Gavau pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu – kas gali grėsti ir kaip galite apsisaugoti?

Suskleisti...

Gana dažnai įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, vadovas bei akcininkai galvoja, kad bankroto administratoriui atlikus visus formalumus įmonė paprasčiausiai bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ir tik nedaugelis žino, kad bankroto bylos iškėlimas ne visuomet reiškia pabaigą. Kartais tai reiškia pradžią ilgų bylinėjimosi metų.

Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesus Lietuvoje reglamentuojantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nemokumo administratoriui suteikia gana plačias teises siekiant apsaugoti kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės teises bei teisėtus interesus. Nemokumo administratorius, gindamas visų kreditorių, o taip pat ir įmonės teises ir teisėtus interesus, turi teisę ir netgi pareigą kreiptis į teismą:

1) su ieškiniu dėl įmonės sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jos veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad ji negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais;

2) su ieškiniu dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių ji sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o įmonė apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais;

3) su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įstatymas numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo: (1) dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu); ir (ar) (2) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Siekiant palengvinti tyčinio bankroto įrodinėjimą, įstatyme taip pat yra įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, kuriuos teismas vertina kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu.

Kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat gali ir įmonės kreditoriai, kuriems Juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato kur kas paprastesnius reikalavimus siekiant pasinaudoti teise atlikti įmonės dokumentų patikrinimą prieš pateikiant teismui pareiškimą. Įmonės bankrotas tyčiniu taip pat gali būti pripažintas ir teismo iniciatyva, tačiau tokios iniciatyvos įgyvendinimas praktikoje sunkiai įsivaizduojamas, kadangi teismas, įgyvendindamas tokią iniciatyvą faktiškai turėtų atlikti nemokumo administratoriaus pareigas.

Nors tyčinio bankroto institutas reikalauja daug laiko ir pastangų (tyčinio bankroto buvimą reikia įrodyti), o patenkinus pareiškimą jokia žala iš įmonės vadovo ir/ar akcininko nepriteisiama, bankroto pripažinimas tyčiniu atveria galimybes teikti ieškinius ir reikalauti atlyginti žalą iš asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą. Toks ieškinys gali būti pateiktas teismui per 3 metus nuo momento, kai tapo žinoma, jog įmonės bankroto proceso metu konkretaus dydžio skola nebus grąžinta. Žala šiuo atveju yra bankroto proceso metu likęs nepatenkintas kreditoriaus reikalavimas. Tokiose bylose laikoma, kad vadovo (ar kitų už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų, kurie yra nustatomi ta pačia nutartimi, kuria bankrotas pripažįstamas tyčiniu) neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti, o žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos.

Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat turi šias pasekmes:

1) bankroto administratoriui suteikiamas papildomas 6 mėn. terminas ginčyti sandorius, kurie nulėmė įmonės bankrotą (laikoma, kad senaties terminai kreiptis į teismą yra nepraleisti);

2) nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikiama prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tai reiškia, kad už įmonės tyčinį bankrotą atsakingi asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

3) teismui pripažinus bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustatomi ir nurodomi asmenys, kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Tokia naujojoje reglamentavimo naujovė sąlygoja paprastesnį civilinės atsakomybės taikymą asmens ar asmenų, kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą atžvilgiu, kadangi vėlesniuose procesuose dėl žalos atlyginimo nebegalės būti kvestionuojama, kieno veiksmai lėmė tyčinį bankrotą;

4) teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Aukščiau paminėtos teisinės pasekmės vienareikšmiškai turėtų skatinti bankrutuojančios įmonės buvusius vadovus bei akcininkus nelikti abejingais gavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet aktyviai dalyvauti inicijuotame teisminiame procese siekiant paneigti įmonės bankrotą buvus tyčiniu. Kadangi tokiose bylose dažnu atveju savo poziciją nepakanka pagrįsti tik savo nuomone, klientams patariame prieš perduodant nemokumo administratoriui įmonės dokumentus pasilikti bent svarbiausių dokumentų kopijas, kurios galėtų padėti juos apginti nuo nepagrįstų kaltinimų tuo atveju, jei teismui dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų teikiamas pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nepaisant to, kad teismų praktikoje yra suformuotos aiškios taisyklės, kada bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, Lietuvos teismų praktika rodo, kad teismai ne visuomet jomis vadovaujasi, todėl kai teismą pasiekia pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tenka nemažai padirbėti siekiant įrodyti, kad įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, t. y. kad įmonės bankrotą nulėmė ne tyčiniai įmonės valdymo organų ar akcininkų veiksmai siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, bet kitos objektyvios priežastys (verslo nesėkmė, užsitęsę ginčai ir pan.).

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/mikolina-soblinskaite-gavau-pareiskima-del-bankroto-pripazinimo-tyciniu-kas-gali-gresti-ir-kaip-galite-apsisaugoti.d?id=88022593

Rodyti daugiau...

Gyventojai kuria naujus verslus: ar tam dabar tinkamas metas?

Suskleisti...

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos vietą konkurentams ar naujiems verslams. Ekonomikos teorijų kūrėjai tokį rinkos jėgų veikimą vadina kūrybine destrukcija. Tiesa, šį kartą naujų įmonių steigimo bumas prasidėjo be pastebimos bankrotų bangos.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje įregistruota daugiau kaip 4 tūkst. naujų įmonių arba 34 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Dažniausiai pasirenkama steigiamų įmonių teisinė forma – mažoji bendrija. Tuo metu bankrotų skaičius išlieka stabilus. Kaip tai galima paaiškinti?

Išgyventi leido valstybės pagalba

Kaip parodė šių metų pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta smulkaus verslo apklausa, pandemija praėjusiais metais neigiamai paveikė bent 2 iš 3 įmonių. Tuo metu savo veiklos rezultatus sugebėjo pagerinti tik maždaug kas dešimta įmonė.

Nepaisant to, „Creditreform Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje bankrutavo apie du kartus mažiau įmonių nei 2019 m. Tai rodo, kad valstybės ir finansinių institucijų pagalba šalies įmonėms buvo veiksminga ir leido paprasčiau pergyventi neramius laikus.

Aišku, tam tikrai daliai įmonių ši pagalba leido išsilaikyti iki šiol, bet nustojus taikyti paramos priemones, bankrutuojančių įmonių gali padaugėti. Tačiau tai nebus masinis reiškinys, o jų vietą, tikėtina, greitai užims kiti rinkos žaidėjai.

Verslas pasirengęs investuoti

Nemaža dalis įmonių per praėjusius metus sugebėjo sukaupti papildomų finansinių resursų. „Swedbank“ duomenimis, įmonių sąskaitose laikomų lėšų dalis šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo net 42 proc. didesnė negu prieš metus.

Tiesa, dalį šių lėšų įmonės sukaupė atidėtų mokesčių forma, tad jas reikės grąžinti. Bet kitą dalį jos galės panaudoti naujoms investicijoms ir plėtrai. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje ar profesionalių paslaugų sektoriuje jau stebime išaugusį įmonių aktyvumą skolinantis naujoms investicijoms.

Didesnio investicijų suaktyvėjimo laukiama antroje šių metų pusėje, kai turėtų būti galutinai panaikinti karantino suvaržymai. Kaip parodė „Swedbank“ įmonių apklausa, panaikinus karantino suvaržymus, 39 proc. įmonių prie įprastos veiklos ritmo planuotų grįžti per 3 mėn., 17 proc. įmonių – per 4-6 mėn. laikotarpį. Tuo metu 32 proc. įmonių grįžti į įprastą ritmą užtruktų ilgiau negu 6 mėn. po karantino apribojimų.

Verslų atsigavimo nuotaikas atliepia ir „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas verslo pasitikėjimo rodiklis, kuris jau yra sugrįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį, o pozityvios nuotaikos stebimos visuose verslo sektoriuose.

Geresni laikai jau čia

Daugelis dalykų per praėjusius metus klostėsi ne pagal scenarijų, įskaitant ir ekonominį ciklą. Nors sukrėtimą pajuto ir verslas, ir vartotojai, daugeliui jis buvo kur kas švelnesnis negu per 2008 m. finansų krizę. Be to, šį kartą situacija į įprastas vėžes grįžo kur kas greičiau.

Tuo metu šalies gyventojai sukaupė rekordines santaupas, jie pasitiki savo finansine padėtimi ir yra nusiteikę didinti savo išlaidas prekėms ir paslaugoms. Matome, kad gyventojų išlaidos auga nuo šių metų pradžios, o vasarą šis augimas dar paspartės toliau laisvėjant apribojimams ir prasidėjus atostogų sezonui.

Tai prisideda prie palankios aplinkos esamo verslo plėtrai ar naujo steigimui. Tiesa, greitesnės verslo sėkmės gali tikėtis tie, kurie prieš pradėdami verslą įvertins galimybes bei rizikas, reikalingus finansinius išteklius ir jų šaltinius, išsigrynins savo verslo modelį ir apgalvotai žengs pirmuosius verslo žingsnius.

Dažnai teigiama, kad 80 proc. naujų verslų būna nesėkmingi ir nutraukia savo veiklą per pirmus penkerius gyvavimo metus. Norėdamas patikrinti šio teiginio tikrumą, „Swedbank“ atliko vidinę duomenų analizę ir nustatė, kad šiandien mokėjimus vykdo net 5 iš 10 įmonių, įregistruotų 2015 m. Tai rodo, kad sprendimas steigti verslą pasiteisina kur kas dažniau nei sako paplitę įsitikinimai.

Apibendrinant, sparčiai gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje, gera gyventojų finansinė padėtis ir didėjančios jų išlaidos bei naujos galimybės popandeminėje rinkoje, pavyzdžiui, išaugęs e. prekybos populiarumas, sudaro palankias sąlygas imtis verslo idėjos neatidėliojant jos „geresniems laikams“.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/rasa-verkauskaite-kazanskiene-gyventojai-kuria-naujus-verslus-ar-tam-dabar-tinkamas-metas.d?id=87731087

Rodyti daugiau...

Bankrutuoja Pagalbos verslui fondo paramą gavusi „Enerstena“

Suskleisti...

Bankrutuoja sunkumų patirianti Kauno biokuro katilinių gamintoja „Enerstenos grupė“, pernai tapusi pirmąja įmone, gavusia paskolą iš 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondo.

Bankroto bylą Kauno apygardos teismas grupei jos vadovo ir pagrindinio akcininko Vytauto Ramanausko prašymu iškėlė rugpjūčio 10 dieną. Teismo atstovė Gabrielė Kaktienė BNS informavo, kad sprendimas įsiteisėjo praėjusį penktadienį.

Grupės vadovas teismui nurodė, kad „Enerstenos“ turtas sudaro 14,780 mln. eurų, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 9,847 mln. eurų.

Didžiausią „Enerstenos grupės“ trumpalaikio turto dalį – 3,331 mln. eurų – sudaro kitų grupės įmonių akcijos, kurios taip pat susiduria su problemomis, dėl to jos realus turtas yra gerokai mažesnis.

Anot įmonės, siekdama pagerinti rezultatus ir atsiskaityti su kreditoriais, ji stengėsi tęsti veiklą, tačiau dėl nemokumo ir areštuotų banko sąskaitų „tai tapo ypač sudėtinga“.

Teismas nesutiko su argumentu, kad „Enerstenos grupės“ skolos viršija jos turtą, tačiau nustatė, jog įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai gali būti keliama bankroto byla.

Nutartyje pabrėžiama, kad Kauno apygardos teismas taip pat nagrinėja bylą dėl grupės skolos bankui „Swedbank“, dėl kurios buvo areštuota dalis „Enerstenos grupės“ turto, taip pat atkreipiamas dėmesys, jog grupė nesugebėjo sumokėti kiek mažesnės nei 2 tūkst. eurų skolos valymo paslaugų bendrovei „Ainava“ bei apie 3 tūkst. eurų išeitinės kompensacijos vienam iš savo darbuotojų.

„Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei „Enerstenos grupė“ iškelti bankroto bylą“, – rašoma nutartyje.

„Enerstena“ balandį pranešė, kad dėl sunkios finansinės padėties bandys restruktūrizuotis. V. Ramanauskas tuomet sakė, jog dėl užsitęsusios pandemijos įmonei tapo itin sunku planuoti finansinius srautus.

„Enerstena“ pernai gruodį tapo pirmąja bendrove, sulaukusia Pagalbos verslui fondo investicijos – įmonei tuomet suteikta 7 mln. eurų paskola. „Enerstena“ tuomet teigė, jog negavusi paskolos negalėtų tęsti veiklos.

1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslą fondą valdanti bendrovė Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) tuomet sakė, kad gautos paskolos lėšas „Enerstena“ skirs sustabdytų projektų baigimui, išmokės vėluojančius atlyginimus, dengs skolas ir mokės mokesčius.

VIVA vadovas Dainius Vilčinskas sakė, kad paskola padės išsaugoti perspektyvią įmonę bei išlaikyti daugiau kaip 200 žmonių darbo vietas.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/bankrutuoja-pagalbos-verslui-fondo-parama-gavusi-enerstena.d?id=88010147

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...