Verslo skolos „Sodrai“ išaugo iki dar nematytų sumų, ryškėja tikrieji pandemijos įtakos verslui ženklai

Suskleisti...

Antradienį užfiksuotas skolų „Sodrai“ rekordas – 218,9 mln. eurų arba 30,6 proc. daugiau nei prieš du mėnesius. Padidėjo ir neatsiskaičiusių su „Sodra“ būrys, teigia duomenų analizę atlikę kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

„Įmonių skolos Valstybiniam socialinio draudimo fondui toliau muša rekordus, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Mūsų įmonės skaičiuojamas DIX indeksas, parodantis, kiek skolos „Sodrai“ tenka vienai personalą turinčiai Lietuvos įmonei, pakilo iki rekordinių aukštumų – 1850 punktų, ko nebuvo nuo pat skolos „Sodrai“ stebėjimo pradžios 2011 m. balandį.

Visi rodikliai išaugo

Kaip skelbiama „Creditreform Lietuva“ pranešime žiniasklaidai, Rugpjūčio 17 d. visi Lietuvos juridiniai subjektai – tiek turintys, tiek neturintys darbuotojų – buvo skolingi „Sodrai“ 218,9 mln. eurų, kai birželio 17 d. ši suma sudarė 167,6 mln. Eur. Išaugo ir skolininkų skaičius, ir vidutinė vienam skolininkui tenkanti įsiskolinimo suma. Pirmojo vasaros mėnesio viduryje neįvykdytų prievolių „Sodrai“ turėjo 33 653 įmonės, o paskutinio vasaros mėnesio viduryje – jau 39 160, arba 16,4 proc. daugiau. Vidutinė skola pūtėsi 12,2 proc., nuo 4 981 Eur iki 5 590 Eur.

Nors prašymų atidėti skolą „Sodrai“ dėl COVID-19 terminas baigėsi rugpjūčio pradžioje, toliau augo ir skolų, kurių „Sodra „sutiko palaukti, suma. Šiuo metu ji siekia 162,8 mln. Eur, t.y. net 43,1 proc. didesnė nei prieš du mėnesius. Nuo 5580 iki 6470 pagausėjo skolininkų, kuriems skola atidėta, o vidutinė atidėtos skolos suma kilstelėjo 23,4 proc., nuo 20 394,24 Eur iki 25 168,77 Eur.

Daugiau nei per karantiną

„Creditreform Lietuva“ skelbia, kad šio rugpjūčio skaičiai viršijo ir metų pradžios (sausio 18 d.) rodiklius, kai nuotaikos dėl COVID-19 tuomet buvo kur kas slogesnės, be to, Lietuvoje tęsėsi karantinas, paskelbtas 2020 m. lapkričio 7 d.

Labiausiai įsiskolinusių dešimtuke dažniausiai pasirodo šie įmonių pavadinimai – konstrukcijų montavimo įmonė „Montuotojas“, maitinimo įstaigų tinklą valdanti „Amber Foods“, baldų gamintoja „Metalas ir mediena“, laikino įdarbinimo kompanija „Biuro“, mėsos perdirbėja „Krekenavos agrofirma“, lėktuvų aptarnavimo įmonė „Baltic Ground Services“, kosmetikos prekybininkai „Kosmelita“, dar vienas baldų gamintojas „Fitsout“, drabužių mažmenininkas „Apranga“.

Daugiausiai, net 5 su trupučiu milijonus, skolinga bendrovė orlaivių remonto bendrovė „FL Technics“. Kitų dešimtuko įmonių įsiskolinimai kol kas neperžengia 2 mln. ribos, bet jau yra didesni nei 1,25 mln. Eur. Didžioji dauguma skolininkų figūruoja ir stambiausių atidėtų skolų TOP10 – dažniausiai atidėtos skolos suma sutampa su įsiskolinimu „Sodrai“.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1472582/verslo-skolos-sodrai-isaugo-iki-dar-nematytu-sumu-ryskeja-tikrieji-pandemijos-itakos-verslui-zenklai

Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Rodyti daugiau...

Pradedu verslą. O jei nepasiseks? Verslo pabaigos scenarijai

Suskleisti...

VĮ “Registrų centras” duomenimis per pastaruosius metus įregistruota rekordiškai daug – beveik 15 tūkst. naujų įmonių. Troškimas verslauti ir dabartinės galimybės įsteigti juridinį asmenį be didesnio finansinio kapitalo masina išbandyti jėgas versle, tačiau ne visiems pavyksta išlaikyti įmonės gyvybingumą – būseną, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

Nors naujų įmonių skaičius nuolat auga, verslo stabilumas nėra toks džiuginantis. Pasak Registrų centro, trumpiausiai gyvavęs juridinis asmuo registre išbuvo vos 17 dienų. O štai Statistikos departamentas suskaičiavo, kad nepertraukiamai veikė tik viena iš dešimties įmonių, įsteigtų prieš dešimtmetį. Vien per pastaruosius metus Juridinių asmenų registras išregistravo 4 598 įmones.

Matant tokią veiklos tęstinumo statistiką, būsimiems steigėjams dar prieš imantis veiklos praverstų paanalizuoti išėjimo iš verslo būdus. Tai leistų pasiruošti bet kuriam verslo pabaigos scenarijui, jei veikla vis tik nesirutuliotų taip, kaip tikėtasi.

Būdai nutraukti veiklą

Visiems žinomas ir labai baisus žodis “bankrotas” tėra vienas iš įmonės pabaigos scenarijų, tiesa, nemaloniausių ir taikytinas tik tais atvejais, kai įmonė yra nemoki. Tokias įmones šiandien ekonomistai pravardžiuoja “verslo zombiais”, – nusistekenusiais subjektais, mintančiais valstybės parama ir kreditorių sąskaita.

Laiku apsisprendę, kad atėjo metas trauktis, įmonių savininkai gali pasirinkti ir kitus įmonės veiklos pabaigos būdus, kaip įmonės likvidavimą be bankroto ar įmonės veiklos sustabdymą su galimybe pratęsti veiklą geresniais laikais.

Vienintelė sąlyga – neturėti pradelstų įsipareigojimų ir būti pajėgiam atsiskaityti su kreditoriais ir valstybės biudžetu. Šiai sąlygai išpildyti, reikėtų itin atidžiai sekti įmonės finansinius duomenis, besikaupiančias mokėtinas sumas ir laiku įvertinti veiklos perspektyvas. 

Įmonės veiklos sustabdymas

Įmonės veiklos sustabdymas nors ir nėra įmonės pabaiga, bet įmonė oficialiai tampa tam tikrą laikotarpį veiklos nevykdančiu asmeniu. Atleidžiami darbuotojai, vadovas, išsiregistruojama iš PVM registro, bet pats juridinis asmuo neišnyksta. Įmonė gali būti pripažįstama nevykdančia veiklos, jeigu nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais, nebegauna pajamų.

Todėl, jeigu juridinis asmuo nevykdo veiklos ir neturi pradelstų įsipareigojimų, jis gali veiklą sustabdyti pateikiant VMI prašymą dėl atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimo.

Jeigu įmonė veiklą atnaujina anksčiau nei nurodyta VMI sprendime ji per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti VMI ir mokesčių įstatymų nustatytais terminais pradėti teikti deklaracijas ar kitus dokumentus.

Įmonės likvidavimas

Kokiu pagrindu galima likviduoti įmonę nurodo Civilinis kodeksas. Pavyzdžiui, juridinis asmuo gali pats nuspręsti nutraukti veiklą. Tačiau jei įmonė skolinga valstybės biudžetui, kreditoriams, šio kelio taip pat nepavyks pasirinkti. Prieš priimant sprendimą likviduoti įmonę turėtų būti sumokėti pradelsti mokesčiai ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, atsiskaityta su įmonės kreditoriais.

Apie priimtą sprendimą likviduoti paskelbiama viešai, informuojami įmonės kreditoriai, taip pat pranešama Juridinių asmenų registrui. Likviduojamas juridinis asmuo privalo atlikti veiksmus, reikalingus tinkamai užbaigti veiklos procesus, pavyzdžiui, išsiregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro, išregistruoti įregistruotą VMI kasos aparatą, išregistruoti likviduojamo asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, ir atlikti kitus su asmens likvidavimu susijusius veiksmus.

Įmonės bankrotas

Įmonei tapus nemokia, jos vadovas turi pareigą inicijuoti bankroto procesą. Tačiau per karantiną įsigalioję teisės aktų pakeitimai leido to nedaryti karantino metu ir 3 mėnesius po jo, o valstybinės institucijoms suteikė galimybę nesumokėtus mokesčius ne išieškoti, o atidėti.

VMI ir SODRA buvo vienos aktyviausių bankroto procesų iniciatorių, apvalančių rinką nuo nebegyvybingų verslų. Bet dėl galimybės nesumokėtus mokesčius atidėti sumažėjo ir bankrotų inicijavimas. 2020 metų pabaigoje turėjome net 51,8 proc. mažiau pradėtų bankrotų, nei tuo pačiu metu prieš metus, o per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pradėta 47,5 proc. mažiau bankroto procesų nei pernai tuo pačiu metu. Šiais metais dažniausiai bankroto procesai buvo inicijuojami uždarosioms akcinėms bendrovėms (86,6 proc.) ir mažosioms bendrijoms (10,2 proc.).

Taigi, kas tas nemokumas? LR Įmonių nemokumo įstatymas apibrėžia tai kaip būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Įdomu tai, kad nepasinaudojus proga sustabdyti įmonės veiklą, kol įsipareigojimai nėra išaugę, atsiranda minėta pareiga priimti sprendimą inicijuoti įmonės bankroto procesą.

Kitu gi atveju juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, jei jis įstatyme numatytų pareigų neįvykdė ar jas įvykdė netinkamai. O kur dar grasinimas, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti vadovo pareigas.

Akivaizdu, kad itin svarbu stebėti savo verslo finansinę situaciją ir kaip bebūtų nemalonu imtis veiksmų dėl bankroto proceso inicijavimo, o geriausiai – laiku pasinaudoti aukščiau minėtais mažiau skausmingais išėjimo iš verslo scenarijais kaip veiklos sustabdymas ar įmonės likvidavimas be bankroto. Juk visada galima pradėti iš naujo.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/darbas/patarimai/pradedu-versla-o-jei-nepasiseks-verslo-pabaigos-scenarijai.d?id=87875815

Rodyti daugiau...

Gyventojai kuria naujus verslus: ar tam dabar tinkamas metas?

Suskleisti...

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos vietą konkurentams ar naujiems verslams. Ekonomikos teorijų kūrėjai tokį rinkos jėgų veikimą vadina kūrybine destrukcija. Tiesa, šį kartą naujų įmonių steigimo bumas prasidėjo be pastebimos bankrotų bangos.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje įregistruota daugiau kaip 4 tūkst. naujų įmonių arba 34 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Dažniausiai pasirenkama steigiamų įmonių teisinė forma – mažoji bendrija. Tuo metu bankrotų skaičius išlieka stabilus. Kaip tai galima paaiškinti?

Išgyventi leido valstybės pagalba

Kaip parodė šių metų pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta smulkaus verslo apklausa, pandemija praėjusiais metais neigiamai paveikė bent 2 iš 3 įmonių. Tuo metu savo veiklos rezultatus sugebėjo pagerinti tik maždaug kas dešimta įmonė.

Nepaisant to, „Creditreform Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje bankrutavo apie du kartus mažiau įmonių nei 2019 m. Tai rodo, kad valstybės ir finansinių institucijų pagalba šalies įmonėms buvo veiksminga ir leido paprasčiau pergyventi neramius laikus.

Aišku, tam tikrai daliai įmonių ši pagalba leido išsilaikyti iki šiol, bet nustojus taikyti paramos priemones, bankrutuojančių įmonių gali padaugėti. Tačiau tai nebus masinis reiškinys, o jų vietą, tikėtina, greitai užims kiti rinkos žaidėjai.

Verslas pasirengęs investuoti

Nemaža dalis įmonių per praėjusius metus sugebėjo sukaupti papildomų finansinių resursų. „Swedbank“ duomenimis, įmonių sąskaitose laikomų lėšų dalis šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo net 42 proc. didesnė negu prieš metus.

Tiesa, dalį šių lėšų įmonės sukaupė atidėtų mokesčių forma, tad jas reikės grąžinti. Bet kitą dalį jos galės panaudoti naujoms investicijoms ir plėtrai. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje ar profesionalių paslaugų sektoriuje jau stebime išaugusį įmonių aktyvumą skolinantis naujoms investicijoms.

Didesnio investicijų suaktyvėjimo laukiama antroje šių metų pusėje, kai turėtų būti galutinai panaikinti karantino suvaržymai. Kaip parodė „Swedbank“ įmonių apklausa, panaikinus karantino suvaržymus, 39 proc. įmonių prie įprastos veiklos ritmo planuotų grįžti per 3 mėn., 17 proc. įmonių – per 4-6 mėn. laikotarpį. Tuo metu 32 proc. įmonių grįžti į įprastą ritmą užtruktų ilgiau negu 6 mėn. po karantino apribojimų.

Verslų atsigavimo nuotaikas atliepia ir „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas verslo pasitikėjimo rodiklis, kuris jau yra sugrįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį, o pozityvios nuotaikos stebimos visuose verslo sektoriuose.

Geresni laikai jau čia

Daugelis dalykų per praėjusius metus klostėsi ne pagal scenarijų, įskaitant ir ekonominį ciklą. Nors sukrėtimą pajuto ir verslas, ir vartotojai, daugeliui jis buvo kur kas švelnesnis negu per 2008 m. finansų krizę. Be to, šį kartą situacija į įprastas vėžes grįžo kur kas greičiau.

Tuo metu šalies gyventojai sukaupė rekordines santaupas, jie pasitiki savo finansine padėtimi ir yra nusiteikę didinti savo išlaidas prekėms ir paslaugoms. Matome, kad gyventojų išlaidos auga nuo šių metų pradžios, o vasarą šis augimas dar paspartės toliau laisvėjant apribojimams ir prasidėjus atostogų sezonui.

Tai prisideda prie palankios aplinkos esamo verslo plėtrai ar naujo steigimui. Tiesa, greitesnės verslo sėkmės gali tikėtis tie, kurie prieš pradėdami verslą įvertins galimybes bei rizikas, reikalingus finansinius išteklius ir jų šaltinius, išsigrynins savo verslo modelį ir apgalvotai žengs pirmuosius verslo žingsnius.

Dažnai teigiama, kad 80 proc. naujų verslų būna nesėkmingi ir nutraukia savo veiklą per pirmus penkerius gyvavimo metus. Norėdamas patikrinti šio teiginio tikrumą, „Swedbank“ atliko vidinę duomenų analizę ir nustatė, kad šiandien mokėjimus vykdo net 5 iš 10 įmonių, įregistruotų 2015 m. Tai rodo, kad sprendimas steigti verslą pasiteisina kur kas dažniau nei sako paplitę įsitikinimai.

Apibendrinant, sparčiai gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje, gera gyventojų finansinė padėtis ir didėjančios jų išlaidos bei naujos galimybės popandeminėje rinkoje, pavyzdžiui, išaugęs e. prekybos populiarumas, sudaro palankias sąlygas imtis verslo idėjos neatidėliojant jos „geresniems laikams“.

Šaltinis: https://blog.swedbank.lt/pranesimai-spaudai-verslas/gyventojai-kuria-naujus-verslus-ar-tam-dabar-tinkamas-metas

Rodyti daugiau...