nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

EK patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms

2021-04-13

Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Paramą galės gauti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos labiausiai nukentėjusios įmonės.

Vyriausybė kovo pabaigoje padidino antrą pagalbos paketą 50 mln. eurų iki 120 mln. eurų. Šios lėšos buvo skirtos iš pirmojo pagalbos paketo, kurio vertė siekė 180 mln. eurų, tačiau bent 30 proc. apyvartos netekusios įmonės vangiai prašė paramos.

Vyriausybės sprendimu paramos vienai įmonei lubos padidintos iki 350 tūkst. eurų, o lėšų galės gauti įmonės, kurių apyvarta krito daugiau negu 50 procentų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigė, kad taip bus išplėstas galimų paramos gavėjų skaičius ir padidinta maksimali išmokos suma įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu.

Pasak EK, parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos ir padengti pastoviąsias išlaidas. Dotacijos dydis priklausys nuo įmonių apyvartos nuosmukio, o jei padengiamos pastoviosios išlaidos – ji negalės viršyti 70 proc. visų išlaidų ir 40 tūkst. eurų vienai įmonei.

Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal jam skiriamą pagalbą yra antras po prekybos – jam skiriama beveik penktadalis visos paramos: kovo pabaigos duomenimis, 1864 įmonės yra gavusios 5,8 mln. eurų subsidijų. Turizmo sektoriuje 796 tūkst. eurų subsidijų gavo 254 įmonės, be to, jis turi specialią pagalbos priemonę – kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos: 41 įmonei suteikta 2,89 mln. eurų garantijų.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/ek-patvirtino-120-mln-euru-lietuvos-pagalba-imonems.d?id=86923301

Nuotr.: © DELFI / Josvydas Elinskas

Rodyti daugiau...

Nemokumo slenkstį pasiekusioms įmonėms reikėtų pasverti 3 rizikas – sako teisininkai

2021-03-30

Praėjusiais metais Lietuvoje pradėta perpus (51 proc.) mažiau įmonių bankrotų nei 2019-aisiais. Vis dėlto teisininkai sako, kad maži pernykščiai skaičiai tėra tyla prieš audrą, o šiemet sulauksime itin didelės bankrutuojančių įmonių bangos.

Pasak advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujančios partnerės Ligitos Ramanauskaitės, akivaizdu, kad bankroto procesų augimą pernai pristabdė priimtas koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuriuo karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyta pareiga dėl bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka.

„Šiai nuostatai nustojus galioti pasipils bankrotai, kadangi tikrai ne visos įmonės per šį laiką sėkmingai atstatė savo gyvybingumą ir suvaldė nemokumo rizikas. Situaciją dar labiau blogina vis realesnį pavidalą įgyjanti trečioji pandemijos banga ir kartu su ja griežtėjantys ribojimai, galintys sukelti papildomą nemokumo riziką verslams, ir taip balansuojantiems ant išlikimo ribos. Tokioms įmonėms patartina atidžiai įsivertinti savo mokumą ir pasiruošti galimiems scenarijams“, – sako L. Ramanauskaitė.

Blogi likvidumo ir balanso testų rezultatai

L. Ramanauskaitės teigimu, pagrindinis įmonės nemokumo požymis yra apyvartinių lėšų trūkumas, kai įmonė negali finansuoti savo einamosios veiklos, apmokėti skolų, kurių terminai yra suėję. „Tokiu atveju kalbame apie likvidumo testą – įsivertinimą, ar įmonė tikrai gali vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Įsivertinamas ir turtas, ar jis atitinka likvidaus turto sąvoką, kadangi nelikvidų turtą sudėtinga paversti apyvartinėmis lėšomis“, – kalba advokatė.

Antras svarbus žingsnis yra balanso testas, kuris parodo, koks yra įmonės įsipareigojimų ir jos turto santykis ir kiek įsipareigojimai viršija turtą. Dažniausiai rimtas nemokumo signalas yra įsipareigojimai, smarkiai viršijantys turimą turtą. L. Ramanauskaitė sako, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai įsipareigojimai realūs, o turimas turtas, apskaitytas balanse, neparodo realios padėties, mat įmonės linkusios didinti turto vertę, siekdamos palankesnės pozicijos finansų įstaigų akyse.

„Dar vienas svarbus dalykas kalbant apie įmonių nemokumą, kurį savo naujausioje praktikoje itin akcentuoja ir teismai, yra įmonės gyvybingumas – kiek ji gali vykdyti savo veiklą, iš jos generuoti pelną ir padengti įsipareigojimus. Įmonių veikla be galo skirtinga, skiriasi pelningumo planai, rizikų lygis, verslo aplinka, rinkos ir kiti veiksniai, tad į tai būtina atsižvelgti vertinant, ar įmonei gresia realus nemokumas. Ir teismų pozicija yra tokia, kad jeigu egzistuoja bent menkiausia tikimybė, jog įmonė gali gyvuoti, bankroto byla jai nekeliama“, – akcentuoja L. Ramanauskaitė.

Formaliai traktuojama nemokumo sąvoka

2020-aisiais įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pateikia, teisininkų nuomone, labai plačią ir pakankamai neaiškią nemokumo sąvoką. Nemokiomis laikomos įmonės, kurios laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įmonių įsipareigojimai viršija jų turto vertę.

Advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuotas teisininkas Edmundas Daunys sako, kad po tokia nemokumo samprata formaliai gali pakliūti ir įmonės, kurios realiai tokios greičiausiai nėra.

„Kai kalbama apie turtinių prievolių vykdymą, neužsimenama apie jų dydį. Pavyzdžiui, kaip nevykdoma turtinė prievolė gali būti traktuojamas poros dienų vėlavimas sumokėti kelis eurus už įmonės komunalines išlaidas. Ar tokiu atveju įmonė tikrai nemoki – greičiausiai ne.

Įsipareigojimų dalyje labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbama apie visus, o ne tik apie pradelstus įsipareigojimus. Vadinasi, ir nepradelsti įsipareigojimai, viršijantys turto vertę, gresia nemokumu. Tačiau dažnas atvejis, kai įmonė yra paėmusi didesnę nei turimas turtas paskolą, kurios terminas nėra suėjęs. Teoriškai tokia įmonė pagal šią sąvoką yra nemoki“, – pabrėžia E. Daunys.

Lietuvos teismai dar įstatymo priėmimo stadijoje atkreipė dėmesį į sąvokos netobulumą ir teikė siūlymus, kaip ją būtų galima papildyti, kokie papildomi nemokumo požymiai galėtų būti nustatyti, pavyzdžiui, kiek laiko įsipareigojimas turi būti pradelstas, koks galimas santykis tarp įsipareigojimo ir turimo likvidaus turto. Nors įstatymo leidėjas į siūlymus neatsižvelgė, bet, E. Daunio teigimu, teismai taiko šiuos kriterijus ir bylas kelia atsižvelgdami ne tik į formalius požymius.

Nemokumą inicijuoti per anksti arba per vėlai

Nemokumą identifikuoti kuo objektyviau būtina ir todėl, kad su tuo susijusi įstatyme labai griežtai apibrėžta įmonės vadovui tenkanti pareiga – jeigu įmonė nemoki, vadovas turi nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. To nepadarius, vadovo pečius užgula aibė pasekmių: žalos atlyginimas bankroto byloje, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė.

E. Daunys sako, kad žiūrint formaliai tai reiškia, jog net su menkais finansiniais sunkumais susidūrusios įmonės vadovas privalo pradėti nemokumo procesą, nors realiai jis, žinodamas verslo specifiką, gali matyti, kad sunkumai išties laikini ir įmonės gyvybingumui nepakenks.

„Vadovas rizikuoja nemokumą inicijuoti per anksti, taip įsitraukdamas į teisinius procesus, įrodinėdamas mokumo atstatymo ir tolesnės įmonės veiklos galimybes, tuo pačiu gali būti padaryta žala ir įmonės reputacijai bei patikimumui klientų ir partnerių akyse. Tačiau jei vadovas nemokumo neinicijuos, o įmonei nepasiseks ir ji neišsikapstys iš susidariusios padėties, jo lauks ganėtinai rimtos pasekmės dėl nemokumo proceso neinicijavimo laiku“, – teigia pašnekovas.

Kalbant apie vadovo civilinę atsakomybę, yra verslo sprendimo priėmimų taisyklės, kurios numato, kad kai vadovas sudaro ekonomiškai nenaudingą sandorį, iš jo atlyginti žalos nereikalaujama, jei sudarydamas tą sandorį jis surinko visą informaciją, elgėsi rūpestingai ir protingai. Tai, kad nepasisekė, savaime nesuponuoja vadovo civilinės atsakomybės.

„Su pareiga inicijuoti nemokumą yra visiškai kitaip, pakanka jo neinicijuoti laiku ir procesas prasideda, teismai neatsižvelgia, kad galbūt vadovas dėjo visas įmanomas pastangas įmonei išsaugoti. Teismų praktika šiuo atžvilgiu turėtų keistis, nes dabar ji pernelyg griežta“, – tikina jis.

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/376029

Rodyti daugiau...

Evelina Liutkutė. Prognozuojamos pandemijos pasekmės – įmonių nemokumas: ką turi žinoti verslas apie nemokumo procesą?

2021-03-25

Nors buvo tikimasi, kad bankrotų skaičius dėl COVID-19 viruso pandemijos išaugs dar 2020 metais, prognozės nepasitvirtino – bankrotų skaičius Lietuvoje 2020 metais sumažėjo beveik per pusę (2019 metais – 1581 inicijuota bankroto byla, 2020 m. – 813). Panaši tendencija vyrauja ir kitose Europos valstybėse.

Tarptautinis valiutos fondas įžvelgia ne tik gerąjį šios tendencijos aspektą – dėl valstybių teikiamos pagalbos nebankrutavo ne tik iki pandemijos pelningai veikusios įmonės, bet taip pat „verslo zombiai“ – įmonės, kurios turėjo užsidaryti dar iki pandemijos. Lietuvoje bankrotų skaičiaus statistiką taip pat koregavo suspenduota kreditorių teisė ir įmonių vadovų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties aktyvios bankroto bylų iniciatorės – VMI ir SODRA, ženkliai rečiau inicijavo bankroto procesus.

Vis dėlto, nutraukus šias priemones (valstybės pagalbą, bankroto procesų inicijavimo moratoriumą), prognozuojama, kad bankroto bylų skaičius smarkiai išaugs dar šįmet.

Matyt, kartu su bankroto skaičiaus augimu reikia tikėtis ir tam tikrų pakeitimų nemokumo procese. Nors nemokumo proceso reglamentavimas buvo pakeistas visiškai neseniai – dar tik 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, šį teisės aktą vėl planuojama modifikuoti. Įgyvendinant dar 2019 m. birželį priimtą ES direktyvą, siūloma keisti tam tikras Nemokumo įstatymo nuostatas. Įstatymo pakeitimas turėtų įsigalioti 2021 m. liepos 1 d. Kaip verslui ir kreditoriams susigaudyti įstatymų kaitaliojimo epochoje? Kokias galimybes suteikia ir pareigas numato dabartinis nemokumo teisinis reglamentavimas?

Kada galima inicijuoti bankroto procesą?

Bankroto byla įmonei keliama, jei nustatoma, jog ji yra nemoki.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Nemokumo įstatyme buvo įtvirtinta nauja nemokumo sąvoka. Nemokumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šios aplinkybės yra alternatyvios, tai yra užtenka nustatyti vieną iš jų, kad juridinis asmuo būtų laikomas nemokiu.

Negalėjimas vykdyti turtinių prievolių reiškia ne trumpalaikį mokėjimų sutrikimą, o ilgalaikį negalėjimą apmokėti skolų, kurių apmokėjimo terminai jau yra suėję. Taigi, neilgai trunkantis mokėjimų sutrikimas, kuris bus įveiktas artimiausiu metu, neturėtų sudaryti pagrindo tvirtinti, kad bendrovė jau yra nemoki.

Vertinant, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turimo turto vertę, turi būti nustatomi visi bendrovės įsipareigojimai, taip pat ir nepradelsti, o turto vertė suprantama ne kaip balansinė, o reali turima vertė, t.y. jo rinkos kaina.

Nemokumo sąvoką svarbu suvokti ir įsiminti įmonės vadovams, nes jiems tenka pareiga įmonės finansinius rodiklius lyginti su nemokumo apibrėžimu ir nustačius, jog jų vadovaujamos įmonės būsena atitinka nemokumo būseną, nedelsiant imtis įstatyme numatytų veiksmų.

Kokias pareigas turi bendrovės vadovai jai tapus nemokiai?

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, vadovas, visų pirma, privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Jei juridinio asmens dalyviai nepasiūlo efektyvių priemonių mokumui atkurti, vadovas nedelsiant privalo inicijuoti bankroto procesą.

Pažymėtina, kad vadovams pareiga inicijuoti bankroto procesą, t. y. pranešti akcininkams ir kreditoriams apie nemokumo situaciją, yra išlikusi. Karantino laikotarpiu yra suspenduota tik vadovų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šiuo metu parengtas Nemokumo įstatymo pakeitimo projektas numato pareigas bendrovės vadovui ne tik, kai bendrovė jau yra nemoki, bet taip pat esant jos nemokumo tikimybei. Nemokumo tikimybė suprantama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Nustatęs nemokumo tikimybę, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti juridinio asmens finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus.

Taigi, jei Nemokumo įstatymo pakeitimo projektui bus pritarta, nuo šių metų liepos 1 d. bendrovės vadovai bus įpareigoti ženkliai anksčiau imtis priemonių juridinio asmens finansinėms problemoms spręsti.

Galimybė išvengti nemokumo proceso susitariant ar gaunant finansavimą

Prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, tiek nemokumo bylą inicijuojantis skolininkas – juridinis asmuo, tiek kreditorius turi išnaudoti įstatyme numatytas priemones susitarimui dėl pagalbos pasiekti. Tai reiškia, jog prieš kreipdamasis į teismą kreditorius ar skolininkas turi pasiūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos, nustatydamas nuo 15 iki 30 dienų terminą šiam susitarimui pasiekti.

Susitarimas dėl pagalbos iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos juridiniam asmeniui, apimančios reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt. Jei susitarimas dėl pagalbos yra sudaromas, kreditoriai neturi teisės inicijuoti nemokumo proceso, kol susitarimas yra vykdomas.

Nemokumo įstatymas taip pat numatė naujus institutus – tarpinį ir naują finansavimą, kurių tikslas paskatinti subjektus finansuoti laikinus finansinius sunkumus patiriančius juridinius asmenis. Tarpinis finansavimas nuo naujo finansavimo skiriasi tuo, kad tarpinio finansavimo atveju papildomos lėšos yra skirtos juridinio asmens veiklos tęstinumui išlaikyti dar iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o naujo finansavimo atveju – padėti įgyvendinti restruktūrizavimo planą bei yra nurodomos restruktūrizavimo plane.

Nemokumo įstatyme numatytos tokio finansavimo apsaugos priemonės. Tarpinio ar naujojo finansavimo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule (pvz., tai galėtų būti sukčiavimas ir pan.). Kreditorių reikalavimai, kylantis iš tarpinio ar naujo finansavimo, juridinio asmens nemokumo procedūrų metu tenkinami pirmąja eile.

Šiuo metu parengtame Nemokumo įstatymo pakeitimo projekte yra numatytos papildomos apsaugos priemonės kreditoriui, suteikusiam finansavimą. Įstatymo pakeitimo projekte įtvirtinta, kad kreditoriui, suteikusiam naują finansavimą ir (ar) tarpinį finansavimą, negali būti taikoma civilinė, administracinė atsakomybė arba kilti baudžiamoji atsakomybė, remiantis argumentu, kad toks finansavimas sukelia neigiamų pasekmių visų kreditorių interesams.

Skatinama rinktis restruktūrizavimą

Juridinių asmenų nemokumo įstatymas teikia pirmenybę ne bankrotui, o „antrajam šansui“ – restruktūrizavimui. Šiuo metu parengtas Nemokumo įstatymo pakeitimas, kuris restruktūrizavimo procesą turėtų padaryti labiau prieinamą ir dažniau taikomą. Tikėkimės, kad tai tikrai paskatins įmones restruktūrizuotis bei sėkmingų restruktūrizavimo procesų padaugės. Šiuo metu Lietuvoje pradėtų restruktūrizavimo procesų skaičiai lyginant su bankroto bylų skaičiumi yra ženkliai mažesni, verslas ir teismas retai renkasi šią mokumo atkūrimo priemonę (2019 m. pradėti 33 restruktūrizavimo procesai, o 2020 m. – 26).

Svarbu paminėti, kad restruktūrizuotis gali ir nemoki įmonė, tačiau ji turi būti „gyvybinga“ – vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įmonei vykdyti prievoles ateityje. Restruktūrizavimo procesą gali inicijuoti juridinio asmens vadovas arba kreditorius, kurio pradelstas reikalavimas skolininkui viršija 10 MMA dydį.

Iškėlus restruktūrizavimo bylą, restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais priemonės yra numatomos restruktūrizavimo plane. Restruktūrizavimo planui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos.

Nemokumo įstatymo pakeitimo projekte siekiama pašalinti nesėkmingo restruktūrizavimo priežastį – kreditorių nepritarimą restruktūrizavimo planui. Projekte numatyta galimybė teismui patvirtinti restruktūrizavimo planą, net jei jam nepritarė restruktūrizuojamo juridinio asmens kreditoriai.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/evelina-liutkute-prognozuojamos-pandemijos-pasekmes-imoniu-nemokumas-ka-turi-zinoti-verslas-apie-nemokumo-procesa.d?id=86769431

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema