nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Bankrutuojanti „Nileksa“ atleis visus darbuotojus

2022-05-18

Bankrutuojanti drabužių siuvimo įmonė numatė atleisti visus 27 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.

Vilniaus apygardos teismas bankroto bylą Vilniaus bendrovei iškėlė balandžio pabaigoje.

Gegužės 13 dieną įmonės skola „Sodrai“ siekė 29,2 tūkst. eurų.

Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos 2020 metais siekė 327,3 tūkst. eurų ir buvo 12,2 proc. mažesnės nei prieš metus. Bendrovės nuostolis išaugo 1,8 karto iki 4,3 tūkst. eurų.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/bankrutuojanti-nileksa-atleis-visus-darbuotojus-663-1680946

Rodyti daugiau...

Įvertino Lietuvos kurortų verslų būklę: kur pirmauja Palanga, o kur Birštonas

2022-05-13

Kaip rodo „Creditreform Lietuva“ išanalizuoti statistiniai duomenys, geriausios ekonominės būklės naujojo sezono išvakarėse yra Druskininkų ir Neringos verslai. Per tarpusezonį daugiausiai naujų įmonių įsteigė Palangos ir Birštono gyventojai, o vidutine alga Birštonas tik vos vos pralenkė Neringą, rašoma pranešime spaudai.

„Naująjį sezoną Lietuvos poilsiamiesčiai sutinka su dviprasmiškomis nuotaikomis. Lietuvą kausčiusi pandemija atsitraukia, ekstremalioji situacija, labiausiai dusinusi būtent svetingumo sektoriaus verslus, atšaukta, pastaraisiais metais tik smarkėjusį darbo jėgos deficitą malšina pabėgėliai iš Ukrainos, – vardija kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – Tačiau turistų iš užsienio, matyt, turėsime ne ką daugiau nei pandeminiais 2020 ir 2021 m. sezonais: svečiai iš Rytų nepageidautini, o iš Vakarų – įsibaiminę pašonėje vykstančio karo. Be to, neaišku, kiek įtakos kurortų verslo pajamoms turės drastiškai pašokusios kainos, yra abejonių, ar po tokio šalto pavasario atėjusi vasara nebus taipogi prasta. “

„Creditreform Lietuva“ analitikai išanalizavo kiek nesėkmių Lietuvos kurortų verslas patyrė per tarpusezonį (nuo pernai metų spalio 1 d. iki šių metų gegužės 1 d.) ir kokios būklės pasitinka naująjį vasaros sezoną. Kadangi kurortai gan stipriai skiriasi verslo juose apimtimis, visos verslo nesėkmės buvo skaičiuojamos vienam šimtui įmonių, kurios konkrečiame kurorte veikė (turėjo bent vieną darbuotoją) pernai metų spalio pradžioje. Be to, analizei buvo paimtos tik tos kurortų įmonės, kurios čia ir registruotos.

Palangoje – daugiausia bankrotų

Kaip paaiškėjo, didžiausia tarpusezoniu paskelbtų bankrutuojančiais verslų koncentracija buvo Palangoje – 1,1 bankroto šimtui 2021 m. sezono pabaigoje veikusių įmonių. Antras liko Birštonas, o Druskininkai su Neringa pasidalino trečią–ketvirtą vietas.

Palanga užėmė pirmą vietą ir pagal tarpusezoniu įregistruotų turto areštų koncentraciją, kuri siekė 2,1 arešto 100 kurorto įmonių. Antroje vietoje įsitaisė Neringa, Druskininkai liko treti, o Birštonas – ketvirtas.

„Nors bankrutuojančių įmonių santykinai buvo labai nedaug, verta prisiminti, kad nemažai verslo savininkų, nepavykus verslo idėjai, tiesiog palieka įmonę likimo valiai, tad galima manyti, kad ištuštėjusi įmonė taip pat iškėlė baltą vėliavą ir pasitraukė iš rinkos“, – paaiškinama pranešime.

Pagal tokių darbuotojų apleistų įmonių koncentraciją pirmauja Birštonas. Šiame kurorte 100 sezono pabaigoje veikusių įmonių teko 6,1 likusios be personalo.

Antra liko Palanga, trečia – Neringa, o Druskininkai – ketvirti. Verta atkreipti dėmesį, kad Druskininkų rodiklis nesiekė net trijų, kai Neringos ir Birštono viršijo 5 per tarpusezonį ištuštėjusias įmones.

Sezono išvakarėse kurortuose turime ir nemažai įmonių, įsiskolinusių „Sodrai“. Didžiausia skolininkių koncentracija vėlgi Birštone – 21,9 proc. vietos įmonių vėluoja atsiskaityti. Šis procentas kiek mažesnis Palangoje (21,4 proc.), Druskininkuose skolingų „Sodrai“ 19,3 proc., o Neringa atrodo geriausiai – 18,1 proc.

Patiria nesėkmes, bet nenusimena

Nors Birštonas ir Palanga užima pirmąsias vietas verslo nesėkmių topuose, tačiau, panašu, kad palangiškiai ir birštoniečiai vis tiek nepraranda motyvacijos toliau kurti naujus verslus.

Būtent šie abu kurortai užėmė pirmąsias vietas pagal naujų įmonių, įsteigtų tarpusezoniu, koncentraciją – 8,8 naujo verslo šimtui jau veikiančių. Druskininkai liko treti, o Neringa, kurioje, matyt, visi kas galėjo, savo įmones jau turi, liko ketvirta.

Kiek netikėtai susidėliojo topas pagal vidutinį kurorto įmonių tarpusezoniu mokėtą atlyginimą. Svarbu atminti, kad naudotasi tik viešai skelbiamais bruto („iki mokesčių“) atlyginimais, o tai reiškia, kad tris ir mažiau asmenų įdarbinančių įmonių statistika į skaičiavimus nepateko.

Paaiškėjo, kad nuo pernai spalio iki šių metų kovo mėn. didžiausią vidutinę algą mokėjo Birštono verslai (1070,02 EUR), vos vos nuo jų atsiliko Neringa (kuri laikoma aukštesnio kainų lygio, o tai reiškia ir atlyginimų) kurortu (1064,66 EUR), o Druskininkai (641,27 EUR) ir Palanga (624,79 EUR) pasidalino atitinkamai trečią ir ketvirtą vietas.

Personalo gausėjimo metas

Nuo šių metų vasario pradžios Lietuvos poilsiamiesčių verslo personalas jau padidėjo pusšešto šimto darbuotojų, nuo 18 850 iki 19 401.

Daugiausiai naujų darbuotojų pasamdė Birštono (5,2 proc.), mažiausiai – Druskininkų (1,8 proc.) verslininkai. Tačiau iki samdos piko, kuris paprastai pasiekiamas liepos–rugpjūčio mėnesiais, dar toli. Štai ikipandeminių 2019-ųjų rugpjūčio pradžioje kurorto įmonės samdė kone 20 600 dirbančiųjų.

„Norisi tikėtis ir to palinkėti tiek kurortų verslininkams, tiek ir jų svečiams, kad ir šio sezono įkarštyje skaičiai bus panašūs“, – komentuoja S. Žilinskas.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/ivertino-lietuvos-kurortu-verslu-bukle-kur-pirmauja-palanga-o-kur-birstonas.d?id=90193977

Rodyti daugiau...

Finansų ministerija: daugiau nei 40 bendrovių kreipėsi pagalbos dėl gresiančio nemokumo

2022-04-27

41 bendrovė užregistravo Ankstyvojo perspėjimo sistemoje (APS) konsultacijoms dėl kylančių finansinių sunkumų, po praėjusių metų liepą įvykusios sistemos starto. APS skirta prevenciškai padėti su finansiniais iššūkiais susidūrusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui išvengti nemokumo – išlaikyti dar gyvybingą verslą bei išsaugoti sukurtas darbo vietas.

„Pritaikius gerąją Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, praėjusių metų liepos 17 d. Lietuvoje startavo nauja prevencinė sistema bendrovėms, esančioms ant nemokumo slenksčio. Ankstyvojo perspėjimo sistemos signalas – tai papildoma galimybė dar kartą peržiūrėti veiklą, laiku įsivertinti rizikas ir rasti tinkamų sprendimų, kaip išsaugoti darbo vietas“, – sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Anot viceministrės R. Bilkštytės, neatmetama galimybė ateityje tobulinti sistemą, ieškant efektyvesnių pagalbos būdų verslui.

Ankstyvojo perspėjimo sistemą verslui įgyvendina Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūra (įkurta agentūros „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas).

Galimą įmonių nemokumo riziką įvertina VMI pagal pelno mokesčio, PVM deklaracijas, finansinės atskaitomybės ataskaitas bei kitus trečiųjų šalių teikiamus duomenis. Šie statistiniai vertinimai atliekami kas ketvirtį – iš viso nuo praėjusių metų liepos mėnesio galima nemokumo rizika nustatyta 739 įmonėms. VMI duomenimis, didžiausia jų dalis užsiima maitinimo ir gėrimų teikimo veikla (117 įmonių), mažmenine prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, (78 įmonės) bei pastatų statyba (71 įmonė).

Įmonėms, kurioms, VMI duomenimis, kyla nemokumo rizika, VMI išsiunčia perspėjimo laiškus per „Mano VMI“. Finansinių sunkumų patiriantys verslai, norėdami pasinaudoti APS paslauga, turi užpildyti anketą ir kreiptis į Inovacijų agentūrą.

Priklausomai nuo verslo būklės, suteikiama individualizuota informacija apie galimus tolesnius verslo vystymo kelius, nemokamai prieinamas pagalbos priemones, galinčias padėti išvengti nemokumo, taip pat informacija apie restruktūrizavimo, bankroto procedūrų inicijavimo galimybes.

„Suteikdami informaciją apie galimus tolesnius verslo vystymo kelius akcentuojame, kad nei restruktūrizavimas, nei bankrotas verslui dar nėra nuosprendis. Priešingai – tai galimybė inicijuoti bei įgyvendinti naujas veiklas, pasinaudojant buvusiomis patirtimis bei pamokomis. Na, o nusprendus kurti naują verslą visuomet kviečiame pasinaudoti nemokamomis Inovacijų agentūros konsultacijomis verslo vystymo klausimais bei kitomis mūsų paslaugomis, skatinančiomis verslo augimą“, – sako Inovacijų agentūros (buvusios „Verslios Lietuvos“) Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

Anot finansų viceministrės R. Bilkštytės, ateityje taip pat planuojama perkelti Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos nuostatas ir pristatyti naujas priemones, kurios padėtų bendrovėms sumažinti administracinę naštą ir dar paprasčiau įvertinti rizikas bei spręsti nemokumo problemas. Finansų ministerija kartu su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba ateinančių metų pradžioje verslui pristatys naujai įgyvendinamus projektus – „Restruktūrizavimo vedlys“ ir „Nemokumo portalas“.

Pirmąjį projektą „Restruktūrizavimo vedlys“ sudarys trys dalys: priemonė nemokumo rizikai vertinti, restruktūrizavimo plano pildymo vedlys, koncentruotos informacijos apie nemokumą skelbimas Restruktūrizavimo vedlio platformoje. Projektas bus įgyvendinamas siekiant padėti juridiniams asmenims efektyviau savarankiškai valdyti nemokumo riziką, pagerinti restruktūrizavimo planų kokybę bei bendrovėms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms paprasčiau surasti aktualią informaciją apie bankrotą ir restruktūrizavimą.

Antrasis projektas „Nemokumo portalas“ bus skirtas bendrovėms paspartinti vykdomas nemokumo procedūras, atsisakyti reikšmingos dalies popierinių dokumentų, jų siuntimo, mažinti administravimo išlaidas. Portalą sudarys viešai prieinama informacija apie pagrindinius nemokumo proceso faktus ir detalesnė nevieša informacija apie konkretaus proceso eigą, skirta bylos dalyviams, t.y. kreditoriams, teismams, Nemokumo administratorių rūmams ir kitiems nemokumo bylos dalyviams.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1674449/finansu-ministerija-daugiau-nei-40-bendroviu-kreipesi-pagalbos-del-gresiancio-nemokumo

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema