cr
Nemokumo Vertinimo Sistema
BETA versija - galimi netikslumai.

Vokietijos reakcija į ekonominę krizę gali turėti ir nemalonių padarinių

2020-08-31

Berlynas, © Shutterstock

Vokietija pratęsė dar vieną kovos su krize priemonę, tikėdamasi užkirsti kelią įmonių bankrotams, – žingsnis, kuris, anot kritikų, sukels didesnių problemų didžiausiai Europos ekonomikai vėliau.

Ilgesnis nemokumo procesų suspendavimas suskambino pavojaus varpais, esą maskuojama bręstanti kredito rizika, kuri, moratoriumui pasibaigus, gali pratrūkti bankrotų banga. Tai gali sukelti ir kohortą „zombinių“ įmonių, kurios stabdo investicijas ir inovacijas ir savo veiksmais sekina ekonomiką.

„Tai buvo tinkama priemonė ūmiu koronaviruso krizės etapu, – sakė Ulrichas Keilas, nemokumo registro „Insolvex“ įkūrėjas. – Bet yra didelė rizika, kad pratęsus ją, atsiras daug „zombinių“ įmonių.“

Moratoriumas nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių bankrotui galios iki metų pabaigos, tuo tarpu Vokietijos sustiprinta „Kurzarbeit“ sutrumpinto darbo laiko programa veiks ir 2021 metais.

Visoje Europoje tokia parama išgelbėjo nemažai bendrovių bei darbo vietų, bet šiuo metu šalims iškilo galvosūkis: kaip subalansuoti tą apsaugą. Pagalba padeda negyvybingiems verslams išlikti, atidedant pertvarkas, būtinas norint išlaikyti ekonomiką konkurencingą pasaulio mastu. Ji taip pat gali sugriauti šiuo metu nemokių įmonių, vis dar turinčių savo vietą šiandieniniame verslo pasaulyje, galimybes.

Nors Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacija, arba DIHK, pasveikino sprendimą dėl nemokumo, ji taip pat pažymėjo, kad vis labiau „nerimaujama, jog užsitęsę nemokumai kursto pavojingas grandinines reakcijas“.

Vokietijos atveju kai kurios problemos peržengia cikliškumo ribas. Net prieš pandemiją nemažai daliai įmonių sunkiai stengėsi įgyvendinti gilesnes pertvarkas, ypač itin svarbioje automobilių pramonėje.

„Vyriausybės šiuo metu turi išlaikyti sudėtingą pusiausvyrą, – sakė Paulas Donovanas, „UBS Wealth Management“ vyriausiasis ekonomistas pasaulio klausimais. – Ilguoju laikotarpiu yra ekonomiškai veiksminga išsaugoti darbo vietas perspektyviose įmonėse. Ekonomiškai neveiksminga išsaugoti darbo vietas bendrovėse, kurios vargu ar ištvers ketvirtosios pramoninės revoliucijos struktūrines pertvarkas.“

Kartu su paskolų bei kreditų garantijomis, mokesčių mokėjimo atidėjimais ir pagalba, skirta darbo užmokesčio išlaidoms padengti, Vokietijos nemokumo proceso suspendavimas padėjo lėšų stokojančioms įmonėms išsilaikyti pastaruosius kelis mėnesius. Kas penkta bendrovė dėl pandemijos susiduria su bankroto rizika, rodo neseniai atlikta „Ifo“ apklausa.

Skolininkų registravimo įmonė „Creditreform“ rugpjūčio viduryje prognozavo, kad bankrotų šiais metais padaugės maždaug 20 proc., – daugiau nei per 2008 metų finansinę krizę, nors naujosios priemonės dėl nemokumo procedūros pratęsimas gali sumažinti šį rodiklį.

Nusilpusių įmonių veiklos pailginimas gali atsiliepti ir mokėjimams visoje verslo grandinėje. Tiekėjai, ypač tie, kurie atstovauja chemijos ir pagrindinių produktų pramonėms, pirmąjį metų pusmetį susidūrė su sąskaitų apmokėjimo vilkinimu.

Atsakydama į „Bloomberg“ žurnalistų klausimus, Vokietijos teisingumo ministerija pareiškė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl mokėjimų vėlavimo, pažymėdama, kad moratoriumas diferencijuoja nemokias ir per daug įsiskolinusias bendroves.

Bet kokiame sprendime yra politinis elementais, juolab artėjant 2021 metais numatytiems rinkimams. Ekonomikos ir verslovių būklė, užimtumo rodikliai – visa tai atliks svarbų vaidmenį kampanijoje. „Bankrotai gali labai greitai sukelti pasitikėjimo krizę, – sakė Christophas Nieringas, vadovaujantis Vokietijos Nemokumo administratorių registruotai asociacijai, arba VID. – Jeigu jų apimtys išaugs ir jeigu jie užgrius vienu metu, tai gali sugriauti pasitikėjimą, ypač, jeigu į šį procesą paklius didesnės bendrovės ir tiekėjai taip pat bus paveikti.“

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/bloomberg/vokietijos-reakcija-i-ekonomine-krize-gali-tureti-ir-nemaloniu-padariniu.d?id=85101751

Rodyti daugiau...

„Rail Baltica“ ruožą Kaune stačiusiai „Hidrostatybai“ iškelta bankroto byla

2020-08-27

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gargždų statybos bendrovei „Hidrostatyba“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas antradienį paskelbė, kad įmonė yra nemoki.

„Įmonės nemokumo administratorė nurodė, kad „Hidrostatyba“ negali vykdyti prievolių kreditoriams ir su jais atsiskaityti. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati bendrovė. (...) Įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla“, – rašoma teismo nutartyje. 

Dėl bankroto bylos į teismą kreipėsi „Hidrostatybos“ administratorius – įmonė jį informavo, kad laiku nepateiks restruktūrizavimo plano ir sutinka su bankroto bylos iškėlimu. 

Restruktūrizavimo byla įmonei iškelta 2019-aisiais. Tuomet teismui „Hidrostatyba“ nurodė iki rugsėjo pabaigos pasiekusi 44,33 mln. Eur apyvartą ir patyrusi 3,67 mln. Eur nuostolių. 

Bendrovės vadovas Ignas Daunys tuomet nurodė, jog pagrindinė priežastis, lėmusi įmonės finansinius sunkumus – nuostolinga europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožo Rokai-Palemonas-Kaunas rekonstrukcija. Be to, įmonės situacijai įtakos turėjo bendra padėtis rinkoje.

Anot jo, „Hidrostatyba“ nenutraukdama veiklos negali iš karto padengti kreditorių reikalavimų, dėl didelių įsipareigojimų jiems ji negali tinkamai finansuoti veiklos, jai trūksta apyvartinių lėšų.

„Sodros“ duomenimis, birželį įmonėje dirbo 70 darbuotojų. 2019-ųjų spalį, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, „Hidrostatyboje“ dirbo 275 žmonės.

„Hidrostatyba“ valdė antrinę bendrovę „Šilutės automobilių keliai“, kuriai 2019 metais iškelta restruktūrizavimo byla. Liepą įmonė perleista bendrovei „Deronsa“, tačiau šiuo metu sandorį teisme ginčija kreditorė „Dagnis“, teigianti negavusi informacijos, kaip buvo nustatyta akcijų pardavimo kaina.

Antrinei „Hidrostatybos“ įmonei „Hidrostatybos projektai“ 2018 metais taip pat iškelta bankroto byla.

„Hidrostatyba“ taip pat valdo įmones „Uliksas“ ir „Hidostatyba Ghana limited“.

Registrų centro duomenimis, pagrindinis „Hidrostatybos“ akcininkas yra Jonas Dumašius.

Šaltinis: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/08/27/rail-baltica-ruoza-kaune-staciusiai-hidrostatybai-iskelta-bankroto-byla

Rodyti daugiau...

Restruktūrizavimas – kaip gelbėti karantino nualintą verslą

2020-08-24


Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius. Ryčio Galadausko nuotr.

Dažnai manoma, kad restruktūrizavimas yra paskutinis žingsnis prieš bendrovei skelbiant bankrotą. Tačiau specialistai sako, kad toks požiūris yra paviršutiniškas ir gali klaidinti. Sklandus restruktūrizavimo procesas leidžia laikinų sunkumų turinčioms įmonėms vėl atsistoti ant kojų, todėl šios verslo gelbėjimo galimybės nuvertinti nereikėtų.

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius, sako, kad skirtingais laikotarpiais kone visos įmonės susiduria su laikinais sunkumais, kuomet tampa sudėtinga vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Į tokią padėtį daugelį įstūmė COVID-19 pandemijos pasekme tapęs karantinas. Pasak pašnekovo, restruktūrizavimas – ne paskutinioji galima priemonė, o vienas iš efektyvių teisinių įrankių, padedančių atgaivinti įmonę ir suvaldyti finansinius srautus, ribojant kreditorių apetitą.   

Specialisto teigimu, įmonės teisiniu restruktūrizavimu gali naudotis dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti laikini sunkumai, kuriuos lėmė išoriniai faktoriai, tokie, kaip pasikeitusi konkurencinė aplinka, rinkos reguliavimas, trečiųjų asmenų reikalavimai. Taip pat į duobę įmonę gali įstumti vidiniai veiksniai: netinkamas piniginių srautų ir įsipareigojimų balanso valdymas, nepagrįstai didelė rizikos tolerancija, nesąžiningumas, nekompetencija, nesėkmingos investicijos ir pan.

„Dažnai sunkumus lemia ir išorinių, ir vidinių veiksnių samplaika“, – pasakoja R. Dešukas. Anot jo, dažniau restruktūrizuojamos gamybos, prekybos įmonės, rečiau – paslaugų ar konsultaciniai verslai.

„Kitaip tariant, jei įmonė turi likvidaus materialaus turto ar atsargų, didesnė tikimybė, kad kreditoriai dar norės suteikti tokiam subjektui šansą vykdyti veiklą ir taip subalansuoti gaunamas įplaukas ne tik iš veiklos, bet ir iš pačios įmonės realizuotino turimo turto. Liūdnesnis likimas laukia įmonių, neturinčių materialiojo turto; labai abejotina, kad atsiras rimtų argumentų tokioms įmonėms restruktūrizuotis“, – išskiria pašnekovas.

Praktika rodo, kad mėgindamos išgelbėti verslą restruktūrizavimu naudojasi ilgesnę veiklos istoriją turinčios įmonės. Nors, jei tikrasis restruktūrizavimo tikslas yra atitolinti bankrotą, šiuo strateginiu veiksmu formaliai gali pasinaudoti ir jaunesni verslai – tą leidžia naujasis, nuo 2020 m. sausio įsigaliojęs Nemokumo įstatymas.

Pasitikėjimo rodiklis

Vis dėlto, pasinaudoti šia priemone geba ne visos bendrovės. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, net 86% arba 357 iš 413 Lietuvoje iškeltų restruktūrizavimo atvejų baigėsi nutraukimu.

„Viena didžiausių priežasčių, dėl kurios restruktūrizavimas baigiasi nesėkme, yra bendravimo su kreditoriais, partneriais ir tiekėjais vengimas ar net ignoravimas, – detalizuoja R. Dešukas. – Restruktūrizavimo procesas bendrovei gali tapti galimybe atnaujinti veiklą, tačiau tą padaryti sunku, jeigu įmonės vadovai nesirenka atvirumo strategijos“.

Pašnekovas pabrėžia, kad restruktūrizavimo bylą išsikeliantis verslas, kuris nemezga dialogo, dažnai praranda rinkos dalyvių pasitikėjimą.

„Kai nėra komunikacijos ir pasitikėjimo, netenkama užsakymų, ir įmonės problemos tampa dar gilesnės“, – akcentuoja R. Dešukas.

Ekspertų pagalba

Šiaulių banko specialisto teigimu, laikinų sunkumų šalinimo sprendimai priklauso nuo įmonės vidinės brandos ir sunkumų pobūdžio bei masto. Jei tarp įmonės ir kreditorių, tiekėjų ar užsakovų atsiranda pasitikėjimas, sunkumus galima išspręsti ir be teismo arbitro vaidmenyje, nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo.

„Tokiu atveju, reikia pertvarkyti skolinius įsipareigojimus, restruktūrizuojant paskolas ar kitaip subalansuojant sutartyse numatytas teises bei įsipareigojimus“, – sako R. Dešukas.

Tačiau, jei pasitikėjimo ir dialogo nėra, arba įmonės padėtis yra išties sudėtinga, prisireikia teisinio restruktūrizavimo proceso su licenciją turinčiu nemokumo administratoriumi ir proceso nagrinėjimu teisme. Pašnekovas pabrėžia, kad teisinis kelias yra sudėtingas procesas, todėl įmonei teks pasitelkti išorės konsultantų pagalbą.

„Sunkumų stadiją norinčiam pereiti verslui reikia naujų idėjų ir požiūrio – kitu žvilgsniu pažiūrėti į vidinius procesus, verslo strategiją, verslo modelį. Šis kelias reikalauja didelės vidinės drausmės ir kontrolės, o tą pasiekti vidiniais resursais – itin sunku“, – teigia p. Dešukas.

Jis pasakoja, kad sėkmingai sunkumus įveikia tos bendrovės, kurios preventyviai stebi ir vertina esminius veiklos rodiklius – jei rodikliai netenkina, imamasi visų įmanomų priemonių. Tik išnaudojus visą savo turimų vidinių resursų arsenalą, papildomai pasitelkiami išorės konsultantai. Tiesa, nereikia besąlygiškai susivilioti konsultantų pagalba – ne visada jų profesionalumas sutampa su įmonės, išgyvenančios finansinius sunkumus, interesais.

Restruktūrizavimo procesas: žingsnis po žingsnio

Įmonė, apsisprendusi kelti restruktūrizavimo bylą, visuomet turi nusimatyti sunkumų šalinimo planą. Svarbu pabrėžti, kad dar prieš rengiant šį dokumentą būtina tartis su pagrindiniais įmonės kreditoriais: jeigu jie nepritars planuojamiems veiksmams, tolesnės procedūros taps tiesioginėmis įmonės ir jos savininkų išlaidomis, kurios problemos sprendimą tik nutolins – žinoma, jeigu nebus per vėlu jas spręsti.

Parengtas restruktūrizavimo plano ruošinys, kaip ir sprendimas restruktūrizuotis, turi būti patvirtinti pačios įmonės dalyvių susirinkime.

Įmonės vadovas privalo informuoti visus įmonės kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos ir paprašyti finansinės pagalbos ar nuolaidų; vėliau kreipiamasi į teismą dėl nemokumo/restruktūrizavimo bylos kėlimo. Pareiškime taip pat nurodoma ir restruktūrizavimo procesui pasirinkta restruktūrizavimo administratoriumi sutinkančio būti asmens kandidatūra, jei nusprendžiama pasitelkti administratoriaus pagalbą (naujasis Nemokumo įstatymas leidžia restruktūrizuotis be administratoriaus, paliekant administratoriaus funkcijas įmonės vadovui).  

Teismas nutartimis priima pareiškimą dėl nemokumo bylos kėlimo, ir vėliau išspendžia klausimą dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo. Teismas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi nuspręsti per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo (su galimybe pratęsti terminą dar 30 dienų (papildomai)). Šiame etape teismas iš esmės įvertina ar besikreipiantis į teismą subjektas atitinka esminius restruktūrizavimo bylai kelti reikalaujamus kriterijus, taip pat įvertina į restruktūrizavimo bylą įstojusių suinteresuotų asmenų (dažniausiai tai būna kreditoriai) pozicijas. Restruktūrizavimo procesas yra sėkmingas tik tada, jei tokiam veiksmui pritaria esminiai įmonės kreditoriai (šių yra dvi grupės (užtikrinti įkeitimu ir kiti)); kreditorių grupių daugumos pritarimai bus reikalingi kitame restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape. 

Šaltinis: https://sb.lt/lt/apie/naudinga/straipsniai/restrukturizavimas-kaip-gelbeti-karantino-nualinta-versla

Rodyti daugiau...

Patvirtintos duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklės

2020-08-21

Rizikų sąrašas transporto sektoriuje didėja sparčiau nei kituose

2020-08-18

© Gamintojo archyvas

Nors didesnę dalį transporto įmonių Covid-19 paveiks vidutiniškai, tačiau kitos rizikos, lygiagrečiai veikiančios šį svarbų Lietuvai sektorių, gali sustiprinti viruso poveikį sektoriui ir lemti jo įmonių nuosmukį ateityje. Duomenų analitikos įmonės „Scorify“ skaičiuojamas Covid poveikio reitingas prognozuoja, kad 66 proc. įmonių bus paveiktos vidutiniškai, tačiau 21 proc. bus viruso paveiktos stipriai, rašoma pranešime spaudai.

„Transportas ir logistika – vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio sektorių. Istoriškai vertinant, Lietuva sugebėjo išnaudoti geografinį konkurencinį pranašumą, užsitikrinti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus ir transporto mazgo reputaciją, o ilgainiui įsitvirtino Europoje ir kaip transporto paslaugų eksportuotoja. Tad 2018 m. duomenimis, šis sektorius sukuria net virš 12 proc. Lietuvos BVP, kai vidutiniškai Europos Sąjungoje transporto ir logistikos indėlis tesiekia 5 proc. Pagal sukuriamos pridėtinės vertės svorį Lietuvos ekonomikoje, šią veiklą aplenkia tik pramonė ir vidaus prekyba,“ – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Nuo karantino pradžios transporto sektoriaus darbuotojų skaičius sumažėjo 3,3 proc., o pačių įmonių skaičius sumažėjo 2,1 proc.

„Vertinant sektoriaus sveikatą, svarbu atkreipti dėmesį, kad 37 proc. transporto ir logistikos sektoriaus įmonių rizika yra žemesnė arba žema, tačiau net 41 proc. įmonių turi vidutinę riziką, tad sektorių galima priskirti prie aukštesnės rizikos sektorių Lietuvoje, – įmonių reitingus komentuoja „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius. – Tokia situacija – vidutinis viruso poveikis vidutinę riziką turinčioms įmonėms – galbūt ir nekeltų didelio nerimo, tačiau kitos rizikos, su kuriomis susiduria sektorius – mobilumo paketas, darbo atlygio sistemos netolygumai – gali sustiprinti šį poveikį ir paveikti sektorių labiau nei vien virusas. Todėl patariame atidžiau žiūrėti į atskiras sektoriaus įmones ir vertinti jų veiklą labai individualiai“.

Plėtros potencialą ribos ne tik virusas

Palyginti su karantino pradžia, 60 proc. transporto sektoriaus įmonių bankroto rizika išaugo – 24 proc. įmonių rizika nepasikeitė, o 16 proc. sumažėjo.

„Palyginti su bendrais Lietuvos įmonių rizikos rodikliais, Covid poveikis jau yra akivaizdus – rizika šiame sektoriuje auga greičiau, nei vidutiniškai likusiuose sektoriuose“, – komentuoja Ž.Milerius.

Palyginimui, nuo karantino pradžios rizika yra išaugusi 50 proc. visų Lietuvos įmonių, o 21 proc. rizika yra sumažėjusi.

„Šie metai transporto ir logistikos sektoriui yra itin sudėtingi ne vien dėl COVID-19 pandemijos sukeltų išbandymų: ekonominės izoliacijos ir kritusios paklausos transporto paslaugoms Vakaruose, – sako I. Genytė-Pikčienė. – Kelių transporto įmonėms, kurios sukuria didžiąją dalį sektoriaus pridėtinės vertės, neapibrėžtumą didina ir priimti reguliaciniai pasikeitimai. Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsigaliojo aukštesnio MMA koeficiento komandiruojamiems darbuotojams tvarka, kuri transporto kompanijoms nebuvo palanki. Ji išplėtė įmonių sąnaudų eilutes, o tai mažino ypač smulkesnių rinkos dalyvių manevro laisvę ypač tokiomis neeilinėmis aplinkybėmis“.

„Scorify“ duomenys rodo, kad tik 2 proc. transporto ir logistikos įmonių šiuo metu yra užregistravę prastovas, tačiau 50 proc. visų šio sektoriaus įmonių yra VMI nukentėjusių nuo Covid-19 sąraše, tai reiškia, kad naudojasi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą ir pretenduoja į atitinkamas valstybės paramos programas.

Vertinandama Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus ateities perspektyvas, I.Genytė – Pikčienė prognozuoja, rimtų pagalių į mūsų vilkikų ratus kaišys ir numatomas naujojo Mobilumo paketo įgyvendinimas.

„Derybų dėl šio dokumento rezultatai Lietuvos ir kitų mažųjų valstybių vežėjams nebuvo palankūs, tad suteiktu pereinamuoju laikotarpiu įmonės spręs, kaip prisitaikyti prie pasikeitusių žaidimo taisyklių. Jau dabar sektoriaus dalyviai vis dažniau kalba apie verslo iškėlimą, konkurencijos mažėjimą, smūgį smulkiesiems ir sektoriaus koncentraciją. Tai neabejotinai paveiks transporto ir logistikos sektoriaus struktūrą ir apribos plėtros potencialą“, – komentuoja ekonomistė.

Su įmonėmis, kurios yra vidutinės rizikos, o Covid poveikis prognozuojamas taip pat vidutinis, rekomenduoja palaikyti kaip galima labiau įprastas bendradarbiavimo sąlygas, tačiau aktyviai sekti šių įmonių veiklos rodiklius, vykdyti intensyvų savo partnerių šioje srityje monitoringą.

„Reikėtų įvertinti tai, jog įmonių skaičius sektoriuje šiek tiek mažėja, tačiau įmonių rizika ir bankroto tikimybė nėra aukšta, nors ir aukštesnė nei vidutiniškai ekonomikoje. Rekomenduojame aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su savo partneriais logistikos srityje ir ieškoti bendrų abiem pusėms tinkamų mokėjimo ar kreditavimo sprendimų“, – sako Ž.Milerius.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/transportas/riziku-sarasas-transporto-sektoriuje-dideja-sparciau-nei-kituose.d?id=84888507

Rodyti daugiau...

Neveikiančias įmones iki kitų metų siūloma likviduoti

2020-08-14

© DELFI / Andrius Ufartas

Seimui siūloma įteisinti supaprastintą daugiau negu penkerius metus nevykdančių veiklos įmonių likvidavimą ir jų išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Supaprastinta tvarka galiotų iki šių metų pabaigos.

Registrų centro duomenimis, tokių įmonių gali būti apie 40 tūkst., jos yra išsibarsčiusios po visą Lietuvą. Kai kurios veiklos nevykdančios bendrovės įregistruotos dar 1990-1991 metais.

„Sutrumpėtų tokių juridinių asmenų išregistravimo procesas, žymiai mažėtų jo sąnaudos. Be to, registre nelikus veiklos nevykdančių įmonių, turėtume tikslesnį vaizdą apie šalyje veikiančias įmones ir organizacijas“, – BNS sakė Registrų centro atstovė Inga Dautartienė. 

Juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektą Seime registravo valdantieji „valstiečiai“ Valius Ąžuolas ir Viktoras Rinkevičius bei ekonomikos ir inovacijų ministras socialdarbietis Rimantas Sinkevičius.  

V. Ąžuolo teigimu, Lietuvoje yra daug įmonių, kurios ilgiau negu penkerius metus nebevykdo veiklos, todėl pataisomis norima „pasidaryti tvarką“. 

„Yra ir savininkų mirusių, ir išvykusių į užsienį“, – BNS sakė V. Ąžuolas. 

Jis tikina, būtų likviduojamos tik „švarios“ įmonės, kurios neturi įsiskolinimų, nepradelsusios mokėjimų. 

Jeigu per mėnesį pranešimą apie likvidavimą gavusi įmonė neatsilieptų ir nepareikštų motyvuoto prieštaravimo, vėliausiai po penkių darbo dienų ji nustotų egzistuoti. Tokiai įmonei priklausęs turtas taptų bešeimininkiu ir būtų perduodamas valstybei. 

Registrų centras BNS nurodė, kad šiuo metu Juridinių asmenų registre yra apie 30 tūkst. daugiau nei penkerius metus veiklos nevykdančių įmonių ir dar apie 7 tūkst. įmonių, kurioms ilgiau nei penkerius metus yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas. 

Iš viso Juridinių asmenų registre dabar yra registruota 230 tūkst. įmonių. 

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/neveikiancias-imones-iki-kitu-metu-siuloma-likviduoti.d?id=84699687

Rodyti daugiau...

Likviduojama statybos įmonė „Magirnis“

2020-08-13

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Po bankroto likviduojama Vilniuje registruota statybų UAB „Magirnis“, vykdžiusiai generalinės rangos, pastatų renovacijos ir specialiuosius statybų darbus.

Įmonė likvidavimo procesas pradedamas po liepos 13-ąją įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties „dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto“, rodo Registrų centro duomenys. 

VŽ rašė, kad 1998 m. įkurtam „Magirniui“ bankrotas paskelbtas 2019 m. rugsėjį. 

Tuomet skelbta, kad bendrovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, kurie negali būti pašalinti, o visos priemonės, kurių buvo imtasi, nebuvo pakankamos finansinei padėčiai stabilizuoti, nebuvo realių galimybių atkurti veiklą bei mokumą. 

Teismas nustatė, kad pagal 2019 m. birželio 30 d. balansą „Magirnis“ turėjo 1,27 mln. Eur turto, iš kurio trumpalaikio – 1,24 mln. Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1,47 mln. Eur, iš kurių skolos tiekėjams – 1,35 mln. Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 57.000 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 60.400 Eur. 

Iš kitų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, kad per beveik du 2019 m. ketvirčius bendrovė patyrė 413.800 Eur nuostolį, kad jos skola kreditoriams sudaro 1,21 mln. Eur. 

2018 m. finansų ataskaitoje „Magirnis“ teigė, kad buvo bene daugiausia renovacijos projektų užsitikrinęs rangovas Lietuvoje. 2019 m. birželio Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, „Magirnis“ vykdė darbus 28-iuose objektuose. Aiškindama, kodėl praėjusiais metais dirbo nuostolingai, bendrovė įvardijo Viešųjų pirkimų įstatymo pokyčius. 

„Perkančiosios organizacijos buvo įpareigotos skaidyti pirkimo objektą į dalis, kai perkami darbai ir projektavimo paslaugos. 2018 m. statybos renovacijos sektoriuje skelbiami pirkimai buvo projektavimo paslaugoms. Rangos darbų pirkimai nukelti į metų pabaigą. Taip pat supaprastėjo patekimas į renovacijos konkursų organizavimo sistemas – atsirado daugiau rangovų ir sustiprino konkurenciją“, – rašoma 2018 m. veiklos ataskaitoje. 

Šaltinis: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/07/24/likviduojama-statybos-imone-magirnis

Rodyti daugiau...

Antroji viruso banga versle ir ekonomikoje: įvardijo sektorius, kuriems ji kirstų skaudžiausiai

2020-08-13

Vidmantas Janulevičius

© DELFI / Josvydas Elinskas

Pasauliui vis garsiau kalbant apie galimą antrąją koronaviruso bangą bei daugėjant susirgimų atvejų manoma, kad Lietuvos ekonomika ir verslas atlaikytų antrąją viruso sukeltą krizę. Tiesa, kaip tikinama, įmonių bankrotų, ko gero, išvengti nepavyktų, o skaudžiausiai antroji banga kirstų su turizmu susijusioms bendrovėms.

Tarp investuotojų – panika

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas „Delfi“ laidoje „Delfi 11“ apibendrindamas pirmosios viruso bangos ekonominius rodiklius teigė, kad bendrasis vidaus produktas nukrito beveik 4 proc., tačiau pažymėjo, kad toks rezultatas, ko gero, bus vienas geriausių visoje Europoje.

Anot jo, daugiausia staigmenų bendrai pateikė vidaus vartojimas, nes jau gegužę rodikliai buvo teigiami, tačiau nebuvo apsieita ir be neigiamų dalykų.

„Vienas iš negatyviai nustebinusių dalykų buvo verslo finansavimas. Jeigu žiūrėti Europos Centrinio Banko (ECB) duomenis, tai Lietuva balandį, gegužę, birželį buvo stabiliai paskutinė tarp Euro zonos šalių pagal šį aspektą.

Tarkime balandį bankų paskolos įmonėms per metus nukrito 9 proc., o Euro zonoje buvo 7 proc. prieaugis. Tai vienas iš aspektų, kur mes kardinaliai skiriamės nuo kitų šalių neigiamame kontekste“, – kalbėjo ekonomistas.

Kalbėdamas apie galimus scenarijus dėl antrosios viruso bangos, A. Izgorodinas aiškino, kad jo manymu Lietuva stebės ne V ar L formos ekonomikos pokyčius, tačiau W.

„Mes jau dabar matome, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje yra naujų atvejų augimas ir jau liepos mėnesį mūsų Statistikos departamentas apklausdamas gyventojus pasakė, kad vartotojų lūkesčiai jau praktiškai nepadidėjo, todėl manau, kad tai ir bus problema. Jei didės COVID-19 susirgimų skaičius ir įmonės, ir žmonės pradės atsargiau vartoti, mažiau pinigų išleis ne pirmo būtinumo prekėms, tokiu atveju spalį – gruodį galime matyti šiek tiek prastesnį ekonomikos rezultatą negu trečias ketvirtis. III ketv. manau bus neblogas, bet dėl IV ketv. turėčiau tam tikrų klausimų“, – svarstė jis.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad verslas šiandien dar taip pat nėra pilnai atsigavęs. Tai, tiek pramonė, tiek tam tikri sektoriai esantys vidaus rinkoje, tarkime, juvelyrika, tekstilė, restoranų verslas. Taip pat daugiau nei 1 tūkst. įmonių šiandien vis dar yra prastovose.

Tiesa, ekonomistas prasitarė, kad antrajai bangai šiandien ruošiasi ne tik verslininkai, tačiau ir investuotojai, mat tai galima matyti ir iš investicijų į auksą.

„Aukso kaina muša rekordus. Tai – požymis, kad investuotojai ieško saugesnių turto klasių, o kai tai vyksta, tai rodo, kad tarp investuotojų vyrauja tam tikra panika, nes nežinome, su kuo kovojame. Tai ir matosi rinkose. Kai tik pasaulyje prasidėjo antrasis atvejų šuolis, taip rinkose matomas ir tam tikras nerimas“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip antroji banga atsilieptų Lietuvos ekonomikai, jis teigė, kad pagrindinė problema, ko gero, bus susijusi su vartotojų lūkesčiais.

„Jei žmonės viešojoje erdvėje matys daug neigiamos informacijos, jie sakys, kad ruošiasi antrai krizei, mažiau pinigų leis tekstilei, restoranams, juvelyrikai, o automatiškai tai reiškia mažesnį vartojimą ir tai, kad ekonomika trauksis.

Tada įmonės pažiūrės į savo apyvartą, pradės taupyti, mažiau investuoti, bankai nebeskolins. <..> Užsisuks tipinė krizės spiralė“, – pavyzdį pateikė ekonomistas.

Visgi, anot A. Izgorodino, net jei toks scenarijus ir išsipildytų, Lietuvos ekonomika atlaikytų antrąją bangą.

„Nemanau, kad būtų tokia didelė krizė kaip matėme prieš 10 metų. Manau, kad ekonomika susitrauktų panašiai kaip dabar, apie 4-5 proc. Dramatikos neprognozuoju, bet faktas, kad ekonomika nukris šiek tiek“, – sakė jis.

Pramonė smūgį atlaikytų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad šiandien pramonės įmonės jau dirba 93-95 proc. pajėgumu, prastovose likę dar apie 5-7 proc. darbuotojų, tačiau bendrai situacija šiame sektoriuje atrodanti neblogai. Visgi, anot jo, kokia situacija bebūtų, šiandien verslas intensyviai ruošiasi antrajai viruso bangai.

„Faktas, kad visi išmoko iš tos pirmosios bangos, kad reikia turėti atsargos priemonių, tai didžioji dalis turi kaukių, kostiumų, antbačių ir viso kito.

Darėme net centralizuotus užpirkimus su pramonininkų pagalba surasdami tiekėjus ir jungėmės į didesnes grupes, kad galėtume pigiau nupirkti tą pačią apsaugos prekę. Esminis dalykas, yra švietėjiška veikla, nes suprantame, kad apsirgus vienam darbuotojui, iš gamybos gali būti eliminuota visa šaka, švietimas yra vienas iš prioritetų.

Antras dalykas, kas dar gali, bando sukaupti finansinį rezervą, nes visi suprantame, kad 32,5 proc. kritimas didžiausioje pasaulio ekonomikoje negali nepaskatinti smukimo ir pas mus. Čia tik laiko klausimas, nes ta banga iš už Atlanto visada ateina pavėluotai. 2008 m. rugsėjį irgi nematėme jokių kritimo ženklų, bet gruodį jau viskas buvo kitaip“, – sakė jis.

Paklaustas, ar pirmosios viruso bangos metu buvo apsieita be verslo įmonių bankrotų, jis teigė, kad to išvengti nepavyko.

„Manau, kad daugiau bankrutavo smulkios įmonės, netikėdamos greitu atsigavimu, o ir opinija buvo, kaip čia viskas blogai. Šiandien matome daug tuščių nuomojamų patalpų <...>.

Manau, tai buvo pirmoji reakcija, ko visi bijojo ir pradėjo uždarinėti tas įmones, tai statybų ir aptarnavimo sektorius“, – teigė jis.

Apibendrindamas LPK prezidentas tikino manantis, kad šalies pramonė tikrai atlaikytų antrąją viruso bangą, jeigu tokia išties būtų.

„Kokio gylio ji, priklausys nuo susirgimų skaičiaus, prieigos prie kapitalo ir, aišku, mūsų partnerių užsienio“, – teigė jis. Tiesa, A. Izgorodinas pastebėjo, kad kalbant apie bankrotus situacija gali būti įvairi. „Jeigu skatinimo priemonės pasibaigs ir nebus antrosios bangos, mes kaip tik galime matyti didesnį bankrotų šuolį, nors ekonomika tada bus atsigavusi“, – teigė ekonomistas.

Smogs turizmo sektoriui

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka „Delfi“ teigė, kad, ant jos, reikia pripažinti, kad ši vasara skirta toli gražu ne atostogoms, tačiau pasiruošimu antrajai bangai.

„Aš manau, kad pasiruošimas antrajai bangai yra balanso ieškojimas tarp ekonomikos ir sveikatos.

Manau, kad antroji banga nebūtų tokia gili, kaip pirmoji. Kol kas nematyti, kad karantinas galėtų būti toks visą apimantis, kaip šį pavasarį. Į ką reikėtų koncentruotis, tai maksimaliai nesutrukdyti verslų“, – laidoje kalbėjo ji.

J. Rojaka taip pat pabrėžė, kad antrosios bangos poveikis, kalbant apie verslus, ko gero, taip pat būtų netolygus, o labiausiai paliestų tuos sektorius, kurie susiję su turizmu.

„Jeigu anksčiau buvo sutrikdyta visa mažmeninė prekyba ir iš dalies didmeninė prekyba, tai antroji banga labiausiai palies tuos sektorius, kurie turi ilgalaikį neigiamą šleifą, tai susiję su turizmu.

Matyt, kad turizmui poveikis bus ne iki šių metų pabaigos, bet palies ir kitų metų rodiklius. Lygiai taip pat su eksportu“, – kalbėjo ji.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/antroji-viruso-banga-versle-ir-ekonomikoje-ivardijo-sektorius-kuriems-ji-kirstu-skaudziausiai.d?id=84911413

Rodyti daugiau...

Užsienio investuotojas, žadėjęs unikalų produktą, pasitraukia

2020-08-12

Vladimiro Ivanovo (VŽ)

Užsienio biotechnologijų startuoliui, moksliniams tyrimams gavusiam ES investicijų, iš pradžių buvo mesti įtarimai, o praeitą savaitę paskelbtas jo bankrotas. Įmonė siekė išgauti vertingąsias medžiagas iš kanapių.

Rugpjūčio 6 d. danų kapitalo UAB „Endobiotech“ paskelbtas neteisminis bankrotas. Iš šių metų pradžioje buvusių 38 darbuotojų šiuo metu liko 2. 

2017 m. pabaigoje Lietuvos verslo paramos agentūra „Endobiotech“ buvo skyrusi 1,7 mln. Eur finansavimą, kad įmonė, sukūrusi inovatyvias technologijas, pradėtų gaminti aukštos vertės, pasaulinę paklausą turinčius funkcionaliuosius augalinės kilmės ingredientus. 

„Endobiotech“ planavo iš pluoštinių kanapių išgauti vertingąsias medžiagas – aliejų, baltymus, maistines skaidulas, taip pat biologiškai aktyvius fitokanabinoidus, polifenolius ir kitus junginius. 

„Bankroto priežastis – normalios biotechnologijų politikos valstybėje nebuvimas. Mesti įtarimai, kad įmonė dirbo su medicininėmis kanapėmis. Prokuratūra areštavo turtą ir sąskaitas. Vyko teismai, kuriuose ekspertai pateikė išvadas, kad Endobiotech“ su medicininėmis kanapėmis nedirbo. Bet įmonei palankūs sprendimai buvo skundžiami ir ji nebegalėjo veikti. Buvo suduotas smūgis reputacijai. Niekas nesigilino, pirma uždarė“, – „Verslo žinioms“ aiškina pašnekovas, prašęs neskelbti jo pavardės. 

Portalas „Manoukis.lt“ kovą, apžvelgdamas pirmąją pluoštinių kanapių verslo tarptautinę parodą „Cannabis Hub.LT-2020“, citavo Kristę Pukelytę, „Endobiotech“ atstovę. 

„Gruodį įmonėje apsilankė kriminalinė muitinės policija ir konfiskavo 60 tonų žaliavos, buvo sustabdyti visi projektai. Praradome 10 mln. Eur investicijų, o 38 mokslininkai neteko darbo. Su mokslininkais kriminalistai kalbėjo tartum su nusikaltėliais. Mūsų įmonė buvo išstumta iš Lietuvos“, – sakė K. Pukelytė.  

2018 m. bendrovė gavo 1,8 mln. Eur pajamų, patyrė 10.000 Eur nuostolių ir turėjo 78.000 Eur sukaupto pelno. 2019 m. finansinė ataskaita nepateikta. Įmonei vadovavo Danijos pilietė.Pagrindinis bendrovės „Endobiotech“ akcininkas – Danijos „Endobotanicals GmbH“.  

Nagais ir alkūnėmis 

Biotechnologijų startuoliams, net ir nedirbantiems su Lietuvoje vis dar demonizuojamomis kanapėmis, augti nelengva. Nors buvo žadėta sukurti rizikos kapitalo fondą kuris investuotų į biotechnologijų įmones, kol kas jo nėra. 

„Biotechnologijų sektorius yra sudėtingas. Nei verslo angelai, nei rizikos kapitalo fondai į biotechnologijas neinvestuoja – jie investuoja į greitai augančius verslus. Į pradinę tyrimų fazę niekas neinvestuoja. Mes alkūnėmis ir nagais esame įsikabinę užsienyje ir netrukus tikimės pritraukti užsienio investuotojų į savo laboratoriją. O iki šiol išgyvename tik iš nuosavų investicijų, turiu idealistą partnerį ir jaunų žmonių, kurie, jei ko trūksta, patys sukasi iš padėties ir pasigamina reikiamą įrangą. Biotechnologijos susijusios su didžiule rizika ir lėtu atsiperkamumu“, – aiškina Rasa Vogelius, daniško kapitalo mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos UAB „Bioapplications“ vadovė. 

Bendrovė 2017 m. pradėjo ultragarsinio probiotikų purškimo įrenginio kūrimo projektą. Jos tikslas – sukurti inovatyvų biologinį mišinį, skirtą patogenams fermų patalpose kontroliuoti. 

Lietuva prieš ketvertą metų buvo išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2020 m. tapti biotechnologijų inovacijų centru Europoje. Tuometės Ūkio ministerijos inicijuotoje rezoliucijoje „Lietuva 2020 – sveikatos technologijų ir biotechnologijų centras“ užsibrėžta iki 2020 m. šalyje turėti 5.000 sveikatos technologijų ir biotechnologijų įmonių – dukart daugiau negu 2016 m. Tam įsipareigota sukurti tinkamą aplinką ir skatinti naujų, ypač pradedančiųjų, sveikatos technologijų ir biotechnologijų sričių bendrovių kūrimąsi ir augimą. Ar pavyko planą įgyvendinti yra sudėtinga įvertinti, kadangi neaišku, kokio profilio įmones ministerija tuomet priskyrė sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektoriui. 

Šaltinis: https://www.vz.lt/pramone/2020/08/11/uzsienio-investuotojas-zadejes-unikalu-produkta-pasitraukia

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema