nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Vilija Mogenytė. Ar vadovo pareiga inicijuoti bankrotą vis dar suspenduota šio karantino metu?

2021-01-05

Siekdamos išvengti COVID-19 pandemijos sukeltos bankrotų bangos kai kurios Europos šalys suspendavo vadovų pareigą ir kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Lietuva pasekė tuo pačiu keliu ir praėjus mėnesiui po pirmojo karantino paskelbimo, balandžio 21 dieną, priėmė Naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą (toliau – COVID-19 poveikio įstatymas).

Juo numatytos trijų tipų apsaugos verslui: vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo suspendavimas, kreditorių teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo apribojimas, restruktūrizavimo bylos nutraukimo ribojimas. Akivaizdu, kad priemonės buvo veiksmingos – bankrotų ne tik nepadaugėjo, bet, lyginant su 2019 metais, sumažėjo perpus.

Šiuo metu, pagreitį įgavus antrajai COVID-19 bangai ir nuo lapkričio 7 dienos šalyje vėl paskelbus griežtą karantino režimą, kilo natūralus klausimas, ar COVID-19 poveikio įstatymo apsaugos galioja ir šio visuotinio fizinio-ekonominio suvaržymo metu. Neaiškumų kyla ne tik praktikams, bet ir teisės ekspertams.

Apsauga vadovui

2020 metų sausį įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) akcentuojama vadovo prievolė inicijuoti bankrotą laiku. Įstatyme imperatyviai nurodoma, jog vadovo pareiga įmonei tapus nemokiai – nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o vadovas, neatlikęs šios pareigos tinkamai privalo atlyginti dėl to kilusią žalą.

Išplėsta ir pati nemokumo sąvoka, įtvirtinant, kad nemokumas – tai būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nepaisant valstybės finansinių injekcijų, karantino suvaržymai daugybei įmonių tapo formalaus nemokumo pagal JANĮ apibrėžimą priežastimi. Kartu vadovui, nenorinčiam rizikuoti ateityje dengti žalą dėl ne laiku pradėtų veiksmų, kilo ir formali pareiga nedelsiant tokiai įmonei inicijuoti nemokumo procesą.

Naujuoju COVID-19 poveikio įstatymu buvo įtvirtinta laikina apsauga paveiktoms įmonėms: karantino metu ir 3 mėnesius po to, kai atšaukiamas karantinas, sustabdyta JANĮ nustatyta vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Tokia nuostata laidavo paveiktų įmonių vadovams galimybę visą dėmesį pandemijos akivaizdoje sutelkti į savo verslo gaivinimą ar perorganizavimą, nesibaiminant atsakomybės už JANĮ nustatytų pareigų nevykdymą.

Statistika patvirtina, kad verslas efektyviai pasinaudojo šiomis teisinėmis apsaugomis: lyginant 2019 ir 2020 metų tapačius laikotarpius nuo gegužės 25 iki gruodžio 14 dienos, juridinių asmenų bankrotų sumažėjo daugiau nei perpus – net 51,4 proc., t. y. buvo iškelta 782 įmonių bankroto bylomis mažiau.

Teisinis netikrumas

Ar COVID-19 poveikio įstatymo laidotos apsaugos galioja ir šio „žiemos karantino“ metu? Juk dabar šalyje galiojantis karantino režimas savo esme ir jo įvedimo priežastimis yra identiškas pirmajam – pavasario – karantinui.

Verslo bendruomenės nerimas suprantamas: Seimo teisės aktų portale bei Teisės aktų registre šis įstatymas „dega žaliai“ – nurodomas kaip galiojantis, o ir skaitant atskirus jo straipsnius teisinės apsaugos siejamos tiesiog su „karantino“ būsena, tačiau nekonkretinama kurio.

Visgi, analizuojant COVID-19 poveikio įstatymą kartu su lydinčiaisiais dokumentais ir jį vertinant sistemiškai, identifikuotina tiesioginė priklausomybė nuo konkretaus Vyriausybės nutarimo, kuriuo karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 metų kovo 16 ir truko birželio 16 dienos. Tokią įstatymų leidėjo valią suponuoja ir įstatymo pradžioje pateikta užuomina į kovo 16 dieną paskelbtą karantiną bei pabaigoje pateikta nuoroda dėl galimo terminų pratęsimo iki 2020 metų gruodžio 31 dienos Vyriausybės sprendimu. Tuo vadovaujantis galima daryti išvadą, kad visa įstatymo laiduota apsauga formaliai pasibaigė praėjus trims mėnesiams būtent po pirmojo karantino atšaukimo, t. y. 2020 metų rugsėjo 16 dieną.

Taigi, praėjusių metų pabaigoje, nebetekus galios COVID-19 poveikio įstatymo nuostatoms ir atnaujinus vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, teismus turėjo pasiekti daugybės per karantiną nemokiomis tapusių įmonių vadovų pareiškimai dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų kėlimo. Tačiau nuo rugsėjo nemokumo bylų ne tik nepadaugėjo, bet ir tolydžio mažėjo, lyginant su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog, galimai, tiek vadovai, tiek kreditoriai iki šiol mano, jog COVID-19 poveikio įstatymo apsauga galioja ir toliau.

Teisinis netikrumas, kuriamas šio įstatymo, kyla ne tik paprastiems verslininkams, tačiau ir teisės ekspertams. Teismai dar praeitų metų pabaigoje bylose dėl nemokumo bylos iškėlimo be išlygų vadovavosi COVID-19 poveikio įstatymo nuostatomis ir to pagrindu atsisakė priimti ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tokia dviprasmiška situacija jau kelia sumaištį tiek verslininkams, tiek teisininkams. Įstatymų leidėjas, siekdamas išsklaidyti aptartą COVID-19 poveikio įstatymo kuriamą teisinį netikrumą, privalo skubiai ir nedviprasmiškai paaiškinti įstatymo galiojimo laike ribas. Taip verslo bendruomenė ir COVID-19 pandemijos paveikto verslo vadovai sužinotų savo pareigos inicijuoti bankrotą apimtis šio „žiemos karantino“ metu.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/vilija-mogenyte-ar-vadovo-pareiga-inicijuoti-bankrota-vis-dar-suspenduota-sio-karantino-metu.d?id=86150351

Rodyti daugiau...

Paramą dėl antrosios pandemijos bangos poveikio galės gauti daugiau įvairaus dydžio įmonių

2021-01-04

Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai patikslintai subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepcijai ir kriterijams. Numatyta, kad paramą dėl antrosios pandemijos bangos neigiamo poveikio verslui galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250.

„Negrąžinamosioms subsidijoms bendrai yra skirta 150 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir siekiame, kad šis daugiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas paramos paketas įmones pasiektų kuo greičiau. Planuojama, kad įmonės galės pradėti teikti paraiškas jau 2021 m. sausio pirmojoje pusėje. Negalime gaišti laiko, nuolat bendraujame su socialiniais partneriais ir girdime jų poreikius, todėl šioje mūsų patikslintoje koncepcijoje yra numatyta kuo plačiau atsižvelgti į įvairių verslo bendruomenių lūkesčius – kad kuo daugiau nukentėjusių įmonių operatyviai galėtų gauti realią finansinę pagalbą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   

Vyriausybei patvirtinus patikslintą koncepciją, paramą galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250, o jų metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. eurų arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. eurų. 

Subsidijas galės gauti tos įmonės, kurių metinė apyvarta krito ne mažiau kaip 30 proc. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su atitinkamu 2019–2020 m. laikotarpiu. Jeigu įmonių veikla dėl pandemijos buvo sustabdyta nuo gruodžio mėn., tuomet pajamų kritimo laikotarpis skaičiuojamas nuo šių metų gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.   

Numatoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje bus skelbiami du kvietimai įmonėms teikti subsidijų paraiškas. Pirmasis kvietimas bus skirtas savarankiškoms įmonėms 50 mln. Eur sumai, antrasis kvietimas – nesavarankiškoms, su kitais subjektais susijusioms įmonėms 100 mln. Eur sumai.   

Parama verslui bus skiriama iki tol, kol bus paskirstytos visos lėšos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 30 d., o paraiškos subsidijai gauti galės būti teikiamos ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, įvertinus kvietimų eigą, yra numatyta galimybė numatytas lėšas perskirstyti tarp kvietimų, bet ne anksčiau nei 2021 m. balandžio 1 d. 

Ministerija jau dabar ragina įmones kuo skubiau pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius Registrų centrui, nes, siekiant gauti subsidijas, pagal tai bus nustatoma, ar jos yra sunkumų patiriančios įmonės.   

Subsidijos gali būti skiriamos pareiškėjams, veikiantiems visose srityse, išskyrus žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritis, kredito ir finansų įstaigas. Šis apribojimas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad minėtos sritys nepatenka į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritį. Šioms sritims paramos priemonės, jeigu reikalingos, bus nustatomos kitų institucijų.   

Šiuo metu yra rengiamas antrasis pagalbos verslui paketas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama įmonėms, kurių veikla karantino metu buvo paveikta žymiai daugiau, nei pirmajame etape įvardytas 30 proc. apyvartos kritimo kriterijus. Taip pat numatomas priemonių paketas, leisiantis padėti nuo karantino antrosios bangos nukentėjusiam stambesniam verslui.   

Priemonių projektus dar sausio pradžioje numatoma pristatyti socialiniams partneriams ir, atsižvelgus į jų pasiūlymus, skubos tvarka derinti jų taikymą su Europos Komisija, taip siekiant užtikrinti, kad parama nukentėjusį verslą pasiektų kuo greičiau. 

Šaltinis: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/parama-del-antrosios-pandemijos-bangos-poveikio-gales-gauti-daugiau-ivairaus-dydzio-imoniu

Rodyti daugiau...

Valentas Mitrauskas. Rekomendacijos skolininkams ir kreditoriams, kurie susiduria su nemokumo rizika

2020-12-28

Šiuo metu ir ateinančiais metais verslo nemokumo rizika išlieka itin aktuali. Dėl COVID-19 pandemijos ir karantino režimų įtakos sparčiai auga skolos ir daugėja aukštos rizikos įmonių. Tai kelia nerimą daugumai verslų.

Suteikta Lietuvos Respublikos valstybės pagalba – daugiau kaip 340 mln. EUR parama nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems verslams – nemokumo riziką mažina tik šiuo metu ir drauge kuria galimai klaidingą įspūdį dėl atskirų verslų ekonominės būklės perspektyvų. Tikėtina, kad pasibaigus paramų laikotarpiui, nemokumo procesų augimas gali būti itin ženklus.

Tiek kreditoriams, tiek ir skolininkams labai svarbu imtis tinkamų priemonių, kurios galėtų padėti išvengti nemokumo problemų ar tinkamai jas valdyti, mažinant galimas rizikas. Tinkamiausios priemonės yra nustatomos individualiai, tačiau egzistuoja ir bendri veikimo principai. Todėl dalinamės bendro pobūdžio rekomendacijomis tiek skolininkams, tiek kreditoriams, ir tikimės, kad jos prisidės prie geresnio nemokumo rizikos valdymo.

REKOMENDACIJOS SKOLININKAMS

Visapusiškai įvertinkite COVID-19 pandemijos ir karantino režimų įtaką jūsų verslui ir mokumo rodikliams.

Jeigu egzistuoja rizika, kad šiuo metu ar per artimiausią 12 mėnesių laikotarpį galite susidurti su finansiniais sunkumais (neturėsite galimybių laiku vykdyti savo įsipareigojimų ar įsipareigojimai viršys turto vertę) ir neturėsite galimybių to išvengti ar suvaldyti, rekomenduojame imtis šių priemonių: 

Negalėdami laiku atsiskaityti su visais kreditoriais, atsiskaitymus vykdykite nepažeisdami Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jeigu atsiskaitymai vykdomi nesilaikant šio eiliškumo ir dėl to apribojamos ar panaikinamos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens turtą, tai gali lemti civilinės ar net baudžiamosios atsakomybės taikymą, bankroto pripažinimą tyčiniu. Nuo šių taisyklių gali būti nukrypstama nebent tais atvejais, kai siekiama bendrovei ir kreditoriams naudingų tikslų – tęsti ir atkurti bendrovės veiklą bei mokumą ir pan. 

Atidžiai vertinkite bendrovės sudaromus sandorius ir venkite tokių, kurie galėtų būti pripažinti kaip prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams bei turėtų neigiamos įtakos atsiskaitymams su kreditoriais. Siekite užtikrinti, kad sudaromi sandoriai atitiktų rinkos sąlygas ir neviršytų protingos rizikos. Kitu atveju, tai taip pat gali lemti civilinės ar net baudžiamosios atsakomybės taikymą, bankroto pripažinimą tyčiniu. 

Venkite veiklos ir (ar) turto perkėlimo į kitą bendrovę. Tokie veiksmai lygiai taip pat gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir būti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. 

Iš anksto inventorizuokite bendrovės turtą ir dokumentus. Jeigu bendrovei būtų iškelta bankroto byla, juridinio asmens valdymo organai privalėtų nemokumo administratoriui perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Todėl labai svarbu, kad turtas bei dokumentai būtų tinkamai inventorizuoti bei galėtų būti užtikrintas tinkamas minimos pareigos įvykdymas. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, galėtų kilti tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, taip pat galėtų būti sprendžiamas ir tyčinio bankroto klausimas. 

Informuokite juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlykite spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą.

Nedelskite ir iš anksto inicijuokite nemokumo procesą – teikite pranešimą kreditoriams apie iškilusius sunkumus ir siūlykite sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba nuspręsti dėl neteisminio bankroto. Kuo anksčiau tai atliksite, tuo didesnė tikimybė bus pasiekti susitarimą su kreditoriais, atkurti bendrovės mokumą ir išvengti teisminio bankroto.

Pateikite ne tik formalų pranešimą, bet ir vykdykite realias derybas su kreditoriais dėl susitarimo finansiniams sunkumams įveikti sudarymo (prievolių terminų atidėjimo, prievolių (jų dalies) atsisakymo, prievolių pakeitimo ir kitų priemonių).

Jeigu reikia, siekiant užtikrinti susitarimo finansiniams sunkumams įveikti sudarymą, kreipkitės į teismą ir prašykite taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas ir pan.) ir (ar) panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Jeigu nepavyksta sudaryti susitarimo finansiniams sunkumams įveikti ir nėra priimamas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, tuomet per 3 mėnesius nuo ikiteisminės nemokumo proceso stadijos pabaigos gali (turi) būti teikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Praleidus 3 mėnesių terminą, ikiteisminė nemokumo proceso stadija turi būti kartojama.

Jeigu su finansiniais sunkumais susidūrusi bendrovė yra gyvybinga (nėra nutraukusi veiklos) bei egzistuoja reali tikimybė, kad ji galės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti savo prievoles ateityje, po nesėkmingos ikiteisminės nemokumo proceso stadijos turėtų būti teikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kartu su šiuo pareiškimu teismui turi būti pateiktas ir restruktūrizavimo plano projektas bei juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Todėl šie dokumentai turėtų būti pradėti rengti kaip galima ankstesnėje stadijoje.

Jeigu pageidaujama, kad restruktūrizavimo bylą administruotų nemokumo administratoriaus, jo duomenys ir sutikimas turėtų būti pateikti kartu su pareiškimu teismui. Todėl įvertinkite ir pasirinkite iš anksto tinkamo nemokumo administratoriaus kandidatūrą.

Restruktūrizavimo procesas gali būti sėkmingas, jeigu restruktūrizavimo plano projektui pritaria tiek juridinio asmens dalyviai, tiek ir kreditoriai atskirose kreditorių grupėse, kurios yra paveikiamos restruktūrizavimo plano. Todėl su juridinio asmens dalyviais ir kreditoriais derybas pradėkite kaip galima anksčiau.

Teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą visus įsipareigojimus vykdykite patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu restruktūrizavimo planas nevykdomas arba netinkamai vykdomas ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 3 mėnesius, restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir iškart pradėta bankroto byla (esant nemokumui).

Jeigu įmonė yra nemoki ir nėra galimybės pradėti restruktūrizavimo bylos, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti bankroto bylą. Nevykdant šios pareigas gali būti taikoma civilinė ir (ar) baudžiamoji atsakomybė, taip pat apribota juridinio asmens vadovo teisė nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Iškėlus bankroto bylą bendradarbiaukite su nemokumo administratoriumi, kad išvengtumėte nepagrįsto ar nesąžiningo sandorių ginčijimo ar nepagrįstų reikalavimų atlyginti žalą. Jeigu tokie reikalavimai pareiškiami, siekite taikaus ginčo išsprendimo.

Jeigu iškėlus bankroto bylą bendrovės veiklos vykdymas galėtų atkurti bendrovės mokumą ar sumažinti įsiskolinimus kreditoriams (būtų ekonomiškai naudingas bendrovei ir jos kreditoriams), informuokite apie tai kreditorius ir nemokumo administratorių, siūlykite tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

Esant iškeltai bankroto bylai komunikuokite su kreditoriais ir ieškokite galimybių bankroto procesą baigti taikos sutartimi ar pereiti į restruktūrizavimo procesą, jeigu toks poreikis egzistuoja.

Jeigu iškėlus bankroto bylą bendrovės veiklos vykdymas negali būti atkurtas ir nepavyksta bankroto proceso baigti taikos sutartimi ar pereiti į restruktūrizavimo procesą, įvertinkite poreikį įsigyti dalį bendrovės turto ar net visą juridinį asmenį su visom turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis be prievolių, atsiradusių iki pardavimo.

REKOMENDACIJOS KREDITORIAMS

Visapusiškai įvertinkite COVID-19 pandemijos ir karantino režimų įtaką jūsų skolininkams, tiekėjams ir kitiems asmenims, nuo kurių veiksmų priklauso jūsų verslas. Aktyviai komunikuokite su šiais asmenimis ir domėkitės jų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus jums.

Jeigu egzistuoja rizika, kad jūsų skolininkai, tiekėjai ar kiti asmenys, nuo kurių veiksmų priklauso jūsų verslas, gali susidurti su finansiniais sunkumais (neturėti galimybės laiku vykdyti savo įsipareigojimų ar įsipareigojimai viršys turto vertę), rekomenduojame imtis šių priemonių:

Aktyviai sekite situaciją, derėkitės ir siekite jums priimtinų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių bei garantijų.

Pagal galimybes domėkitės skolininko veikla, ypatingą dėmesį skirkite sandoriams, kuriais gali būti bandoma paslėpti bendrovės turtą ir (ar) išvengti įsipareigojimų vykdymo, taip pat veiklos pokyčiams, kurie gali rodyti veiklos ir (ar) turto perkėlimą į kitą bendrovę. Tokių veiksmų identifikavimas gali lemti civilinės ar net baudžiamosios atsakomybės taikymą skolininko (jo valdymo organų) atžvilgiu, taip pat bankroto pripažinimą tyčiniu.

Jeigu jus tenkinančio susitarimo pasiekti nepavyksta, o jūsų skolininko finansinė padėtis blogėja ir jis pradeda vėluoti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, inicijuokite nemokumo procesą – teikite pranešimą skolininkui apie nevykdomus įsipareigojimus ir siūlykite sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba nuspręsti dėl neteisminio bankroto. Kuo anksčiau tai atliksite, tuo didesnė tikimybė bus pasiekti susitarimą su skolininku, atkurti jo mokumą ir išvengti bankroto, kurio metu įprastai patenkinama tik apie 5–10 proc. antros eilės kreditorių reikalavimų.

Pateikite ne tik formalų pranešimą, bet ir vykdykite realias derybas su skolininku dėl susitarimo finansiniams sunkumams įveikti sudarymo.

Jeigu reikia užtikrinti susitarimo finansiniams sunkumams įveikti sudarymą, kreipkitės į teismą ir prašykite taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti skolininko turtą, atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas ir pan.) ir (ar) panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Jeigu nepavyksta sudaryti susitarimo finansiniams sunkumams įveikti ir nėra priimamas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, per 3 mėnesius nuo ikiteisminės nemokumo proceso stadijos pabaigos, gali (turi) būti teikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo (jeigu skolininko pradelsta skola viršija 6 070 EUR) arba bankroto bylos iškėlimo. Praleidus 3 mėnesių terminą, ikiteisminė nemokumo proceso stadija turi būti kartojama.

Jeigu su finansiniais sunkumais susidūrusi įmonė yra gyvybinga (nėra nutraukusi veiklos) bei egzistuoja reali tikimybė, kad ji galės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti savo prievoles ateityje, po nesėkmingos ikiteisminės nemokumo proceso stadijos turėtų būti teikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Jeigu pageidaujama, kad restruktūrizavimo bylą administruotų nemokumo administratoriaus, jo duomenys ir sutikimas turėtų būti pateikti kartu su pareiškimu teismui. Todėl tinkamo nemokumo administratoriaus kandidatūrą, esant poreikiui, įvertinkite ir pasirinkite iš anksto.

Restruktūrizavimo procesas gali būti sėkmingas, jeigu restruktūrizavimo plano projektui pritaria tiek juridinio asmens dalyviai, tiek ir kreditoriai atskirose kreditorių grupėse, kurios yra paveikiamos restruktūrizavimo plano. Todėl su juridinio asmens dalyviais ir kreditoriais, kurie paveikiami restruktūrizavimo plano, derybas pradėkite kaip galima anksčiau.

Teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą visi įsipareigojimai vykdomi patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu restruktūrizavimo planas nevykdomas arba netinkamai vykdomas ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 3 mėnesius, restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir iškart pradėta bankroto byla (esant nemokumui). Todėl aktyviai sekite, ar restruktūrizavimo planas vykdomas tinkamai.

Jeigu skolininkas yra nemokus ir yra akivaizdu, kad situacija nepasikeis, tuomet teismui jau pradiniame etape turėtų būti teikiamas pareiškimas dėl bankroto, bet ne dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Iškėlus bankroto bylą, bendradarbiaukite su nemokumo administratoriumi ir aktyviai naudokitės kreditoriui suteikiamomis teisėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, siekite skolininko sudarytų sandorių patikrinimo, spręskite dėl galimybės kreiptis į teismą dėl kreditorių teises pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ar bankroto pripažinimo tyčiniu, žalos atlyginimo ir pan.

Aktyviai dalyvaukite nustatant bankroto proceso išlaidų dydį ir vertinant jo pagrįstumą, kadangi kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas.

Jeigu iškėlus bankroto bylą bendrovės veiklos vykdymas galėtų atkurti bendrovės mokumą ar sumažinti įsiskolinimus kreditoriams (būtų ekonomiškai naudingas bendrovei ir jos kreditoriams), siūlykite tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

Esant iškeltai bankroto bylai komunikuokite su kreditoriais ir ieškokite galimybių bankroto procesą baigti taikos sutartimi ar pereiti į restruktūrizavimo procesą, jeigu toks poreikis egzistuoja.

Jeigu iškėlus bankroto bylą bendrovės veiklos vykdymas negali būti atkurtas ir nepavyksta bankroto proceso baigti taikos sutartimi ar pereiti į restruktūrizavimo procesą, įvertinkite poreikį įsigyti dalį bendrovės turto ar net visą juridinį asmenį su visom turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis be prievolių, atsiradusių iki pardavimo. Aktyviai dalyvaukite nustatant juridinio asmens turto pardavimo tvarką ir kainas. 

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/valentas-mitrauskas-rekomendacijos-skolininkams-ir-kreditoriams-kurie-susiduria-su-nemokumo-rizika.d?id=86081121

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema