VMI išsiuntė laiškus apie 2 tūkst. įmonių: gali tekti grąžinti gautas subsidijas

Suskleisti...

2 tūkst. – tiek įmonių sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) laiškų su prašymu persižiūrėti pateiktus PVM deklaracijų duomenis, kuriais remiantis įmonėms buvo dalijamos subsidijos. Teigiama, kad VMI tikrinimo metu nustatyta, jog dalis įmonių galimai nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo. Tokiu atveju, subsidijas joms teks grąžinti.

„Delfi“ sulaukė ne vienos įmonės laiško, kurių atstovai pasakojo gavę pranešimus iš VMI. Laiškuose, kaip aiškino, buvo teigiama, kad įmonės privalo grąžinti subsidijas nukentėjusiam verslui, nes jų apyvarta nesumažėjo pakankamai, t.y. 30 proc. nustatytam laikotarpiui.

Subsidijas gavo, o apyvarta galimai nekrito

VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresn. patarėja Rūta Giedrienė teigė, kad VMI atliko įmonių gavusių subsidiją, paraiškoje pateiktų duomenų korektiškumo vertinimą.

Kaip ji teigė, remiantis pareiškėjų, gavusių subsidiją pateiktų PVM deklaracijų duomenimis, paaiškėjo, jog, dalis įmonių (2 tūkst., joms išmokėtos subsidijos – 3,7 mln. Eur) vertinamuoju laikotarpiu nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo.

„VMI tokioms įmonėms išsiuntė laiškus su prašymu peržiūrėti pateiktus PVM deklaracijų duomenis ir, jei būtų nustatyta, kad PVM deklaracijose buvo klaidų, jas ištaisyti, bei patikslinus pateikti įprastine tvarka. Tam įmonėms yra skirta 10 darbo dienų“, – teigė R. Grigienė ir sakė, kad praėjus nurodytam terminui mokesčių administratorius įmonės duomenis įvertins pakartotinai.

Anot jos, jei ir tuomet vertinamuoju laikotarpiu įmonei nebus nustatytas privalomas, ne mažesnis kaip 30 proc. vidutinis mėnesinis apyvartos kritimas, VMI apie įmonės neatitikimą Aprašo kriterijams informuos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, o įmonė subsidiją turės grąžinti.

Ji „Delfi“ tikino, kad situacija, kuomet įmonių duomenų neatitikimas nustatomas jau po subsidijos išmokėjimo daugeliu atvejų susiklostė dėl to, kai įmonės, teikdamos paraišką subsidijai gauti neteisingai prognozavo apyvartos kritimą.

„Tai reiškia, jog teikdamos paraišką, jos prognozavo didesnį kaip 30 proc. savo apyvartos kritimą, o kaip vėliau parodė jų pateiktos deklaracijos, faktiškai jis buvo arba mažesnis, arba jų apyvarta augo, o ne krito.

VMI pasitikėjo įmonių paraiškoje teikiama informacija apie prognozuojamą apyvartos kritimą, o faktinius duomenis įvertino jau remiantis įmonių pateiktais deklaracijų duomenimis. Nenustačius apyvartos kirtimo apie tai įmones informavo laiškais.

Yra keletas įmonių, kurios neatitiko ne apyvartos kritimo, bet kitų Aprašo reikalavimų, todėl taip pat turės subsidiją grąžinti“, – sakė ji.

Pagal priemonę „Nuo Covid -19 nukentėjusių įmonių subsidijos“ subsidijos skirtos jau 16 tūkst. pareiškėjams 74,6 mln. eurų sumai, iš jų 9 tūkst. pareiškėjams skirtos papildomas (sudvigubintos) subsidijos, kurių suma 27,8 mln. eurų.

Pagal nuo balandžio 21 d. startavusią priemonę „Nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijos“ jau 1,5 tūkst. įmonių bendrai 23,2 mln. eurų sumai jau įvertintos ir perduotos EIM išmokoms atlikti.

Čibirienė: taip ir turėjo būti

Lietuvos Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė teigė taip pat girdėjusi apie VMI įmonėms siunčiamus laiškus.

„Tai – normalus dalykas, taip ir turėjo būti, nes subsidijas VMI dalijo beveik visiems, kas paprašė arba neturėdama išsamių duomenų, paleisdama mechanizmą: „aš tikiu jumis, kad jūs nukentėjote“.

Ir kai ji dabar duomenis analizuoja, juos pasitikslino, paaiškėjo, kad kai kurie asmenys, kurie gavo subsidijas, neatitiko reikalavimų ir jie ją turi grąžinti. Viskas normalu, taip ir turėjo būti“, – sakė ji.

Pasak jos, galima mėtyti akmenis į VMI, tačiau ji dirbo subsidijas dalindama kuo greičiau.

Apyvarta turėjo sumažėti bent 30 proc.

VMI duomenimis, subsidija galėjo būti skirta įmonei jei ji atitiko vieną iš sąlygų.

Kaip teigiama, įmonės vidutinė mėnesio apyvarta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m. turėjo būti sumažėjusi ne mažiau kaip 30 proc. Tiesa, jei įmonės pagrindinė veikla buvo apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., tai vidutinė mėnesio apyvarta lyginama nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m.

Taip pat jei įmonė įsteigta nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. negavo pajamų, o jos pagrindinė ūkinė veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą bei jei įmonė įsteigta iki 2019 m. spalio 31 d. į, tačiau Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu pajamų negavo, o jos pagrindinė ūkinė veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.

Taip pat, norėdama gauti subsidiją įmonė turėjo atitikti visus apraše išdėstytus kriterijus, juos galima pasitikrinti čia.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/vmi-issiunte-laiskus-apie-2-tukst-imoniu-gali-tekti-grazinti-gautas-subsidijas.d?id=87294429

© DELFI / Josvydas Elinskas

Rodyti daugiau...

Įmonės hipoteka – tik skambus pavadinimas ar reali pridėtinė vertė kreditoriams?

Suskleisti...

Įmonės hipoteka – tai įmonės kaip turtinio vieneto įkeitimas, apimantis ne tik įmonei priklausančio nekilnojamojo turto ar įrangos, tačiau ir intelektinės nuosavybės įkeitimą. Praktikoje tenka pastebėti atvejų, jog kreditoriai, siekdami užtikrinti skolininko prievolių įvykdymą, nenoriai pasitiki įmonės hipoteka ir naudoja šį prievolių užtikrinimo būdą tik kaip papildomą priemonę, leidžiančią skolininkui gauti norimo dydžio finansavimą.

Įmonės hipotekos privalumai

Kreditorius gali realizuoti skolininkui priklausančią įrangą bei patalpas kartu, tokiu būdu nesumažindamas įkeisto turto vertės. Praktikoje tenka susidurti su situacijomis, kuomet kreditoriui yra įkeista įranga, esanti skolininkui priklausančiose patalpose, o kreditorius, norėdamas realizuoti įrangą, negali jos išmontuoti nepažeidžiant statinio konstrukcijų ir / arba įrangos būklės, atitinkamai nesumažindamas įkeisto turto vertės arba nepatirdamas papildomų įrangos išmontavimo kaštų.

Skolininko, kurio prievolių įvykdymas užtikrintas įmonės hipoteka, kreditoriui, įstatymas numato galimybę, išieškant iš įkeisto turto, ne tik realizuoti įmonės skolininkės turtą, tačiau ir paskirti skolininko turto administratorių. Turto administratorius neperima įmonės valdymo organo funkcijų, tačiau administratoriaus nurodymai dėl įmonės turto, kuris yra įmonės hipotekos objektas, yra privalomi. Paskyrus administratorių, kreditoriaus reikalavimai gali būti tenkinami ne tik realizuojant įmonės turtą, tačiau ir iš administruojamo turto gaunamų pajamų, tokiu būdu kreditoriui gaunant maksimalią naudą.

Įmonės hipotekos trūkumai

Įmonės hipoteka nedraudžia skolininkui disponuoti turtu jį perleidžiant tretiesiems asmenims. Iš esmės vienintelis skolininko įsipareigojimas yra užtikrinti, kad įmonės vertė netaps mažesnė už hipotekos sandoryje numatytą hipotekos objekto vertę. Kreditoriui būtina itin atidžiai stebėti skolininko vykdomą veiklą bei sudaromus turto perleidimo sandorius.

Įmonės hipotekos atveju tretiesiems asmenims siekiant patikrinti asmens įkeistą turtą, informacija apie sudarytą įmonės hipotekos sandorį būtų matoma tik Hipotekos registre. Tretiesiems asmenims nebūtų žinoma koks konkrečiai įmonės turtas yra įkeistas, kadangi įmonės turto inventorizavimo aktas nėra viešai pateikiamas. Tuo tarpu, skolininkui įkeitus nekilnojamąjį turtą atskirais hipotekos sandoriais kreditoriui šis faktas būtų išviešintas Nekilnojamojo turto registre bei tokiu būdu būtų matomas tretiesiems asmenims, peržiūrint kiekvieno įkeisto nekilnojamojo daikto informaciją.

Veiksmai, kurių kreditorius turi imtis siekdamas efektyvaus prievolių užtikrinimo:

Atsižvelgiant į skolininko galimybes disponuoti turtu, rekomenduojame kreditoriui stebėti įmonės skolininkės finansinę situaciją, paskolos sutartyje įtvirtinti teisines priemones, leidžiančias kreditoriui reguliariai gauti informaciją iš skolininko apie pastarojo finansinę būklę.

Privalomas įmonės hipotekos sandorio priedas yra įmonės turto inventorizavimo aktas. Kreditoriui siekiant maksimalaus savo interesų užtikrinimo, patartina įpareigoti skolininką reguliariai atnaujinti šį įmonės turto inventorizavimo aktą.

Kreditoriui, kuris suteikia reikšmingą finansavimą įmonės skolininkės veiklai ir / arba plėtrai, derėtų įsivertinti galimybes sudaryti ne tik bendrą įmonės hipotekos sandorį, tačiau ir atskirus įkeitimo / hipotekos lakštus įkeičiant įmonės skolininkės turtą. Šis veiksmas leistų kontroliuoti skolininko sudaromus sandorius su trečiaisiais asmenimis, kadangi skolininkas, prieš perleisdamas įkeistą turtą, privalėtų gauti kreditoriaus sutikimą šio turto pardavimui, tokiu būdu būtų išvengiama įmonės skolininkės disponavimo turtu laisvės. Taip pat, atskirų įmonės turto objektų įkeitimo lakštų įregistravimas hipotekos registre leis išvengti potencialių ginčų su kitais skolininko kreditoriais vykdant išieškojimą iš skolininko turto dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo bei apimties. Šioje vietoje būtina pabrėžti, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, jog jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarka. Kreditoriui, net ir turinčiam atskiro įmonės turto įkeitimą, antstolis turėtų nustatyti, kuris įkeitimas / hipoteka sudaryta pirmiau. Antstoliui nustačius, jog pirmiausia buvo sudaryta įmonės hipoteka, o vėliau kitam kreditoriui įkeistas konkretus skolininko turtas, pirmiausia būtų tenkinamas įmonės hipotekos kreditoriaus reikalavimas, jeigu hipotekos sandoriuose nenustatyta kitaip.

Įmonės pardavimas skolininko nemokumo atveju

Įstatymas nustato, jog paaiškėjus, kad iš administruojamo įkeisto įmonės turto gaunamų pajamų negalima patenkinti hipoteka užtikrinto reikalavimo, kreditorius gali kreiptis į antstolį dėl visos įmonės pardavimo. Tačiau praktikoje įmonės, kaip turtinio vieneto pardavimas, siekiant padengti įmonės hipotekos kreditoriaus reikalavimus, nėra naudojamas, o kreditoriai verčiau renkasi įmonės turto pardavimą dalimis. Įmonės hipotekos nepopuliarumą neabejotinai lemia tai, kad šiuo klausimu nėra susiformavusios teismų praktikos, todėl didelė dalis kreditorių nesiryžta bandyti išminti naujų takų, rizikuodami skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimu.

Dėl šių priežasčių kur kas populiaresnis kreditorių teisių užtikrinimo būdas yra įprastas skolininko turto įkeitimas arba hipoteka, tačiau įmonės hipotekos populiarumą gali padidinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (JANĮ) suteikiama galimybė parduoti visą juridinį asmenį, siekiant didesnio kreditorių teisių užtikrinimo. JANĮ nustato, jog sprendimą dėl nemokaus juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas, o jeigu į juridinio asmens turto sąrašą yra įtraukiamas įkeistas turtas, tuomet privaloma gauti ir įkaito turėtojo sutikimą. Įdomu, kaip praktikoje bus sprendžiama situacija dėl nemokaus juridinio asmens pardavimo, kuomet juridinis asmuo yra įkeistas įmonės hipoteka. Kyla klausimas, ar reikės gauti visų skolininko kreditorių daugumos sutikimą parduoti nemoku juridinį asmenį kaip vienetą, ar pakaks įmonės hipotekos kreditoriaus sutikimo.

Apibendrinant, kreditoriai neturėtų nuvertinti įmonės hipotekos kaip skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, tačiau veiksmingam kreditorių interesų užtikrinimui būtina stebėti įmonės skolininkės veiklą bei finansinius rodiklius, o esant galimybei, rekomenduotina įregistruoti atskirus turto įkeitimo lakštus. Tokia skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimo visuma leis kreditoriui jaustis kur kas tvirčiau bei suteiks plačią dispoziciją, pasirenkant naudingiausią reikalavimo tenkinimo būdą realizuojant skolininko turtą, jį administruojant arba parduodant įmonę kaip kompleksą.

Šaltinis: https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2021/05/25/imones-hipoteka--tik-skambus-pavadinimas-ar-reali-pridetine-verte-kreditoriams

Rodyti daugiau...

Infliacijos kreivės žaliavų rinkoje riečiasi į viršų: perspėja, kad tai netrukus paveiks vartojamų produktų kainas

Suskleisti...

Rekordiškai aukšta valstybės skola ir naujas biudžeto tikslinimas kelia nesutarimų Seime. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavę parlamentarai ir ekonomistai perspėja, kad net Mastrichto kriterijaus nesiekianti skola šaliai yra pavojinga, nes išlaidas didins neišspręstos socialinės problemos. Ekonomistų teigimu, Vyriausybės suteikta parama nebuvo efektyvi, o pasirinkus kitą taktiką didelės valstybės skolos buvo galima išvengti.

Nors Seime pristačius biudžeto pataisas pasigirdo kalbų apie praskolintą Lietuvą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aiškino, kad skolos augimas didžiąja dalimi yra nulemtas pandemijos – pastangų išlaikyti darbo vietas ir sveikatos sektoriaus finansavimo.

Biudžeto tikslinime yra du dideli paketai. Vienas skirtas sveikatos apsaugai – apie 250 mln. testams, reagentams, laboratorijoms ir vakcinoms ir dar 250 mln. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamoms išlaidoms: prastovoms, nedarbo išmokoms. „Viskas, kas yra šiame biudžete, susiję su pandemijos išlaidomis. Todėl tikiuosi opozicijos pritarimo, nes tai yra ne politikos, o bendro sutarimo klausimas“, – tikino M.Majaskas.

Praeitų metų fiskalinis deficitas siekė -7,4 proc. nuo BVP, šiais metais planuojamas -8,4 nuo BVP. „Tai yra pakankamai didelis fiskalinis deficitas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M.Majauskas.

Tačiau komiteto pirmininką labiau neramina ne deficito dydis, o tai, kad tokį turime ekonomikos augimo laikotarpiu. „Įprastai tokį deficitą stebime, kai krinta ekonomika. Šiuo atveju mes turime augančias pajamas. Valstybės ekonominė padėtis yra ganėtinai nebloga, pajamos surenkamos pakankamai efektyviai, tačiau tuo pat metu mes skatiname ekonomiką vienu didžiausių per visą istoriją fiskaliniu deficitu“.

Tai, M.Majausko teigimu, gali atsiliepti Lietuvos ekonomikos perkaitimui, pavyzdžiui, kainų kilimui. „Kol kas infliacijos prognozės yra ganėtinai nuosaikios, bet ateityje tai gali būti labai rimta problema“, – sakė jis.

Pasirinkta abejotina taktika

Europos Sąjungos (ES) institucijos pažymi, kad Lietuva, skirtingai nei daugelis kitų ES šalių, rinkosi remti verslą grynais pinigais – juos dovanoti. Tuo metu kitos šalys rinkosi mažiau fiskaliniu požiūriu skausmingą būdą – garantuoti bankams paskolas.

Lietuvoje susitraukė bankų paskolų portfelis, žmonėms nebereikėjo skolintis iš bankų, nes jie per įvairias paskatas pinigus gaudavo dovanai iš Vyriausybės. „Lietuva, galbūt dėl rinkiminių metų, nusprendė daryti dideles išlaidas ir dovanas verslui ir tokiu būdu skatinti ekonomiką, tuo pačiu didinant valstybės skolą“, – svarstė M.Majauskas.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius pažėrė kritikos Vyriausybės kovos su pandemijos pasekmėmis strategijai.

„Jeigu būtų vertinamos ekonominės veiklos sritys – viešbučiai, apgyvendinimas, turizmas, maitinimas, – ir šios sritys paskelbtos prioritetinėmis, būtų atsiradęs supratimas, kad turime labiausiai padėti šioms veikloms, tada ir skolinimosi apimtys būtų mažesnės“, – aiškino A.Butkevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad per „Invegą“ suteiktos 80 proc. garantijos turėjo siekti 100 proc. „Tokiu atveju, komerciniai bankai būtų labiau skolinę įmonėms su šimtaprocentine garantija ir valstybei būtų reikėję mažiau prisitraukti iš išorės skolintų išteklių“, – teigė Seimo narys.

Buvęs premjeras taip pat kritikavo poprastovines išmokas. „Palyginimui pateiksiu du skaičius – prastovoms praeitais metais buvo išmokėta maždaug 130 mln. eurų, poprastovinės subsidijos sudarė 630 mln. eurų. Manau, kad tai kelia labai daug klausimų. Pirmiausia reikia remti darbo jėgą, kuri kuria naujas darbo vietas“.

Iš klaidų nebuvo pasimokyta

„INVL Asset Managment“ vyriausioji ekonomistė Indė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje atkreipė dėmesį, kad pernykščiai Vyriausybės sprendimai neturėjo ypatingo ekonominio poveikio.

„Klausant apie didelę valstybės paramą verslui, tai rezonuoja su tuo, ką galima išgirsti verslo bendruomenėje. Efektyviomis priemonėmis laikomas mokesčių atidėjimas ir subsidijos už prastovas. Kitos likvidumo priemonės nėra tokios, kurias verslas godžiai imtų ir naudotų“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, iš pirmo karantino klaidų nebuvo pasimokyta. Pernai didelė dalis paramos lėšų nuėjo vienkartinėms „vartojimo bomboms“, kurios ekonomikoje sukūrė trumpalaikį efektą. Tačiau tokiomis aplinkybėmis reikia, kad valdžios skiriami pinigai nukeliautų kuo ilgesnį kelią ekonomikoje, skatintų verslus dirbti ir įdarbinti žmones.

„Norisi atkreipti dėmesį, kad mūsų šalis per daug įsijautė į gaivinimą ir skatinimą, nes, nepaisant ilgo ir sudėtingo karantino, Lietuvos ekonomika sugebėjo ne tik kristi, bet ir paaugti. Kai ekonomika sugeba išsilaikyti atspariai ir augti, didžiulis fiskalinis skatinimas yra nereikalingas“, – pabrėžė ekonomistė.

Skolos mažėjimas planuojamas 2023 metais

Kitais metais, pasak SEB ekonomisto Tado Povilausko, dar turėsime augančią skolą. „Šiais metais skola sieks 52 proc., kitais – 55 proc., 2023 m. – 58 proc., o po to turės stabilizuotis“, – skaičiavo ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad net 60 proc. Mastrichto kriterijaus nesiekianti skola šaliai yra pavojinga, nes ją didins neišspręstos problemos. „Kalbu apie pensininkus, kurie sunkiai visą gyvenimą dirbę negali turėti orios senatvės. Mano supratimu, neverta gyventi su maža skola, kai dalis Lietuvos gyvena skurdo rizikoje“.

Tačiau A.Butkevičius teigimu, augant pajamoms, didėja ir įplaukos į „Sodros“ biudžetą, todėl artimiausiu metu pensijas ir socialines išmokas reikia didinti iš vidinių resursų.

Susirūpinimą kelia ir auganti infliacija. „Matome, kad infliacijos kreivės žaliavų rinkoje riečiasi į viršų ir netrukus paveiks vartojamų produktų kainas. Ši pandemija keičia tiekimo grandinių konjunktūrą pasaulyje – jos trumpėja, o tai gali paspartinti infliacijos augimą išsivysčiusiuose regionuose.

Ilgainiui, panašu, teks atsisveikinti su neigiamų palūkanų normų aplinka, o tai gali sugrąžinti ir finansų rinkų dėmesį netvariai fiskalinę politiką prižiūrinčioms valstybėms, todėl tokią riziką reikia įvertinti“, – perspėjo I.Genytė-Pikčienė.

T.Povilauskas pabrėžia, kad infliacija bus didesnė, nei prognozavo finansų ministrė Gintarė Skaistė, tačiau šis rodiklis palankus tuo, kad mažina skolos dydį. „Kuo infliacija didesnė, tuo skolos vertė mažesnė. Valstybės biudžetui didesnė infliacija irgi yra palanki, nes didėja PVM“, – aiškino jis.

Europos Komisija jau ateinančiais metais grįš prie Stabilumo ir augimo pakto bei pradės analizuoti, kaip Europos šalys ruošiasi sumažinti fiskalinį deficitą.

A.Butkevičiaus manymu, Lietuvai dabar svarbiausi keletas veiksnių: mokesčių peržiūra, kuri, parlamentaro teigimu vyksta per lėtai, valdymo išlaidų sumažinimas, struktūrinė reforma bei ekonomikos skatinimas.

„Kaip buvęs premjeras, puikiai žinau, kad tai padaryti nėra taip lengva“, – nuogąstavo A.Butkeičius, pabrėždamas, jog šalies laukia dideli iššūkiai.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/05/24/news/infliacijos-kreives-zaliavu-rinkoje-rieciasi-i-virsu-perspeja-kad-tai-netrukus-paveiks-vartojamu-produktu-kainas-19437476/

G.Bitvinsko nuotr.

Rodyti daugiau...