nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

„Swedbank“ iš „Enerstenos“ siekia prisiteisti 125 tūkst. eurų

2021-06-22

Bankas „Swedbank“ siekia iš sunkumų patiriančios Kauno biokuro katilinių gamintojos „Enerstenos grupės“ prisiteisti 125,4 tūkst. eurų skolą bei 6 proc. palūkanų.

Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti „Swedbank“ paprašė areštuoti dalį „Enerstenos grupės“ turto. Šį reikalavimą praėjusią savaitę patenkino Kauno apygardos teismas, BNS pranešė jo atstovė Milda Bučnytė.

„Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą, sprendžia, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas“, – nusprendė teismas.

Jis pažymi, kad „Swedbank“ „Enerstenos grupės“ nesąžiningumą įrodinėja tuo, jog ji kreipėsi į „Swedbank“ antrinę įmonę „Swedbank lizingas“, prašydama sudaryti sąlygas išsipirkti prieš terminą lizingo ir veiklos nuomos sutarčių pagrindu valdomą turtą, nors tuo pat metu vengia vykdyti pradelstus mokėjimus

Anot „Swedbank“, „Enerstena“ yra „nesąžininga, nemoki“ ir bando išsipirkti didelės vertės turtą, tuo pat metu deklaruodama nemokumą, kas reiškia, jog įmonė gali bandyti perleisti ar įkeisti turtą.

„Enerstena“ balandį pranešė, kad dėl sunkios finansinės padėties bandys restruktūrizuotis. Įmonės direktorius ir pagrindinis akcininkas Virginijus Ramanauskas tuomet sakė, jog dėl užsitęsusios pandemijos įmonei tapo itin sunku planuoti finansinius srautus.

Jis tada teigė, jog parengtas ilgalaikis atsiskaitymo su tiekėjais grafikas, sustiprinta įmonės valdyba, parengta ilgojo laikotarpio strategija ir detalus ketverių metų veiklos planas.

„Enerstena“ pernai gruodį tapo pirmąja bendrove, sulaukusia Pagalbos verslui fondo investicijos – įmonei tuomet suteikta 7 mln. eurų paskola. „Enerstena“ tuomet teigė, jog negavusi paskolos negalėtų tęsti veiklos.

1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslą fondą valdanti bendrovė Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) tuomet sakė, kad gautos paskolos lėšas „Enerstena“ skirs sustabdytų projektų baigimui, išmokės vėluojančius atlyginimus, dengs skolas ir mokės mokesčius.

VIVA vadovas Dainius Vilčinskas sakė, kad paskola padės išsaugoti perspektyvią įmonę bei išlaikyti daugiau kaip 200 žmonių darbo vietas. Tačiau „Sodros“ duomenys rodo, kad „Enerstena“ šiuo metu turi 54 darbuotojus, nors dar pernai gruodį bendrovė samdė per 100 žmonių.

„Enerstena“ 2019 metais gavo 22,352 mln. eurų pajamų – 5,4 proc. daugiau nei 2018-aisiais, rodo Registrų centrui pateikta ataskaita, tačiau pelnas per metus sumenko 46,6 proc. iki 590,6 tūkst. eurų. Nei „Enerstena“, nei „Enerstenos grupė“ Registrų centrui dar nėra pateikusios ataskaitų už 2020 metus.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1436054/swedbank-is-enerstenos-siekia-prisiteisti-125-tukst-euru

Swedbank / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Rodyti daugiau...

Kaip kreditoriams atgauti patirtą žalą dėl tyčinio bankroto?

2021-06-21

Kreditoriai turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl skolininko valdymo organų kaltės

Bankrotas ir ypatingai tyčinis bankrotas reiškia nuostolius kreditoriams. Analizuojant nemokumo administratorių veiklos rodiklius galima teigti, jog kreditorinių reikalavimų patenkinimo procentas vidutiniškai svyruoja nuo 0 iki 30 procentų. Tačiau tais atvejais, kai kreditoriai aktyviai atstovauja savo interesus bankroto procese, šis procentas gali būti ženkliai didesnis.

Tyčinių bankrotų oficiali statistika neatspindi realios situacijos

Ne visi bankrotai Lietuvoje ir kitose valstybėse yra verslo nesėkmė. Bankrotas buvo, yra ir bus pelningas verslas nesąžiningiems už valdymą atsakingiems asmenims. Nors 2020 m. tyčinių bankrotų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje jau sudarė 6,4 proc., realus tyčinių bankrotų skaičius Lietuvoje visada buvo ir net dabar yra didesnis, nei skelbia oficiali statistika: tyčinį bankrotą dar reikia įrodyti teisme, o kalti asmenys iš anksto ruošiasi tyčiniam bankrotui ir dažnai išvengia civilinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl įrodymų nepakankamumo. Į tyčinių bankrotų statistiką taip pat nepatenka atvejai kai atsakingi už žalą asmenys ir kreditoriai pasiekia susitarimą. Galiausiai galiojanti užmokesčio už įmonės bankroto administravimą nemokumo administratoriams skyrimo sistema neskatina bankroto administratorius kelti bylas dėl tyčinio bankroto net tais atvejais, kai tam yra visi teisiniai ir ekonominiai pagrindai, kadangi tyčinio bankroto procesas vidutiniškai trunka net 3-5 metus, o finansinės naudos nemokumo administratorius dažnai neturi jokios.

MB „Mokumo valdymo grupė“ nemokumo administratorės Eglės Gabrėnienės nuomone, COVID-19 pandemijos situacija yra dar vienas veiksnys, kuriuo šiuo metu gali pasinaudoti nesąžiningi už valdymą atsakingi asmenys ir paslėpti tikrąsias bankroto priežastis po COVID-19 kepure. Situacija, kai šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas nukentėjusių įmonių vadovams pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nukelia net 3 mėnesiam po karantino ir nustato, kad sandoriai, sudaryti pasinaudojus dėl naujojo koronaviruso nustatytomis valstybės finansinėmis priemonėmis negali būti pripažįstami negaliojančiais (išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule), yra iš tiesų puiki proga nesąžiningiems vadovams nukelti bankroto skelbimą geresniems laikams, tuo pačiu naudojantis finansine parama.

Tyčinių bankrotų rezultatas – Valstybė, būdama viena iš pagrindinių kreditorių daugelio bankroto bylų bei kiti kreditoriai patiria reikšmingus finansinius nuostolius. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos nuomone, tyčiniai bankrotai blogina sąžiningai dirbančių įmonių (kreditorių) padėtį, mažina verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimą, kai kuriais atvejais gali turėti įtakos kitų įmonių (kreditorių) privedimui prie bankroto.

Ginčytini sandoriai

UAB Bankrotų tyrimų centras atliekamų bankroto tyrimų rezultatai rodo, kad net tais atvejais, kai kalba neina apie tyčinį bankrotą, nemokiomis tapusių įmonių akcininkai ir vadovai prieš pat bankrotą palikdami „skęstantį laivą“, įvairiais būdais linkę pasiimti maksimaliai likusio bankrutuojančios įmonės turto, todėl būtina patikrinti sandorius iki bankroto bylos iškėlimo, siekiant išsiaiškinti ar jie nepažeidė kreditorių interesus ir nesumažino jų galimybes gauti nemokios įmonės turto dalį. Dažniausiai pasitaikantys tokių ginčytinų sandorių rūšys bei sandoriai lemiantys tyčinį bankrotą pateikiamos pirmoje lentelėje žemiau:


Dažniausiai įmonių vadovai ir savininkai kaltinami dėl sandorių, kurie buvo sudarinėjami sąmoningai didinant nuostolius ir įsiskolinimus arba iššvaistant įmonės turtą, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su savo kreditoriais.

Kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais

Dėl laiko ir žinių stokos kreditoriai retai aktyviai dalyvauja bankroto procese, tam, kad apginti savo pažeistus finansinius interesus. Netgi VMI ir SODRA, nors ir yra kreditoriai daugelyje bankroto bylų, dažnai yra pasyvūs bankroto eigos stebėtojai; praktika rodo, kad šių institucijų atstovų dalyvavimas bankroto procese apsiriboja nemokumo administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos apkarpymu.

Iš esmės didžiausi kreditoriai valdo bankroto procesą, tačiau remiantis nuo 2020 m. sausio 01 d. įsigaliojusiu LR juridinių asmenų nemokumo įstatymu, kreditoriams siekiantiems atlikti savarankišką bankrutuojančios įmonės dokumentų patikrinimą nebereikia turėti 10 procentų visų kreditorinių reikalavimų, todėl dabar tai gali padaryti bet kuris kreditorius.

Jeigu nemokumo administratorius geranoriškai nesuteikia kreditoriui galimybes susipažinti su įmonės dokumentais, kreditorius turi teisę teikti teismui motyvuotą prašymą, leisti, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą.

Kreditorius turi galimybę pasinaudoti UAB Bankrotų tyrimų centras atliekamo išsamaus bankroto tyrimo paslauga, kuri padeda nemokumo administratoriams ir kreditoriams nustatyti tikslų nemokumo momentą, suprasti bankroto priežastis, nustatyti nuostolingus sandorius, tarp jų sandorius, nulėmusius bankrutavusios įmonės nemokumą, sandorius pažeidžiančius kreditorių interesus, bei nustatyti tyčinio bankroto požymius. Detali bankroto tyrimo ataskaita tuo pačiu padeda ir advokatams argumentuotai parengti ieškinius dėl žalos atlyginimo atsakingiems asmenims.

Nemokumo administratorius Martynas Tilindė pastebi, kad, įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, nuo šiol teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi įvardina asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Taigi bankrotą pripažinus tyčiniu, kiekvienas kreditorius gali atskirai kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu nutartyje dėl tyčinio bankroto nurodytiems asmenims dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo.

Ateityje formuotinos teismų praktikos tendencijos pakankamai aiškios ir sveikintinos – kreditorių teisėtų interesų apsauga turėtų būti plečiama.

Šaltinis: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/06/21/kaip-kreditoriams-atgauti-patirta-zala-del-tycinio-bankroto

Rodyti daugiau...

Trys žingsniai, kad partnerių sunkumai nenutemptų verslo žemyn

2021-06-16

Tvarus gali būti tik sėkmingai ir stabiliai veikiantis verslas, tačiau kad ir kiek dėtumėte pastangų į savo verslo stabilumą, partnerių problemos gali sumaišyti kortas ir atnešti nelauktų sunkumų. Teisininkai primena, kad partnerių sunkumus galima atpažinti iš tam tikrų ženklų, o vos keli papildomai žingsniai leistų užkirsti kelią galimų skolininkų sukeltoms pasekmėms.

Daugumoje pasaulio šalių pandemija ne padidino, tačiau kaip tik sumažino nemokių verslų skaičių. Tačiau tokia statistika – apgaulinga. Pirmiausia todėl, kad valstybių parama atitolino kai kurių su sunkumais dar iki pandemijos susidūrusių verslų bankrotus. Antra, paramai senkant, kritusių pardavimų ar skolų naštos įtaką atlaikys toli gražu ne visi.

„Mokumas yra labai inertiškas. Prasidėjus krizei niekas iškart ir nebankrutuoja, o ir valstybių pagalba verslui buvo teikiama labai aktyviai. Tačiau pandemijos poveikis kai kuriuose sektoriuose po truputį jau pradeda matytis. Vilniaus apskrityje pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkams jau padidėjo. Daugiausia tai – mažos ir labai mažos įmonės“, – pastebi Vytis Grybauskas, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ vyresnysis teisininkas.

Pastebėti laiku

Pasak V. Grybausko, net jei jūsų verslo veikla stabili ir sėkminga, dabar labai svarbu laiku įvertinti partnerių mokumą, kad jų problemos nenutemtų verslo žemyn. Juo labiau, kad ir viešų įrankių bei galimybių tam yra nemažai.

„Norint patikrinti, ar kreditoriai nesusiduria su mokumo problemomis, pravartu kartą per mėnesį ar ketvirtį patikrinti pagrindinius partnerius. Tai galėtų būti bylų, kuriose dalyvauja skolininkai, peržiūra, turto areštų ir hipotekos registro tikrinimas, nepriemokos biudžetui. Visa ši informacija prieinama ir tikrinant skolininko kreditingumą“, – stebėjimą, kaip pirmą svarbiausią žingsnį, nurodo V. Grybauskas.

Antras žingsnis, kurio pravartu imtis įžvelgus riziką, yra tam tikri apsisaugojimo veiksmai, kurie galėtų padėti išvengti didesnių nuostolių dėl partnerių finansinių bėdų. Pavyzdžiui, jei esate didmenininkas, o jūsų skolininkas yra mažmeninės prekybos atstovas, kuris iš jūsų gautų prekių dar nėra pardavęs ir už jas atsiskaitęs, nemokumo atveju į tokias prekes taikytis negalėsite.

„Tačiau yra galimybė susimažinti skolininko įsipareigojimus, oficialiai pasiimant prekes atgal, bet fiziškai jas paliekant skolininkui prekiauti, pavyzdžiui, komiso pagrindais. Tokiu atveju, skolininkas turės iniciatyvą uždirbti, o jūs būsite apsaugotas nuo skolininko nemokumo“, – pavyzdžiu galimą žingsnį iliustruoja V. Grybauskas.

Naudinga pagalba

Pasak teisininko, sunkumų patiriantis verslas Lietuvoje linkęs pavėluotai priimti skaudžius, bet reikalingus sprendimus. Suskumba restruktūrizuotis tada, kai jau reikia skelbti bankrotą, o bankroto procedūrų imasi tada, kai jau ir tam per vėlu. „Restruktūrizavimo mechanizmu Lietuvoje įmonės naudojasi gerokai per mažai, nors tai yra labai geras įrankis skolų užspaustam verslui. Realiai – šis procesas prilygsta ketveriems metams be palūkanų suteiktai paskolai“, – sako teisininkas.

Įmonės, kurių partneriai patiria sunkumų, neretai vengia restruktūrizuojamų įmonių, nors šiame procese kaip tik gali labai padėti, o ta pagalba gali būti ir labai naudinga. Taigi, trečias svarbus žingsnis – apgalvota pagalba. Pavyzdžiui, jei baldų gamybos įmonė susiduria su sunkumais ir imasi restruktūrizavimo, jų užsakovai prekybininkai gali investuoti į restruktūrizuojamą verslą, t. y. padidini užsakymų kiekį, bet tuo pačiu išsiderėti geresnes sąlygas ir skolos grąžinimą.

„Jei anksčiau už kėdę buvo mokama 100 Eur, galima didinti užsakymus, su sąlyga, kad kėdė kainuos 80 Eur ir pusė tos sumos būtų nurašoma skolai išmokėti, o likusi dalis būtų mokama įprastai, taip padedant sunkumų patiriančiam gamintojui išlaikyti apyvartos srautą“, – sako V. Grybauskas. Pasak jo, toks modelis būtų labai naudingas abiem pusėms, nes ir partneris gautų taip reikalingų užsakymų, ir užsakovui nereikėtų laukti teismais išmokamų skolų, ieškoti kito gamintojo, jis dar ir sutaupytų. Pagelbėti galima ir kitais veiksmais: nuo terminų atidėjimo iki palūkanų delspinigių nurašymo.

„Pagalbos suteikimas gali lemti, kad Jūs ir kiti suteikę pagalbą kreditoriai spręs dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Tai – planas, pagal kurį ateinančius kelerius metus gyvens skolininkas. Todėl pagalbą suteikti tikrai pravartu“, – sako V. Grybauskas ir primena, kad nuo 2020 metų, pasikeitus nemokumo reguliavimui, verslo tarpusavio susitarimai įgavę labai didelę svarbą ir prioritetą, todėl bendradarbiavimas yra labai naudingas.

Arešto įrankis

Pasak teisininko, jei partneriams gresia nemokumas, ne visais atvejais verta skubėti į teismą ar naudoti turto arešto įrankį. Tai – dažniausiais pirmas veiksmas, kurio imasi su skolininkais susidūręs verslas. Tačiau jei skolininkas restruktūrizuojasi ar žada restruktūrizuotis, vos pradėjus restruktūrizavimo procesą teismas patvirtina visus kreditorinius reikalavimus. Taigi ir tos papildomos pastangos, kurios kartais atsieina ir tam tikras sąnaudas advokatams ar teismui, nebetenka prasmės.  

„Dažnai bandoma imtis ir laikinų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, areštuoti turto dalį. Restruktūrizuojamai įmonei apribojimai dažniausiai panaikinami“, – sako V. Grybauskas.

Kita vertus, jei verslas nusprendžia padėti sunkumų patiriančiam partneriui ir leidžia jam atidirbti tam tikras skolas, tačiau susitarimo kita šalis nesilaiko, areštuoti dalį tokio partnerio turto galimybė yra ir ja verslas tikrai gali pasinaudoti.

Šaltinis: https://www.vz.lt/tvarus-verslas/2021/06/15/trys-zingsniai-kad-partneriu-sunkumai-nenutemptu-verslo-zemyn

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema