nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

„Fitsout“ vadovas: įmonė gyvybinga, bankrotas jai negresia

2021-08-05

Teismui šią savaitę nepatvirtinus aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ savininko Gedimino Žiemelio valdomos Kauno baldų gamintojos „Fistout“ restruktūrizavimo plano ir ketinant nagrinėti bankroto bylos kėlimą, jos vadovas teigia, kad įmonė yra gyvybinga ir bankrotas jai negresia.

Smulkusis „Fitsout“ akcininkas ir vadovas Jonas Straigis teigia, kad įmonė patyrė sunkumų dėl pandemijos, tačiau juos jau sugebėjo suvaldyti. Anot jo, Vilniaus apygardos teismo sprendimą „Fitsout“ skųs Apeliaciniam teismui.

„Bankroto klausimas net nesvarstytinas, tai neįmanomas scenarijus. Be abejonės, mes kreipsimės į Apeliacinį teismą“, – BNS sakė J. Straigis.

„Šiam momentui vertiname įmonės situaciją kaip labai gerą, kitų metų planai yra absoliučiai fantastiniai. Šiuo metu vyksta eilė derybų, planuojame apie 20 mln. eurų apyvartą kitiems metams, tai kalbėti apie galimybę bankrutuoti yra nei tikslinga, nei savalaikiška“, – pabrėžė jis.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Fistout“ pertvarkos planą, nutraukė restruktūrizavimo bylą ir paskyrė posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo.

„Bendrovė nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos nemoka mokesčių, kas yra pagrindas priimti nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano. Bendrovė, turėdama pareigą įrodyti, kad einamuosius mokesčius moka, šios aplinkybės neįrodė, taigi, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad tolesnis restruktūrizavimo procesas galėtų būti veiksmingas“, – BNS pranešė teismas.

J. Straigis BNS teigė, kad sprendimas jį labai nustebino, nes teismas neįsigilino į argumentus, vadovavosi formaliais kriterijais bei neatsižvelgė į įmonės dėl pandemijos patirtus sunkumus. Be to, teismo atmestą restruktūrizavimo planą patvirtino dauguma įmonės kreditorių.

„Mums turbūt nesunkiai pavyks argumentuoti Apeliaciniame teisme, kad teiginys, jog mokesčiai nėra mokami, nėra teisingas. Pandemijos laikotarpiu bendrovė vien Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo apie 600 tūkst. eurų“, – sakė jis.

Anot „Fitsout“ vadovo, siekiama einamąją skolą išdėlioti per ilgesnį laiką – dėl to tebevyksta derybos su VMI, kuriai bendrovė dar tebėra skolinga apie 300 tūkst. eurų.

„Mes prašėme karantino laikotarpiu susidariusius einamus mokėjimus išdėlioti po karantino. Noriu pabrėžti, kad už birželį, kai dar buvo karantinas, mes einamuosius mokėjimus mokėjome, taip pat jau sumokėjome už liepą. Dabar yra tam tikra nedidelė dalis susidariusi pokarantininio laikotarpio, mes esame parašę prašymus VMI ir vedame diskusiją“, – pasakojo jis.

Pasak J. Straigio, jautriausios skolos tiekėjams ir kreditoriams nesiekia 1 mln. eurų.

„Mūsų atveju tai galėtų būti pusės metų sėkmingos veiklos rezultatas, kad padengtume šį įsiskolinimą“, – BNS teigė bendrovės vadovas.

Jo teigimu, „Fitsout“ ketina plėstis bei neatsisako anksčiau skelbtų planų įdarbinti 700-800 žmonių. Anot J. Straigio, bendrovė 2020 metus baigė su pelnu prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), jos apyvarta siekė 9 mln. eurų. Šiemet vien per pirmąjį pusmetį EBITDA siekė 1 mln. eurų.

Registrų centrui ataskaitos už 2020 metus „Fitsout“ dar nėra pateikusi.

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį „Fitsout“ suteikė progą išspręsti finansines problemas, kilusias dėl pandemijos, ir iškėlė restruktūrizavimo bylą. Teismas tuomet nustatė, kad bendrovė per tris mėnesius negalės grąžinti pradelstų skolų, tačiau įvertino, jog veikla nėra sustabdyta ir įmonė gauna pajamų.

J. Straigis prieš pandemiją žiniasklaidai teigė, kad bendrovė iki 2022 metų planuoja sukurti apie 800 darbo vietų ir pasiekti 50-60 mln. eurų metinę apyvartą. „Sodros“ duomenimis, „Fitsout“ šiuo metu samdo 209 darbuotojus.

Pasak Registrų centro, 70 proc. „Fitsout“ akcijų valdo Kipre registruota G. Žiemelio įmonė „LFS Holding“, dar po 15 proc. – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius ir J. Straigis.

© DELFI / Andrius Ufartas

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/fitsout-vadovas-imone-gyvybinga-bankrotas-jai-negresia.d?id=87870993

Rodyti daugiau...

Žiemelio įmonės „Fitsout“ laukia bankrotas

2021-08-04

Teismas nepatvirtino „Avia Solutions Group“ savininko Gedimino Žiemelio valdomos 20 mln. eurų kainavusios Kauno rajono baldų gamintojos „Fitsout“ restruktūrizavimo plano. Vėliau teismas spręs dėl įmonės bankroto.

Tokį sprendimą Vilniaus apygardos teismas pirmadienį priėmė nustatęs, kad nuo pernai lapkritį iškeltos restruktūrizavimo bylos „Fitsout“ nemoka mokesčių, BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

„Bendrovė, turėdama pareigą įrodyti, kad einamuosius mokesčius moka, šios aplinkybės neįrodė, taigi, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad tolesnis restruktūrizavimo procesas galėtų būti veiksmingas“, – rašoma teismo sprendime.

Anot teismo, įmonės restruktūrizavimo byla nutraukiama ir teismas vėliau spręs dėl bankroto bylos iškėlimo. Nutartį „Fitsout“ dar gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Bendrovės vadovas Jonas Straigis BNS žadėjo teismo sprendimą pakomentuoti trečiadienį.

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį „Fitsout“ suteikė progą išspręsti finansines problemas, patenkindamas J. Straigio prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą.

Teismas tuomet nustatė, kad bendrovė per tris mėnesius negalės grąžinti pradelstų skolų, tačiau įvertino, jog veikla nėra sustabdyta ir įmonė toliau gauna pajamų.

J. Straigis, kuris yra ir smulkusis „Fitsout“ akcininkas, anksčiau žiniasklaidai teigė, kad bendrovė iki 2022 metų planuoja sukurti apie 800 darbo vietų. „Sodros“ duomenimis, „Fitsout“ šiuo metu samdo 209 darbuotojus.

Pasak Registrų centro, 70 proc. „Fitsout“ akcijų valdo Kipre registruota G. Žiemelio įmonė „LFS Holding“, dar po 15 proc. – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius ir J. Straigis.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/ziemelio-imones-fitsout-laukia-bankrotas.d?id=87862937

© DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...

Negera nuojauta: gali daugėti nemokių įmonių

2021-08-02

Naujausiais apklausų duomenimis, didžioji dalis – net 60 poc. – bankų, lizingo bendrovių, kredito unijų ir kitų finansų įstaigų tikisi didesnių nuostolių ateityje dėl išaugusio įmonių nemokumo. Valstybei išdalijus visus verslo paramos dėl COVID-19 paketus, pamatysime tikrąjį ekonomikos veidą.

Dukart per metus bankai, draudimo ir išperkamosios nuomos bendrovės, kredito unijos, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausią pusmetį. Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti Lietuvos finansų įstaigų požiūrį į galimus iššūkius tvariai finansų sistemos raidai, šias apklausas atlieka siekdamas pajausti finansų rinkos pulsą dėl rizikų šalies finansų sistemai.

Optimizmas saikingas

Beveik penktadalis (18 proc.) finansų įstaigų prognozuoja padidėjusius nuostolius dėl įmonių nemokumo per ateinančius dvylika mėnesių, tokia pati dalis įmonių tikisi padidėjusių nuostolių per ateinančius 12–24 mėnesius. Padidėjusių nuostolių per ateinančius 24 mėnesius ir ilgiau tikisi 24 proc. finansų įmonių. Likusi respondentų dalis (40 proc.) nemano, kad įmonių nemokumo tikimybė yra išaugusi. Pirmoje metų pusėje smarkiai suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka finansų įstaigoms įžiebė didesnio dėmesio lemputę dėl perkaitimo rizikos.

Kiek daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų teigė, kad tikimybė, jog artimiausiu metu įvyks didelį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai turintis įvykis, per pusmetį nepasikeitė, o trečdalis manė, kad tokio įvykio tikimybė išaugo. 14 proc. finansų įstaigų teigė, kad didelį poveikį turinčio įvykio tikimybė sumažėjo. Respondentų nuomone, labiausiai tikėtinas sukrėtimas Lietuvos finansų sistemai per artimiausius mėnesius yra tolesnė COVID-19 pandemijos raida ir jos padariniai (pavyzdžiui, blogėjanti įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis, karantino ribojimai). Finansų įstaigos taip pat išskyrė galimą infliacijos didėjimą ir jos padarinius (pavyzdžiui, palūkanų normų augimas), geopolitinę įtampą palaikant santykius su Baltarusija ir Rusija kaip tikėtinus įvykius artimiausiu metu, keliančius grėsmę Lietuvos finansų sistemai.

2021 m. pirmąjį pusmetį finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis išliko stabilus. 2020 m. pirmąjį pusmetį sumažėjęs norimos prisiimti rizikos lygis antrąjį pusmetį pakilo ir šiuo metu yra panašus į 2019 m. buvusį lygį. Visos apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos mano, kad jų norimos prisiimti rizikos lygis yra mažesnis nei kitų finansų įstaigų. Be to, devynios iš dešimties (89 proc.) finansų įstaigų teigia, kad jų polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis. Šiek tiek mažesnė dalis (80 proc.) mano, kad nesikeis ir kitų Lietuvos finansų įstaigų polinkis rizikuoti.

Į apklausą atsakiusios finansų įstaigos ir toliau didžiausią įmonių bankroto riziką mato viešbučių ir maitinimo veikloje. Kaip rizikingos taip pat įvertintos meninės ir transporto veiklos, tačiau šių veiklų rizikingumas per pusmetį sumažėjo daugiausia. Kaip ir prieš pusmetį, į apklausos klausimus atsakiusių finansų įstaigų manymu, žemės ūkio bei informacijos ir ryšių veiklose veikiančių įmonių bankroto rizikos lygis yra žemiausias. Vis dėlto, palyginti su 2020 m. antruoju pusmečiu, bankrotų rizika žemės ūkio veikloje nežymiai išaugo, rizika taip pat augo statybos veikloje. Be jau minėtų meninės ir transporto veiklų, finansų įstaigų vertinimu, bankrotų rizika mažėjo ir administravimo bei kitų paslaugų veiklose.

Beje, pasak Lietuvos banko analitikų, COVID-19 pandemijos poveikis apklaustoms finansų įstaigoms mažėja. Dėl pandemijos pastarąjį pusmetį sumažėjo 18 proc. apklaustų finansų įstaigų pelnas, tai yra perpus mažiau nei 2020 m. antroje pusėje (40 proc.). Taip pat apie 2,5 proc. išaugo įmonių dalis (iki 16 proc.), kurių pelningumas padidėjo. Dešimtadalis finansų įstaigų atsakė, kad per pastarąjį pusmetį pandemija jų veiklos nepaveikė.

Būsto burbulas – pavojus

Apklaustų finansų įstaigų manymu, 2021 m. pirmoje pusėje pagrindinės rizikos Lietuvos finansų sistemai buvo netvari nekilnojamojo turto (NT) rinkos raida ir kibernetiniai nusikaltimai. Rizikos dėl netvarios NT kainų raidos ir galimų rinkos disbalansų svarba yra aukščiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį.

"Nors neapibrėžtumas dėl pandemijos ekonominių padarinių vis dar yra didelis, pirmoje metų pusėje smarkiai suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka finansų įstaigoms įžiebė didesnio dėmesio lemputę dėl perkaitimo rizikos", – taip apklausos rezultatus vertino Algirdas Prapiestis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas.

Netvarios NT rinkos raidos riziką Lietuvos finansų sistemai labiausiai akcentavo bankai ir kitos finansų įstaigos, kibernetinių nusikaltimų – visos įstaigos, išskyrus kredito unijas. Bankų ir kredito unijų vertinimu, NT rinkos netvarumo rizika, o kitų finansų įstaigų vertinimu – kibernetinių nusikaltimų rizika – buvo aukščiausio lygio nuo 2016 m. Draudimo įmonės nė vienos iš apklausoje išvardytų rizikų nevertino istoriškai aukštai.

Rizikos dėl netvarios NT kainų raidos ir galimų rinkos disbalansų svarba yra aukščiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį nuo 2014 m., kai klausimas įtrauktas į apklausą. Ši rizika pirmą kartą įvertinta kaip aukštesnė nei vidutinė.

Respondentų manymu, galimybės mažinti išvardytų rizikų poveikį Lietuvos finansų sistemai dažniausiai yra vidutinės arba mažesnės nei vidutinės. Nepalankiausiai vertinamos galimybės mažinti geopolitinės įtampos ir Lietuvos valstybės skolos tvarumo pablogėjimo rizikų poveikį. Geriausiai įvertintos galimybės mažinti kibernetinių nusikaltimų ir netvarios kredito raidos rizikų poveikį. Nors galimybės mažinti kibernetinių nusikaltimų poveikį šioje ir ankstesnėse apklausose buvo vertintos gerai, beveik ketvirtadalis (24 proc.) respondentų atsakė, kad 2021 m. pirmąjį pusmetį susidūrė su kibernetinėmis atakomis. Tokių finansų įstaigų dalis didėja, ir 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo beveik trigubai didesnė nei prieš pandemiją 2019 m. antrąjį pusmetį.

Gali nemokėti mokesčių

Kas bus, kai valstybė nutrauks pagalbą dėl karantino? Jo metu "Sodra" teikė mokestinę pagalbą tam verslui, kurio veikla Vyriausybės nutarimu buvo apribota ir įmonė įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių draudėjų sąrašus. Įmonės, esančios VMI sąraše, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų galėjo nemokėti įmokų.

"Šiuo metu išieškojimas netaikomas 4 tūkst. įmonių. Jų planuojamų atidėti įmokų suma siekia 61,8 mln. eurų. Karantinui pasibaigus, šios įmonės gali pateikti prašymą "Sodrai" dėl susikaupusių įmokų atidėjimo supaprastinta tvarka.

Norėdami palengvinti šį procesą, pratęsėme prašymų pateikimo laiką – verslas galės kreiptis į "Sodrą" ne per dešimt dienų, kaip buvo skelbta anksčiau, bet per 30 dienų", – paaiškino "Sodros" direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis.

Daugiausia įmonių, prašiusių netaikyti sankcijų karantino metu, yra apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.

Įmokas atidedant supaprastinta tvarka buvo neskaičiuojamos palūkanos ir nereikėjo pagrįsti mokumo. Įmonės galėjo įmokas atidėti (susikaupusių įsipareigojimų nemokėti) iki metų, o vėliau mokėjimus išdėstyti per ketverius metus. O bendras įsipareigojimų įvykdymo terminas – ne ilgesnis nei penkeri metai. Kokiam laikui atidėti ir per kiek laiko sumokėti skolą, sprendė pats draudėjas. Prašymus atidėti skolas supaprastinta tvarka draudėjai turėjo pateikti ne vėliau kaip iki liepos 30-osios.

Statistika

Šįsyk apklausoje dalyvavo 55 respondentai, iš jų – vienuolika Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, dešimt draudimo bendrovių, dvylika kredito unijų ir 22 kitos finansų įstaigos (išperkamosios nuomos bendrovės, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės). Į apklausos klausimus atsakė vadovaujamąsias pareigas einantys finansų įstaigų atstovai. Beje, respondentai galėjo pasirinkti, į kuriuos klausimus atsakyti.

Šaltinis: https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/negera-nuojauta-gali-daugeti-nemokiu-imoniu-1036399

Butauto Barausko nuotr.

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema