nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Bankrutuojanti „Soya“ restoranų valdytoja atleidžia visus darbuotojus

2021-11-16

Bendrovės „Čili Holdings“ valdoma bankrutuojanti restoranų tinklo „Soya“ valdytoja „Azijos skoniai“ atleidžia visus darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.

Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė pranešė, kad 41 darbuotoją atleidžia dėl jai iškeltos bankroto bylos. Tarp atleidžiamų darbuotojų – virėjai, padavėjai, indų plovėjai, vadybininkai.

Vilniaus apygardos teismas bankroto bylą įmonei iškėlė spalio pabaigoje. Įmonės vadovas teismui nurodė, jog „Azijos skoniai“ dėl karantino neteko didžiosios dalies pajamų, įmonė nebegali atsiskaityti už prekes, paslaugas, padengti įsiskolinimo valstybės biudžetui.

Anot teismo, įmonės įsipareigojimai 47 kreditoriams siekia bent 391 tūkst. eurų ir viršija jos turto vertę (83 tūkst. eurų).

2020 metų pabaigoje įmonė valdė du restoranus Vilniuje ir Klaipėdoje. „Soya“ svetainėje skelbiama, kad dėl karantino restoranai uždaryti, o maistą išsinešti galima tik Šiauliuose, kur restoranas veikia pagal frančizės sutartį.

Praėjusių metų pabaigoje įmonėje dirbo 72 žmonės, o 2019 metų pabaigoje – 122. 2020-ųjų ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui, įmonė teigė, jog jos rezultatai pastaruosius metus buvo neigiami, todėl planuojama ją pertvarkyti arba inicijuoti bankrotą.

Pernai įmonės pajamos mažėjo 48,1 proc. iki 1,6 mln. eurų, nuostoliai – 4,8 karto iki 18 tūkst. eurų.

„Azijos skoniai“ priklauso restoranų tinklą „Čili Pizza“ valdančiai bendrovei „Čili Holdings“. Ji taip pat valdo bendroves „Gamtos virtuvė“, Latvijos „Čilija Pizza“ ir „Čili Take Away“. Grupės vienintelė akcininkė yra verslininko Lino Tado Karoso bendrovė „LTk Capital“.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/11/15/news/bankrutuojanti-soya-restoranu-valdytoja-atleidzia-visus-darbuotojus-21405965

Rodyti daugiau...

Įmonė bankrutuoja: kada sunerimti buvusiam vadovui dėl galimos atsakomybės?

2021-11-08

Per šių metų pirmąjį pusmetį buvo pradėti 362 įmonių bankroto procesai, kaip skelbia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos apžvalga. Praktika rodo, kad ne viename tokiame bankroto procese yra keliamas buvusio įmonės vadovo atsakomybės klausimas. Taigi, aptarkime už ką bendrovės vadovui gali kilti atsakomybė, kai įmonė bankrutuoja.

Visų pirma, svarbu paminėti, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įmonės vadovas privalo rūpintis, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai. Vadovą ir bendrovę sieja pasitikėjimo (teisinėje kalboje vadinami fiduciariniai) santykiai. Asmuo nuo pat tapimo vadovu turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jis privalo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad ši veikla atitiktų protingo verslininko standartą.

Įmonės nemokumą ir bankrotą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - Įstatymas). Jame yra įtvirtintos vadovo pareigos, susijusios su įmonės nemokumu ir bankrotu.

Pradėkime nuo to, kad labai svarbi vadovo pareiga – finansinės būklės stebėsena. Būtent įmonės vadovas turi nuolat sekti ir stebėti finansinę padėtį bei vertinti įmonės nemokumo tikimybę. Jei bendrovė turi mokumo sunkumų, tai vadovas privalo atitinkamai veikti.

Įstatymas juridinio asmens nemokumo tikimybę apibrėžia kaip padėtį, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Jei yra minėta nemokumo tikimybė, tai juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsiant informuoti įmonės dalyvius (pvz., akcininkus, narius) apie nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir/ar didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus bendrovės gyvybingumui (pvz., tyčia nemažinti turto apimties, nesiimti rizikingų sandorių ir pan.).

Jeigu vadovas įvertinęs finansinę padėtį mato, jog juridinis asmuo yra nemokus, t. y. įmonės būsena tokia, kad ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba turimi įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą Įstatyme nurodyta tvarka; 3) vykdyti kitas Įstatyme įtvirtintas pareigas. Tokių pareigų pavyzdys, kai iškeliama bankroto byla, vadovas turi perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su bendrovės veikla.

Jeigu vadovas pažeidžia minėtas Įstatyme įtvirtintas pareigas arba būtų nustatyta, kad jis pažeidė ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas arba sudarė neteisėtus, nesąžiningus sandorius, kai vadovavo įmonei, jam gali tekti atlyginti sukeltą žalą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje neretai žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis to vadovo, kuris laiku neinicijavo nemokumo bylos, valdymo laikotarpiu. Pakankamai dažnai žala taip pat yra laikoma lygi prarasto (neperduoto) turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Minėtais atvejais nuostolius tenka atlyginti įmonės vadovui. Be to, be pareigos atlyginti žalą Įstatymas numato ir papildomą atsakomybę.

Įstatyme yra numatyta, jog teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

Lietuvos teismų praktikoje tikrai ne kartą yra skirtas minėtas apribojimas. Pvz., už pažeistą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir apgaulingai vestą apskaitą asmuo buvo pašalintas iš verslo rinkos 5 metams. Neretai už tinkamo ir savalaikio bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui, buvusiam vadovui skiriamas apribojimas būti įmonės vadovu 3 metams.

Galiausiai, būtina žinoti, kad įmonės vadovui, kuris tyčia sukėlė bankrotą, gali kilti net baudžiamoji atsakomybė, kuomet gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki trejų metų.

Taigi, įmonės bankroto atveju, buvusiam vadovui tektų sunerimti dėl galimos atsakomybės, jei savo valdymo laikotarpiu jis pažeidė aptartas Įstatyme numatytas pareigas, nevykdė ar netinkamai vykdė kituose teisės aktuose įtvirtintas pareigas ar elgėsi nesąžiningai įmonės veikloje.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslo-pozicija/692/1535181/martynas-antanaitis-imone-bankrutuoja-kada-sunerimti-buvusiam-vadovui-del-galimos-atsakomybes

Rodyti daugiau...

VšĮ bankrotas: vadovo pareigos ir atsakomybė už (ne)tinkamą grėsmių vertinimą

2021-11-05

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-10-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, dar kartą patvirtino, jog, nepaisant viešosios įstaigos, kaip vienos iš juridinio asmens formų, paprastumo, VšĮ vadovai ir dalininkai privalo vertinti grėsmes juridinio asmens mokumui. Nustatę viešosios įstaigos nemokumą, jie privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Priešingu atveju už netinkamą tokių grėsmių vertinimą, vadovas / dalininkai gali atsakyti savo turtu. Minėtoje byloje kaip tik ir buvo išnagrinėtas bankrutuojančios VšĮ bankroto administratoriaus ieškinys buvusiam VšĮ vadovui ir dalininkui dėl žalos – neįvykdytų VšĮ kreditorinių įsipareigojimų sumos, priteisimo. Nutartyje kasacinis teismas tuo pačiu pateikė keletą svarbių išvadų, kurios gali būti aktualios ne tik minėtos bylos ir ne tik VšĮ kontekste.

Nemokumo momentas. Nagrinėtoje byloje žemesnės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad VšĮ nemokumas kilo tuomet, kai buvo išduotas teismo vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš įstaigos turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokia teismų pozicija nesutiko nurodydamas, kad vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Tuo tarpu materialusis teisinis reikalavimas, dėl kurio priimamas vykdytinas sprendimas ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas, egzistuoja dar iki kreipimosi į teismą momento. Vadinasi, siekdami nustatyti nemokumo momentą tiek teismai, tiek ir potencialūs VšĮ vadovai / dalininkai privalo vertinti realų nemokumo atsiradimo momentą, o ne tik remtis formaliu teismo sprendimo ir/ar vykdomojo rašto išdavimo faktu.

Atsakomybės atsiradimo momentas. Kadangi vadovo ir dalininko teisinis statusas skiriasi, tuo pačiu skiriasi ir atsakomybės už delsimą kreiptis dėl įstaigos nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentas. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, VšĮ vadovas, būdamas už kasdienę veiklą atsakingu įstaigos valdymo organu, informaciją apie įstaigos finansinę būklę sužino iš esmės realiuoju laiku. Tuo tarpu VšĮ dalininkas, jeigu jis aktyviai nedalyvauja įstaigos valdyme, apie nemokumą gali sužinoti tik visuotinio dalininkų susirinkimo, kuriame būna tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, metu. Tai reiškia, kad viešosios įstaigos dalininkams pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kyla praėjus protingam vieno mėnesio terminui nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo. Pastarasis turi įvykti per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos.

Žalos dydis. Bankroto administratorius reikalavo priteisti bendrą nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumą. Tuo tarpu kasacinis teismas savo nutartyje akcentavo, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju padaryta žala kreditoriams laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įstaiga jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams. Taigi, žala laikytina ne visa patvirtinta kreditorinių įsipareigojimų suma, o tik ta jos dalis, kuri susidarė vadovui / dalininkui laiku nesikreipus dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Atsakomybės solidarumas. Bankroto administratorius reikalavo žalą priteisti solidariai tiek iš VšĮ vadovo, tiek iš dalininko. Pirmosios ir apeliacinės instancijos tokį reikalavimą patenkino. Tuo tarpu kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl skirtingų juridinio asmens vadovo ir dalyvio funkcijų jų atsakomybė, kylanti laiku neinicijavus bankroto bylos, paprastai negali būti solidari. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra.

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/402917

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema