Euro grupės ir ECOFIN posėdžiuose – ekonomikos atsigavimo ir viešųjų finansų tvarumo klausimai

Suskleisti...

Gegužės 21-22 d. vyksiančiose Euro grupės (EG) ir neformalaus ECOFIN vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė Gintarė Skaistė, pagrindinis dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominio atsigavimo ir atsparumo, viešųjų finansų tvarumo bei žaliųjų mokesčių klausimams.

Neformalaus ECOFIN posėdžio metu finansų ministrai diskutuos apie tolesnę monetarinės ir fiskalinės politikos raidą Europoje, pereinant į ekonominio atsigavimo laikotarpį. Kartu su palaikančiąja monetarine politika, skatinanti fiskalinė politika COVID-19 krizės metu ženkliai prisidėjo prie žmonių pajamų lygio ir verslo palaikymo. Tolesnis šių politikų derinimas itin svarbus siekiant tvaraus Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimo.

„Vienas iš didžiausių vidutinio laikotarpio iššūkių yra rasti tinkamą balansą tarp ekonomikos augimo palaikymo ir fiskalinio tvarumo užtikrinimo vidutiniu-ilgesniuoju laikotarpiu. Dėka palaikančios monetarinės politikos, šiuo metu finansavimo sąlygos rinkoje itin palankios, skolos aptarnavimo kaštai lieka žemi nepaisant išaugusio skolos lygio. Visgi tokios palankios sąlygos nesitęs amžinai, tad turime tam ruoštis jau šiandien – įgyvendinant ilgalaikį poveikį ekonomikos augimui turinčias pertvarkas. Šiuo atžvilgiu itin svarbų vaidmenį vaidina „Naujos kartos Lietuvos“ plano priemonės“, – pažymėjo G. Skaistė.

Ministrai taip pat aptars galimą valstybės paramos priemonių atitraukimo įtaką įmonių bankrotų rodikliams. Nors krizės metu įmonių bankrotų ir neveiksnių paskolų lygis toliau mažėjo, sutariama, kad tam reikšmingos įtakos turėjo valstybės pagalbos priemonės. Ateityje, valstybės paramos priemonių apimtims mažėjant, nemokių įmonių skaičius, tikėtina, išaugs.

„Ekonomikai pereinant į atsigavimo stadiją, valstybės paramos priemonės turi būti tikslinės, laikinos ir orientuotos į labiausiai nukentėjusius sektorius bei visuomenės grupes. Kaip pabrėžia Europos Komisija, yra rizika, kad palaipsniui mažėjant valstybės paramos apimtims galime matyti augančius įmonių bankrotų skaičius. Lietuvoje situaciją atidžiai stebime ir tokiai galimybei ruošiamės– praėjusiais metais buvo įgyvendinta nemokumo reforma, leidžianti mažinti bankroto procesų trukmę ir sąnaudas, taip pat sudaranti galimybes lengviau išsaugoti perspektyvų verslą, skatinant restruktūrizavimo procesus ir finansinių sunkumų sprendimą neteisminiu keliu“, – sakė G. Skaistė.

Susitikimo metu finansų ministrai taip pat aptars žaliųjų mokesčių politikos ateitį, jų vaidmenį siekiant ambicingų ES klimato politikos tikslų, aplinkosaugos mokesčių poveikį konkurencingumui. Lietuvoje šiems klausimams taip pat skiriama daug dėmesio. Finansų ministerijos įsteigta Mokesčių peržiūros darbo grupė vertina įvairias augimui palankių mokesčių alternatyvas, įskaitant aplinkosauginius mokesčius bei egzistuojančių lengvatų iškastiniam kurui peržiūrą. Konkrečius pasiūlymus darbo grupė, numatoma, pateiks šį rudenį.

EG posėdyje bus pristatytos naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės, kuriose pirmą kartą prognozuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF) poveikis. 2020 m. Lietuvos BVP smuko sąlyginai nedaug (-0,9 proc.), didele dalimi dėl atsparaus eksporto. Pasak EK, ateityje BVP augimas stiprės dėl atsigaunančios vidinės paklausos. Europos Komisija prognozuoja, kad 2021 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2021 m. – 3,9 proc.

Finansų ministrai posėdyje apžvelgs esamą situaciją ir rizikas bankų sektoriuje ir priežiūros institucijų – Bendros pertvarkymo valdybos (SRB) ir Europos centrinio banko (ECB) – veiksmus.

Taip pat numatoma patvirtinti EG 2021 m. antrojo pusmečio darbų programą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas ekonomikos gaivinimui ir fiskalinės politikos koordinavimui euro zonoje, Bankų sąjungos užbaigimui, skaitmeniniam eurui, tarptautiniam euro vaidmens stiprinimui.

(ELTA)

Šaltinis: https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/euro-grupes-ir-ecofin-posedziuose-ekonomikos-atsigavimo-ir-viesuju-finansu-tvarumo-klausimai-214986

Rodyti daugiau...

ECB įspėja dėl nemokumų šuolio pasibaigus paramai, akcijų korekcijų

Suskleisti...

Europos centrinis bankas (ECB) įspėja dėl rizikų finansiniam stabilumui, kurios koncentruotos nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose ir šalyse. Taip pat įspėjama dėl užkilusių finansinio turto įverčių.

Kaip institucija išdėstė gegužės mėnesio finansinio stabilumo ataskaitoje, pandemija turėjo nevienodą ekonominį poveikį.

„Euro zonai atsitiesiant po trečiosios pandemijos bangos, finansinio stabilumo rizikos išlieka padidėjusios ir tapo dar netolygiau pasiskirsčiusios. Didesnė verslo skolų našta šalyse su didesniais paslaugų sektoriais gali padidinti spaudimą vyriausybėms ir bankams šiose šalyse“, – finansinio stabilumo ataskaitos rezultatus pranešime komentuoja Luisas de Guindosas, ECB viceprezidentas, kurio teigimu, paramos priemonės, ypač verslui, galėtų nuosekliai pereiti „nuo bendro pobūdžio taikymo iki labiau tikslinių“.

Pandemijos laikotarpiu vyriausybių taikytos paramos priemonės verslams lėmė, kad verslo nemokumo atvejų sumažėjo iki istorinių žemumų.

„Tačiau šią paramą nuosekliai atitraukiant, negalima atmesti reikšmingai didesnių nemokumo lygių, nei prieš pandemiją, ypač tam tikrose euro zonos šalyse. Tai atitinkamai galėtų prislėgti vyriausybes ir bankus, kurie teikė paramą verslui pandemijos laikotarpiu.

Anot ECB, pastaruoju metu lūkesčiai dėl bankų padėties pastebimai pagerėjo, ką rodo ir bankų akcijų kainų prieaugiai.

„Tačiau bankų pelningumas išlieka menkas, o perspektyvos dėl kreditavimo išlieka neaiškios. Kol kas bankų turto kokybė buvo išlaikyta, tačiau kreditavimo rizikos gali materializuotis su uždelsimu, kas signalizuoja poreikį didesniems atidėjiniams. Reikalingi efektyvūs sprendimai dėl blogų paskolų ir pilnas kapitalo buferių išnaudojimas, kad būtų palaikomas atsigavimas“, – teigia ECB.

ECB finansinio stabilumo ataskaita kviečia suklusti ir investuotojus. Centrinė finansų institucija pastebi, kad per praėjusį pusmetį finansų ir NT rinkose tebesitęsęs ralis kelia nerimą dėl pernelyg aukštų įverčių ir potencialiai – staigios turto kainų korekcijos.

Šaltinis: https://www.vz.lt/rinkos/2021/05/19/ecb-ispeja-del-nemokumu-suolio-pasibaigus-paramai-akciju-korekciju

Ralph Orlowski („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Rodyti daugiau...

Indrė Genytė-Pikčienė: perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija

Suskleisti...

Vyriausybės penktadienį pristatytame patikslintame 2021 m. valstybės biudžete pažymėta, kad valstybės biudžeto deficitas šiemet augs iki 8,4 proc., o prognozuojamas šalies skolos lygis sieks 52,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vertindama šiuos rodiklius Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad turint omenyje Lietuvos ekonomikos atsparumą COVID-19 pandemijai, nerimą kelia numatytas didesnis už euro zonos vidurkį šalies biudžeto deficitas. Visgi ji pažymi, kad atsižvelgus į metų pradžios rezultatus, galima tikėtis kiek mažesnio nei prognozuojama metinio biudžeto deficito.

„Iš tiesų šiemet biudžeto deficitas nuo BVP gali būti šiek tiek mažesnis. Matyt, Finansų ministerija remiasi savo ankstesnėmis prognozėmis, kurios darytos dar neturint pirmo ketvirčio BVP rezultatų. O pirmas ketvirtis buvo gerokai stipresnis nei visi tikėjomės ir parodė, kad Lietuvą antrasis karantinas, kuris buvo ištęstas ir išties baugino didelėmis ir sunkiomis pasekmėmis, vis dėlto jų neatnešė, ir mūsų ekonomika, užuot smukusi, net sugebėjo augti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė, primindama, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.

Visgi ekonomistė pažymi, kad nerimą kelia Lietuvoje tvirtinamas didesnis už euro zonos vidurkį biudžeto deficitas.

„Vertinant fiskalinius rodiklius, nerimo tikrai yra. Nepaisant to, kad Lietuva šią pandemiją išgyveno tikrai atspariai, palyginti su kitomis ekonomikomis, tokiomis kaip Pietų ES valstybės, vis dėlto biudžeto deficitus tiek pernai, tiek šiemet fiksuojame vienus didesnių ES, euro zonoje. Jie bent jau turėtų suktis apie euro zonos vidurkį. Mūsų fiskalinis skatinimas ir ekspansija yra gerokai didesni negu kitų valstybių, nors jų nuosmukis ir patirta žala dėl pandemijos yra gerokai reikšmingesnės nei mūsų“, – Eltai sakė ji.

Tuo tarpu vertindama Europos Komisijai (EK) pateiktą Lietuvos stabilumo programą 2021 metams, I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad artės prie fiskalinės drausmės gerokai lėčiau nei Baltijos kaimynės.

„Stebint Finansų ministerijos paruoštą valstybės stabilumo programą, kurią pateikė EK, ir lyginant ją su kitų Baltijos šalių analogiškomis programomis, matome, kad Lietuva šiemet ir pernai ne tik turėjo didelius biudžeto deficitus, ir iki pat 2023 metų yra nusiteikusi turėti didesnius biudžeto deficitus nei Latvija ir Estija. Reiškia, kad mūsų kaimynės gerokai greičiau artės prie fiskalinės drausmės elgsenos ir tokio masto fiskalinio skatinimo, kokį turi Lietuva, nedarys“, – teigė ji.

Anot I. Genytės-Pikčienės, perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepagrįstu atlyginimų augimu bei infliacija.

„Tai nėra tvaru, ypač vertinant iš tos ekonominio balanso pusės. Kai ekonomika jaučiasi gerai, kai ji auga ir visos ekonominės veiklos, kaip matome iš operatyviųjų duomenų, pakankamai greitai grįžta į sveiką būklę, papildomas, perteklinis skatinimas gali sukelti tam tikrų perkaitimo pasekmių ekonomikai. Tai pasireiškia nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija“, – akcentavo ji.

Vyriausybė penktadienį pritarė patikslintam 2021 m. biudžetui. Jame numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.

2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/indre-genyte-pikciene-perteklinis-ekonomikos-skatinimas-gali-pasireiksti-nepamatuotu-darbo-uzmokescio-augimu-ir-infliacija.d?id=87204271

Rodyti daugiau...