Europos asmeninių bankrotų srityje – kol kas štilis

Suskleisti...

Didžiojoje daugumoje Europos valstybių asmeniniai bankrotai seka įmonių bankrotus, t. y. mažėja. Tarp labiausiai mažinusių asmens nemokumo procesus Norvegija, Slovakija, tarp šalių, kur tokių bylų labiausiai augo, – Švedija ir Turkija, rašoma pranešime.

„Privataus nemokumo procesų registravimas Europoje kartoja tendenciją, kurios pastebimos verslo bankrotų srityje, – sako kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – sustabdžius ar atidėjus kreditorių galimybes siekti, kad jų skolininkai grąžintų įsiskolintas sumas, drastiškai krito skolingų verslo subjektų turto areštų ir tokių įmonių bankroto procesų skaičiai, o įkandin jų nuseko ir privačių bankrotų upelis. Štai Lietuvoje pernai metais pradėti tik 264 asmeniniai bankrotai, arba 13,7 proc. mažiau nei 2019 m. Ką jau kalbėti apie lyginimą su 2017 m. duomenimis, kada fizinių bankrotų buvo pliūptelėję net 473.“

Lietuva ir kaimynės

Kaip rodo partnerių – tarptautinio susivienijimo „Verband der Vereine Creditreform e.V.“ surinkti duomenys, Vidurio ir Rytų Europoje pagal asmens bankrotų kritimą Lietuva buvo tik trečia (-13,7 proc., iki 264). Labiausiai šis rodiklis smuko Slovakijoje (-30,4 proc., 11 249), antra liko mūsų kaimynė – Latvija (-18,6 proc., 1004).

Prasčiau nei Lietuva pasirodė Čekija (-11,7 proc., 28 531 ) ir Slovėnija (-0,27 proc., 2548), Kroatija (-2,4 proc., 231 602). Dviejose regiono šalyse fiziniai asmenys bankrutavo intensyviau nei iki pandemijos. Ukrainoje pradėtų bankrotų pagausėjo 2,6 proc., iki 195 000 , o Turkijoje – 24,2 proc., iki 24 136. Beje, registruotų bankrotų kiekis rodo daugiau ne šalies ekonomikos klimato problemas, o tai, kiek paprasta šalyje bankrutuoti.

Štai Didžiojoje Britanijoje, iki jos išstojimo iš ES, mėgdavo bankrutuoti ir kitų ES šalių piliečiai, tarp kurių – ir lietuviai, o štai Lietuvoje – bankroto procesas sudėtingas ir ilgas. Kaip teigia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos, dauguma (55,6 proc.) sėkmingai pasibaigusių bankroto procedūrų vidutiniškai truko 3,9 metų, o 17 proc. fizinių asmenų pabaigė bankroto procesą tik po daugiau kaip 5 metų. Todėl šalis verčiau lyginti pagal bankrotų gretimais metais dinamiką, o ne pagal skaičių, teigia S. Žilinskas.

Toliau į Vakarus Vakarų

Europoje šalių, auginusių fizinių asmenų bankrotus buvo taip pat dvi. Didžiausią augimą parodė Švedija (+37,9 proc., iki 28 293), kovojusi su pandemija gerokai kitaip nei likusi Europa, tačiau nemokių „fizinukų“ daugėjo ir Suomijoje (+12,5 proc., 3 870 ). Šveicarijoje bankrotai tik vos vos kilstelėjo (+0,7, 7 808). Labiausiai asmeninių bankrotų upelis nuseko Norvegijoje (-45,6 proc. iki 551).

Lietuvių pamėgtoje Didžiojoje Britanijoje pradėtų nemokumo bylų dėl bankroto proceso patrauklumo visuomet buvo labai daugiausiai Vakarų Europoje, tačiau, lyginant 2020 m. su 2019 m., šis rodiklis susitraukė 11,5 proc., iki 122 261 Tarp D. Britanijos ir Norvegijos įsitaisė Nyderlandai (-20,3 proc., 916), Portugalija (-25,1 proc., 5973), Austrija (-26,2 proc., 7974), Vokietija (-27,1 proc., 45 800) ir Ispanija (-38,4 proc., 271).

„Creditreform Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad ilgokai lūkuriavę žemumose fizinių asmenų bankrotų skaičiai imsis vytis įmonių nemokumų skaičius, kai tik šie pasileis aukštyn. Kaip greitai ir kuriose šalyse prasidės šis procesas, priklausys ne tik nuo teisinės aplinkos ar situacijos su pandemija, bet ir nuo taikomų pagalbos verslui priemonių“, – reziumuoja UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/europos-asmeniniu-bankrotu-srityje-kol-kas-stilis.d?id=88105003

Nuotr.: © Shutterstock

Rodyti daugiau...

Ekonomistas apie „karantininę“ paramą: valstybės paskolos duobėje esančioms įmonėms gali baigtis rimtais nuostoliais

Suskleisti...

Baigiasi karantino parama. Ekonomistai sako, ji išties gelbėjo ūkį, bet dabar jis auga, todėl toliau skirti šimtamilijonines sumas visiems nėra būtinybės, išskyrus kelis labiausiai nukentėjusius sektorius. Bet per karantiną valstybė prisiėmė naują riziką – brangiau nei bankai, skolina įmonėms, kurios iki koronaviruso buvo stabilios ir sėkmingos, tačiau dabar finansavimo negauna iš niekur kitur. Analitikų teigimu, tai gali baigtis nuostoliais ir tuo, kad atsiras daugiau valstybinių įmonių.

Bendrovė „Enerstena“ anksčiau buvo apdovanota už tvarią plėtrą. Įvertinimą jos vadovas atsiėmė iš Švedijos karaliaus ir Lietuvos prezidentės rankų. Dabar biomasės katilines gaminanti bendrovių grupė bankrutuoja. Nepadėjo nei milijoninė paskola iš valstybės įkurto fondo. „Enerstenos grupė“ – pirmoji, gavusi tokią paskolą mainais už grupės obligacijas – maždaug 6,5 mln. eurų.

„Mūsų kaina finansavimo, nenoriu nieko išgąsdinti, bet jinai brangesnė negu bankų. Na, ir valstybė, kai įsteigė šitą fondą, sąmoningą sprendimą priėmė, kad kredituos rizikingas įmones. Įmones, kurių bankai nenori“, – sako Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Fondo valdymo bendrovės vadovas sako, „Enerstena“ stipri ir perspektyvi, bet baigti plėtrą užsienyje per karantinus tapo neįmanoma. Fondas iš viso išpirks maždaug 3-ijų dešimčių įmonių obligacijas, tarp jų – dviejų viešbučių – „Kempinski“ ir „Radisson Blu Royal Astoria“ – valdytojų.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas tikina – šis fondas yra rizikingas valstybei dėl to, kad gali sukelti rimtų nuostolių. Ir tai, anot jo, jau iš dalies pasitvirtino.

„Tai yra pirmoji investicija į „Enerstenos“ grupę – galimai tą teks nurašyti. Kitas dalykas, tokie fondai veikia pasaulyje, jie yra galimi ir reikalingi. Tačiau būdas, kaip yra remiamas verslas, turėtų būti būtent per obligacijas, per skolos davimą, bet neturėtų būti galimybės perimti įmonės kapitalą. Nes tokiu atveju gali susidaryti rizikos, kad Lietuva tiesiog turės papildomų valstybinių įmonių“, – sako finansų analitikas.

Fondas planuoja įmonių obligacijas parduoti rinkoje, tik esą lauks palankaus meto, kad valstybei eitų iš to uždirbti. Analitiko teigimu, bankrutuojantys verslai vargiai domins investuotojus.

Fondas sako, paskolintas sumas tikimasi atgauti per 2-3 metus. Gamintojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas ekonomika padidėjo, ūkis auga – per ketvirtį procentu, per metus – 9-iais.

Ekonomistai sako, nėra pagrindo toliau tęsti per karantiną įvestą skatinimą.

„Sumažės tas stimulas, teikiamas iš paramos. Bet, kita vertus, ta jau anksčiau suteikta parama tikrai nemažą paskatą suteikė ekonomikai ir, jeigu dabar, apie rizikas kalbant, jau pasigirsta ne tik ekonomikos nuosmukio, bet ir ekonomikos perkaitimo alternatyva, tai tikėtina, kad tas paramos nutraukimas tikrai yra racionalus“, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

Tačiau sutariama, kad maitinimo, apgyvendinimo, pasilinksminimo sektoriams tebėra sunku. Jiems karantino paramą, dalis analitikų svarsto, reiktų pratęsti. O baigiasi ji šiandien, rugpjūčio 31 dieną, – darbo paieškos išmokos, subsidijos už prastovas ir po prastovų, taip pat laikas susitarti su Mokesčių inspekcija, kad ši leistų išdėlioti mokesčių mokėjimą. Su „Sodra“ tam laikas jau pasibaigęs.

Nepriemoka Mokesčių inspekcijai – daugiau nei milijardas eurų. „Sodrai“ – 260 mln. eurų.

Iki pandemijos Mokesčių inspekcija ir „Sodra“ buvo pusės visų bankrotų iškėlimo iniciatorės.

„Krizės pradžioje didieji analitikai teigė, kad 30 proc. įmonių žlugs. Krizės viduryje pasakė, kad, reiškia, žlugs 30 proc. atskirų sektorių įmonių. Ne taip seniai šių metų pradžioje didieji analitikai sakė, kad žlugs 30 proc. nepasiruošusių atskirų sričių įmonių. Formuluotė ir apibrėžimas sudėtingėja“, – teigia „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Spalį bankrotų esą gali padaugėti, bet vis tiek ne tiek, kiek jų būdavo iki pandemijos, įprastais metais. Tada būdavo apie du tūkstančiai. Dabar vadinamuosius ankstyvojo nemokumo perspėjimus kol kas gavusios mažiau nei 200 įmonių.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1482291/ekonomistas-apie-karantinine-parama-valstybes-paskolos-duobeje-esancioms-imonems-gali-baigtis-rimtais-nuostoliais

Pinigai / E. Blaževič/LRT nuotr.

Rodyti daugiau...

Nuo COVID-19 nukentėję mokesčių mokėtojai iki rugpjūčio 31 d. turi laiko mokesčiams be palūkanų išdėstyti

Suskleisti...

Šiuo metu mokesčių nepriemoką, kuriai taikomos pagalbos priemonės, turi beveik 40,7 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų apie 20,8 tūkst. įmonių ir 19,9 tūkst. gyventojų, vykdančių veiklą. Įmonių nepriemoka sudaro 626,2 mln. Eur.

Mokestinės pagalbos priemonės (neskaičiuojami delspinigiai ir nepradedami išieškojimo veiksmai) į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams taikomos iki spalio 31 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktos įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kurie turi nesumokėtų mokesčių, iki š. m. rugpjūčio 31 d. turėtų kreiptis į VMI ir pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau - MPS) be palūkanų.

Šaltinis: VMI

Rodyti daugiau...