Kaip kreditoriams atgauti patirtą žalą dėl tyčinio bankroto?

Suskleisti...

Kreditoriai turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl skolininko valdymo organų kaltės

Bankrotas ir ypatingai tyčinis bankrotas reiškia nuostolius kreditoriams. Analizuojant nemokumo administratorių veiklos rodiklius galima teigti, jog kreditorinių reikalavimų patenkinimo procentas vidutiniškai svyruoja nuo 0 iki 30 procentų. Tačiau tais atvejais, kai kreditoriai aktyviai atstovauja savo interesus bankroto procese, šis procentas gali būti ženkliai didesnis.

Tyčinių bankrotų oficiali statistika neatspindi realios situacijos

Ne visi bankrotai Lietuvoje ir kitose valstybėse yra verslo nesėkmė. Bankrotas buvo, yra ir bus pelningas verslas nesąžiningiems už valdymą atsakingiems asmenims. Nors 2020 m. tyčinių bankrotų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje jau sudarė 6,4 proc., realus tyčinių bankrotų skaičius Lietuvoje visada buvo ir net dabar yra didesnis, nei skelbia oficiali statistika: tyčinį bankrotą dar reikia įrodyti teisme, o kalti asmenys iš anksto ruošiasi tyčiniam bankrotui ir dažnai išvengia civilinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl įrodymų nepakankamumo. Į tyčinių bankrotų statistiką taip pat nepatenka atvejai kai atsakingi už žalą asmenys ir kreditoriai pasiekia susitarimą. Galiausiai galiojanti užmokesčio už įmonės bankroto administravimą nemokumo administratoriams skyrimo sistema neskatina bankroto administratorius kelti bylas dėl tyčinio bankroto net tais atvejais, kai tam yra visi teisiniai ir ekonominiai pagrindai, kadangi tyčinio bankroto procesas vidutiniškai trunka net 3-5 metus, o finansinės naudos nemokumo administratorius dažnai neturi jokios.

MB „Mokumo valdymo grupė“ nemokumo administratorės Eglės Gabrėnienės nuomone, COVID-19 pandemijos situacija yra dar vienas veiksnys, kuriuo šiuo metu gali pasinaudoti nesąžiningi už valdymą atsakingi asmenys ir paslėpti tikrąsias bankroto priežastis po COVID-19 kepure. Situacija, kai šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas nukentėjusių įmonių vadovams pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nukelia net 3 mėnesiam po karantino ir nustato, kad sandoriai, sudaryti pasinaudojus dėl naujojo koronaviruso nustatytomis valstybės finansinėmis priemonėmis negali būti pripažįstami negaliojančiais (išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule), yra iš tiesų puiki proga nesąžiningiems vadovams nukelti bankroto skelbimą geresniems laikams, tuo pačiu naudojantis finansine parama.

Tyčinių bankrotų rezultatas – Valstybė, būdama viena iš pagrindinių kreditorių daugelio bankroto bylų bei kiti kreditoriai patiria reikšmingus finansinius nuostolius. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos nuomone, tyčiniai bankrotai blogina sąžiningai dirbančių įmonių (kreditorių) padėtį, mažina verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimą, kai kuriais atvejais gali turėti įtakos kitų įmonių (kreditorių) privedimui prie bankroto.

Ginčytini sandoriai

UAB Bankrotų tyrimų centras atliekamų bankroto tyrimų rezultatai rodo, kad net tais atvejais, kai kalba neina apie tyčinį bankrotą, nemokiomis tapusių įmonių akcininkai ir vadovai prieš pat bankrotą palikdami „skęstantį laivą“, įvairiais būdais linkę pasiimti maksimaliai likusio bankrutuojančios įmonės turto, todėl būtina patikrinti sandorius iki bankroto bylos iškėlimo, siekiant išsiaiškinti ar jie nepažeidė kreditorių interesus ir nesumažino jų galimybes gauti nemokios įmonės turto dalį. Dažniausiai pasitaikantys tokių ginčytinų sandorių rūšys bei sandoriai lemiantys tyčinį bankrotą pateikiamos pirmoje lentelėje žemiau:

Dažniausiai įmonių vadovai ir savininkai kaltinami dėl sandorių, kurie buvo sudarinėjami sąmoningai didinant nuostolius ir įsiskolinimus arba iššvaistant įmonės turtą, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su savo kreditoriais.

Kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais

Dėl laiko ir žinių stokos kreditoriai retai aktyviai dalyvauja bankroto procese, tam, kad apginti savo pažeistus finansinius interesus. Netgi VMI ir SODRA, nors ir yra kreditoriai daugelyje bankroto bylų, dažnai yra pasyvūs bankroto eigos stebėtojai; praktika rodo, kad šių institucijų atstovų dalyvavimas bankroto procese apsiriboja nemokumo administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos apkarpymu.

Iš esmės didžiausi kreditoriai valdo bankroto procesą, tačiau remiantis nuo 2020 m. sausio 01 d. įsigaliojusiu LR juridinių asmenų nemokumo įstatymu, kreditoriams siekiantiems atlikti savarankišką bankrutuojančios įmonės dokumentų patikrinimą nebereikia turėti 10 procentų visų kreditorinių reikalavimų, todėl dabar tai gali padaryti bet kuris kreditorius.

Jeigu nemokumo administratorius geranoriškai nesuteikia kreditoriui galimybes susipažinti su įmonės dokumentais, kreditorius turi teisę teikti teismui motyvuotą prašymą, leisti, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą.

Kreditorius turi galimybę pasinaudoti UAB Bankrotų tyrimų centras atliekamo išsamaus bankroto tyrimo paslauga, kuri padeda nemokumo administratoriams ir kreditoriams nustatyti tikslų nemokumo momentą, suprasti bankroto priežastis, nustatyti nuostolingus sandorius, tarp jų sandorius, nulėmusius bankrutavusios įmonės nemokumą, sandorius pažeidžiančius kreditorių interesus, bei nustatyti tyčinio bankroto požymius. Detali bankroto tyrimo ataskaita tuo pačiu padeda ir advokatams argumentuotai parengti ieškinius dėl žalos atlyginimo atsakingiems asmenims.

Nemokumo administratorius Martynas Tilindė pastebi, kad, įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, nuo šiol teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi įvardina asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Taigi bankrotą pripažinus tyčiniu, kiekvienas kreditorius gali atskirai kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu nutartyje dėl tyčinio bankroto nurodytiems asmenims dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo.

Ateityje formuotinos teismų praktikos tendencijos pakankamai aiškios ir sveikintinos – kreditorių teisėtų interesų apsauga turėtų būti plečiama.

Šaltinis: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/06/21/kaip-kreditoriams-atgauti-patirta-zala-del-tycinio-bankroto

Rodyti daugiau...

Trys žingsniai, kad partnerių sunkumai nenutemptų verslo žemyn

Suskleisti...

Tvarus gali būti tik sėkmingai ir stabiliai veikiantis verslas, tačiau kad ir kiek dėtumėte pastangų į savo verslo stabilumą, partnerių problemos gali sumaišyti kortas ir atnešti nelauktų sunkumų. Teisininkai primena, kad partnerių sunkumus galima atpažinti iš tam tikrų ženklų, o vos keli papildomai žingsniai leistų užkirsti kelią galimų skolininkų sukeltoms pasekmėms.

Daugumoje pasaulio šalių pandemija ne padidino, tačiau kaip tik sumažino nemokių verslų skaičių. Tačiau tokia statistika – apgaulinga. Pirmiausia todėl, kad valstybių parama atitolino kai kurių su sunkumais dar iki pandemijos susidūrusių verslų bankrotus. Antra, paramai senkant, kritusių pardavimų ar skolų naštos įtaką atlaikys toli gražu ne visi.

„Mokumas yra labai inertiškas. Prasidėjus krizei niekas iškart ir nebankrutuoja, o ir valstybių pagalba verslui buvo teikiama labai aktyviai. Tačiau pandemijos poveikis kai kuriuose sektoriuose po truputį jau pradeda matytis. Vilniaus apskrityje pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkams jau padidėjo. Daugiausia tai – mažos ir labai mažos įmonės“, – pastebi Vytis Grybauskas, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ vyresnysis teisininkas.

Pastebėti laiku

Pasak V. Grybausko, net jei jūsų verslo veikla stabili ir sėkminga, dabar labai svarbu laiku įvertinti partnerių mokumą, kad jų problemos nenutemtų verslo žemyn. Juo labiau, kad ir viešų įrankių bei galimybių tam yra nemažai.

„Norint patikrinti, ar kreditoriai nesusiduria su mokumo problemomis, pravartu kartą per mėnesį ar ketvirtį patikrinti pagrindinius partnerius. Tai galėtų būti bylų, kuriose dalyvauja skolininkai, peržiūra, turto areštų ir hipotekos registro tikrinimas, nepriemokos biudžetui. Visa ši informacija prieinama ir tikrinant skolininko kreditingumą“, – stebėjimą, kaip pirmą svarbiausią žingsnį, nurodo V. Grybauskas.

Antras žingsnis, kurio pravartu imtis įžvelgus riziką, yra tam tikri apsisaugojimo veiksmai, kurie galėtų padėti išvengti didesnių nuostolių dėl partnerių finansinių bėdų. Pavyzdžiui, jei esate didmenininkas, o jūsų skolininkas yra mažmeninės prekybos atstovas, kuris iš jūsų gautų prekių dar nėra pardavęs ir už jas atsiskaitęs, nemokumo atveju į tokias prekes taikytis negalėsite.

„Tačiau yra galimybė susimažinti skolininko įsipareigojimus, oficialiai pasiimant prekes atgal, bet fiziškai jas paliekant skolininkui prekiauti, pavyzdžiui, komiso pagrindais. Tokiu atveju, skolininkas turės iniciatyvą uždirbti, o jūs būsite apsaugotas nuo skolininko nemokumo“, – pavyzdžiu galimą žingsnį iliustruoja V. Grybauskas.

Naudinga pagalba

Pasak teisininko, sunkumų patiriantis verslas Lietuvoje linkęs pavėluotai priimti skaudžius, bet reikalingus sprendimus. Suskumba restruktūrizuotis tada, kai jau reikia skelbti bankrotą, o bankroto procedūrų imasi tada, kai jau ir tam per vėlu. „Restruktūrizavimo mechanizmu Lietuvoje įmonės naudojasi gerokai per mažai, nors tai yra labai geras įrankis skolų užspaustam verslui. Realiai – šis procesas prilygsta ketveriems metams be palūkanų suteiktai paskolai“, – sako teisininkas.

Įmonės, kurių partneriai patiria sunkumų, neretai vengia restruktūrizuojamų įmonių, nors šiame procese kaip tik gali labai padėti, o ta pagalba gali būti ir labai naudinga. Taigi, trečias svarbus žingsnis – apgalvota pagalba. Pavyzdžiui, jei baldų gamybos įmonė susiduria su sunkumais ir imasi restruktūrizavimo, jų užsakovai prekybininkai gali investuoti į restruktūrizuojamą verslą, t. y. padidini užsakymų kiekį, bet tuo pačiu išsiderėti geresnes sąlygas ir skolos grąžinimą.

„Jei anksčiau už kėdę buvo mokama 100 Eur, galima didinti užsakymus, su sąlyga, kad kėdė kainuos 80 Eur ir pusė tos sumos būtų nurašoma skolai išmokėti, o likusi dalis būtų mokama įprastai, taip padedant sunkumų patiriančiam gamintojui išlaikyti apyvartos srautą“, – sako V. Grybauskas. Pasak jo, toks modelis būtų labai naudingas abiem pusėms, nes ir partneris gautų taip reikalingų užsakymų, ir užsakovui nereikėtų laukti teismais išmokamų skolų, ieškoti kito gamintojo, jis dar ir sutaupytų. Pagelbėti galima ir kitais veiksmais: nuo terminų atidėjimo iki palūkanų delspinigių nurašymo.

„Pagalbos suteikimas gali lemti, kad Jūs ir kiti suteikę pagalbą kreditoriai spręs dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Tai – planas, pagal kurį ateinančius kelerius metus gyvens skolininkas. Todėl pagalbą suteikti tikrai pravartu“, – sako V. Grybauskas ir primena, kad nuo 2020 metų, pasikeitus nemokumo reguliavimui, verslo tarpusavio susitarimai įgavę labai didelę svarbą ir prioritetą, todėl bendradarbiavimas yra labai naudingas.

Arešto įrankis

Pasak teisininko, jei partneriams gresia nemokumas, ne visais atvejais verta skubėti į teismą ar naudoti turto arešto įrankį. Tai – dažniausiais pirmas veiksmas, kurio imasi su skolininkais susidūręs verslas. Tačiau jei skolininkas restruktūrizuojasi ar žada restruktūrizuotis, vos pradėjus restruktūrizavimo procesą teismas patvirtina visus kreditorinius reikalavimus. Taigi ir tos papildomos pastangos, kurios kartais atsieina ir tam tikras sąnaudas advokatams ar teismui, nebetenka prasmės.  

„Dažnai bandoma imtis ir laikinų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, areštuoti turto dalį. Restruktūrizuojamai įmonei apribojimai dažniausiai panaikinami“, – sako V. Grybauskas.

Kita vertus, jei verslas nusprendžia padėti sunkumų patiriančiam partneriui ir leidžia jam atidirbti tam tikras skolas, tačiau susitarimo kita šalis nesilaiko, areštuoti dalį tokio partnerio turto galimybė yra ir ja verslas tikrai gali pasinaudoti.

Šaltinis: https://www.vz.lt/tvarus-verslas/2021/06/15/trys-zingsniai-kad-partneriu-sunkumai-nenutemptu-verslo-zemyn

Rodyti daugiau...

Lietuvos banko prognozė: šalies BVP augs net 5,1 proc., atlyginimai taip pat kils

Suskleisti...

Lietuvos ekonomikoje vyrauja optimistinės nuotaikos, daugelis rodiklių šiais metais sparčiai augs, prognozuoja Lietuvos bankas. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad atsižvelgiant į aplinkybes, 2021 m. realusis BVP turėtų didėti 5,1 proc., kitais metais – dar 4,1 proc. Atlyginimai taip pat turėtų didėti, tačiau mažiau nei pernai.

Darbo užmokestis šiais metais turėtų augti 7 proc., kitais – dar 5,9 proc.

Prognozuojama, kad gerės ir šalies eksporto rodikliai. Eksporto augimas šiais metais turėtų siekti 8,2 proc., o kitais metais – dar 5,9 proc.

„Pandemijos raida ir valdymas pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse leidžia tikėtis mažesnio suvaržymo eksporto srityje, o tai taip pat turės įtakos Lietuvos eksporto raidai“, – sakė G.Šimkus.

Palyginti su 2008–2009 m. krize, COVID-19 pandemijos šoko poveikis buvo ir trumpesnis, ir mažesnis. „Kaip numato EBPO ekspertai, kai kurios šalys po pandemijos augs sparčiau nei iki jos. Tai numatoma ir Lietuvos atveju“, – sakė G.Šimkus.

Optimistinis paveikslas turi rizikos dėmių

Nepaisant prognozuojamo spartaus ekonomikos atsigavimo, Lietuvos bankas pabrėžia, kad šalia egzistuoja ir rizikų.

Nerimą gali kelti pablogėjusi įmonių finansinė būklė ir jos padariniai šalies ekonomikai. Ateityje galimas išaugęs įmonių bankroto lygis bei didėsiantis nedarbas. Didžiausią riziką, Lietuvos banko prognozėmis, galėtų patirti su paslaugų sektoriumi susijusios įmonės. Dėl valstybės pagalbos ir palankių įstatymų, 2020 m. bankrotų skaičius buvo dvigubai mažesnis nei 2019 m., šiais metais ši tendencija tęsiasi. Valstybės pagalba pasinaudojo 60 tūkst. įmonių, kai kurios ja vis dar naudojasi. Balandžio mėnesio duomenimis, tuo metu bent 5 tūkst. šalies įmonių naudojosi subsidijomis dėl prastovų.

Kita rizika – galimas gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriaus perkaitimas.

2021 pirmąjį ketvirtį parduota 10 proc. daugiau būstų nei prieš metus, bet 11 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį. Balandžio ir gegužės mėnesiais nupirktų būstų skaičius ir toliau augo.

Būsto pardavimo kainos pirmąjį šių metų ketvirtį šoktelėjo iki 12 proc., nuomos kainos kilo 10 proc. Auga ir investicinių būstų dalis – penktadalis būstų yra perkami kaip investicija.

„Per metus matome rinkos aktyvumo ir lūkesčių padidėjimą, kurie didina save išpildančių rizikų materializacijos grėsmes dėl galimo rinkos perkaitimo. Riziką vertiname kaip vidutinio lygio“, – sakė G.Šimkus.

„Kainų augimo tempą ir būstų pardavimo aktyvumą atidžiai stebime. Suprantame, kad jeigu šios tendencijos tęstųsi, tai gali kelti rizikas. Todėl labai svarbu stebėti rizikų balansą ir siekiant užtikrinti tvarią rinkos raidą, esame pasirengę naudoti mūsų turimas makroprudencines priemones“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Viena tokių priemonių – preliminarių sutarčių, sudaromų pirminėje NT rinkoje, registravimas. Centrinis bankas jau yra pateikęs Teisingumo ministerijai siūlymą dėl Civilinio kodekso papildymo, nustatant prievolę registruoti tokias sutartis. Naujo būsto pardavimai sudaro apie 40 proc. atvejų Vilniuje, tačiau rinkos vertinimui trukdo tai, kad duomenys apie pardavimus gaunami ne realiu laiku. Tikimasi, kad ši priemonė padėtų tai išspręsti.

Kita Lietuvos banko siūloma priemonė – NT mokesčio sąrangos peržiūra, kuri galėtų padėti mažinti spekuliacinį kainų kilimą.

Žemu rizikos lygiu vertinamas galimas komercinio NT vertės sumažėjimas, taip pat galimos Šiaurės šalių disbalanso korecijos. Šis aspektas mūsų šalį gali paveikti per užsienio kapitalo bankus.

Grįžome į priešpandeminį lygį

Lietuvos centrinis bankas pastebi, kad šalies ekonomika jau grįžo į priešpandeminį lygį. G.Šimkaus teigimu, tai išskirtintis atvejis visoje ES, kadangi eurozonos lygis buvo 5 proc. mažesnis nei prieš pandemiją.

„Labiausiai prie vidaus rinkos šių metų pirmą ketvirtį prisidėjo stiprios investicijos ir vidaus vartojimo augimas, o vertinant pagal sektorius, stipriausiai pasirodė pramonė“, – sakė G.Šimkus.

Tiesa, vertinant dabartinę ekonomikos būklę, daugelio akys krypsta į infliaciją. Lietuvos bankas prognozuoja, kad metinė infliacija galiausiai stabilizuosis ties 2,2 proc. riba, tačiau kol kas šis rodiklis numatytą ribą gerokai viršija. Jos padidėjimą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje lėmė keletas veiksnių.

„Atsigaunant tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai, infliacija nuo šių metų pradžios yra kiek padidėjusi. Ji – kaip ir ekonomika, grįžo į priešpandeminį lygį. Gegužės mėnesį infliacija siekė 3,5 proc. ir jos padidėjimui įtakos turėjo tiek bazės efektas, tiek laikini veiksniai, kaip pasaulyje susiformavę tiekimo trikdžiai, žaliavų kainų spartus didėjimas. Didžiausią įtaką tam turi degalų kainos“, – teigė G.Šimkus.

Jis taip pat sakė, kad jei metinė infliacija gerokai viršytų prognozes, pirminės priemonės, siekiant ją suvaldyti, galėtų būti kiekybinio skatinimo programų atsisakymas, pandeminio turto pirkimo programų atsisakymas, reinvestuojamų sumų atsisakymas.

„Jeigu tai užtruktų ir vidutinis kainų augimas viršytų du procentus, galima priemonė būtų palūkanų normų didinimas, kurį mes jau netgi pamiršę, nes labai retai taikome“, – sakė G.Šimkus.

Gegužės mėnesį degalų kainos buvo maždaug ketvirtadaliu didesnės negu prieš metus.

„Nors toks augimas gali atrodyti spartus ar grėsmingas, pastebėtina, kad gegužės mėnesį degalai kainavo panašiai kaip 2019 m.“, – pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pramonės prekės dėl globalių tiekimo trikdžių gegužės mėnesį kilo daugiau nei 2 proc. metiniu tempu.

Verslas šią krizę išgyveno geriau nei praeitą

Remiantis statistikos departamento atliekamomis apklausomis, su finansiniais sunkumais pandemijos metu susidūrė kas penkta šalies įmonė. Lyginant su 2008–2009 m., tokių sunkumų patyrė beveik pusė įmonių.

„Tai sąlygojo keletas dalykų. Greičiausiai Lietuvos verslas buvo sukaupęs tam tikrą rezervą. 2018–2019 m. grįždavo kalbos apie artėjančią krizę ir tokios kalbos vertė verslą jai ruoštis. Buvo išmoktos pamokos ir iš 2008–2009 m. krizės. Valstybės teikta pagalba irgi prie to prisidėjo ir padėjo palaikyti verslą iki naujo starto“, – sakė G.Šimkus.

Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad pandemija yra nesibaigusi, todėl ateityje galimas įmonių bankrotų skaičiaus padidėjimas.

Lietuvos bankų sektorius pandemijos metu demonstravo atsparumą. Bankų sektoriaus likvidumas išaugo, o padengimas likvidžiuoju turtu pasiekė 743 proc. ir tapo didžiausiu ES. Prasidėjus pandemijai, bankai nemokėjo dividendų, todėl padidėjo ir bankų kapitalizacija – šis rodiklis pasiekė 21,8 proc. ir reikšmingai viršijo reikalavimus.

Bankai naujai įgytas lėšas deponavo centriniame banke ir metų pabaigoje čia buvo laikoma apie trečdalis viso banko turto. Bankai už centriniame banke laikomas lėšas moka neigiamas palūkanas ir išlaidos už jas pernai paaugo 65 proc. iki 42,6 mln. eurų.

Tiesa, šio sektoriaus žaidėjų dydžio klausimas per pandemiją niekur nedingo. Lietuvos bankų rinka išlieka viena iš koncentruočiausių ES, nusileidžianti tik Estijai, Suomijai ir Graikijai.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/lietuvos-banko-prognoze-salies-bvp-augs-net-5-1-proc-atlyginimai-taip-pat-kils-662-1519880

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bankomatai

Rodyti daugiau...