Nuteisti trys bankroto administratoriai ir bendrovės direktorius

Suskleisti...

Panevėžio apygardos teisme apkaltinamąjį nuosprendį išgirdo trys bankroto administratoriai ir vienos bendrovės direktorius. Jie pripažinti kaltais dėl finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų, sukėlusių bendrovės bankrotą. Bendrovės direktorius kreditoriams privalės atlyginti beveik 200 tūkst. eurų turtinę žalą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Į teisėsaugos akiratį 2016 metais pateko 4 panevėžiečiai bei juridinis asmuo – kelis kartus pavadinimą keitusi bankrotų administravimu užsiimanti bendrovė, galiausiai tapusi viešąja įstaiga.

Mindaugo Šydeikio vadovaujamai įmonei paskelbus bankrotą, dvi bendrovės, kurioms ji buvo skolinga beveik 190 tūkst. eurų, neteko galimybės skolą atgauti. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtus pinigus vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas M. Šydeikis išleido savo reikmėms. Jis kreipėsi pagalbos į pažįstamą bankroto administratorių Andrių Grigalauską, o vėliau susipažino su toje pačioje bendrovėje dirbančiais bankroto administratoriais Jurijumi Grafmanu. bei Gaiva Kažemėkiene.

M. Šydeikis sutiko su bankroto administratorių pasiūlymu pradėti neteisminį jo vadovaujamos bendrovės bankrotą, pasirašinėjo įvairius jam pateiktus dokumentus, vykdė kitus jų nurodymus. Teismas konstatavo, kad minėti trys bankroto administratoriai, prilyginti valstybės tarnautojams, veikdami bendrininkų grupėje, savo veiksmais siekė, kad M. Šydeikis ir jo vadovaujama bendrovė išvengtų skolų išieškojimo. Už tai jie savo naudai turėjo perimti M. Šydeikio turėtų kitų bendrovių turtą – teniso kortus Panevėžyje, kurie jų susitarimu buvo įvertinti 50 tūkst. eurų. Teisiamiesiems to nepavyko padaryti tik dėl koncesininko – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos – keliamų prieštaravimų sandoriams dėl šio turto.

Liepos 22 dieną paskelbtame Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje 49 metų bankroto administratorius Jurijus Grafmanas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, siekiant asmeninės naudos. Jam skirta 11 tūkst. 298 eurų bauda.

Dėl piktnaudžiavimo pripažintam kaltu 40 metų Andriui Grigalauskui teismas skyrė laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Tokią bausmę jam teismas skyrė subendrinęs su anksčiau skirta ir neatlikta bausme.

Gaiva Kažemėkienė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Jai skirta 9 tūkst. 415 eurų bauda. Nuteistajai teismas skyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – panevėžietei atimta teisė 3 metus užsiimti juridinių ir fizinių asmenų restruktūrizavimo ir nemokumo procesų vykdymu ir teikti su tuo susijusias paslaugas.

45 metų Mindaugas Šydeikis pripažintas kaltu dėl nusikalstamo bankroto ir dokumentų klastojimo. Teismas jam skyrė laisvės atėmimą 1 metams 20 dienų, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Jam taip pat priteista atlyginti nukentėjusiems 193 tūkst. 467 eurų patirtą žalą.

Juridinį asmenį, vadovaujamą Jurijaus Grafmano (UAB „Bankrotas LT“), teismas pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skyrė 37 tūkst. 660 eurų baudą, kurią privaloma sumokėti per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Šaltinis: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/nuteisti-trys-bankroto-administratoriai-ir-bendroves-direktorius/

Rodyti daugiau...

Ir prieš bankrotą – valstybės pagalba

Suskleisti...

Valstybės kontrolė skelbia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų nei pernai tuo metu. Bet ši statistika neatskleidžia tikrosios verslo būklės. Ką tik pradėjus veikti Ankstyvojo perspėjimo sistemai paaiškėjo, kad grėsmė tapti nemokioms dabar iškilusi 195 bendrovėms, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pusė iš jų per karantiną naudojosi valstybės pagalba.

Perspėjimas – ne nuosprendis

Didžiąją nemokumo prislėgtų įmonių dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo (46), didmeninės ir mažmeninės prekybos ir automobilių bei motociklų remonto (45), gamybos (27) įmonės.

"Gautas perspėjimas iš karto nereiškia nuosprendžio verslui – veikiau priešingai – tai galimybė peržiūrėti veiklą, konsultuotis su profesionalais ir rasti tinkamų sprendimų kiekvienu konkrečiu atveju", – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įmones VMI identifikavo įvertinusi jų ir trečiųjų šaltinių pateiktus finansinius duomenis. Tam buvo panaudoti pelno mokesčio, PVM deklaracijų, finansinės atskaitomybės ir kiti trečiųjų šalių teikiami dokumentai. Šią atranką VMI atliks kas ketvirtį.

Maždaug pusė įmonių, kurioms kilo nemokumo rizika, naudojasi VMI pagalbos priemonėmis.

Kaip nežlugti?

Inspekcija informuos šias įmones, o jų atstovai galės kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą "Versli Lietuva" konsultacijų, ko imtis toliau.

Verslininkams, dar galintiems ir norintiems išsaugoti savo verslą, bus suteikta išsami informacija apie įvairias pagalbos priemones, galinčias padėti išvengti nemokumo. Verslai, patiriantys didesnių sunkumų, gaus išsamią informaciją apie restruktūrizavimo arba bankroto procedūrų inicijavimo galimybes.

"Net nusprendus inicijuoti bankrotą – to nereikėtų suprasti kaip nuosprendžio, o vertinti kaip naują patirtį, kuri gali ateityje padėti sukurti kitą verslą. Be to, verslininkai, nusprendę inicijuoti naujus verslus, visuomet galės kreiptis į "Verslią Lietuvą" ir nemokamai konsultuotis verslo vystymo klausimais", – aiškino "Verslios Lietuvos" Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė.

Ankstyvojo perspėjimo sistemą įgyvendina Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei "Verslia Lietuva".

Nerimastinga statistika

Beje, ir Valstybės kontrolės auditoriai toliau renka bei analizuoja duomenis, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti, ir teikia jau ketvirtąją COVID-19 padarinių valdymo informacijos suvestinę.

Pažymima, kad, palyginti su 2020 m. pradžia, šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų.

Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,7 proc.) bei statybos (15,9 proc.) sektoriuose. Žemas bankrotų skaičius iš dalies yra teigiamas rodiklis, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad valstybės pagalba milijoninėmis sumomis skiriama įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio. Per pastaruosius tris mėnesius bankroto procedūros buvo pradėtos 181 įmonei, iš jų 95 įmonėms 2020 m. buvo suteikta 14 mln. eurų valstybės pagalba, kurios didžiąją dalį – 12,6 mln. eurų – sudarė mokesčių atidėjimas.

Registruotas nedarbas šalyje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Palyginti su metų pradžia, jis yra žemesnis 2,3 proc. ir gegužę siekė 6,8 proc. Iš 239,5 tūkst. registruotų bedarbių net 42 proc., t.y. daugiau nei 100 tūkst. asmenų, yra ilgalaikiai bedarbiai. Dalis jų – 26 tūkst. – iki registracijos Užimtumo tarnyboje yra nedirbę dvejus ir daugiau metų. Ilgalaikių bedarbių skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir 2,6 karto didesnis, nei buvo prieš metus. Tokį augimą gali lemti daug veiksnių: žema kvalifikacija arba jos neturėjimas, darbo pasiūlos ir paklausos regionuose neatitiktis, mažas gyventojų mobilumas ir nuo 2020 m. birželio mokama darbo paieškos išmoka.

Šaltinis: https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/ir-pries-bankrota-valstybes-pagalba-1035347

Rodyti daugiau...

Valstybės kontrolė: milijoninės sumos skiriamos įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio

Suskleisti...

Valstybės kontrolės auditoriai renka ir analizuoja duomenis, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti, ir teikia jau ketvirtąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę.

Pažymima, kad, lyginant su 2020 m. pradžia, šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų. Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,7 proc.) bei statybos (15,9 proc.) sektoriuose.

Žemas bankrotų skaičius iš dalies yra teigiamas rodiklis, tačiau susirūpinimą kelia tai, kaip pažymi Valstybės kontrolė, kad valstybės pagalba milijoninėmis sumomis skiriama įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio. Per pastaruosius tris mėnesius bankroto procedūros buvo pradėtos 181 įmonei, iš jų 95 įmonėms 2020 m. buvo suteikta 14 mln. Eur valstybės pagalba, kurios didžiąją dalį – 12,6 mln. Eur – sudarė mokesčių atidėjimas.

Įvertino kainų augimą, atlyginimai kai kur mažėjo

Iš visų ES šalių kainos labiausiai kilo Lenkijoje (7,0 proc.). Lietuvoje vidutinio suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) augimas sudarė 3,2 proc., kuris buvo didesnis nei ES (2,5 proc.), kaimyninėse Latvijoje (2,6 proc.) ir Estijoje (1,6 proc.). Iš ES šalių kainų lygis mažėjo tik Graikijoje (-1,9 proc.).

Lietuvoje daugiausiai brango sveikatos priežiūros paslaugos (7,6 proc.), iš jų odontologijos (16,4 proc.), medicinos (13,5 proc.) bei ambulatorinės (12,7 proc.). Augo švietimo paslaugų kaina (7,2 proc.), iš kurių daugiausiai ikimokyklinio ir pradinio ugdymo paslaugų kaina (14,2 proc.). Iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausiai brango maisto produktai (5,1 proc.), iš jų daržovės (20,7 proc.) ir vaisiai (14,8 proc).

Brango atskiros paslaugos: žmonių priežiūros (pagalbos namuose) paslaugos (36,6 proc.), keleivių vežimas jūra (30,9 proc.), atliekų tvarkymas (29,7 proc.), poilsis stovyklose ir kaimo sodybose (24,8 proc.).

Valstybės kontrolės vertinimu, 2021 metų I ketvirtį 3,4 proc. augo bendras vidaus produktas tenkantis vienam šalies gyventojui (to meto kainomis).

Registruotas nedarbas šalyje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Lyginant su metų pradžia, jis yra žemesnis 2,3 proc. ir gegužę siekė 6,8 proc. Iš 239,5 tūkst. registruotų bedarbių, net 42 proc., t. y. daugiau nei 100 tūkst. asmenų, yra ilgalaikiai bedarbiai. Dalis jų – 26 tūkst. – iki registracijos Užimtumo tarnyboje yra nedirbę dvejus ir daugiau metų.

Ilgalaikių bedarbių skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir 2,6 karto didesnis, nei buvo prieš metus. Tokį augimą gali lemti daug veiksnių: žema kvalifikacija arba jos neturėjimas, darbo pasiūlos ir paklausos regionuose neatitiktis, mažas gyventojų mobilumas ir nuo 2020 m. birželio mėn. mokama darbo paieškos išmoka.

Augo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 1 381 Eur iki 1 517 Eur (bruto), tačiau ne visose veiklos srityse tolygiai. Atlyginimai kasybos ir karjerų eksploatavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos srityse mažėjo.

Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad paskolų srautas verslo įmonėms (ne finansų bendrovėms) toliau mažėjo, tuo tarpu indėliai bankuose pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje veikiantys bankai vis daugiau skolino gyventojams būstui įsigyti, augo gyventojų indėliai bankuose.

Valstybės kontrolė, pandemijos metu periodiškai teikdama COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestines, ragina vykdyti nuolatinį pandemijos pasekmių valdymo priemonių stebėjimą, jų įgyvendinimo ir rizikų vertinimą bei, atsižvelgiant į tai, koreguoti taikomas priemones, kad jos neštų maksimalią naudą visuomenei ir valstybei.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/valstybes-kontrole-milijonines-sumos-skiriamos-imonems-kurios-yra-ant-bankroto-slenkscio.d?id=87740471

Nuotr.: Valstybės kontrolės ataskaita 2021 I ketv.

Rodyti daugiau...