nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Pradedu verslą. O jei nepasiseks? Verslo pabaigos scenarijai

2021-08-19

VĮ “Registrų centras” duomenimis per pastaruosius metus įregistruota rekordiškai daug – beveik 15 tūkst. naujų įmonių. Troškimas verslauti ir dabartinės galimybės įsteigti juridinį asmenį be didesnio finansinio kapitalo masina išbandyti jėgas versle, tačiau ne visiems pavyksta išlaikyti įmonės gyvybingumą – būseną, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

Nors naujų įmonių skaičius nuolat auga, verslo stabilumas nėra toks džiuginantis. Pasak Registrų centro, trumpiausiai gyvavęs juridinis asmuo registre išbuvo vos 17 dienų. O štai Statistikos departamentas suskaičiavo, kad nepertraukiamai veikė tik viena iš dešimties įmonių, įsteigtų prieš dešimtmetį. Vien per pastaruosius metus Juridinių asmenų registras išregistravo 4 598 įmones.

Matant tokią veiklos tęstinumo statistiką, būsimiems steigėjams dar prieš imantis veiklos praverstų paanalizuoti išėjimo iš verslo būdus. Tai leistų pasiruošti bet kuriam verslo pabaigos scenarijui, jei veikla vis tik nesirutuliotų taip, kaip tikėtasi.

Būdai nutraukti veiklą

Visiems žinomas ir labai baisus žodis “bankrotas” tėra vienas iš įmonės pabaigos scenarijų, tiesa, nemaloniausių ir taikytinas tik tais atvejais, kai įmonė yra nemoki. Tokias įmones šiandien ekonomistai pravardžiuoja “verslo zombiais”, – nusistekenusiais subjektais, mintančiais valstybės parama ir kreditorių sąskaita.

Laiku apsisprendę, kad atėjo metas trauktis, įmonių savininkai gali pasirinkti ir kitus įmonės veiklos pabaigos būdus, kaip įmonės likvidavimą be bankroto ar įmonės veiklos sustabdymą su galimybe pratęsti veiklą geresniais laikais.

Vienintelė sąlyga – neturėti pradelstų įsipareigojimų ir būti pajėgiam atsiskaityti su kreditoriais ir valstybės biudžetu. Šiai sąlygai išpildyti, reikėtų itin atidžiai sekti įmonės finansinius duomenis, besikaupiančias mokėtinas sumas ir laiku įvertinti veiklos perspektyvas. 

Įmonės veiklos sustabdymas

Įmonės veiklos sustabdymas nors ir nėra įmonės pabaiga, bet įmonė oficialiai tampa tam tikrą laikotarpį veiklos nevykdančiu asmeniu. Atleidžiami darbuotojai, vadovas, išsiregistruojama iš PVM registro, bet pats juridinis asmuo neišnyksta. Įmonė gali būti pripažįstama nevykdančia veiklos, jeigu nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais, nebegauna pajamų.

Todėl, jeigu juridinis asmuo nevykdo veiklos ir neturi pradelstų įsipareigojimų, jis gali veiklą sustabdyti pateikiant VMI prašymą dėl atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimo.

Jeigu įmonė veiklą atnaujina anksčiau nei nurodyta VMI sprendime ji per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti VMI ir mokesčių įstatymų nustatytais terminais pradėti teikti deklaracijas ar kitus dokumentus.

Įmonės likvidavimas

Kokiu pagrindu galima likviduoti įmonę nurodo Civilinis kodeksas. Pavyzdžiui, juridinis asmuo gali pats nuspręsti nutraukti veiklą. Tačiau jei įmonė skolinga valstybės biudžetui, kreditoriams, šio kelio taip pat nepavyks pasirinkti. Prieš priimant sprendimą likviduoti įmonę turėtų būti sumokėti pradelsti mokesčiai ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, atsiskaityta su įmonės kreditoriais.

Apie priimtą sprendimą likviduoti paskelbiama viešai, informuojami įmonės kreditoriai, taip pat pranešama Juridinių asmenų registrui. Likviduojamas juridinis asmuo privalo atlikti veiksmus, reikalingus tinkamai užbaigti veiklos procesus, pavyzdžiui, išsiregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro, išregistruoti įregistruotą VMI kasos aparatą, išregistruoti likviduojamo asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, ir atlikti kitus su asmens likvidavimu susijusius veiksmus.

Įmonės bankrotas

Įmonei tapus nemokia, jos vadovas turi pareigą inicijuoti bankroto procesą. Tačiau per karantiną įsigalioję teisės aktų pakeitimai leido to nedaryti karantino metu ir 3 mėnesius po jo, o valstybinės institucijoms suteikė galimybę nesumokėtus mokesčius ne išieškoti, o atidėti.

VMI ir SODRA buvo vienos aktyviausių bankroto procesų iniciatorių, apvalančių rinką nuo nebegyvybingų verslų. Bet dėl galimybės nesumokėtus mokesčius atidėti sumažėjo ir bankrotų inicijavimas. 2020 metų pabaigoje turėjome net 51,8 proc. mažiau pradėtų bankrotų, nei tuo pačiu metu prieš metus, o per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pradėta 47,5 proc. mažiau bankroto procesų nei pernai tuo pačiu metu. Šiais metais dažniausiai bankroto procesai buvo inicijuojami uždarosioms akcinėms bendrovėms (86,6 proc.) ir mažosioms bendrijoms (10,2 proc.).

Taigi, kas tas nemokumas? LR Įmonių nemokumo įstatymas apibrėžia tai kaip būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Įdomu tai, kad nepasinaudojus proga sustabdyti įmonės veiklą, kol įsipareigojimai nėra išaugę, atsiranda minėta pareiga priimti sprendimą inicijuoti įmonės bankroto procesą.

Kitu gi atveju juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, jei jis įstatyme numatytų pareigų neįvykdė ar jas įvykdė netinkamai. O kur dar grasinimas, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti vadovo pareigas.

Akivaizdu, kad itin svarbu stebėti savo verslo finansinę situaciją ir kaip bebūtų nemalonu imtis veiksmų dėl bankroto proceso inicijavimo, o geriausiai – laiku pasinaudoti aukščiau minėtais mažiau skausmingais išėjimo iš verslo scenarijais kaip veiklos sustabdymas ar įmonės likvidavimas be bankroto. Juk visada galima pradėti iš naujo.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/darbas/patarimai/pradedu-versla-o-jei-nepasiseks-verslo-pabaigos-scenarijai.d?id=87875815

Rodyti daugiau...

Gyventojai kuria naujus verslus: ar tam dabar tinkamas metas?

2021-08-18

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos vietą konkurentams ar naujiems verslams. Ekonomikos teorijų kūrėjai tokį rinkos jėgų veikimą vadina kūrybine destrukcija. Tiesa, šį kartą naujų įmonių steigimo bumas prasidėjo be pastebimos bankrotų bangos.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje įregistruota daugiau kaip 4 tūkst. naujų įmonių arba 34 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Dažniausiai pasirenkama steigiamų įmonių teisinė forma – mažoji bendrija. Tuo metu bankrotų skaičius išlieka stabilus. Kaip tai galima paaiškinti?

Išgyventi leido valstybės pagalba

Kaip parodė šių metų pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta smulkaus verslo apklausa, pandemija praėjusiais metais neigiamai paveikė bent 2 iš 3 įmonių. Tuo metu savo veiklos rezultatus sugebėjo pagerinti tik maždaug kas dešimta įmonė.

Nepaisant to, „Creditreform Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje bankrutavo apie du kartus mažiau įmonių nei 2019 m. Tai rodo, kad valstybės ir finansinių institucijų pagalba šalies įmonėms buvo veiksminga ir leido paprasčiau pergyventi neramius laikus.

Aišku, tam tikrai daliai įmonių ši pagalba leido išsilaikyti iki šiol, bet nustojus taikyti paramos priemones, bankrutuojančių įmonių gali padaugėti. Tačiau tai nebus masinis reiškinys, o jų vietą, tikėtina, greitai užims kiti rinkos žaidėjai.

Verslas pasirengęs investuoti

Nemaža dalis įmonių per praėjusius metus sugebėjo sukaupti papildomų finansinių resursų. „Swedbank“ duomenimis, įmonių sąskaitose laikomų lėšų dalis šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo net 42 proc. didesnė negu prieš metus.

Tiesa, dalį šių lėšų įmonės sukaupė atidėtų mokesčių forma, tad jas reikės grąžinti. Bet kitą dalį jos galės panaudoti naujoms investicijoms ir plėtrai. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje ar profesionalių paslaugų sektoriuje jau stebime išaugusį įmonių aktyvumą skolinantis naujoms investicijoms.

Didesnio investicijų suaktyvėjimo laukiama antroje šių metų pusėje, kai turėtų būti galutinai panaikinti karantino suvaržymai. Kaip parodė „Swedbank“ įmonių apklausa, panaikinus karantino suvaržymus, 39 proc. įmonių prie įprastos veiklos ritmo planuotų grįžti per 3 mėn., 17 proc. įmonių – per 4-6 mėn. laikotarpį. Tuo metu 32 proc. įmonių grįžti į įprastą ritmą užtruktų ilgiau negu 6 mėn. po karantino apribojimų.

Verslų atsigavimo nuotaikas atliepia ir „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas verslo pasitikėjimo rodiklis, kuris jau yra sugrįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį, o pozityvios nuotaikos stebimos visuose verslo sektoriuose.

Geresni laikai jau čia

Daugelis dalykų per praėjusius metus klostėsi ne pagal scenarijų, įskaitant ir ekonominį ciklą. Nors sukrėtimą pajuto ir verslas, ir vartotojai, daugeliui jis buvo kur kas švelnesnis negu per 2008 m. finansų krizę. Be to, šį kartą situacija į įprastas vėžes grįžo kur kas greičiau.

Tuo metu šalies gyventojai sukaupė rekordines santaupas, jie pasitiki savo finansine padėtimi ir yra nusiteikę didinti savo išlaidas prekėms ir paslaugoms. Matome, kad gyventojų išlaidos auga nuo šių metų pradžios, o vasarą šis augimas dar paspartės toliau laisvėjant apribojimams ir prasidėjus atostogų sezonui.

Tai prisideda prie palankios aplinkos esamo verslo plėtrai ar naujo steigimui. Tiesa, greitesnės verslo sėkmės gali tikėtis tie, kurie prieš pradėdami verslą įvertins galimybes bei rizikas, reikalingus finansinius išteklius ir jų šaltinius, išsigrynins savo verslo modelį ir apgalvotai žengs pirmuosius verslo žingsnius.

Dažnai teigiama, kad 80 proc. naujų verslų būna nesėkmingi ir nutraukia savo veiklą per pirmus penkerius gyvavimo metus. Norėdamas patikrinti šio teiginio tikrumą, „Swedbank“ atliko vidinę duomenų analizę ir nustatė, kad šiandien mokėjimus vykdo net 5 iš 10 įmonių, įregistruotų 2015 m. Tai rodo, kad sprendimas steigti verslą pasiteisina kur kas dažniau nei sako paplitę įsitikinimai.

Apibendrinant, sparčiai gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje, gera gyventojų finansinė padėtis ir didėjančios jų išlaidos bei naujos galimybės popandeminėje rinkoje, pavyzdžiui, išaugęs e. prekybos populiarumas, sudaro palankias sąlygas imtis verslo idėjos neatidėliojant jos „geresniems laikams“.

Šaltinis: https://blog.swedbank.lt/pranesimai-spaudai-verslas/gyventojai-kuria-naujus-verslus-ar-tam-dabar-tinkamas-metas

Rodyti daugiau...

Kai pigūs pinigai tampa ne tokie jau pigūs

2021-08-16

Pastaruoju metu daug statoma už tai, kad infliacijos kilstelėjimas atsivėrus ekonomikoms yra laikinas ir kad žemų palūkanų vakarėlis toliau tęsis.

Tačiau „vanagai“, griežtos pinigų politikos šalininkai, atvirai skelbia, kad žemų palūkanų politika toli gražu nėra iškalta akmenyje.

Štai Jensas Weidmannas, Vokietijos centrinio banko vadovas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, perspėjo, kad ECB negalės apsaugoti euro zonos vyriausybių nuo padidėjusių skolos padengimo kaštų, jeigu infliacija kils į viršų ilguoju laikotarpiu.

Tokiu atveju ECB teks griežtinti pinigų politiką.

Eurostatas skelbia, kad metinė infliacija euro zonoje, preliminariais duomenimis, liepą pakilo iki 2,2% nuo 1,9% birželį. Palyginti dar pernai fiksuota 0,3% metinė infliacija. Didžiausioje euro zonos valstybėje – Vokietijoje – vartotojų kainos, preliminariais vertinimais, liepą pakilo iki 3,8% nuo 2,3% birželį.

Taigi, baiminamasi, kad auganti infliacija gali inspiruoti naują skolų krizę euro zonoje, kai išaugus palūkanų normoms iš valstybių biudžetų būtų pareikalauta papildomų milijardų eurų skolai padengti.

Kainos Lietuvoje liepą taip pat kilo iki 4,7% nuo 3,5% birželį, o mūsų ekonomistai prakalbo apie ekonomikos perkaitimo riziką.

Išties susimastyti yra apie ką.

Lietuva ir kitos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės 2020 m. bendrai pasiskolino beveik du kartus daugiau nei per 2008 m. krizę. Pernai pasiskolinti rekordiniai 18 trln. USD sudarė 29% EBPO valstybių narių BVP.

2021 m., palyginti su 2019 m., turtingųjų klubo valstybių centrinės valdžios skola vidutiniškai išaugs 20 proc. punktų, iki 90% BVP.

Lietuvoje padėtis ne tokia dramatiška: per pandemiją Lietuvos skolos lygis išaugo daugiau nei 11 proc. punktų, iki 47,3% 2020 m. pabaigoje, o šiemet jau gali perkopti 50% BVP.

Tačiau jeigu masinės pagalbos priemonės šiemet bus toliau tęsiamos ir pareikalaus papildomų išteklių, tuomet skolos lygis gali išaugti dar labiau.

Sparčiai plintanti koronaviruso delta atmaina ir vis dar per menkas paskiepytųjų skaičius, tikėtina, atitolins krizės pabaigą, su kuria siejamas valstybės pagalbos stabdymas.

O tik pasibaigus valstybės pagalbai, realiai pasimatys, kurios įmonės (kaip ir valstybės) yra finansiškai sveikos, o kurios jau tapo „zombiais“, nepajėgiais funkcionuoti be išorinės pagalbos ir pigių kreditinių išteklių.

Bankai Lietuvoje vėl nesibodi skolinti, o ir kai kurios įmonės tai daro tikėdamosi, kad dėl infliacijos teks ilgainiui sumokėti mažiau, nes už šiandien pasiskolintą milijoną eurų kreditoriui grąžinti po penkerių metų jau reikės santykinai mažiau.

Tokia muzika groja tol, kol auga ekonomika, įmonės uždirba pelno ir turi iš ko susimokėti palūkanas.

Tačiau įsivaizduokime kitą scenarijų: pasaulis papuola į stagfliacijos spąstus (kai ekonominis augimas išsikvepia, o kainos toliau auga). Tuomet auga kaštai, pelno nelieka, o skolų kupra, įsipareigojimai kreditoriams lieka.

EBPO paskelbė, kad daugelyje išsivysčiusių šalių ekonominis augimas ėmė lėtėti, taigi, jokių garantijų, kad puota tęsis. Beje, kai kuriuos ekonomistus nuvylė ir šių metų antrojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo tempas (0,4%, lyginant su I ketv., ir 8,6%, lyginant su 2020 m. II ketv.).

ECB liepą sutarė kilstelėti infliacijos tikslą iki 2% vidutiniu laikotarpiu ir leisti rodikliui pakilti aukščiau šio tikslo, kai to reikia. Taip euro zonos centrinis bankas pasiliko sau daugiau erdvės per pandemiją nuo didesnių palūkanų apsaugoti labiausiai nukentėjusias Pietų Europos valstybes – Italiją, Ispaniją, Prancūziją.

ECB ekonomistai kol kas neprognozuoja, kad infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu perkoptų 2% kartelę, tačiau, kaip perspėjo J. Weidmannas, jeigu infliacija pastebimai išaugs, tokiu atveju ECB negalės atsižvelgti į valstybių finansavimosi kaštus, juo labiau į privataus verslo skolas.

Valstybės skolos suvaldymo strategai Finansų ministerijoje akcentuoja, kad pagrindinis siekis yra grįžti prie tokio skolos lygio, kuris normalizavusis palūkanų normoms nesukeltų sniego gniūžtės efekto ir nesugriautų šalies ekonomikos.

VŽ nuomone, verslui vertėtų įsiklausyti į šias pastabas ir dar šiandien įsivertinti išaugusių skolų rizikas. Negyventi vien žemų palūkanų lūkesčiais, o turėti planą, kaip išgyventi menko augimo ir aukštos infliacijos sąlygomis, jei tokios susiklostytų.

Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/08/11/kai-pigus-pinigai-tampa-ne-tokie-jau-pigus

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema