Kai pigūs pinigai tampa ne tokie jau pigūs
2021-08-16
Pastaruoju metu daug statoma už tai, kad infliacijos kilstelėjimas atsivėrus ekonomikoms yra laikinas ir kad žemų palūkanų vakarėlis toliau tęsis.
Tačiau „vanagai“, griežtos pinigų politikos šalininkai, atvirai skelbia, kad žemų palūkanų politika toli gražu nėra iškalta akmenyje.
Štai Jensas Weidmannas, Vokietijos centrinio banko vadovas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, perspėjo, kad ECB negalės apsaugoti euro zonos vyriausybių nuo padidėjusių skolos padengimo kaštų, jeigu infliacija kils į viršų ilguoju laikotarpiu.
Tokiu atveju ECB teks griežtinti pinigų politiką.
Eurostatas skelbia, kad metinė infliacija euro zonoje, preliminariais duomenimis, liepą pakilo iki 2,2% nuo 1,9% birželį. Palyginti dar pernai fiksuota 0,3% metinė infliacija. Didžiausioje euro zonos valstybėje – Vokietijoje – vartotojų kainos, preliminariais vertinimais, liepą pakilo iki 3,8% nuo 2,3% birželį.
Taigi, baiminamasi, kad auganti infliacija gali inspiruoti naują skolų krizę euro zonoje, kai išaugus palūkanų normoms iš valstybių biudžetų būtų pareikalauta papildomų milijardų eurų skolai padengti.
Kainos Lietuvoje liepą taip pat kilo iki 4,7% nuo 3,5% birželį, o mūsų ekonomistai prakalbo apie ekonomikos perkaitimo riziką.
Išties susimastyti yra apie ką.
Lietuva ir kitos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės 2020 m. bendrai pasiskolino beveik du kartus daugiau nei per 2008 m. krizę. Pernai pasiskolinti rekordiniai 18 trln. USD sudarė 29% EBPO valstybių narių BVP.
2021 m., palyginti su 2019 m., turtingųjų klubo valstybių centrinės valdžios skola vidutiniškai išaugs 20 proc. punktų, iki 90% BVP.
Lietuvoje padėtis ne tokia dramatiška: per pandemiją Lietuvos skolos lygis išaugo daugiau nei 11 proc. punktų, iki 47,3% 2020 m. pabaigoje, o šiemet jau gali perkopti 50% BVP.
Tačiau jeigu masinės pagalbos priemonės šiemet bus toliau tęsiamos ir pareikalaus papildomų išteklių, tuomet skolos lygis gali išaugti dar labiau.
Sparčiai plintanti koronaviruso delta atmaina ir vis dar per menkas paskiepytųjų skaičius, tikėtina, atitolins krizės pabaigą, su kuria siejamas valstybės pagalbos stabdymas.
O tik pasibaigus valstybės pagalbai, realiai pasimatys, kurios įmonės (kaip ir valstybės) yra finansiškai sveikos, o kurios jau tapo „zombiais“, nepajėgiais funkcionuoti be išorinės pagalbos ir pigių kreditinių išteklių.
Bankai Lietuvoje vėl nesibodi skolinti, o ir kai kurios įmonės tai daro tikėdamosi, kad dėl infliacijos teks ilgainiui sumokėti mažiau, nes už šiandien pasiskolintą milijoną eurų kreditoriui grąžinti po penkerių metų jau reikės santykinai mažiau.
Tokia muzika groja tol, kol auga ekonomika, įmonės uždirba pelno ir turi iš ko susimokėti palūkanas.
Tačiau įsivaizduokime kitą scenarijų: pasaulis papuola į stagfliacijos spąstus (kai ekonominis augimas išsikvepia, o kainos toliau auga). Tuomet auga kaštai, pelno nelieka, o skolų kupra, įsipareigojimai kreditoriams lieka.
EBPO paskelbė, kad daugelyje išsivysčiusių šalių ekonominis augimas ėmė lėtėti, taigi, jokių garantijų, kad puota tęsis. Beje, kai kuriuos ekonomistus nuvylė ir šių metų antrojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo tempas (0,4%, lyginant su I ketv., ir 8,6%, lyginant su 2020 m. II ketv.).
ECB liepą sutarė kilstelėti infliacijos tikslą iki 2% vidutiniu laikotarpiu ir leisti rodikliui pakilti aukščiau šio tikslo, kai to reikia. Taip euro zonos centrinis bankas pasiliko sau daugiau erdvės per pandemiją nuo didesnių palūkanų apsaugoti labiausiai nukentėjusias Pietų Europos valstybes – Italiją, Ispaniją, Prancūziją.
ECB ekonomistai kol kas neprognozuoja, kad infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu perkoptų 2% kartelę, tačiau, kaip perspėjo J. Weidmannas, jeigu infliacija pastebimai išaugs, tokiu atveju ECB negalės atsižvelgti į valstybių finansavimosi kaštus, juo labiau į privataus verslo skolas.
Valstybės skolos suvaldymo strategai Finansų ministerijoje akcentuoja, kad pagrindinis siekis yra grįžti prie tokio skolos lygio, kuris normalizavusis palūkanų normoms nesukeltų sniego gniūžtės efekto ir nesugriautų šalies ekonomikos.
VŽ nuomone, verslui vertėtų įsiklausyti į šias pastabas ir dar šiandien įsivertinti išaugusių skolų rizikas. Negyventi vien žemų palūkanų lūkesčiais, o turėti planą, kaip išgyventi menko augimo ir aukštos infliacijos sąlygomis, jei tokios susiklostytų.
Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/08/11/kai-pigus-pinigai-tampa-ne-tokie-jau-pigus
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rodyti daugiau...