nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Naujos atmainos ir neatsakingas visuomenės elgesys: ryškėja rizikos Lietuvos ekonomikai

2021-09-16

Su COVID-19 susijusios rizikos gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, įspėja finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. Jis ramina, kad spartus minimalios mėnesinės algos didinimas perkaitimo sukelti neturėtų.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pristatytas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus.

„Matome, kad spartus daugiau nei 4 proc. bendrojo vidaus produkto augimas išlieka tiek šiais, tiek kitais metais. Tačiau ryškėja neigiamos rizikos, visų pirma, susijusios su naujomis COVID-19 atmainomis, klausimais dėl jų plitimo šalyje ir tarptautiniu mastu“, – sakė finansų viceministras M Liutvinskas.

Pranešėjas pastebėjo, kad šių metų BVP augimo prognozė padidinta su dviem veiksniais.

„T. y. su geresniu eksporto pasirodymu ir smarkiai augančiomis investicijomis“, – sakė jis.

Viceministras dar atkreipė dėmesį į reikšmingą prognozuojamą darbo užmokesčio augimą šiais ir kitais metais.

„Matome tolesnį gyventojų pajamų didėjimą nepaisant pakilusios infliacijos, kurios augimas, mūsų vertinimu, yra laikinas“, – sakė M. Liutvinskas.

Finansų ministerija prognozuoja, kad BVP 2021 metais padidės 4,3 proc. (birželį prognozuota 4,1 proc.), o 2022 metais – 4 proc. (buvo 4,4 proc.).

M. Liutvinskas paaiškino, kad 2022 metų prognozė sumažinta, nes „atsigavimo bazės efektas“ turėtų labiau pasijusti jau šiais metais.

Ministerijos infliacijos prognozė 2021 metams padidinta nuo 2,6 iki 3,4 proc. 2022 ir 2023 metais infliacijos lygis turėtų žemėti, iki atitinkamai 2,5 ir 2 proc.

„Tuo metu investicijų pokytis tikrai reikšmingas, lyginant su birželio duomenimis, atspindi gerėjančius lūkesčius verslo perspektyvoje“, – sakė M. Liutvinskas.

Dabar 2021 metais tikimasi 13,4 proc. investicijų pokyčio, kai birželį prognozė siekė 6,4 proc.

„Kalbant apie vidutinį darbo užmokestį, tiek šiems, tiek kitiems metams yra peržiūrėjimas į viršų. 2021 metams nuo 7,9 iki 9 proc., o 2022 metams nuo 5,2 iki 8 proc.“, – nurodė viceministras ir paaiškino, jog į prognozes jau įskaičiuotas minimalios mėnesinės algos didinimas iki 730 eurų.

Pasak pranešėjo, atlyginimų augimas šiemet pastebimas daugelyje ekonomikos sektorių.

„Skirtingai nuo pirmojo ketvirčio, kai dalis ekonomikos turėjo ir minuso ženklą. Tai rodo, kad atlyginimų augimas nėra koncentruotas keliuose sektoriuose“, – sakė jis.

M. Liutvinskas pasakojo apie tolygiai mažėjantį nedarbą.

„Tikėtina, kad 2023 metais jis bus mažesnis nei prieš pandemiją. Tiesa, užimtumo kitimą į teigiamą pusę riboja demografinės tendencijos“, – sakė jis.

Rizikos veiksniai

M. Liutvinskas posėdyje dar pateikė rizikos veiksnių lentelę.

Teigiamai ekonomikos prognozes galėtų paveikti masinė populiacijos vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, efektyvus Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas ir geresnės demografinės tendencijos.

Tuo metu neigiamos įtakos galėtų turėti naujų COVID-19 atmainų protrūkiai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, galimas neatsakingas visuomenės elgesys, vėlesnis ar lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose ir stiprėjanti geopolitinė įtampa.

M. Liutvinskas taip pat nurodė, kad Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi.

„Produkcijos atotrūkis artėja prie teigiamos ribos. Klausimas dėl tempo, bet ir pakilus virš nulio, tai nėra pats iš savęs perkaitimo signalas. Bendrai priimta, kad jeigu produkcijos atotrūkis nekyla virš 1,5 proc. – tai normalu ekonomikoje“, – sakė jis.

Dėl to viceministras aiškino, kad MMA ar neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas šiuo metu pavojų nekelia.

„Skaičiuojame, kad MMA padidinimas turės 0,3 proc. punkto poveikį infliacijai (iki 2,5 proc.)“, – įvardijo jis.

Pozityvus procesas

Posėdyje M. Liutvinskas atsakė į Seimo nario Algirdo Butkevičiaus nuogąstavimus dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio.

„Duomenys rodo, kad Lietuvoje jis vienas sparčiausių euro zonoje. Perkamoji galia artėja prie Vakarų Europos standartų. Tai pozityvus procesas“, – sakė jis.

Kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, 2021 metų antrąjį ketvirtį atlyginimai viešajame sektoriuje didėjo 10,1 proc., privačiame (be individualiųjų įmonių) – 13,3 proc.

Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje fiksuotas net 19,6 proc. augimas, žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe – 16,8 proc., kitoje aptarnavimo veikloje – 16,7 proc., profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje – 15,7 proc., švietime – 15,4 proc. Mažiausias – 5,7 proc. augimas pastebėtas viešajame valdyme ir gynyboje.

„Tarptautinis valiutos fondas nemato rizikos konkurencingumo praradimui. Atskiruose sektoriuose Lietuvoje pastebimas produktyvumo augimas“, – sakė M. Liutvinskas.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/naujos-atmainos-ir-neatsakingas-visuomenes-elgesys-ryskeja-rizikos-lietuvos-ekonomikai.d?id=88191037

Rodyti daugiau...

Bankrutuoja dar viena „Enerstenos“ grupės įmonė

2021-09-10

Bankrutuoja dar viena sunkumų patiriančios Kauno biokuro katilinių gamintojos „Enerstenos grupė“ įmonė „Enerstena VS“.

Kauno apygardos teismas rugsėjo 6 dieną tenkino įmonės vadovo Narūno Brazaičio prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo.

„Ernestena VS“ turtinė padėtis atitinka nemokumo sąvoką, nes atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Duomenų, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra“, – rašoma teismo nutartyje.

Bendrovės turtas, rugpjūčio duomenimis, siekė 1,8 mln. eurų, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1,5 mln. eurų. Didžioji dalis turto – 1,6 mln. eurų – yra grupės įmonių skolos bendrovei, jos taip pat turi finansinių sunkumų ir inicijuoja nemokumo procedūras.

Rugpjūtį jau įsiteisėjo „Enerstenos grupės“ ir „Enerstenos gamybos“ bankroto bylos „Enerstenos projektavimo“ bankroto procedūra vyksta ne teismo tvarka – ji pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Rugsėjo 15 dieną bus sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo „Enerstenai“.

„Enerstena“ pernai gruodį tapo pirmąja bendrove, sulaukusia Pagalbos verslui fondo investicijos – įmonei tuomet suteikta 7 mln. eurų paskola. „Enerstena“ tuomet teigė, jog negavusi paskolos negalėtų tęsti veiklos. Valstybės lėšos buvo skirtos sustabdytiems projektams baigti, išmokėti vėluojančius atlyginimus, padengti skolas ir mokėti mokesčius.

Pinigai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1492620/bankrutuoja-dar-viena-enerstenos-grupes-imone

Rodyti daugiau...

Europos asmeninių bankrotų srityje – kol kas štilis

2021-09-06

Didžiojoje daugumoje Europos valstybių asmeniniai bankrotai seka įmonių bankrotus, t. y. mažėja. Tarp labiausiai mažinusių asmens nemokumo procesus Norvegija, Slovakija, tarp šalių, kur tokių bylų labiausiai augo, – Švedija ir Turkija, rašoma pranešime.

„Privataus nemokumo procesų registravimas Europoje kartoja tendenciją, kurios pastebimos verslo bankrotų srityje, – sako kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – sustabdžius ar atidėjus kreditorių galimybes siekti, kad jų skolininkai grąžintų įsiskolintas sumas, drastiškai krito skolingų verslo subjektų turto areštų ir tokių įmonių bankroto procesų skaičiai, o įkandin jų nuseko ir privačių bankrotų upelis. Štai Lietuvoje pernai metais pradėti tik 264 asmeniniai bankrotai, arba 13,7 proc. mažiau nei 2019 m. Ką jau kalbėti apie lyginimą su 2017 m. duomenimis, kada fizinių bankrotų buvo pliūptelėję net 473.“

Lietuva ir kaimynės

Kaip rodo partnerių – tarptautinio susivienijimo „Verband der Vereine Creditreform e.V.“ surinkti duomenys, Vidurio ir Rytų Europoje pagal asmens bankrotų kritimą Lietuva buvo tik trečia (-13,7 proc., iki 264). Labiausiai šis rodiklis smuko Slovakijoje (-30,4 proc., 11 249), antra liko mūsų kaimynė – Latvija (-18,6 proc., 1004).

Prasčiau nei Lietuva pasirodė Čekija (-11,7 proc., 28 531 ) ir Slovėnija (-0,27 proc., 2548), Kroatija (-2,4 proc., 231 602). Dviejose regiono šalyse fiziniai asmenys bankrutavo intensyviau nei iki pandemijos. Ukrainoje pradėtų bankrotų pagausėjo 2,6 proc., iki 195 000 , o Turkijoje – 24,2 proc., iki 24 136. Beje, registruotų bankrotų kiekis rodo daugiau ne šalies ekonomikos klimato problemas, o tai, kiek paprasta šalyje bankrutuoti.

Štai Didžiojoje Britanijoje, iki jos išstojimo iš ES, mėgdavo bankrutuoti ir kitų ES šalių piliečiai, tarp kurių – ir lietuviai, o štai Lietuvoje – bankroto procesas sudėtingas ir ilgas. Kaip teigia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos, dauguma (55,6 proc.) sėkmingai pasibaigusių bankroto procedūrų vidutiniškai truko 3,9 metų, o 17 proc. fizinių asmenų pabaigė bankroto procesą tik po daugiau kaip 5 metų. Todėl šalis verčiau lyginti pagal bankrotų gretimais metais dinamiką, o ne pagal skaičių, teigia S. Žilinskas.

Toliau į Vakarus Vakarų

Europoje šalių, auginusių fizinių asmenų bankrotus buvo taip pat dvi. Didžiausią augimą parodė Švedija (+37,9 proc., iki 28 293), kovojusi su pandemija gerokai kitaip nei likusi Europa, tačiau nemokių „fizinukų“ daugėjo ir Suomijoje (+12,5 proc., 3 870 ). Šveicarijoje bankrotai tik vos vos kilstelėjo (+0,7, 7 808). Labiausiai asmeninių bankrotų upelis nuseko Norvegijoje (-45,6 proc. iki 551).

Lietuvių pamėgtoje Didžiojoje Britanijoje pradėtų nemokumo bylų dėl bankroto proceso patrauklumo visuomet buvo labai daugiausiai Vakarų Europoje, tačiau, lyginant 2020 m. su 2019 m., šis rodiklis susitraukė 11,5 proc., iki 122 261 Tarp D. Britanijos ir Norvegijos įsitaisė Nyderlandai (-20,3 proc., 916), Portugalija (-25,1 proc., 5973), Austrija (-26,2 proc., 7974), Vokietija (-27,1 proc., 45 800) ir Ispanija (-38,4 proc., 271).

„Creditreform Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad ilgokai lūkuriavę žemumose fizinių asmenų bankrotų skaičiai imsis vytis įmonių nemokumų skaičius, kai tik šie pasileis aukštyn. Kaip greitai ir kuriose šalyse prasidės šis procesas, priklausys ne tik nuo teisinės aplinkos ar situacijos su pandemija, bet ir nuo taikomų pagalbos verslui priemonių“, – reziumuoja UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/europos-asmeniniu-bankrotu-srityje-kol-kas-stilis.d?id=88105003

Nuotr.: © Shutterstock

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema