„Sodrai“ per pandemiją labiausiai įsiskolino „FL Technics“ ir „Bauwerk Boen“

Suskleisti...

„Sodrai“ nuo balandžio vidurio labiausiai įsiskolino orlaivių aptarnavimo, baldų, darbuotojų samdos, ir žemės ūkio technikos įmonės, rodo „Creditreform Lietuva“ skaičiavimai, remiantis „Sodros“ š.m. rugsėjo 17 d. duomenimis.

Daugiausia – 2,5 mln. Eur — buvo skolinga lėktuvų aptarnavimo bendrovė „FL Technics“, 1,9 mln. Eur – medienos gaminių gamintoja „Bauwerk Boen“, 1,6 mln. Eur buvo įsiskolinusi įstaigų ir parduotuvių baldus gaminanti „Metalas ir mediena“, 1,4 mln. Eur – darbuotojų nuoma užsiimanti „Biuro“, beveik 1 mln. Eur – žemės ūkio mašinomis ir įranga prekiaujanti „Lytagra“.  

„Situacija su įmonių skolomis „Sodrai“ buvo neaiški nuo pat balandžio 14 d., kuomet „Sodros“ vadovybė, motyvuodama karantinu ir ekstremalia situacija, sustabdė šios informacijos viešinimą“, – pranešime cituojamas Saulius Žilinskas, „Creditreform Lietuva“ direktorius.  

Jo teigimu, informacijos užvėrimas sukėlė nemažų rūpesčių visiems ūkio subjektams, veikiantiems Lietuvos rinkoje, teikiantiems prekinius kreditus ir bandantiems suvaldyti nemokėjimų riziką. „Sodra“ nuo rugsėjo 17 d. vėl viešina įmones, kurios vėluoja jai susimokėti.  

Labiausiai augo transporto įmonių skola  

Įmonių, kurios šio mėnesio pradžioje samdė bent vieną darbuotoją, bendra skola „Sodrai“ rugsėjo 17 d. siekė 170,3 mln. Eur, ir buvo 4,2 kartus didesnė nei balandžio 16 d., kai skolų „Sodrai“ viešinimas buvo laikinai nutrauktas iki rugsėjo 17 d. Atitinkamai bendra atidėtų įmonių skolų „Sodrai“ suma siekė 125,6 mln. Eur, vidutinė atidėta skola, tenkanti vienam skolininkui, siekė 2.822 Eur. 

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Bendra Lietuvos įmonių skola, įskaitant jau neveikiančius ūkio subjektus, „Sodrai“ pasiekė 203,7 mln. Eur, bent 10 Eur buvo įsiskolinusios 35.740 įmonės. Vidutinė skola, tenkanti vienam skolininkui, sudarė 4.579 Eur.  

„Creditreform Lietuva“ skaičiuojamas koeficientas DIX (bendros įmonių skolos „Sodrai“ ir darbdavių, samdančių bent vieną darbuotoją, santykis), šoktelėjo nuo 323 iki 1.671. Tai itin didelis augimas, nes iki tol stebėjome palaipsnį skolos, tenkančios vienam darbdaviui, mažėjimą“, – pastebi S.Žilinskas.  

Labiausiai skola augo transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėse. Per palyginamąjį laikotarpį ji pasistiebė 8,7 karto, nuo 2,1 mln. Eur iki 19,7 mln. Eur. Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje skola augo 6,2 karto, ir šių metų rugsėjo 17 d. siekė 31,9 mln. Eur, lengvojoje pramonėje – 4,7 karto, iki 7,1 mln. Eur, apdirbamojoje gamyboje – 3,7 karto, iki 39,3 mln. Eur. Statybų sektoriuje įsiskolinimai „Sodrai“ išaugo 2,3 karto, iki 18 mln. Eur. 

Dėl COVID-19 atidėtos skolos 

Š.m. rugsėjo 17 d. bendra atidėtų skolų „Sodrai“ suma siekė 125,6 mln. Eur. Įmonių su atidėtomis skolomis buvo 6.135. Vidutinė atidėta skola, tenkanti vienam skolininkui, siekė 2.822 Eur, o didžiausia atidėtos skolos suma sudarė 2,5 mln. Eur. 

Jos savininkas — jau minėta bendrovė „FL Technics“. Tarp didžiausias atidėtas skolų sumas turinčių įmonių taip pat yra UAB „Metalas ir mediena“ (1,6 mln. Eur), UAB „Biuro“ (1,4 mln. Eur), AB „Lytagra“ (0,99 mln. Eur), AB „Vilniaus paukštynas“ (0,94 mln. Eur), drabužių prekybos tinklą valdanti APB „Apranga“ (0,92 mln. Eur).  

Daugiausiai įmonių su atidėtomis skolomis darbuojasi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 1.594. Joms tenka ir didžiausia atidėta skolos suma – 26,2 mln. Eur. Antroje vietoje atsidūrė 807 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai su bendra atidėta skola – 13 mln. Eur. Trečioje — 756 apdirbamosios gamybos atstovai (29,4 mln. Eur).  

Nuo koronaviruso nukentėjusioje meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje 441 įmonei leista atidėti 5,5 mln. Eur mokėtinų mokesčių, transporte ir saugojime – 621 įmonei 15,6 mln. Eur. Mažiausiai skolų atidėta kasyboje ir karjerų eksploatavime, elektros, dujų, garo tiekime ir oro kondicionavime, finansinėje ir draudimo veikloje, viešajame valdyme ir gynyboje. 

Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/09/21/sodrai-per-pandemija-labiausiai-isiskolino-fl-technics-ir-bauwerk-boen

Rodyti daugiau...

Restruktūrizavimas – kaip gelbėti karantino nualintą verslą

Suskleisti...

Dažnai manoma, kad restruktūrizavimas yra paskutinis žingsnis prieš bendrovei skelbiant bankrotą. Tačiau specialistai sako, kad toks požiūris yra paviršutiniškas ir gali klaidinti. Sklandus restruktūrizavimo procesas leidžia laikinų sunkumų turinčioms įmonėms vėl atsistoti ant kojų, todėl šios verslo gelbėjimo galimybės nuvertinti nereikėtų.

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius, sako, kad skirtingais laikotarpiais kone visos įmonės susiduria su laikinais sunkumais, kuomet tampa sudėtinga vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Į tokią padėtį daugelį įstūmė COVID-19 pandemijos pasekme tapęs karantinas. Pasak pašnekovo, restruktūrizavimas – ne paskutinioji galima priemonė, o vienas iš efektyvių teisinių įrankių, padedančių atgaivinti įmonę ir suvaldyti finansinius srautus, ribojant kreditorių apetitą.   

Specialisto teigimu, įmonės teisiniu restruktūrizavimu gali naudotis dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti laikini sunkumai, kuriuos lėmė išoriniai faktoriai, tokie, kaip pasikeitusi konkurencinė aplinka, rinkos reguliavimas, trečiųjų asmenų reikalavimai. Taip pat į duobę įmonę gali įstumti vidiniai veiksniai: netinkamas piniginių srautų ir įsipareigojimų balanso valdymas, nepagrįstai didelė rizikos tolerancija, nesąžiningumas, nekompetencija, nesėkmingos investicijos ir pan.

„Dažnai sunkumus lemia ir išorinių, ir vidinių veiksnių samplaika“, – pasakoja R. Dešukas. Anot jo, dažniau restruktūrizuojamos gamybos, prekybos įmonės, rečiau – paslaugų ar konsultaciniai verslai.

„Kitaip tariant, jei įmonė turi likvidaus materialaus turto ar atsargų, didesnė tikimybė, kad kreditoriai dar norės suteikti tokiam subjektui šansą vykdyti veiklą ir taip subalansuoti gaunamas įplaukas ne tik iš veiklos, bet ir iš pačios įmonės realizuotino turimo turto. Liūdnesnis likimas laukia įmonių, neturinčių materialiojo turto; labai abejotina, kad atsiras rimtų argumentų tokioms įmonėms restruktūrizuotis“, – išskiria pašnekovas.

Praktika rodo, kad mėgindamos išgelbėti verslą restruktūrizavimu naudojasi ilgesnę veiklos istoriją turinčios įmonės. Nors, jei tikrasis restruktūrizavimo tikslas yra atitolinti bankrotą, šiuo strateginiu veiksmu formaliai gali pasinaudoti ir jaunesni verslai – tą leidžia naujasis, nuo 2020 m. sausio įsigaliojęs Nemokumo įstatymas.

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius. Ryčio Galadausko nuotr.

Pasitikėjimo rodiklis

Vis dėlto, pasinaudoti šia priemone geba ne visos bendrovės. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, net 86% arba 357 iš 413 Lietuvoje iškeltų restruktūrizavimo atvejų baigėsi nutraukimu.

„Viena didžiausių priežasčių, dėl kurios restruktūrizavimas baigiasi nesėkme, yra bendravimo su kreditoriais, partneriais ir tiekėjais vengimas ar net ignoravimas, – detalizuoja R. Dešukas. – Restruktūrizavimo procesas bendrovei gali tapti galimybe atnaujinti veiklą, tačiau tą padaryti sunku, jeigu įmonės vadovai nesirenka atvirumo strategijos“.

Pašnekovas pabrėžia, kad restruktūrizavimo bylą išsikeliantis verslas, kuris nemezga dialogo, dažnai praranda rinkos dalyvių pasitikėjimą.

„Kai nėra komunikacijos ir pasitikėjimo, netenkama užsakymų, ir įmonės problemos tampa dar gilesnės“, – akcentuoja R. Dešukas.

Ekspertų pagalba

Šiaulių banko specialisto teigimu, laikinų sunkumų šalinimo sprendimai priklauso nuo įmonės vidinės brandos ir sunkumų pobūdžio bei masto. Jei tarp įmonės ir kreditorių, tiekėjų ar užsakovų atsiranda pasitikėjimas, sunkumus galima išspręsti ir be teismo arbitro vaidmenyje, nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo.

„Tokiu atveju, reikia pertvarkyti skolinius įsipareigojimus, restruktūrizuojant paskolas ar kitaip subalansuojant sutartyse numatytas teises bei įsipareigojimus“, – sako R. Dešukas.

Tačiau, jei pasitikėjimo ir dialogo nėra, arba įmonės padėtis yra išties sudėtinga, prisireikia teisinio restruktūrizavimo proceso su licenciją turinčiu nemokumo administratoriumi ir proceso nagrinėjimu teisme. Pašnekovas pabrėžia, kad teisinis kelias yra sudėtingas procesas, todėl įmonei teks pasitelkti išorės konsultantų pagalbą.

„Sunkumų stadiją norinčiam pereiti verslui reikia naujų idėjų ir požiūrio – kitu žvilgsniu pažiūrėti į vidinius procesus, verslo strategiją, verslo modelį. Šis kelias reikalauja didelės vidinės drausmės ir kontrolės, o tą pasiekti vidiniais resursais – itin sunku“, – teigia p. Dešukas.

Jis pasakoja, kad sėkmingai sunkumus įveikia tos bendrovės, kurios preventyviai stebi ir vertina esminius veiklos rodiklius – jei rodikliai netenkina, imamasi visų įmanomų priemonių. Tik išnaudojus visą savo turimų vidinių resursų arsenalą, papildomai pasitelkiami išorės konsultantai. Tiesa, nereikia besąlygiškai susivilioti konsultantų pagalba – ne visada jų profesionalumas sutampa su įmonės, išgyvenančios finansinius sunkumus, interesais.

Restruktūrizavimo procesas: žingsnis po žingsnio

Įmonė, apsisprendusi kelti restruktūrizavimo bylą, visuomet turi nusimatyti sunkumų šalinimo planą. Svarbu pabrėžti, kad dar prieš rengiant šį dokumentą būtina tartis su pagrindiniais įmonės kreditoriais: jeigu jie nepritars planuojamiems veiksmams, tolesnės procedūros taps tiesioginėmis įmonės ir jos savininkų išlaidomis, kurios problemos sprendimą tik nutolins – žinoma, jeigu nebus per vėlu jas spręsti.

Parengtas restruktūrizavimo plano ruošinys, kaip ir sprendimas restruktūrizuotis, turi būti patvirtinti pačios įmonės dalyvių susirinkime.

Įmonės vadovas privalo informuoti visus įmonės kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos ir paprašyti finansinės pagalbos ar nuolaidų; vėliau kreipiamasi į teismą dėl nemokumo/restruktūrizavimo bylos kėlimo. Pareiškime taip pat nurodoma ir restruktūrizavimo procesui pasirinkta restruktūrizavimo administratoriumi sutinkančio būti asmens kandidatūra, jei nusprendžiama pasitelkti administratoriaus pagalbą (naujasis Nemokumo įstatymas leidžia restruktūrizuotis be administratoriaus, paliekant administratoriaus funkcijas įmonės vadovui).  

Teismas nutartimis priima pareiškimą dėl nemokumo bylos kėlimo, ir vėliau išspendžia klausimą dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo. Teismas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi nuspręsti per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo (su galimybe pratęsti terminą dar 30 dienų (papildomai)). Šiame etape teismas iš esmės įvertina ar besikreipiantis į teismą subjektas atitinka esminius restruktūrizavimo bylai kelti reikalaujamus kriterijus, taip pat įvertina į restruktūrizavimo bylą įstojusių suinteresuotų asmenų (dažniausiai tai būna kreditoriai) pozicijas. Restruktūrizavimo procesas yra sėkmingas tik tada, jei tokiam veiksmui pritaria esminiai įmonės kreditoriai (šių yra dvi grupės (užtikrinti įkeitimu ir kiti)); kreditorių grupių daugumos pritarimai bus reikalingi kitame restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape. 

Šaltinis: https://sb.lt/lt/apie/naudinga/straipsniai/restrukturizavimas-kaip-gelbeti-karantino-nualinta-versla

Rodyti daugiau...

Patvirtintos duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklės

Suskleisti...

Informuojame, kad patvirtintas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. V4-174 „Dėl duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo“, kuris paskelbtas interneto svetainės skiltyje „Teisinė informacija » Teisės aktai » Nemokumas“ skyriuje „Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymai“.

Šaltinis: http://www.avnt.lt/kita/naujienos/patvirtintos-duomen-apie-juridini-asmen-nemokumo-procesus-teikimo-ir-skelbimo-taisykl-s/

Rodyti daugiau...