Pagalbos verslui fondas norėtų finansuoti ir mažesnes įmones
2021-02-01
Vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) siekia supaprastinti reikalavimus įmonėms gauti fondo pagalbą. Taip norima pagelbėti kuo daugiau bendrovių, įskaitant ir mažesnes.
VIVA siūlo pakoreguoti fondo finansavimo kriterijus, kad į paskolas galėtų pretenduoti įmonės, turinčios maždaug 50 darbuotojų pagalbos suteikimo metu, o ne per paskutinius dvejus metus, kaip reikalaujama dabar.
„Šios įmonės pagal savo veikos apimtis yra vidutinės, tačiau jų poreikis finansavimui yra didesnis nei šiuo metu veikiančios pagalbos verslui priemonės“, – BNS sakė VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.
„Aprašo pakeitimas svarbus tuo, kad visos Lietuvoje veikiančios ir nuo Covid-19 nukentėjusios įmonės galėtų pretenduoti į atitinkamas pagalbos verslui priemones ir neliktų tokių, kurios dėl formalių reikalavimų negali pasinaudoti jokia valstybės pagalba“, – pridūrė D. Vilčinskas.
Be to, siūloma nebereikalauti, kad paskolos prašanti įmonė būtų „sistemiškai svarbi ir reikšminga darbdavė, kurios netekimas sukeltų bankrotų bangą“.
Tačiau norint pakeisti paramos aprašą reikia Europos Komisijos (EK) leidimo.
Vis dėlto turėtų likti dabartinis kriterijus, kad įmonė turi būti nukentėjusi nuo COVID-19 ir neturėti finansavimo rinkoje alternatyvų.
Iki šiol VIVA jau patvirtino beveik 27 mln. eurų vertės įvairių įmonių paraiškas, ir, kai tik su EK bus suderinta nauja tvarka, ji galės pasirašyti sutartis.
EK yra priėmusi komunikatą dėl valstybių pagalbos verslui ir dėl Pagalbos verslui fondo kūrimo.
Vieno milijardo eurų fondą valdanti VIVA iki šiol yra suteikusi tik vieną 7 mln. eurų paskolą biokuro katilines gaminančiai ir įrengiančiai įmonei „Enerstena“.
Fondas buvo sukurtas, kad teiktų paskolas stambioms ir vidutinėms ekonomikai svarbioms įmonėms, kurios dėl pandemijos patyrė sunkumų bei rinkoje sunkiai gauna paskolų.
Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas
Rodyti daugiau...
Bankrotų skaičius Lietuvoje kasmet mažėjo nuo 2017 metų: 2017 m. buvo 2979, 2018 m. – 2091, 2019 m. – 1608, 2020m. - 815 bankrutuojančios įmonės. Tačiau 2020m. bankrotų skaičiaus mažėjimas nėra tipinis, jam tiesioginės įtakos turėjo paskelbtas bankrotų moratoriumas, valstybės priimtos pagalbos verslui priemonės, ir pačių verslininkų solidarumas. „Creditreform Lietuva“ verslo nesėkmių reitinge, kuriame suskaičiuotas įvairių verslo negandų kiekis šimtui kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje veikiančių įmonių ir pritaikyti skirtingi svertiniai daugikliai, priklausomai nuo verslo negandos sunkumo (bankrotams – 0,4, turto areštams – 0,25, darbuotojų paliktoms įmonėms – 0,35), buvo sudėliotas Lietuvos savivaldybių verslo negandų TOP60. Matoma, kad daugiausiai verslo nesėkmių kilo didmiesčiuose.
