nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Įmonių kreditingumo vertintojai prognozuoja: greitai individualios įmonės gali tapti istorija

2023-08-21

Kažkada buvusios populiariausia verslo forma individualios įmonės šiuo metu išgyvena nuopolį ir greičiausiai netrukus taps istorija, teigia „Creditreform Lietuva“ analitikai. Kaip skaičiuojama pranešime žiniasklaidai, iš kone 22 tūkst. formaliai veikiančių individualių įmonių (IĮ) realiai dirba tik kiek daugiau nei 4,8 tūkst.

„Pastaruoju metu daug kalbama apie naująją mokesčių reformą, kuri, matyt, taps pagrindine priežastimi išnykti tokiai verslo formai kaip verslo patentai. Kažkada lengvatinį apmokestinimą turėjusioms individualioms įmonėms taip pat pranašaujamas saulėlydis.

Pagrindinė priežastis, kodėl IĮ tapo nepopuliarios, pilna šeimininko atsakomybė už visus tokios įmonės įsipareigojimus, tai, kad individuali įmonė dažniausiai yra ne juridinis, o fizinis asmuo, o paskutinis vinis į IĮ karstą buvo atsiradusi nauja moderni mažosios bendrijos verslo vykdymo forma. Šis įmonių tipas nukonkūravo individualias įmones ir net kėsinasi į UAB populiarumą“, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Individualios įmonės ar dar kitaip vadinamos personalinės įmonės leistos steigti dar 1990 m. Malonu pranešti, kad dvi 1990 m. spalio 11 dieną registruotos įmonės veikia iki šiol. Tai Klaipėdoje įsikūrusi ir pakankamai gerai žinoma Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė bei Ukmergėje veikianti ir prekyba užsiimanti A. Šakalienės individuali įmonė „Buitis“.

Kaip rašoma pranešime, iš viso veikiančių, t.y. turinčių bent vieną darbuotoją individualių įmonių priskaičiuojama 4 825, kai formaliai veikiančių, nors neretai tiesiog numestų, paliktų likimo valiai turime 21 643. Individualios įmonės populiarumo piką pasiekė tolimais 1991 m. Tuomet pasaulį išvydo 28 816 šio tipo įmonių.

„Žmonės buvo ištroškę nuosavo verslo, dažnas tikėjo, kad būti verslininkui ne taip sudėtinga, o tokie dalykai kaip nereikalingas įstatinis kapitalas, palengvinta buhalterinė apskaita buvo pagrindinės priežastys, kodėl naujieji verslininkai nesirinko UAB statuso. Bumas tęsėsi maždaug iki 1995 m., o vėliau IĮ registravimas ėmė trauktis“, – komentuoja S. Žilinskas.

1996 m. naujų individualių įmonių įkurta mažiau nei 10 tūks. (9443), 2000 m. – mažiau nei 5 tūkst. (4145), 2009 m. – mažiau nei 1 tūkst. (760), tiesa, 2014 m. IĮ skaičius vėl pašoko iki 1444, tačiau po to vėl smigo žemyn. O 2022 m. tokių įmonių įregistruota tik 110. Be to, ne viena individuali įmonė reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę.

Ką veikia individualios įmonės

Šiuo metu teisiškai veikiančios šio statuso įmonės daugiausiai užsiima paslaugomis. Tai deklaruoja 45,1 proc. visų veiklą deklaravusių IĮ. 36,2 proc. prekiauja ir tik 18,8 proc. gamina.

„Pasiskirstymas pakankamai logiškas, nes paslaugoms teikti dažnai nereikia didelių pinigų ar įsipareigojimų, o štai gamyba paprastai susijusio su didesnėmis investicijomis, skolinimusi. Jei į veiklas pasižiūrėsime detaliau, pamatysime, kad 7,8 proc. IĮ – tai mažmeninės prekybos įmonės, 5,4 proc. užsiima krovinių pervežimu, 3,8 proc. remontuoja transporto priemones, 2,9 proc. – teikia odontologines, 2,2 proc. – maitinimo paslaugas. Kaip pamatysime vėliau, tarp įvairių TOP dalyvių daugiausia transporto IĮ“, – rašoma pranešime.

Individualių įmonių turime visose 60-yje Lietuvos savivaldybių, tačiau jei pažiūrėsime, kur realiai veikiančių IĮ yra daugiausiai: penketukas atrodys taip: Vilnius (642), Kaunas (417), Klaipėda (230), Panevėžys(217), Šiauliai (209). Įdomu, kad gyventojų kiekiu didesni už Panevėžį Šiauliai individualių įmonių kiekiu jam nusileidžia.

Apie IĮ pasiekimus

Individualios įmonės paprastai nėra labai didelės, nes tiesiog ši juridinė forma nėra pritaikyta stambiam verslui. Tačiau ir čia turime tikrų gigantų. Štai kuro didmenine prekyba užsiimanti Ginto Vaičėno IĮ Šoklys, pernai deklaruoja turėjusi 84 mln. eurų apyvartą. Kitų IĮ apyvartos kur kas mažesnės. Antroje vietoje atsidūrusios krovinių pervežimais užsiimančios Valerijaus Useno IĮ Usva – 6,9 mln. eurų, trečioje – statybų sektoriuje veikianti L. Petkevičienės IĮ LP statyba – 3,9 mln. eurų, ketvirtoje ir penktoje vietose – vėl transportininkai – P. Lumpicko IĮ UTF – 3,6 mln. eurų ir R. Čekanausko IĮ – 2,7 mln. eurų.

Tačiau pagal pelną didžiausias ne G. Vaičėno IĮ Šoklys, o transporto paslaugas teikianti G.Tankeliun įmonė Hegvita (2,1 mln. eurų), antroje ir trečioje vietoje atitinkamai jau minėtos Šoklys (1,8 mln. eurų) ir USVA (1,4 mln. eurų).

Paėmus visas finansinę atskaitomybę už 2022 m. pateikusias individualias įmones, paaiškėja, kad 250 iš jų yra deklaravusios mažesnę nei 1000 eurų, 235 – nuo 10000 iki 100000 eurų, 239 – nuo 100000 iki 1 mln. eurų, 14 – 1-10 mln. eurų ir tik 1 – 10 ir daugiau mln. eurų apyvartą. Pelningos buvo 67,2 proc. įmonių, nuostolingos – 28,3 proc., uždirbusios nulį pelno – 4,5 proc. įmonių.

Apie IĮ turtą

Svarbiausias bet kurios įmonės turtas – jos darbuotojai. Kaip jau buvo minėta tokio turto individualios įmonės neturi itin daug. Daugiausiai dirbančiųjų – 219 – viešbutį Palangoje valdanti K. Geco prekybos įmonė. 206 asmenis samdo A. Griciaus autotransporto įmonė. Dar viena krovinių pervežėja M. Čyžienės IĮ Milčija turi 162, o žuvį perdirbanti G. Kanaševičiaus IĮ „Desė“ – 155 dirbančiuosius. Tarp personalą turinčių IĮ didžiausią dalį sudaro įmonės, samdančios nuo 1 iki 10 darbuotojų (92,1 proc.). 11-50 dirbančiųjų triūsia 7,3 proc., o 51-250 asmenų – 0,7 proc. šio tipo įmonių. Iš viso individualios įmonės samdo per 22 tūkst. darbuotojų.

IĮ nėra labai dosnios atlyginimų. Iš tų, kurių atlyginimai vieši (juos skelbia „Sodra“), mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) (840 eurų) moka 52,5 proc., daugiau nei MMA – 46,2 proc. Tiesa, pamaloninančių savo darbuotojus 2000 eurų ir didesniais atlyginimais (iki mokesčių) yra kiek daugiau nei vienas procentas.

Nenuostabu, kad algų rekordininkės yra medicinos paslaugas teikiančios IĮ: J. Jankauskienės šeimos gydytojų centras, IĮ (4096,66 eurų). A. Streikaus IĮ (3830,78 eurų), Trečioje vietoje su 3336,15 eurų turime polimerų žaliavomis prekiaujančią R. Aglinsko IĮ Vailendas. Ketvirtoje – programinę įrangą kurianti R. Bektemirovo firma „Protas ir logika“ (2743,16 eurų) ir muzikos įrangos parduotuvę valdanti IĮ Soundium (2730,80 eurų).

Individualios įmonės turi ir nemažai nuosavų ir išperkamų transporto priemonių. Viso net 17364. Tiesa, realiai visas šis turtas tenka tik kone 5000 IĮ. Labiausiai automobilizuotos įmonės: A.Griciaus autotransporto įmonės (1024), ir jau minėtos M.Čyžienės IĮ Milčija (337) ir USVA (132). Didžiausią dalį (85,4 proc.) tarp autotransporto turėtojų sudaro 1-5 transporto priemonių turėtojos.

Apie ekonominę sveikatą

Deja, tačiau labai nemaža individualių įmonių dalis šiuo metu „jaučiasi“ nekaip. Iš reitinguotų įmonių net 81,2 proc. priskiriamos aštuntai (labai žemas kreditingumas) ir devintai (nemokumas) rizikos klasėms. 16,6 proc. su žemu, žemesniu nei vidutinis bei vidutinių kreditingumu patenka į 5-7 klases ir tik 2,2 proc. gali pasigirti aukštesniu nei vidutinis ar geru kreditingumu.

Tiesa, skolingų „Sodrai“ individualių įmonių yra ne tiek daug – tik 7,9 proc. nuo viso teisiškai veikiančių įmonių kiekio. Be to, kaip jau buvo minėta didelė dalis įmonių realiai neveikia, neturi darbuotojų, tad ir skolų neužsiaugina. 37 proc. visų, skolingų „Sodrai“ įmonių, yra įsiskolinusios nuo 0,01 iki 100 eurų. Daugiausiai įmonių (39 proc.) yra įsiskolinusios nuo 100 iki 1000 eurų, o didžiausia skola siekia viršija 127 tūkst. eurų. Tiek skolinga jau minėta K. Geco prekybos įmonė. Tiesa, visa ši skola yra atidėta.

„Turime ir labai stabiliai ilgesnį laiką veikiančių individualių įmonių. Įmonių stabilumą matuojame pagal tarptautinę Crefocert STABILUS metodiką. Aštuoni individualūs verslai ekonomiškai stabilūs išlieka daugiau penkių metų, o du – ilgiau nei 10 metų“, – sako S. Žilinskas.


Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/imoniu-kreditingumo-vertintojai-prognozuoja-greitai-individualios-imones-gali-tapti-istorija-94190331

Rodyti daugiau...

165 darbuotojus turinti Alytaus bendrovė informavo apie nemokumą

2023-07-21

Apie realų nemokumo pavojų, pasitraukus pagrindiniam produkcijos pirkėjui, praneša Alytaus minkštųjų baldų gamybos UAB „S-Form“, turinti 165 darbuotojus, skelbia „Verslo žinių“ portalas.

Teigiama, kad neturėdama užsakymų įmonė priversta stabdyti gamybą, nesulaukia atsiskaitymo už patiektas prekes ir įspėja, kad negalės išmokėti kompensacijų atleistiems darbuotojams.

„Nors „S-Form“ balanso turto ir įsipareigojimų rodikliai yra teigiami, tačiau, įvertinus balansinę įmonės turto sudėtį ir galimus veiklos nuostolius dėl gamybos sustabdymo, įmonei iškilo realus nemokumo pavojus“, – baldų bendrovės vadovą Saulių Mockų nemokumo pranešime cituoja vz.lt.

Pinigai / E. Blaževič / LRT nuotr.

Šaltinis: lrt.lt/naujienos/verslas/4/2037795/165-darbuotojus-turinti-alytaus-bendrove-informavo-apie-nemokuma

Rodyti daugiau...

Ką vertėtų žinoti apie bankroto įmonei inicijavimą

2023-06-19

Kuriant verslą tikimasi, kad verslas bus sėkmingas, klestintis bei atneš finansinę naudą, tačiau, deja, būna situacijų, kai dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių susiduriama su rimtomis finansinėmis problemomis.

Lygiai taip pat bet kuris paslaugas teikiantis ar prekes tiekiantis fizinis ar juridinis asmuo tikisi, kad už visa tai bus atsiskaityta, tačiau ir po daugybės raginimų atsiskaitymo taip ir nesulaukia.

Taigi, tiek įmonei, susidūrusiai su finansiniais sunkumais, tiek kreditoriui, su kuriuo neatsiskaitoma, tenka priimti sprendimą – įmonei, turinčiai finansinių problemų, inicijuoti restruktūrizavimo arba bankroto bylą.

Restruktūrizavimas ar bankrotas?

Įmonės restruktūrizavimas suprantamas kaip visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

Restruktūrizavimo proceso metu gali būti pakeičiama ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių turtas, jas jungiant ar skaidant, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai ir kt.

Įmonei, turinčiai finansinių sunkumų, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jei įmonė yra gyvybinga ir nėra likviduojama dėl bankroto. Įmonės gyvybingumas suprantamas kaip tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos teisinių įrankių, kuriuo siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir visiškai pašalinti iš rinkos nemokų subjektą.

Bankroto procedūros pradedamos įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad tokia įmonė yra nemoki bei neturi galimybių būti restruktūrizuota.

Nemokios įmonės vadovo pareigos

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės vadovas, jo vadovaujamai įmonei tapus nemokiai, turi tam tikrų pareigų, kurių nevykdymas gali ateityje sukelti įmonės vadovui rimtų neigiamų pasekmių.

Taigi, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo:

1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą;

2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą;

3) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti;

4) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

Bankrotas ne teismo tvarka

Dažnai manoma, kad bankrotas galimas tik teismine tvarka, tačiau esant šioms sąlygoms įmonės bankroto procedūra gali vykti ir ne teismo tvarka:

1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;

2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus;

3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas.

Jeigu nurodytos sąlygos nėra tenkinamos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas su tuo sutinka.

Sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priima kreditoriai. Tam turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 nuo visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų (įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę) sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Tokio sprendimo nepriėmus, bankroto procesas turi būti vykdomas teismo tvarka.

Bankroto bylos inicijavimas teisme

Tiek kreditoriui, tiek įmonės vadovui prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo svarbu prisiminti, kad yra privaloma ikiteisminė procedūra, išskyrus įstatyme įtvirtintas kelias išimtis, t.y. privaloma išsiųsti pranešimą kitai pusei (nemokios įmonės vadovas - kreditoriams, kreditorius – nemokiai įmonei), kuriame nurodoma neįvykdyta prievolė bei tai, kad jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bus kreipiamasi į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui.

Kas yra susitarimas dėl pagalbos? Susitarimą dėl pagalbos sudaro juridinis asmuo ir kreditoriai.

Šis susitarimas iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos įmonei, apimančios skolų grąžinimo terminų atidėjimą, dalies prievolių atsisakymą, neįvykdytų prievolių pakeitimą kita prievole ir pan.

Ikiteisminė procedūra gali būti netaikoma, jei anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas arba antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

Nepavykus sudaryti susitarimo dėl pagalbos, arba jei toks susitarimas nevykdomas, taip pat jei nebuvo susitarta vykdyti bankrotą ne teismo tvarka, arba antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai, nemokios įmonės vadovas privalo, o kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiamasi į apygardos teismą pagal nemokaus juridinio asmens buveinės adresą.

Už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo mokamas 500 eurų žyminis mokestis, indeksuojamas pagal ketvirčio vartotojų kainų indeksą.

Šiuo metu teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo per elektroninį teismų portalą, mokėtinas 548 eurų dydžio žyminis mokestis.

Žyminis mokestis nemokamas, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Žyminis mokestis kreditoriui grąžinamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto bylą arba įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto byloje.

Šaltinis: https://ve.lt/verslas/ka-vertetu-zinoti-apie-bankroto-imonei-inicijavima

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema