Įspėja apie atsiritančią bankrotų bangą: specialistai sako, kad kai kurių verslų gelbėti net neverta

Suskleisti...

Bankrotų bangos tikėtasi jau pernai, tačiau statistika rodo, kad jos nebuvo. 2020 m. bakrutavo dukart mažiau įmonių nei 2019 m. Specialistai sako, kad tai galėjo lemti atidedami mokesčiai ir valstybės parama, tačiau tokia situacija – ne amžina. Ne visi sulauks antrame metų pusmetyje prognozuojamo ekonominio atsigavimo ir jau artimiausiu metu galima tikėtis kai kurių įmonių bankrotų.

Pasitaiko atvejų, kada žūtbūt norėdami išgelbėti verslą žmonės užstato net savo turtą. Visgi, ekonomisto teigimu, taip elgtis – per daug rizikinga.

Bankrotų buvo dukart mažiau

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, nuo 2017 m. bankrotų skaičius laipsniškai krinta. Tačiau pernai šis pokytis buvo drastiškas – įmonių bankrotų buvo vos 774, kai 2019 m. jų buvo du kartus daugiau – net 1608.

Daugiausia bankrutuota didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Labiausiai nukentėjo ir bankrutavo didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu užsiimančios įmonės. Taip pat bankrotais neatsiliko statybos sektorius bei apdirbamoji gamyba.

AVNT naujienų portalui lrytas.lt akcentuoja, kad iš pirmo žvilgsnio pandemijai ir karantinui atrodęs jautrus sektorius – turizmas – naujais bankroto atvejais nepasižymėjo. Pernai inicijuoti tik 2 nauji bankroto procesai.

Labiausiai nukentėjo mažos įmonės, kurios sudaro beveik 81 proc. viso bankrotų skaičiaus. Vidutinės ir didelės įmonės laikosi geriau – jų bankrotų gerokai mažiau.

Aukoja namus, kad išgelbėtų verslą

„Buvo daug verslininkų, kurie užstatė ir savo namus, ir butus, ir visą savo turtą, bandė gelbėti savo verslą. Tokių buvo ir restoranų, ir viešbučių“, – naujienų portalui lrytas.lt apie praėjusių metų bankrotų situacijas pasakoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Jos teigimu, darbuotojai net ne visada žino, kad įmonės situacija tokia bloga ir ji – bankrutuoja.

„Darbuotojai nemato įmonės banko sąskaitos, jiems šita konfidenciali informacija neprieinama. Jie nežino, kokių dar papildomų įsipareigojimų turi įmonė. Jie gali manyti, kad įmonei puikiai sekasi: medžiagos kainavo tiek, mūsų algos – tiek, viskam turėtų užtekti.

Bet gal įmonė turi senų skolų, gal kam nors už seniai gautas prekes nėra atsiskaičiusi? Daug įmonių yra nepateikę finansinių ataskaitų net už 2019 m., darbuotojai mato tik 2018 m. duomenis. Tai ką galima pasakyti apie tokią įmonę? Nieko“, – aiškina D.Čibirienė.

Ji sako, kad pasitaiko ir piktybinių bankrotų: „Buvo tokių, kurie periodiškai daro bankrotus. Jeigu pasižiūrėtume sąrašą, pas juos daug bankrutavusių įmonių.“

Kai baigsis mokesčių atidėjimas – bankrutuos

„Aš žinau daug tokių pavyzdžių ir žinau, kuo tai baigsis. Sėkmės atvejų yra 1 iš 10“, – apie verslininkus, užstatančius savo turtą, sako smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Ji naujienų portalui lrytas.lt teigia, kad pernai bankrotų daug nebuvo dėl aiškių priežasčių: mokesčiai atidėti, o pagrindiniams bankrotų iniciatoriams – VMI ir „Sodrai“ – dabar skelbti bankrotus uždrausta.

„Dabar bankrotą turi išsikelti pats savininkas, jeigu jam skolininkai nekelia. Bet labai bijau to laikotarpio, kada bus mokesčių atidėjimo pabaiga ir įmonės turės sumokėti susikaupusius mokesčius. Tada prasidės didžioji bankrotų banga ir baisi grūtis. Tai baisi tiksinti bomba“, – prognozuoja D.Matukienė.

Be to, ji akcentuoja, kad, nors ir kai kurie mokesčiai atidėti, verslai turi ir kitų įsipareigojimų.

„Jeigu verslas į prastovas siunčia 100 darbuotojų, tai valstybė dengia darbuotojų atlyginimą ir šitų darbuotojų gyventojų pajamų mokestį. O „Sodros“ ir sveikatos mokestis, nors ir įmonė nedirba, tėra tik atidėti.

Pagalvokime, kiek susikaupia per mėnesį už vieną darbuotoją vien tik atidėtų mokesčių, nors įmonė nedirbo ir neturi jokių lėšų. O kur dar nuoma? Kur visos pastovios sąnaudos – šiluma, elektra, vanduo? Už juos juk susimokėti reikia, niekas neatleido nuo šių mokesčių.

Niekas apie tai negalvoja. Galvoja tik, va, išlaikysime darbuotojus. Tai labai gerai, kad jūs išlaikysite tuos darbuotojus, bet, kai baigsis mokesčių atidėjimas, kas tada bus?“ – kelia klausimus D.Matukienė.

Nors AVNT duomenimis, daugiausia bankrutavo mažos įmonės, D. Matukienė tiki, kad, vis dėlto, šiemet mažiausiai bus nukentėję šeimos verslai, kuriuose yra nuo 1 iki 4 darbuotojų, nes jie sugeba prisitaikyti ir persiorientuoti. Tačiau didžiausių problemų, pasak D.Matukienės, turės verslai, kuriuose nuo 10 iki 50 darbuotojų.

„Vyriausybė, uždariusi mažas parduotuvytes, turgaus prekiautojus, galvoja, kad uždarė vieną, o, iš tiesų, uždarė visą grandinę. Kažkas tiekė, kažkas pirko, kad parduotų, ir kažkas pirko, kad naudotų. Dabar nukirstos visos trys šakos.

Tie, kurie tikėjosi parduoti iš didmenos į mažmeną, prisipirko sezoninių prekių. Jos dabar neparduotos ir daugumos prekių niekas nebepirks. Reikės jas išparduoti gal net pigiau už savikainą. Ir taip minusas buvo, tai dar labiau į minusą. Reikia įmonėms galvoti, ką daryti. Patarimai tokie, kad šakėm ant vandens“, – atsidūsta D.Matukienė.

Bankrotai pasipils jau greitai

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir ekonomistas Marius Dubnikovas dėl mažo bankrotų skaičiaus turi kitokią nuomonę nei D.Matukienė.

„Verslo segmente bankrotų nėra todėl, kad ekonominė padėtis buvo daug geresnė negu buvo galima tikėtis pirmo karantino metu. Bendrai ekonomikoje kritimo nebuvo, eksporto rinkos išsilaikė aukštai ir verslai pakankamai gerai gyveno. To priežastys yra kelios.

Pirma – pati Vyriausybė daug paskolintų pinigų įliejo į rinką. Kitas dalykas – visoje Europoje pinigų spausdinimo politika, gana, agresyvi. Tas pinigų kiekis lemia, kad verslo ratai vis tik sukasi.

Taip pat turėjome neblogas vartotojų nuotaikas, vidutinės pajamos padidėjo per praėjusius metus, augo pensijos ir šiais metais auga pensijos. Atrodytų, kad viskas yra pakankamai gerai, tai ir tų bankrotų nėra“, – naujienų portalui lrytas.lt apie bendrą šalies ekonominę situaciją kalba M.Dubnikovas.

Tačiau žvelgiant į atskirus sektorius: viešbučius, restoranus, maitinimo įstaigas, turizmą ir kelionių organizatorius, ekonomistas sako, kad ten bankrotų pernai buvo ir šiemet bus tik dar daugiau.

„Dėl to, kad veiklos yra sustabdytos, pajamos negaunamos, nuoma spaudžia, yra mokestiniai atidėjimai, kurie anksčiau ar vėliau baigsis, ir juos reikės grąžinti. Tai šiuose sektoriuose tikrai bus jaučiamas bankrotų padidėjimas. Jau akivaizdu, kad visas sausis bus uždarytas šiems verslams, potencialiai tas terminas gali būti dar ir pratęstas“, – sako jis.

Ekonomistas prognozuoja, kad padidėjusį bankrotų skaičių išvysime jau labai greitai – šių metų pirmame ketvirtyje.

Tai lyg natūrali atranka – gelbėti neverta

M.Dubnikovas sako, kad ekonominis atsigavimas galimas tik vienu atveju – jei virusas bus įveiktas. Tad arba karantinas turi suveikti, arba reikia pradėti masinę vakcinaciją. Tačiau, kaip jis sako, kol kas pakankamo vakcinos kiekio visiems žmonėms dar neturime.

„Tie, kas sulauks ekonominio atsigavimo, kai virusas pasitrauks ar bus suvaldytas, sulauks didžiojo prizo. Nes tikriausiai matysime labai didelį žmonių norą švęsti šią išsilaisvinimo šventę.

Bet pakeliui įmonių nubyrės. Po to, kai viskas baigsis, bus dar nubyrančių įmonių, nes gali būti prisikaupę tiek skolų, kad net ir sulaukus ekonominio atsigavimo, negalės aptarnauti. Įsivaizduokime, restoranams žaliavų niekas neparduos, nes neturės už ką atsiskaityti. Tada gali būti bankrotas“, – teigia M.Dubnikovas.

Tačiau, pasak ekonomisto, bankrotas nėra blogas, ypač, kai jis greitas ir efektyvus. Tada neprikaupiama skolų ir nepridaroma problemų visiems aplinkiniams – darbuotojams, patalpų savininkams, tiekėjams.

„Jeigu šiai dienai verslas turi nulį pajamų, jis tikrai gali pagalvoti, kad galbūt reikia stabdyti savo veiklą ir paskui bandyti startuoti, kai prasidės laisvės šventė“, – pataria jis.

O apie tokius atvejus, kada žmonės gelbėdami verslą net užstato savo namus, butus ir turtą, ekonomistas sako, kad tai – labai pavojinga ir taip elgtis nederėtų.

„Kai žmonės laiduoja asmenine atsakomybe, asmeniniu turtu už UAB rezultatus, pažeidžiamas esminis turto atskyrimo principas. Nes UAB ir AB yra skirta tam, kad atribotume asmeninę atsakomybę ir rizikuotume tik investuojamu turtu. Žmonės, kurie taip elgiasi, prisiima nepamantuotą riziką.

Anksčiau tai buvo visiškas tabu, nes nebuvo asmeninio bankroto procedūros ir prisiėmęs asmeninę atsakomybę galėjai labai stipriai nudengti. Dabar, kai yra asmeninis bankrotas, galima iš tos situacijos išsisukti, bet tai reiškia, kad ilgai būsite persona non grata pasaulyje, taip pat turėsite didžiulių problemų“, – tikina jis.

M.Dubnikovo nuomone, iš viso reikia pasvarstyti, ar tą žlungantį verslą verta gelbėti. Galbūt daug paprasčiau ir patogiau skelbti bankrotą.

„Kai kurie greičiausiai jau yra zombinės įmonės, kurios tiesiog degina kapitalą ir nelabai turi šansų atgyti. Manau, šiame procese vyksta natūrali atranka, nes reikia suprasti, kad kiekviena parama, kuri atkeliauja iš biudžeto, yra iš mokesčių mokėtojų, skolintų pinigų, kurie nėra begaliniai. Paramos nebus be galo daug“, – sako ekonomistas.

AVNT Analizės skyriaus vedėjas Tadas Paulavičius naujienų portalui lrytas.lt teigia, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste atrodo gerai. Nuosmukis dėl COVID-19 vienas mažiausių, todėl tikėtina, kad įmonės jį išgyvens geriau nei kitose ES šalyse bei daugelis ekonominio atsigavimo sulauks.

Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet bankrotų gali būti nuo 750 iki įprasto bankrotų skaičiaus ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. iki 1500. Kaip sako T.Paulavičius, bankrotų skaičius priklausys nuo Lietuvos bei ES paramos verslui priemonių ir jų tęstinumo, nuo COVID-19 pandemijos suvaldymo bei karantino trukmės.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2021/01/17/news/ispeja-apie-atsiritancia-bankrotu-banga-specialistai-sako-kad-kai-kuriu-verslu-gelbeti-net-neverta-17876617/

M.Patašiaus nuotr.

Rodyti daugiau...

Vyriausybė iškepė naują paramą verslui: ketvirtadalis sumokėto GPM, jei apyvarta krito 30 proc.

Suskleisti...

Vyriausybė penktadienį vakare patvirtino naują paramos priemonę nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui – skirs subsidijas, kurios sieks ketvirtadalį 2019 metų sumokėto GPM. Į paramą galės pretenduoti nedidelės įmonės, kurių apyvarta krito 30 procentų ir daugiau. Į paramos dalybas neįtrauktos didžiosios įmonės reiškia susirūpinimą. Kitą savaitę savarankiškos įmonės jau galės pradėti teikti paraiškas VMI sistemoje.

Vyriausybė 150 milijonų skyrė tiesioginėms subsidijoms įmonėms, kurios nukentėjo nuo COVID-19. Naujas paramos aprašas patvirtintas penktadienį vakare surengtame posėdyje. Paramos dydis – nuo 500 eurų iki 25 procentų per 2019 metus sumokėto GPM.

„Koncepciją patvirtinome jau prieš kurį laiką, tačiau turėjome su institucijomis ir su EK suderinti, nes padarėme keletą pakeitimų, atsižvelgdami į verslo bendruomenės išsakytą grįžtamąjį ryšį“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ji patikino, kad pirmosios įmonės dėl paramos galės kreiptis jau kitą savaitę.

„Ši priemonė yra skirta smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau esame atsižvelgę į darbuotojų kriterijų ir jį išėmę. Tai reiškia, kad įmonės su daugiau darbuotojų, turinčios, pvz., 267 darbuotojus, vis tiek galės pretenduoti“, – teigė A. Armonaitė.

Tačiau prekybininkų atstovai piktinasi vietinių įmonių diskriminacija, mat užsienietiškos kilmės įmonės paramą esą galės gauti, o vietinės – ne visuomet.

„Kai pamatėme dokumento tekstą buvome truputį nustebinti, ir vis dar noriu tikėti, kad įvykusi kažkokia klaida“, – Vyriausybėje stebėjosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.

Kaip veiks: gaus 25 proc. GPM

Parama bus teikiama tiesiogiai ir netiesiogiai dėl karantino apribojimų nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams.

Paramą galės gauti įmonės, kurių apyvarta 2019 metais neviršijo 50 mln. eurų, o turto balansinė vertė – 43 mln. eurų. Į paramą negalės pretenduoti valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės. Paramos negalės gauti žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros, kredito ir finansų įstaigos.

„Tokia įmonės apibrėžtis nustatyta atsižvelgus tai, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos, todėl nėra galimybių teikti paramą visiems, patyrusiems neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, – būtina nustatyti subjektus, kuriems tokia parama labiausiai reikalinga“, – nurodoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dokumente.

Dėl paramos galės kreiptis įmonės, kurių vidutinė vieno mėnesio apyvarta apibrėžtu laikotarpiu sumažėjo 30 procentų ir daugiau. Subsidija įmonėms sieks ketvirtadalį (25 procentus) per 2019 metus sumokėto ar įskaityto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jei sumokėtas GPM nedidelis ir siekia mažiau nei 2000 eurų, bus skiriama fiksuota 500 eurų subsidija.

Vertinamas pajamų kritimo laikotarpis – nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., lyginant su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta.

Jei įmonė įsteigta neseniai, po 2019 m. lapkričio 1 dienos, jų pajamos ir sumokėtas GPM vertinami nebus, tačiau joms bus skiriama 500 eurų fiksuota subsidija.

Įmonės, norėdamos gauti subsidiją, paraiškos teikimo dieną turės turėti bent vieną darbuotoją, o iki 2020 m. sausio 31 dienos šios įmonės turės būti sumokėjusios bent dalį 2019 m. priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčių.

Dar vienas apribojimas – jei įmonė anksčiau aktyviai naudojosi parama ir jų apimtis viršijo 800 tūkst. eurų. Mat pagal Europos Komisijos komunikatą teikiama parama vienai įmonei negali viršyti šios sumos.

Dalins, kol baigsis pinigai, arba terminas

Iš viso įmonėms skirta bendra suma siekia 150 milijonų eurų, jie bus paskirstyti į du kvietimus: 50 mln. eurų suma skiriama savarankiškoms įmonėms, ir 100 mln. eurų – susijusioms su kitais subjektais.

Pretenduoti į paramą teks skubėti, kadangi paskirsčius numatytą sumą, kvietimo galiojimas baigsis. Ši paramos priemonė galios ne ilgiau nei iki birželio 1 dienos.

„Kvietimai būtų stabdomi anksčiau negu kvietimuose nustatyta termino paskutinė diena, jeigu pagal ministerijos priimtus sprendimus dėl subsidijos skyrimo ir pateiktas naujas subsidijų paraiškas paskirta ir prašomų skirti subsidijų suma sudarytų galimybę paskirstyti visą subsidijų paraiškoms finansuoti bendrai skirtą lėšų sumą“, – paaiškinama projekte.

Šįsyk kvietimus dėl paramos skelbs Valstybinė mokesčių inspekcija, o sprendimus priims ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Bus suteikta parama įmonėms, labiausiai nukentėjusioms nuo COVID-19, apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti) ir taip bus paskatinta įmonių veikla“, – tikimasi teigiamo paramos poveikio.

Nėra ataskaitų – nebus paramos

Pagal naują aprašą, į paramą negalės pretenduoti tos įmonės, kurios Registrų centrui nepateikė finansinių ataskaitų už 2019 metus. Jeigu pareiškėjas yra susijęs su kitomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis – jos taip pat turi būti pateikusios ataskaitas.

Taip pat pagal aprašą subsidijų negaus tos įmonės, kurios sunkumų patyrė dar prieš prasidedant pandemijai, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė yra labai maža ir maža ir jai nėra taikoma nemokumo procedūra, ji nėra restruktūrizuojama ir pan.

Gali tekti subsidijas grąžinti

Pagal aprašą, VMI, gavusi įmonės paraišką, ją įvertins nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, ir apskaičiuos galimos skirti subsidijos dydį.

VMI pajamų kritimą vertins pagal paraiškoje deklaruotus prognozuojamus duomenimis. Tačiau vėliau, jei pateikus PVM deklaracijas bus nustatyta, kad pajamų nuosmukis neatitinka 30 proc. dydžio, subsidiją teks grąžinti.

VMI gali taikyti ir pagrįstumo kontrolę – paprašyti mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijų neteikiančio pareiškėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti papildomus duomenis, kurie pagrindžia paraiškoje pateiktus duomenis. Jeigu per nustatytą terminą pareiškėjas pagrindžiančių duomenų nepateikia, VMI paraiškos netenkina.

„Ši priemonė grįsta pasitikėjimu verslu. Mes tikime ir institucijos patikės jūsų nukritusia apyvarta, kurią indikuosite. Tačiau tiek VMI, tiek Lietuvos verslo paramos agentūra pasilieka teisę patikrinti iki šių metų gruodžio 1 d. duomenis, ar jie sutampa su tais duomenimis, kuriuos jūs pateikėte. Ir tie, kurių apyvarta nebuvo nukritusi, teks tą subsidiją ar jos dalį sugrąžinti. Vis dėl to tai dideli mūsų mokesčių mokėtojų pinigai“, – teigė A. Armonaitė.

Ne visi patenkinti: didieji taip pat nori paramos

Prekybos įmones jungianti Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) dar prieš Vyriausybės posėdį išplatino pranešimą, kuriame išsakė lūkestį, kad parama bus skiriama ir didesnėms įmonėms, didžiausiems darbdaviams, kurių apyvartos ar turtas viršija leistinas ribas.

„Karantinas daro tiesioginę įtaką paklausai ir pasiūlai, veikia įmones ir darbuotojus. Duomenys rodo, kad didelių įmonių patiriami finansiniai sunkumai ne ką mažesni nei tie, kuriuos patiria mažosios ir vidutinės įmonės“, – teigia LPĮA direktorė Rūta Vainienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad prekybos įmonės pirmojo karantino metu negalėjo pretenduoti į dalį paramos, pvz., nuomos kompensacijas.

Iš numatomos subsidijų priemonės šįkart papildomai eliminuojamos ir lietuviško kapitalo įmonių grupės. Tai sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas su užsienio kapitalo susijusiomis įmonėmis, todėl pažeidžiamas Konstitucinis įmonių lygiateisiškumo principas.

LPĮA pasigenda vienodų sąlygų lietuviškoms ir užsienio kapitalo įmonėms, vertina, kad lietuviškos įmonės yra diskriminuojamos pagal kapitalo kilmę.

„Vienodai nukentėjusios tokio pat dydžio ir apyvartos parduotuvės subsidiją gaus arba negaus, priklausomai tik nuo to, ar jos priklauso užsienio, ar Lietuvos įmonių grupei“, – rašoma pranešime.

Įspėjama, kad nemažai smulkių ir vidutinių įmonių taip pat negalės gauti paramos, nes priklauso įmonių grupėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, verslui gelbėti skirtos subsidijos ir lengvatinės paskolos turėtų būti paleistos sausio 18 dieną. Ministerijos duomenimis, pirmąjį pagalbos paketą turėtų sudaryti 180 mln. eurų, iš kurių 150 mln. eurų bus skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

Argumentuodama, kad prekybos sektoriuje dirba apie 106 tūkst. darbuotojų, LPĮA siūlo „reikšmingai didinti paramos intensyvumą, įtvirtinant didesnį nei 25 proc. nuo sumokėtos GPM sumos 2019 metais dydį“.

„Aš iki galo nelabai suprantu, ar mes susišnekame, nes prieš valandą pati su LVPA agentūros komanda praėjau kiekvieną žingsnį ir kiekvieną lentelę, kurią pildys įmonės, pretenduodamos į šią subsidijų paramą“, – stebėjosi LPĮA argumentais A. Armonaitė.

Anot jos, antrame šaukime niekas nediskriminuos pasauliniuose holdinguose esančių įmonių.

Viceministras Vincas Jurgutis patikino, kad pirmojo karantino metu subsidijos buvo teikiamos mikro-įmonėms, o dabartinis paketas rengtas smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau atsisakyta darbuotojų skaičiaus kriterijus, bus vertinama tik Lietuvoje esančių įmonių ir su jomis susijusių asmenų apyvarta ir turtas.

„Jei susijusios įmonės viršija tuos 43 ar 50 milijonų eurų, tai šiuo atveju parama nėra teikiama“, – teigė V. Jurgutis.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlė sutarti taisykles patvirtinti, o vėliau panagrinėti, ar galima pagrįstai išskirti įmonę iš grupių, jei tai yra smulkus subjektas, kad jis galėtų pretenduoti į paramą.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vyriausybe-iskepe-nauja-parama-verslui-ketvirtadalis-sumoketo-gpm-jei-apyvarta-krito-30-proc.d?id=86239609

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...

Verslininkai regionuose ruošiasi bankrotams: baiminasi dar vieno karantino

Suskleisti...

Smulkieji verslininkai regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavę po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Maža to, prie pandemijos sunkumų prisideda ir nuo šių metų šalyje padidinta minimali mėnesio alga (MMA). Verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas.

Didieji sunkumai pasirodys po karantino 

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Utenos skyriaus pirmininkas Vaidas Lankauskas Delfi pasakoja, kad po pirmos pandemijos bangos ir pirmo karantino Utenos mieste atsirado itin daug tuščių patalpų, o situacija po šio karantino esą priklausys nuo to, kiek šio karantino priemonės truks. Visgi jo vertinimu, šiuo metu verslo situacija Utenoje yra blogesnė nei per pirmąjį karantiną. 

„Prekyba uždaryta nuo gruodžio vidurio, bet paslaugų verslai, pavyzdžiui, sporto klubai, uždaryti seniai. Situacija – labai sudėtinga. Jie neatsigavo po praeito karantino ir nesukaupė jokių finansinių rezervų. Ką reiškia sporto klubui vasarą? Tai ne pats geriausias ir pelningiausias laikotarpis, kai jie buvo atidaryti. Tai dabar jie vėl uždaryti nuo lapkričio mėn. Turbūt jie bus uždaryti ilgiausiai, situacija bus tikrai labai liūdna, ypač regionams“, – pažymi V. Lankauskas. 

Smulkiojo verslo atstovas neabejoja, kad šiemet bus daugiau įmonių bankrotų: „Stambesnės įmonės toliau veikia, bankrotų nebuvo. Kas liečia individualią veiklą, situacija – labai sudėtinga. Kai visi verslai išeis iš karantino, pamatysime tikrąjį vaizdą – kiek bus uždarytų verslų. Jeigu verslas planuoja plėstis, jis tikrai išliks, bet bankrotų, verslų užsidarymo taip pat bus.“ 

Utenos Verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova teigia pastebinti, kad pernai išsiregistravo mažiau įmonių nei ankstesniais metais. Centro duomenimis, šiuo metu Utenoje veikia apie 700 verslo subjektų (UAB, AB, MB ir individualios įmonės). Pernai Utenos atsidarė 74 naujos įmonės, išsiregistravo – 17. 2019 m. dvigubai daugiau – 34 – įmonių nutraukė savo veiklą 

„Viena vertus, tai gali būti valstybės paramos įtaka, nes įmonės pajuto pagalbą ir neskubėjo išsiregistruoti. Kita vertus, bankroto iškėlimo procesas tapo sudėtingesnis, užsitęsė. Matyti tikslų bankrotų skaičiaus dėl pandemijos įtakos kol kas negalime, nes bankroto procesas – ilgas, užtrunka kartais ir metus“, – komentuoja I. Šeršniova. 

Pašnekovė pažymi, kad pernai Utenoje buvo ir darbuotojų atleidimų. Ji pasidalijo Užimtumo tarnybos duomenimis – nedarbas Utenoje per metus išaugo nuo 9,3 proc. iki 15,6 proc., o sausio 1 d. 257 Eur paramos gavėjų, užsiimančių individualia veikla, skaičius buvo 903.

Vis dėlto ji prognozuoja, kad verslo situacija po karantino bus prastesnė: „Reakcija bus nekokia. Išeina verslo grandinė: gamintojas gauna užsakymų, kas jam užsako – tokioje pačioje situacijoje. Daug dedamųjų, kurie priklauso ne nuo vienos įmonės. Rezultatai pasirodys, kai reikės atnaujinti veiklą. Sugrįžti, kas buvo prieš karantiną, ne visiems bus lengva, gali būti ir daugiau atleidimų.“ 

Paklausta, kaip prie atleidimų prisidės nuo šių metų padidinta MMA, Utenos VIC vadovė jau prieš karantiną teigia pastebinti tendenciją, kad vietos įmonės automatizuoja procesus ir atsisako darbo vietų, karantinas esą situaciją dar labiau paaštrins ir privers verslus peržiūrėti kai kurias pozicijas. 

„Viskas priklausys, kokias perspektyvas įmonės matys po karantino. Jei įmonės matys, kad užsakymai grįžta, galbūt ir neatleis. Atleisti gerą darbuotoją ir vėliau rasti naujų – ne taip paprasta, todėl niekas neskuba to daryti. Nebent tik yra priversti atleisti“, – komentuoja I. Šeršniova. 

Padidinus MMA, daugės atleidimų 

Tuo metu bankrotams padidinta MMA įtakos neturės, prie įmonių užsidarymo esą prisidės rimtesni dalykai: užsakymų ir apyvartinių lėšų trūkumas. 

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas V. Lankauskas tikina, kad MMA didinimo klausimas visais laikais yra itin opus verslui. Smulkiesiems verslams, padidinus MMA ar kitą mokestinę bazę, regionuose esą žymiai sunkiau išgyventi. 

„Vienas dalykas – MMA kilimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir savivaldybėse ir visiškai kitas klausimas, kai MMA kyla Kupiškyje, Utenoje, Zarasuose, Ignalinoje, Biržuose ir pan. Bet koks mokestinis padidėjimas – MMA ar kita forma mokesčių kilimas – tai pats sudėtingiausias klausimas regionams. Regionai nedidėja, priešingai nei Vilnius, kuris sutraukia visas investicijas, daugumą finansinių srautų, regionams lieka trupiniai. Žmonių skaičius regionuose nedidėja, gerai, kad pavyksta išsaugoti tą patį žmonių skaičių.

Suprantu, kad tai reikalinga daryti, jei auga ekonomika, didėja darbo našumas. Tuo metu kai daugelis verslų užsidaro, kai daugelis – nežinioje, mano nuomone, šios priemonės yra truputėlį keistos“, – komentuoja V. Lankauskas. 

Baiminasi galimo trečiojo karantino 

Pašnekovas teigia girdintis kalbų, kad, padidėjus MMA, dalis verslų svarsto apie darbuotojų atleidimą, tačiau pažymi, kad šiuo metu daugiausiai iššūkių kelia pandemija. Anot jo, nesuveikus Vyriausybės planui, šalyje gali būti paskelbtas trečias karantinas, kuris smulkiajam verslui atneš dar daugiau sunkumų. 

„Pirmas karantinas daug kam buvo naujiena, nežinia, žmonės buvo įsitempę ir išsigandę. Antras karantinas – visiškai kitoks, smulkus verslas, kaip ir pirmojo metu, yra uždarytas. Bet jeigu neaišku, kas bus po antro karantino, kiek įmonių, žmonių su individualia veikla išliks, jeigu nesuveiks jokie centrinės valdžios planai, ir bus trečias karantinas, tai bus žiauriai sudėtinga“, – pažymi jis. 

Utenos smulkiojo verslo atstovas užsimena, kad pandemijos ir Brexit paskatinti emigrantai grįžta į Uteną ir kuria verslus. Jo teigimu, per kelerius metus čia įsikūrė apie 5 emigrantų smulkios įmonės. Jis pateikia kelis pavyzdžius – kepykla „Vanilinis dangus“, atsidariusi prieš 7-erius metus, iki šiol dirba sėkmingai. Prieš daugiau nei metus atsidarė ir iš Australijos grįžusių emigrantų išskirtinė maitinimo įstaiga „Liūtas ir avelė“, tačiau dėl pandemijos esą patyrė sunkumų. 

Pardavė šeimos verslą ir vyksta atgal į Australiją 

Uteniškė Gintarė Šulskytė Delfi trumpai papasakojo, kad dėl asmeninių priežasčių ji kartu su savo australu vyru gruodžio pabaigoje pardavė šeimos verslą. Jiedu šiuo metu su nauju kavinės šeimininku tvarko paskutinius reikalus ir ruošiasi išvykti atgal į Australiją. 

„Susidėjo tam tikri dalykai, šis klausimas buvo atviras visą laiką. Iki pandemijos planavome plėstis, keltis į Vilnių, bet vyrui atsirado šeimyninių reikalų ir reikėjo priimti sprendimą. Susidėliojo visos aplinkybės, kad nusprendėm vykti dabar ir pardavėme verslą“, – sako ji.

Tiesa, ji pripažįsta, kad prie šio sprendimo, be abejo, prisidėjo ir pandemija: „Pandemija tikrai turėjo įtakos, nes reikėjo daug persiorientuoti. Pavyzdžiui, pirma pandemijos banga buvo labai baisi, nes turėjome visiškai užsidaryti. Prie antros prisitaikėme su išsinešimu. Manau, kad nėra nė vieno verslo, kuriam pandemija neturėjo įtakos.“ 

Verslininkė sako, kad naujasis kavinės vadovas planuoja tęsti pradėtą veiklą: „Kiek jis tęs tą patį, kiek jis savo darys, kitas klausimas. Dabar vyksta darbų perdavimai, tad sunku pasakyti. Įsivaizduoju, kad gali turėti vienokią idėją, o kai esi versle tos idėjos gali keistis dar 10 kartų, priklausomai nuo aplinkybių.“ 

Plungės verslininkai prisitaikė – atidarė el. parduotuves 

Vis dėlto ne visi regionai susiduria su itin dideliais pandemijos sunkumais. 23 narius turinčios Plungės smulkiojo verslo asociacijos vadovė Aurelija Gedmintaitė Delfi teigia, kad bankrutuojančių įmonių šiuo metu Plungėje nėra, esą tik viena masažo paslaugas teikianti įmonė per pirmąją pandemijos bangą užsidarė. Tarp asociacijose narių – įmonių iš grožio srities, kurių veikla šiuo metu negalima, tačiau jos neva optimistiškai žvelgia į ateitį. Kiti nariai, dauguma atsidarę el. parduotuves, darbuojasi ir pakankamai neblogai gyvena. 

„Verslai neužsidaro – įrengė atsiėmimų punktus, daug kas atsidarė el. prekybą ir perduoda prekes. Kiti darbuojasi, gaudami užsakymų. Kas su maisto prekėmis dirba, atsidarė el. parduotuvę, pristato maistą į namus, naudojasi kitomis alternatyvomis“, – sako A. Gedmintaitė.

Dažniausiai prekių plungiškiai užsisako telefonu, o jas atsiima prie parduotuvės: „Parduotuvės feisbuke viešina savo asortimentą, yra paskelbę savo numerius – labiausiai bendraujama telefonu. Pirkėjas paskambina paklausti, ar turi prekę, susitaria, kada būtų galima atvykti pasiimti, pardavėjas išneša į lauką pasižiūrėti.“ 

Paklausta, kokia situacija Plungėje su darbuotojais, ji pažymi, kad šventiniu laikotarpiu dalis verslų išleido darbuotojus atostogų, kiti – į prastovas. Pašnekovė pažymi, kad šalyje padidinus MMA, dauguma verslų stengsis išlaikyti darbuotojus, nors atleidimų gali būti. 

„Iš vienos pusės gal ir gerai algų pakilimas darbuotojams, kita vertus, iš darbdavių pusės gal ir reikėjo palaukti, vertinant visus apribojimus – smulkieji priversti užsidaryti, o didieji dirba. MMA pakėlimas – tikrai ne į naudą, ypač mokesčių. Mažiukai verslai priverstinai turi užsidaryti, nors ir galėtų laisviau kontroliuoti žmonių srautą, juose būtų saugiau nei didžiuosiuose prekybos centruose. Tai yra didžiausias smulkiųjų verslininkų pasipiktinimas, jie jaučiasi nuskriausti“, – pažymi Plungės smulkiojo verslo atstovė. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, ne­dar­bas pernai lapk­ri­tį Plun­gės ra­jo­ne sie­kė 15,7 pro­c. Užim­tu­mo tar­ny­bo­je bu­vo už­si­re­gist­ra­vę 3 147 dar­bo ieš­kan­tys as­me­nys. 

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/verslininkai-regionuose-ruosiasi-bankrotams-baiminasi-dar-vieno-karantino.d?id=86203831

Rodyti daugiau...