nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Nemokumo rizika verslo sektoriuose

2020-11-26

Nuo 2020-01-01 iki 2020-11-26 772 įmonės įgavo bankrutujančios įmonės statusą. Stipriausiai nemokumo ir bankrotų paveiktas buvo statybų sektorius, kuriame buvo 153 bankrutuojančios įmonės, didmeninėje prekyboje - 78, mažmeninėje prekyboje - 56, transporto ir saugojio sektoriuje - 71 ir maitinimo paslaugų veikloje - 58 bankrutuojančios įmonės. Galima pastebėti, kad nemokumo rizika daugiausiai augo sektoriuose, kurie buvo tiesiogiai paveikti karantino suvaržymų.

Rodyti daugiau...

Vyriausybė nusprendė, kaip skirstys paramą verslui: kokios įmonės gali tikėtis pagalbos

2020-11-25

Vyriausybė trečiadienį pritarė paramos priemonėms tiems verslams, kurių apyvarta nuo kovo iki spalio pabaigos krito 30 proc. palyginus su tuo pat laikotarpiu pernai. Įmonės galės pretenduoti į subsidijas, kurios sieks apie 25 proc. pernai sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ir likvidumo paskolas, tačiau dėl detalesnių kriterijų bus nutarta vėliau.

Nors iš pradžių paramą ketinta dalinti įmonėms, kurios atitinka du kriterijus – ne tik 30 proc. apyvartos kritimą, bet ir tai, kad sektoriuje, kuriam įmonė priklauso, tokių nukentėjusių verslų būtų apie 40 proc., tokio reikalavimo nuspręsta atsisakyti.

Antrojo karantino metu valstybė orientuosis į dvi pagalbos priemones verslui – subsidijas, kurių dydis priklausys nuo įmonės sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pernai, ir lengvatines paskolas. Šiuo metu svarstoma, kad šioms dviem priemonėms prireiks apie 180 mln. eurų.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jekaterinos Rojakos, ministerija nutarė atsisakyti antrojo kriterijaus, nes skaičiavimas tampa pernelyg sudėtingas ir neatskleidžia tikrosios padėties.

Subsidijų gali negauti didelės įmonės

Nors subsidiją įmonėms, kurios dydis priklausytų nuo pernai sumokėto GPM, iš pradžių planuota mokėti visoms įmonėms, Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka atskleidė, kad dėl finansavimo trūkumo stambios įmonės greičiausiai negalės pretenduoti į subsidijas verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos.

Stambiomis įmonėmis vadinamos tos, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų ar didesnę nei 50 mln. eurų apyvartą.

Tai sukėlė verslo asociacijų pasipiktinimą, teigiančių, kad iki šiol kalbėta ne tik apie subsidijas visiems verslams, bet ir apie perpus didesnius skaičius.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis susirūpinimą, kad eliminuojami stambūs verslai išsakė ir Vyriausybės posėdyje.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė taip pat pabrėžė, kad pandemija paveikė visas be išimties įmones – ir didelėms, ir mažoms kirto vienodai.

„Didžioji dauguma įmonių pagal darbuotojų kriterijų iškrenta, tai ši priemonė nėra orientuota į darbo vietų išsaugojimą, nes tos, kurios turi daugiausiai darbuotojų, būtų išeliminuotos iš paramos gavėjų, juo labiau, kad jau nebus tęsiama nuomos kompensacija“, – kalbėjo R.Vainienė.

Verslo asociacijas papiktino ir tai, kad siūlomos subsidijos dydis – 25 proc. nuo pernai sumokėto GPM, nors verslas tikina diskutavęs dėl 50 proc. dydžio subsidijos.

Tačiau laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tvirtino, kad konkretūs dydžiai paaiškės vėliau.

„Priemonė tik sausį bus pradėta dalinti, į biudžetas neįtraukta, dar svarstymo stadijoje. Dabar mes sakome, kam teikiama parama, o tai, kokiu dydžiu teikiame, sakome išeinant iš šiuo metu turimų finansinių galimybių“, – sakė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad verslo paramos schema dar bus derinama su Europos komisija.

„Turime situaciją, kad panašiu metu keičiasi ir Vyriausybė, tai tobulinimui galimybė bus, bet tai bus jau kitos Vyriausybės prerogatyva. Dabartiniu metu mūsų pasiūlymas toks“, – sakė V.Šapoka, pridūręs, kad stambus verslas nėra eliminuojamas – jam skirtas Pagalbos verslui fondas.

Paremti reikia 60 tūkst. įmonių

Ministerija planuoja, kad antrajam pagalbos paketui vien subsidijoms ir paskoloms reikėtų apie 180 mln. eurų: subsidijoms planuojama numatyti 150 mln. eurų, paskoloms – 30 mln. eurų. Manoma, kad subsidijos prireiks maždaug 60 tūkst. šalies įmonių, o lengvatines paskolas gautų apie 500 įmonių.

„Priklausomai nuo karantino trukmės, verslų, kurie susiduria su didesniu apyvartos kritimu, poreikis gali būti didesnis“, – kad šių lėšų gali neužtekti galimybės neatmeta ekonomikos ir inovacijų viceministrė J.Rojaka.

Prognozuojama, kad parama įmones pasieks tik kitų metų sausį.

Per naująjį karantiną grąžinama 257 eurų išmoka savarankiškai dirbantiems, tęsiamas darbo užmokesčio subsidijavimas, darbuotojus išleidus į prastovas.

Paramą gavo bent 53 tūkst. įmonių

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė rugsėjo pabaigoje pranešė, kad per pirmąjį karantiną ir po jo 53 tūkst. bendrovių gavo įvairią VMI, „Sodros“ ar Užimtumo tarnybos pagalbą.

Jos duomenimis, „Sodra“ maždaug 20 tūkst. mokesčių mokėtojų atidėjo apie 144 mln. eurų įmokų, Užimtumo tarnyba 26 tūkst. įmonių išmokėjo 224 mln. eurų už prastovas darbuotojams. Be to, dar 22 tūkst. įmonių atidėtas 660 mln. eurų mokesčių mokėjimas.

VMI vadovė taip pat pranešė, kad negautos verslo pajamos dėl krizės siekė 3,5 mlrd. eurų.

Šaltinis:https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/vyriausybe-palaimino-nauja-paramos-verslui-plana-kokios-pagalbos-gales-tiketis-imones-662-1413744

Christian Dubovan nuotr./ Unsplash nuotr. / Pinigai

Rodyti daugiau...

Aktyviausi nemokumo procesų inciatoriai

2020-11-24

Pagal LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymą nemokiai įmonei po nemokumo pranešimų išsiuntimo nepavykus susitarti su kreditoriais dėl pagalbos, yra pradedamas teisminis nemokumo procesas. 2020-08-12 AVNT skelbiamais duomenimis aktyviausi bankroto procesų iniciatoriai 2020 m. I pusmetį buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - 33,3 proc., įmonių vadovai - 27,9 proc., Valstybinė mokesčių inspekcija - 16,2 proc. ir kiti įmonės kreditoriai - 14,1 proc. Lyginant 2020 m. I pusmečio bankrotų duomenis su 2019 m. I pusmečiu yra matyti, kad visų iniciatorių aktyvumas keliant bankrotą šiais metais yra mažesnis. Sumažėjusį bankrotų kiekį lėmė tokios priežastys kaip įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laikinas sustabdymas, mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema