Kai pigūs pinigai tampa ne tokie jau pigūs

Suskleisti...

Pastaruoju metu daug statoma už tai, kad infliacijos kilstelėjimas atsivėrus ekonomikoms yra laikinas ir kad žemų palūkanų vakarėlis toliau tęsis.

Tačiau „vanagai“, griežtos pinigų politikos šalininkai, atvirai skelbia, kad žemų palūkanų politika toli gražu nėra iškalta akmenyje.

Štai Jensas Weidmannas, Vokietijos centrinio banko vadovas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, perspėjo, kad ECB negalės apsaugoti euro zonos vyriausybių nuo padidėjusių skolos padengimo kaštų, jeigu infliacija kils į viršų ilguoju laikotarpiu.

Tokiu atveju ECB teks griežtinti pinigų politiką.

Eurostatas skelbia, kad metinė infliacija euro zonoje, preliminariais duomenimis, liepą pakilo iki 2,2% nuo 1,9% birželį. Palyginti dar pernai fiksuota 0,3% metinė infliacija. Didžiausioje euro zonos valstybėje – Vokietijoje – vartotojų kainos, preliminariais vertinimais, liepą pakilo iki 3,8% nuo 2,3% birželį.

Taigi, baiminamasi, kad auganti infliacija gali inspiruoti naują skolų krizę euro zonoje, kai išaugus palūkanų normoms iš valstybių biudžetų būtų pareikalauta papildomų milijardų eurų skolai padengti.

Kainos Lietuvoje liepą taip pat kilo iki 4,7% nuo 3,5% birželį, o mūsų ekonomistai prakalbo apie ekonomikos perkaitimo riziką.

Išties susimastyti yra apie ką.

Lietuva ir kitos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės 2020 m. bendrai pasiskolino beveik du kartus daugiau nei per 2008 m. krizę. Pernai pasiskolinti rekordiniai 18 trln. USD sudarė 29% EBPO valstybių narių BVP.

2021 m., palyginti su 2019 m., turtingųjų klubo valstybių centrinės valdžios skola vidutiniškai išaugs 20 proc. punktų, iki 90% BVP.

Lietuvoje padėtis ne tokia dramatiška: per pandemiją Lietuvos skolos lygis išaugo daugiau nei 11 proc. punktų, iki 47,3% 2020 m. pabaigoje, o šiemet jau gali perkopti 50% BVP.

Tačiau jeigu masinės pagalbos priemonės šiemet bus toliau tęsiamos ir pareikalaus papildomų išteklių, tuomet skolos lygis gali išaugti dar labiau.

Sparčiai plintanti koronaviruso delta atmaina ir vis dar per menkas paskiepytųjų skaičius, tikėtina, atitolins krizės pabaigą, su kuria siejamas valstybės pagalbos stabdymas.

O tik pasibaigus valstybės pagalbai, realiai pasimatys, kurios įmonės (kaip ir valstybės) yra finansiškai sveikos, o kurios jau tapo „zombiais“, nepajėgiais funkcionuoti be išorinės pagalbos ir pigių kreditinių išteklių.

Bankai Lietuvoje vėl nesibodi skolinti, o ir kai kurios įmonės tai daro tikėdamosi, kad dėl infliacijos teks ilgainiui sumokėti mažiau, nes už šiandien pasiskolintą milijoną eurų kreditoriui grąžinti po penkerių metų jau reikės santykinai mažiau.

Tokia muzika groja tol, kol auga ekonomika, įmonės uždirba pelno ir turi iš ko susimokėti palūkanas.

Tačiau įsivaizduokime kitą scenarijų: pasaulis papuola į stagfliacijos spąstus (kai ekonominis augimas išsikvepia, o kainos toliau auga). Tuomet auga kaštai, pelno nelieka, o skolų kupra, įsipareigojimai kreditoriams lieka.

EBPO paskelbė, kad daugelyje išsivysčiusių šalių ekonominis augimas ėmė lėtėti, taigi, jokių garantijų, kad puota tęsis. Beje, kai kuriuos ekonomistus nuvylė ir šių metų antrojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo tempas (0,4%, lyginant su I ketv., ir 8,6%, lyginant su 2020 m. II ketv.).

ECB liepą sutarė kilstelėti infliacijos tikslą iki 2% vidutiniu laikotarpiu ir leisti rodikliui pakilti aukščiau šio tikslo, kai to reikia. Taip euro zonos centrinis bankas pasiliko sau daugiau erdvės per pandemiją nuo didesnių palūkanų apsaugoti labiausiai nukentėjusias Pietų Europos valstybes – Italiją, Ispaniją, Prancūziją.

ECB ekonomistai kol kas neprognozuoja, kad infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu perkoptų 2% kartelę, tačiau, kaip perspėjo J. Weidmannas, jeigu infliacija pastebimai išaugs, tokiu atveju ECB negalės atsižvelgti į valstybių finansavimosi kaštus, juo labiau į privataus verslo skolas.

Valstybės skolos suvaldymo strategai Finansų ministerijoje akcentuoja, kad pagrindinis siekis yra grįžti prie tokio skolos lygio, kuris normalizavusis palūkanų normoms nesukeltų sniego gniūžtės efekto ir nesugriautų šalies ekonomikos.

VŽ nuomone, verslui vertėtų įsiklausyti į šias pastabas ir dar šiandien įsivertinti išaugusių skolų rizikas. Negyventi vien žemų palūkanų lūkesčiais, o turėti planą, kaip išgyventi menko augimo ir aukštos infliacijos sąlygomis, jei tokios susiklostytų.

Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/08/11/kai-pigus-pinigai-tampa-ne-tokie-jau-pigus

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rodyti daugiau...

Vieni sporto klubai bankrutuoja, kiti atsidaro

Suskleisti...

Vienas labiausiai nuo pademijos ribojimų nukentėjusių verslų - sporto klubai. Kol vieni jų sako vos suduriantys galą su galu ir net bankrutuojantys, atsidaro nauji ir į verslo perspektyvas žiūri labai optimistiškai.

Sporto klubų verslo senbuviai kaip susitarę vienu balsu kalba, kad dėl pandemijos ribojimų dirba nuostolingai ir net yra ant bankroto slenksčio. Tačiau Klaipėdoje šią vasarą atsidarė du nauji sporto klubai. Jų atstovai tikina, kad nei karantinas, nei sportų klubams nepalankus vasaros sezonas jų nebaugina, ir net turi naujų planų ateičiai.

Planuoja plėtrą

Vingio prekybos pasaže šį mėnesį duris atvėrė naujas sporto klubas „Benefit“. Jis įsikūrė patalpose, kur anksčiau veikė sporto klubas „Apelsinas“.

„Apelsino“ sporto klubo vadovas Tomas Kesminas džiaugiasi, kad jau per pandemiją, nors ir nelabai pelningai, tačiau jam pavyko parduoti vieną iš trijų turėtų sporto klubų. Kaip ir anksčiau, „Apelsino“ sporto klubai veikia „Grandus“ ir „Studlendo“ prekybos centruose.

T. Kesminas mano, kad šiuo metu pradėti sporto klubo veiklą yra labai sudėtinga, ir stebisi tais, kurie tam pasiryžta.

Tačiau Vokietijoje gyvenantis Eduardas Bružis jau antrą savaitę klientus kviečia į naujai atidarytą sporto klubą „Benefit“.

„Sunku daryti apibendrinimus, verslas naujas, tačiau jau pirmą savaitę žmonės ateina į klubą, labai nori sportuoti, nes per pandemiją užsisėdėjo namuose, priaugo svorio“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Bružis. Jis verslo pradžią vertina labai palankiai ir net svarsto apie planus plėstis ir atidaryti dar vieną sporto klubą Klaipėdoje.

„Pasiūlėme aiškią kainų sistemą, mėnesiui abonementas sporto klube kainuoja apie 20-25 eurus, galima naudotis pirtimi, vyksta grupinės treniruotės“, - sako E. Bružis. Anot jo, įranga sporto klubui atvežta iš Vokietijos.

„Manau, kad mūsų požiūris į sporto klubo įrengimą šiek tiek kitoks nei vietinių sporto klubų, turime ir įrengimų, kokių kituose Klaipėdos klubuose nėra“, - mano, kad ras savo vietą uostamiestyje „Benefit“ sporto klubo įkūrėjas.

E. Bružis sako, kad sporto klubą kūrė kaip verslą ir visiškai negalvojo apie pandemiją ir kompensacijas, kurias Vyriausybė moka nukentėjusiems nuo ribojimų per karantiną verslams. „Visiškai nesidomėjau kompensacijų reikalais“, - sako E. Bružis, kuris dar porą savaičių vietoje planuoja kontroliuoti naujo verslo pirmuosius žingsnius, o vėliau išvyks į Vokietiją. Anot jo, nebuvo problemos ieškant ir personalo, ir trenerių. „Šiuo metu dirba trys treneriai, bet jei bus poreikis, ateityje, kai daugės klientų, samdysime jų daugiau“, - sako E. Bružis.

Kiti bankrutuoja

Kol vieni atidaro naujus sporto klubus, kiti nutraukia veiklą. „Vakarų ekspresą“ pasiekė žinia, kad „Vyturio“ prekybos centre ilgus metus veikęs sporto klubas „Alex gym“ praėjusį mėnesį nutraukė savo veiklą. Tai patvirtino ir „Vyturio“ prekybos centro administratoriai, tačiau, jų teigimu, patalpas iš karto perėmė kiti nuomininkai ir toliau tęsia sporto klubo veiklą.

Šią vasarą į Klaipėdos rinką įžengė ir „Gym+“ sporto klubų tinklas, šiuo metu turintis 12 sporto klubų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Pietinėje miesto dalyje „Gym+“ atidarė visą parą veikiantį sporto klubą, kuris užima 1 500 kvadratinių metrų plotą. Klubas tapo vienu didžiausių sporto klubų Klaipėdoje. Ateidamas į rinką „Gym+“ siūlė ypač patrauklias abonementų kainas. Mėnesinis abonementas, kuris standartiškai kainuoja apie 29 eurus, buvo parduodamas už 10 eurų. Šiuo metu tokios akcijos jau netaikomos.

„Vakarų ekspresui“ nepavyko susisiekti su „Gym+“ atstovais, tačiau „Apelsino“ vadovas T. Kesminas apie „Gym+“ atėjimą į Klaipėdą ir jų verslo strategiją turi savo nuomonę. Jis mano, kad „Gym+“ neatitinka ekonominio modelio. Tokio sporto klubo atidarymas verslo prasme yra pagrįstas tik tuo atveju, jei siekiama sukurti sporto klubų tinklą, atsiriekti rinkos dalį ir vėliau verslą parduoti investuotojams.

„Tai yra verslo strategijos, žaidimo dalis“, - mano T. Kesminas, kuris sako, kad „Gym+“ atėjimas „Apelsino“ veiklai įtakos nepadarė.

Sportuoja namuose

Pats T. Kesminas rudens laukia su nerimu ir mano, kad situacija bus sudėtinga.

„Pandeminiai cirkai tęsiasi. Matome, kad žmonės skiepytis nenori, jei į sporto klubus įleis tik su galimybių pasais, tai bus šakės“, - mano T. Kesminas. Anot jo, akivaizdu, kad sporto klubų verslas patirs nuostolių, kaip tai atsitiko per pirmąsias dvi pandemijos bangas, lėmusias karantiną. Tuomet valstybė kompensavo apie 70 procentų nuostolių.

„Viskas priklausys nuo Vyriausybės žingsnių, nuo subsidijų, nuostolių kompensavimo tvarkos“, - į rudenį žvelgdamas sako T. Kesminas, kuris ateičiai didelio optimizmo neturi, nes yra susikaupusių skolų, klubas dirba nuostolingai. Sporto klubams leido dirbti vasarą, bet sporto klubams vasara yra ne sezono metas, natūralus klientų skaičiaus kritimas yra 30-40 procentų.

„Ypač sumažėjo grupinių treniruočių klienčių skaičius, jos tradiciškai būdavo labai lojalios“, - sako T. Kesminas. Anot jo, čia suveikė ne vien karšta vasara, karantino ribojimai dėl atstumų laikymosi, baimė užsikrėsti, bet ir tai, kad per karantiną žmonės išmoko sportuoti namuose.

Prisipirko treniruoklių, programų, įgavo patirties sportuoti nuotoliniu būdu ir į sporto klubus negrįžta.

„Į minusą dirbam, kiek gali protingas verslininkas taip dirbti“, - retoriškai klausia T. Kesminas. Jis sako, kad dabartinės Vyriausybės darbas nuvylė ir lygindamas dabartinės valdžios darbus su buvusios mano, „kad valstiečiai nebuvo jau tokie blogi“.

Išgyvenimo strategija

„Turime ilgametes tradicijas, esame tinklinis klubas, ne vienas savininkas“, - dalykus, kurie padeda išgyventi sunkų verslo laikotarpį, vardina T. Kesminas. Anot jo, jau kelerius metus „Apelsinas“ parduoda ir atostogų abonementą. Atvykstantieji ilsėtis į pajūrį ar tie, kurie dirba užsienyje ir grįžta čia atostogauti, gali sportuoti „Apelsine“ porą savaičių už 15 eurų. Ši strategija klubui pasiteisina. Šią vasarą treniruoklių, su kuriais sportuojama salėje, „Apelsine“ yra net daugiau nei pernai.

„Pagrindinis dėmesys yra personalui, jis yra mums pirmoje vietoje, o po to - klientai“, - verslo pradžiamokslį aukštyn kojom apverčia T. Kesminas. Jis mano, kad stabilius klientų srautus sporto klubams garantuoja būtent treneriai, kurie tiesiogiai dirba su klientais.

Šaltinis: https://ve.lt/sportas/vieni-sporto-klubai-bankrutuoja-kiti-atsidaro

Rodyti daugiau...

Bus sprendžiama dėl antrinės „Enerstenos“ įmonės bankroto

Suskleisti...

Teismas rugsėjį spręs dėl Kauno biokuro katilinių gamintojos „Enerstenos grupės“, pernai gavusios 7 mln. eurų paskolą iš valstybės Pagalbos verslui fondo, antrinės įmonės bankroto.

Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė BNS pranešė, kad dėl įmonės „Enerstena VS“ bankroto bus sprendžiama rugsėjo 6 dieną.

Gavęs įmonės darbuotojo pareiškimą, teismas posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrė liepos 22 dienos nutartimi. M. Bučnytė BNS teigė, kad šiam darbuotojui įmonė skolinga daugiau nei 2,2 tūkst. eurų, iš kurių apie 1,8 tūkst. eurų – darbo užmokestis ir dienpinigiai.

Pati „Enerstena VS“ teismo prašė panaikinti jai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei leisti atsiskaitymus su Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“, darbuotojais, tačiau tokį prašymą Kauno apygardos teismas šią savaitę atmetė, įvertinęs, kad tokiu būdu būtų pažeisti kreditorių interesai.

Sunkumų dėl pandemijos patiria visa „Enerstenos grupė“. Bendrovė „Enerstena“ pernai tapo pirmąja šalies įmone, sulaukusia investicijos iš 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondo – jai paskolinta 7 mln. eurų.

„Enerstenos“ vadovas Vytautas Ramanauskas tuomet teigė, kad parengtas ilgalaikis atsiskaitymo su tiekėjais grafikas, sustiprinta įmonės valdyba, parengta ilgalaikė strategija ir detalus ketverių metų veiklos planas.

Fondą valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) vadovas Dainius Vilčinskas sakė, kad paskola padės išsaugoti perspektyvią įmonę bei išlaikyti daugiau kaip 200 žmonių darbo vietas.

Iš „Enerstenos grupės“125,4 tūkst. eurų skolą bei 6 proc. palūkanas siekia prisiteisti „Swedbank“. Banko reikalavimo užtikrinimui teismas birželį areštavo dalį grupės turto.

„Enerstena VS“ užsiima gamybos ir technologinių procesų automatizavimu. Praėjusiais metais ji gavo 3,569 mln. eurų pajamų ir uždirbo 430 tūkst. eurų grynojo pelno.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/bus-sprendziama-del-antrines-enerstenos-imones-bankroto.d?id=87893961

Rodyti daugiau...