Infliacijos kreivės žaliavų rinkoje riečiasi į viršų: perspėja, kad tai netrukus paveiks vartojamų produktų kainas
2021-05-25
Rekordiškai aukšta valstybės skola ir naujas biudžeto tikslinimas kelia nesutarimų Seime. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavę parlamentarai ir ekonomistai perspėja, kad net Mastrichto kriterijaus nesiekianti skola šaliai yra pavojinga, nes išlaidas didins neišspręstos socialinės problemos. Ekonomistų teigimu, Vyriausybės suteikta parama nebuvo efektyvi, o pasirinkus kitą taktiką didelės valstybės skolos buvo galima išvengti.
Nors Seime pristačius biudžeto pataisas pasigirdo kalbų apie praskolintą Lietuvą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aiškino, kad skolos augimas didžiąja dalimi yra nulemtas pandemijos – pastangų išlaikyti darbo vietas ir sveikatos sektoriaus finansavimo.
Biudžeto tikslinime yra du dideli paketai. Vienas skirtas sveikatos apsaugai – apie 250 mln. testams, reagentams, laboratorijoms ir vakcinoms ir dar 250 mln. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamoms išlaidoms: prastovoms, nedarbo išmokoms. „Viskas, kas yra šiame biudžete, susiję su pandemijos išlaidomis. Todėl tikiuosi opozicijos pritarimo, nes tai yra ne politikos, o bendro sutarimo klausimas“, – tikino M.Majaskas.
Praeitų metų fiskalinis deficitas siekė -7,4 proc. nuo BVP, šiais metais planuojamas -8,4 nuo BVP. „Tai yra pakankamai didelis fiskalinis deficitas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M.Majauskas.
Tačiau komiteto pirmininką labiau neramina ne deficito dydis, o tai, kad tokį turime ekonomikos augimo laikotarpiu. „Įprastai tokį deficitą stebime, kai krinta ekonomika. Šiuo atveju mes turime augančias pajamas. Valstybės ekonominė padėtis yra ganėtinai nebloga, pajamos surenkamos pakankamai efektyviai, tačiau tuo pat metu mes skatiname ekonomiką vienu didžiausių per visą istoriją fiskaliniu deficitu“.
Tai, M.Majausko teigimu, gali atsiliepti Lietuvos ekonomikos perkaitimui, pavyzdžiui, kainų kilimui. „Kol kas infliacijos prognozės yra ganėtinai nuosaikios, bet ateityje tai gali būti labai rimta problema“, – sakė jis.
Pasirinkta abejotina taktika
Europos Sąjungos (ES) institucijos pažymi, kad Lietuva, skirtingai nei daugelis kitų ES šalių, rinkosi remti verslą grynais pinigais – juos dovanoti. Tuo metu kitos šalys rinkosi mažiau fiskaliniu požiūriu skausmingą būdą – garantuoti bankams paskolas.
Lietuvoje susitraukė bankų paskolų portfelis, žmonėms nebereikėjo skolintis iš bankų, nes jie per įvairias paskatas pinigus gaudavo dovanai iš Vyriausybės. „Lietuva, galbūt dėl rinkiminių metų, nusprendė daryti dideles išlaidas ir dovanas verslui ir tokiu būdu skatinti ekonomiką, tuo pačiu didinant valstybės skolą“, – svarstė M.Majauskas.
Parlamentaras Algirdas Butkevičius pažėrė kritikos Vyriausybės kovos su pandemijos pasekmėmis strategijai.
„Jeigu būtų vertinamos ekonominės veiklos sritys – viešbučiai, apgyvendinimas, turizmas, maitinimas, – ir šios sritys paskelbtos prioritetinėmis, būtų atsiradęs supratimas, kad turime labiausiai padėti šioms veikloms, tada ir skolinimosi apimtys būtų mažesnės“, – aiškino A.Butkevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad per „Invegą“ suteiktos 80 proc. garantijos turėjo siekti 100 proc. „Tokiu atveju, komerciniai bankai būtų labiau skolinę įmonėms su šimtaprocentine garantija ir valstybei būtų reikėję mažiau prisitraukti iš išorės skolintų išteklių“, – teigė Seimo narys.
Buvęs premjeras taip pat kritikavo poprastovines išmokas. „Palyginimui pateiksiu du skaičius – prastovoms praeitais metais buvo išmokėta maždaug 130 mln. eurų, poprastovinės subsidijos sudarė 630 mln. eurų. Manau, kad tai kelia labai daug klausimų. Pirmiausia reikia remti darbo jėgą, kuri kuria naujas darbo vietas“.
Iš klaidų nebuvo pasimokyta
„INVL Asset Managment“ vyriausioji ekonomistė Indė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje atkreipė dėmesį, kad pernykščiai Vyriausybės sprendimai neturėjo ypatingo ekonominio poveikio.
„Klausant apie didelę valstybės paramą verslui, tai rezonuoja su tuo, ką galima išgirsti verslo bendruomenėje. Efektyviomis priemonėmis laikomas mokesčių atidėjimas ir subsidijos už prastovas. Kitos likvidumo priemonės nėra tokios, kurias verslas godžiai imtų ir naudotų“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, iš pirmo karantino klaidų nebuvo pasimokyta. Pernai didelė dalis paramos lėšų nuėjo vienkartinėms „vartojimo bomboms“, kurios ekonomikoje sukūrė trumpalaikį efektą. Tačiau tokiomis aplinkybėmis reikia, kad valdžios skiriami pinigai nukeliautų kuo ilgesnį kelią ekonomikoje, skatintų verslus dirbti ir įdarbinti žmones.
„Norisi atkreipti dėmesį, kad mūsų šalis per daug įsijautė į gaivinimą ir skatinimą, nes, nepaisant ilgo ir sudėtingo karantino, Lietuvos ekonomika sugebėjo ne tik kristi, bet ir paaugti. Kai ekonomika sugeba išsilaikyti atspariai ir augti, didžiulis fiskalinis skatinimas yra nereikalingas“, – pabrėžė ekonomistė.
Skolos mažėjimas planuojamas 2023 metais
Kitais metais, pasak SEB ekonomisto Tado Povilausko, dar turėsime augančią skolą. „Šiais metais skola sieks 52 proc., kitais – 55 proc., 2023 m. – 58 proc., o po to turės stabilizuotis“, – skaičiavo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad net 60 proc. Mastrichto kriterijaus nesiekianti skola šaliai yra pavojinga, nes ją didins neišspręstos problemos. „Kalbu apie pensininkus, kurie sunkiai visą gyvenimą dirbę negali turėti orios senatvės. Mano supratimu, neverta gyventi su maža skola, kai dalis Lietuvos gyvena skurdo rizikoje“.
Tačiau A.Butkevičius teigimu, augant pajamoms, didėja ir įplaukos į „Sodros“ biudžetą, todėl artimiausiu metu pensijas ir socialines išmokas reikia didinti iš vidinių resursų.
Susirūpinimą kelia ir auganti infliacija. „Matome, kad infliacijos kreivės žaliavų rinkoje riečiasi į viršų ir netrukus paveiks vartojamų produktų kainas. Ši pandemija keičia tiekimo grandinių konjunktūrą pasaulyje – jos trumpėja, o tai gali paspartinti infliacijos augimą išsivysčiusiuose regionuose.
Ilgainiui, panašu, teks atsisveikinti su neigiamų palūkanų normų aplinka, o tai gali sugrąžinti ir finansų rinkų dėmesį netvariai fiskalinę politiką prižiūrinčioms valstybėms, todėl tokią riziką reikia įvertinti“, – perspėjo I.Genytė-Pikčienė.
T.Povilauskas pabrėžia, kad infliacija bus didesnė, nei prognozavo finansų ministrė Gintarė Skaistė, tačiau šis rodiklis palankus tuo, kad mažina skolos dydį. „Kuo infliacija didesnė, tuo skolos vertė mažesnė. Valstybės biudžetui didesnė infliacija irgi yra palanki, nes didėja PVM“, – aiškino jis.
Europos Komisija jau ateinančiais metais grįš prie Stabilumo ir augimo pakto bei pradės analizuoti, kaip Europos šalys ruošiasi sumažinti fiskalinį deficitą.
A.Butkevičiaus manymu, Lietuvai dabar svarbiausi keletas veiksnių: mokesčių peržiūra, kuri, parlamentaro teigimu vyksta per lėtai, valdymo išlaidų sumažinimas, struktūrinė reforma bei ekonomikos skatinimas.
„Kaip buvęs premjeras, puikiai žinau, kad tai padaryti nėra taip lengva“, – nuogąstavo A.Butkeičius, pabrėždamas, jog šalies laukia dideli iššūkiai.
G.Bitvinsko nuotr.
Rodyti daugiau...
Europos centrinis bankas (ECB) įspėja dėl rizikų finansiniam stabilumui, kurios koncentruotos nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose ir šalyse. Taip pat įspėjama dėl užkilusių finansinio turto įverčių.
