektoriuose galėtų neigiamai paveikti šių paskolų gavėjų galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Įsipareigojimų neįvykdymo riziką mažina sparčiai atsigaunanti ekonomika, per pandemiją reikšmingai išaugusios santaupos ir palyginti nedidelis Lietuvos įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo lygis. Pernai šiek tiek sulėtėjusi, Lietuvos ekonomika šiemet toliau demonstruoja atsparumą. Prie to prisidėjo ir mūsų ekonomikos struktūra. Pavyzdžiui, su kelionėmis susijusios veiklos, kaip turizmo, nuomos paslaugų, oro transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, iki pandemijos Lietuvoje sukurdavo daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kai kuriose Pietų Europos šalyse – apie 8 proc.

Be to, toliau augančios gyventojų pajamos, didėjanti vidaus paklausa ir apsukas didinantis atvirasis sektorius sudaro palankias sąlygas verslui augti, o tai kartu mažina vadinamosios zombifikacijos tikimybę. Lietuvos privatusis ne finansų sektorius taip pat yra vienas mažiausiai įsiskolinusių Europos Sąjungoje, o tai lemia mažesnį galimą kredito rizikos materializacijos mastą ir poveikį ekonomikai. Dar daugiau – dalis įmonių ir gyventojų, kurių finansinė padėtis nebuvo neigiamai paveikta dėl pandemijos įvestų suvaržymų, sukaupė reikšmingus santaupų rezervus. Balandžio mėn. duomenimis, privačiojo ne finansų sektoriaus indėliai kredito įstaigose buvo beveik ketvirtadaliu didesni nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus: gyventojų indėliai išaugo 3,1 mlrd., o ne finansų įmonių – 2,4 mlrd. ir kartu perkopė 28 mlrd. Eur. Tam sąlygas sudarė įvairūs veiksniai: daugumoje veiklų ir toliau sparčiai kilęs darbo užmokestis, suvaržytos galimybės naudotis kai kuriomis paslaugomis, dalies verslo susilaikymas nuo investicijų, valstybės finansinės pagalbos įliejimas į ekonomiką ir kiti.

Siekiant sušvelninti COVID-19 protrūkio pasekmes ekonomikai, dalį įmonių kredito rizikos prisiėmė valstybė. Lietuvos vykdyta anticiklinė fiskalinė politika, teikiant finansinę pagalbą verslui ir gyventojams, gerokai padidino valdžios sektoriaus balanso deficitą ir skolą. Lietuvos valdžios sektoriaus skola pernai padidėjo daugiau nei 10 proc. punktų, o šiemet skolos lygis turėtų viršyti 50 proc. BVP. Prie skolos santykio augimo daugiausia prisidėjo valstybės pagalba verslui, kuri įvairiomis formomis siekė apie 2,5 mlrd. Eur. Valstybės pagalbos priemonės padeda užkardyti įmonių likvidumo ir mokumo riziką, kuri materializavimosi atveju galėtų persiduoti gyventojams ir kreditoriams.

Vis dėlto tiek kovoje su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, tiek susiduriant su iššūkiais ateityje, svarbu ne tik fiskalines pagalbos priemones skirstyti tikslingai, bet ir turėti aiškią skolos stabilizavimo strategiją ir, pandemijai pasibaigus, tvirtai jos laikytis. Kitu atveju užsitęsęs valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio augimas gali kelti skolos tvarumo klausimų. O verslo bankrotų skaičiaus ūgtelėjimas taip pat būtų išbandymas Lietuvos nemokumo naujosios sąrangos efektyvumui. Tokiu atveju, tikėtina, atsiskleistų egzistuojančios šios sąrangos problemos, o tai sudarytų galimybę ją dar labiau patobulinti.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/paulius-morkunas-baigiantis-valstybes-pagalbai-paaiskes-kiek-rimta-verslo-zombiu-problema-662-1514180

123rf.com nuotr/Pinigai

Rodyti daugiau...

Europiečių laukia brangesnė vasara, kainoms išbandant centrinių bankų apsisprendimą

Suskleisti...

Europiečių laukia brangesnė vasara, kuri išbandys centrinių bankininkų apsisprendimą dėl skatinimo priemonių programos, tuo metu, kai vėluojantis regiono atsigavimas kursto paklausos augimą.

Įvairių didmiesčių, nuo Frankfurto iki Varšuvos, pareigūnai susiduria su dilema: ar spartėjanti infliacija užtruks pakankami ilgai, kad pakoreguotų ilgalaikius bendrovių ir namų ūkių lūkesčius. Jei taip, tai gali sukurti savaiminį ciklą, kai aukštesnės kainos skatina didesnius užmokesčio reikalavimus nepaisant augančio nedarbo, kas, savo ruožtu, kursto dar didesnį kainų šuolį.

Kainų spaudimas gali taip pat padrąsinti tuos centrinius bankininkus, kurie mano, kad politika yra pernelyg švelni ilgą laiką, surengti galimai dramatiškus palūkanų normų nustatymo posėdžius dar šiais metais. Nors oficialiai laikomasi linijos, esą infliacijos šuolis bus laikinas, naujausi duomenys yra dingstis tiems, kurie nerimauja dėl savo klaidingų apskaičiavimų rizikų.

„Visi cikliniai ir struktūriniai veiksniai susideda ir byloja apie galimą tendencijos pasikeitimą“, – sakė Gertruda Traud, vyriausioji komercinės bankininkystės įmonės „Helaba“ ekonomistė iš Frankfurto. – Vos tik Vokietijoje infliacija pasieks 3 proc., profsąjungos pakels balsą: „O kaip darbininkai?“

Antradienį paskelbtos ataskaitos akivaizdžiai liudija apie spartesnę infliacijos perspektyvą, gamykloms keliant kainas sparčiausiais tempais per beveik du dešimtmečius dėl augančių sąnaudų ir mažėjančių atsargų.

Visa tai atsiliepia pirkėjams. Vartotojų kainų augimas euro zonoje pasiekė 2 proc. – formaliai viršydamas Europos centrinio banko (ECB) užsibrėžtą tikslą, – pirmą kartą nuo 2018 metų. Lenkijoje šis rodiklis buvo dvigubai didesnis. Anot „Bundesbank“, infliacija šiais metais gali pasiekti 4 procentus.

4,8 proc. rodiklis Lenkijoje, kuri nepriklauso euro zonai, išryškina didėjančias rizikas. Tenykštė valdžia nerimauja, kad bus pasiektas 5 proc. „lūžio taškas“, teigė šaltiniai, susipažinę su šalies centrinio banko ir vyriausybės pareigūnų nuomone.

Nėra daug ženklų, rodančių, kad sunkumai, susiję su pasauliniu tiekimu, slūgsta. Azijos gamintojai, daugumos pasaulio šalių komponentų gamintojai sulėtino veiklą gegužę, nes vis dar kovoja su viruso židiniais. Keletas Tailando gamyklų laikinai yra uždarytos, kol bus pristabdyti protrūkiai. Taivanas pranešė apie rekordinį savaitinį mirčių nuo viruso skaičių, o Malaizija ką tik įvedė dviejų savaičių nacionalinį karantiną.

Europoje, kaip ir kitur, padažnėję nemokumo atvejai, kai fiskalinė parama bendrovėms atšaukiama, gali apsunkinti problemas dėl tiekimo.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šią savaitę pranešė, kad nors pasaulinis kainų spaudimas turėtų iki metų pabaigos susilpnėti, esama „didelių rizikų“ ilgesniu laikotarpiu.

„ECB personalo birželio mėnesio prognozės vargu ar leis tikėtis ko nors, kas užkirstų kelią dar vienam aktyvesnių pirkimų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) ketvirčiui. Kovo mėnesį jie numatė, kad bazinė infliacija prognozuojamu laikotarpiu bus daug mažesnė, nei buvo sutarta pasiekti.“ – sako Davidas Powellas ir Maeva Cousin.

Nepaisant neregėto šuolio Lenkijoje, tenykštis centrinis bankas pripažįsta, kad spartus vartotojų kainų augimas yra trumpalaikis. Kol kas jis nusiteikęs nesekti pavyzdžiu savo regioninių kaimynių, tokių kaip Vengrija ir Čekija, perspėjančių apie neišvengiamą palūkanų normų didinimą.

Islandijos centrinis bankas gegužę tapo pirmuoju banku Vakarų Europoje nuo pandemijos pradžios, kuris sugriežtino pinigų politiką, padidindamas palūkanų normas. Norvegijos centrinis bankas taip pat perspėjo apie ketinimus pradėti griežtinti politiką.

ECB, kurio užduotį apsunkina iki šiol didžiausios regiono valiutos zonos valdymas – su skirtingomis augimo perspektyvomis skirtingose narėse, – pareigūnai primygtiniai tvirtina, kad tiekimo trūkumas bus pašalintas, o metiniai kainų pokyčiai neatsispindės nominalioje duomenų statistikoje.

Rinkos dėsniais grindžiamos priemonės rodo, kad kainų augimas euro zonoje artimiausiais metais bus mažesnis nei tikslinis vidurkis.

Tualetinis popierius

Svarbus varomasis veiksnys, palyginti su praėjusiais metais, yra energijos sąnaudos, nes kainos smuko užsivėrus kelionių sektoriui 2020 metais.

Euro zonos bazinės infliacijos rodiklis, išskyrus energijos išteklius, maistą ir tabaką, buvo daug silpnesnis ir siekė 0,9 procento.

„Aš labai labai nustebčiau, jeigu Europoje kainų didėjimas įgautų platų mastą, – sakė Paulas Donovanas, „UBS Global Wealth Management“ vyriausiasis ekonomistas. – Ar centriniai bankai turėtų griežtinti politiką dėl to, kad tualetinio popieriaus kainos staiga pašoko? Ne, žinoma, ne.“

Tačiau nuolatinis centrinių bankininkų rūpestis yra infliacijos lūkesčių „atlaisvinimas“. Tokiu atveju jie būtų priversti svarstyti galimybę griežtinti pinigų politiką – nelengvas sprendimas, kai nedarbas viršija ikipandeminį lygį, o smarkiai įsiskolinusios vyriausybės yra priklausomos nuo žemų skolinimosi kainų.

Alternatyva galėtų būtų tokia: leisti infliacijai kurį laiką įkaisti. Toks žingsnis tikriausiai būtų veiksmingas po daugelio metų pernelyg lėto kainų augimo, tačiau yra rizikų, jog gali pasikartoti 1960 metų strategija, kurios atomazga po dešimtmečio buvo išties liūdna.

„Dabar ne metas nerimauti dėl infliacijos, nors mes niekada neturėtume jos pamiršti“, – „Bloomberg Television“ šią savaitę sakė kadenciją baigiantis EBPO vadovas Angelis Gurria.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/bloomberg/europieciu-laukia-brangesne-vasara-kainoms-isbandant-centriniu-banku-apsisprendima.d?id=87364217

Nuotr.: Europos Centrinis Bankas © Reuters / Scanpix

Rodyti daugiau...