Nemokumas ir neteisminio bankroto privalumai

Suskleisti...

Lietuvoje neteisminis bankrotas yra taikomas nuo 1992 metų, kuomet Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo buvo priimtas Įmonių bankroto įstatymas.

Įmonei susidūrus su nemokumu gali būti taikomas neteisminis bankrotas šiais atvejais:
• Teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; 
• Iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų vykdomuosius dokumentus;
• Bankroto proceso inicijavimui pritaria dalis kreditorių.

Neteisminio bankroto privalumai:
• Neteisminis bankrotas trunka trumpiau už teisminį. Įmonei bankrutuojant teismo tvarka, visos procedūros iki įmonės išregistravimo iš registro Lietuvoje vidutiniškai trunka 2 metus ir ilgiau. Bankrotas be teismo Lietuvoje vidutiniškai trunka 1 metus.
• Neteisminis bankrotas kainuoja mažiau už teisminį, kadangi jis yra trumpesnis, vyksta be teisminių išlaidų.
• Galima pasirinkti nemokumo administratorių, kurį patvirtina įmonės kreditoriai.
• Sprendimus galima priimti naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Taip pat sprendimai neteisminio bankroto procese priimami betarpiškai, nelaukiant teismo pritarimo, todėl klausimai neteisminio bankroto proceso metu sprendžiami greitai ir maksimaliai efektyviai. Visus klausimus bankroto procese sprendžia kreditoriai (kokia tvarka ir kokiomis kainomis realizuoti įmonės turtą, kokį nustatyti bankroto proceso biudžetą, kokius nustatyti procedūrinius terminus ir daugybę kitų klausimų išsprendžiami sklandžiai kreditorių susirinkime).

Rodyti daugiau...

Lietuvos bankas sako, kad šiemet gali padaugėti bankrotų

Suskleisti...

Pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, europiniu mastu jau vyksta diskusijos, kaip spręsti blogų paskolų problemą, o išeitis galėtų būti speciali bendrovė.

Jo teigimu, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo.

„Kas neramina, tai kritęs bankrotų skaičius. Gali atrodyti keistai, ko čia neramina tas kritęs bankrotų skaičius, bet tiesiog pernai bankrotų Lietuvoje buvo kažkur 50 proc. mažiau“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

„Tai aš sau darau išvadą, kad mes galime tikėtis šiais ir kitais metais – ypač tada, kai pasibaigs valstybės pagalbos priemonės, kada daugiau mažiau visos politikos grįš į tą normalią skrydžio trajektoriją – galime tikėtis bankrotų suintensyvėjimo“, – argumentavo jis.

Pasak centrinio banko vadovo, nors ir galima tikėtis blogų paskolų augimo, vis dėlto jis nebus toks, kokio būta prieš dešimtmetį. Bankų sistema atrodo atspari ir bankai galėtų „pakelti pakankamai nemenkus blogų paskolų portfelius“.

„Tikrai galime tikėtis blogų paskolų padidėjimo, bet kalbant apie mastus, sakyčiau, galėtume kalbėti apie procentinius punktus, bet ne apie dešimtis procentinių punktų. O kalbant apie bankų balansus ir jų kapitalo buferius, tai tikrai čia mes nematome kažkokių finansinio stabilumo problemų“, – sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, europiniu mastu visose valstybėse yra panaši situacija su blogų paskolų rizika ir tuo vertėtų susirūpinti kuriant, pavyzdžiui, specialią bendrovę.

„Todėl diskusijose eurosistemoje mes visą laiką pasisakome už tai, kad europiniu mastu būtina spręsti šį klausimą ir pirmiausia būtų gerai turėti instrumentus, pavyzdžiui, kokią nors turto valdymo bendrovę paneuropiniu mastu, į kurią galėtų būti „parkuojamos“ viso bankinio sektoriaus blogos paskolos. Kuo greičiau bus tie paneuropiniai sprendimai, tuo bus paprasčiau“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

„Kontūrai daugiau mažiau yra. Klausimas, kaip valstybėms pavyks susitarti“, – reziumavo centrinio banko vadovas. Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, šį mėnesį paskelbusi 2020 metų įmonių apžvalgą, teigė, sumažėjo aukščiausios rizikos įmonių ir tai sietina su valstybės parama, įskaitant galimybę atidėti mokesčius.

Todėl, pasak „Scorify“ vadovo Žilvino Mileriaus, kol valstybė teiks paramą, bus „iškreiptas verslo vaizdas, o turint galvoje apskritai pernai beveik išnykusį bankrotų reiškinį, dalis įmonių ir toliau gyvuos tik dėl valstybės pagalbos“.

Pasak bendrovės, bankrutuojančių, likviduojamų ar restruktūrizuojamų įmonių pernai buvo 30 proc. mažiau nei 2019 metais, tačiau naujų įmonių 2019 metais įkurta 6 proc. daugiau.

Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/1078343/lietuvos-bankas-sako-kad-siemet-gali-padaugeti-bankrotu

Karantinas sausį Vilniuje (nuotr. Broniaus Jablonsko)

Rodyti daugiau...

Ar galima pasirinkti nemokumo administratorių?

Suskleisti...

Iki 2020 metų visi, kas turėjo teisę (licenciją) teikti bankroto administravimo paslaugas, buvo vadinami „bankroto administratoriais“. Nuo 2020 metų, sujungus įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo procesus reguliavusį įstatymus į vieną, šie patapo „nemokumo administratoriais“. 

Įmonės bankrotą vykdant teismine tvarka, administratorius pagal šiuo metu galiojančias taisykles parenkamas atsitiktine tvarka iš bendro sąrašo. Tačiau verslui, susidūrus su bankrotu, nemokumo administratoriaus figūra yra esminė. Jokiam verslui nėra priimtina, kad jautrias nemokumo problemas spręstų atsitiktinai išrinktas asmuo.

Neteisminis bankrotas yra vienintelė išimtis iš šios taisyklės. Įmonės bankroto procesą be teismo veda pasirinktas ir kreditorių patvirtintas nemokumo administratorius. Tai suteikia galimybę pačiai įmonei pasirinkti žmogų pagal jo kompetenciją ir reputaciją.

Rodyti daugiau...