Vilčinskas: Pagalbos verslui fondas šiemet tikisi paskolinti 200-300 mln. eurų

Suskleisti...

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA), valdančios vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą, vadovas sako, kad fondas šiemet didelėms bei vidutinėms įmonėms tikisi paskolinti 200-300 mln. eurų.

Dainiaus Vilčinsko teigimu, dabar fondas nagrinėja 170 mln. eurų vertės paraiškas, iš kurių 61 mln. eurų vertės projektai jau yra patvirtinti, laukiama Briuselio išvados.

„Kai pasibaigs valstybės rėmimas per subsidijas, tikėtina, pamatysime tikrą vaizdą, kurios įmonės ir kiek nukentėjo, ir pamatysime tikrą bankrotų skaičių, nes pernai jis buvo rekordiškai žemas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo D. Vilčinskas.

Pasak D. Vilčinsko, įvairios valstybės pagalbos priemonės – mokesčių atidėjimai, subsidijos ir kitos priemonės – suteikė įmonėms likvidumo, todėl jos kaupė lėšas sąskaitose, mokėjo paskolas, bet nesiskolino iš bankų.

VIVA vadovo nuomone, didelis likvidumas rinkoje lėmė, kad įmonės daug mieliau rinkosi subsidijas, o ne skolinosi ar kitaip pritraukė investicijų.

„Tas likvidumas neretu atveju virto indėliais bankų sąskaitose arba išmokėtais kreditais bankams ir bankinis sektorius nebuvo išnaudotas, kaip kitose šalyse, kad prisidėtų prie verslo įmonių kreditavimo šituo sudėtingu laikotarpiu. Siūlytos priemonės ne iki galo Lietuvoje sėkmingai suveikė“, – kalbėjo fondo vadovas.

Pasak jo, Estijoje bankų paskolų portfelis per pandemiją augo, tuo metu Lietuvoje „drastiškai krito“.

„Dviženklis kritimas per vienerius metus yra super reikšmingas“, – teigė D. Vilčinskas.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas taip pat sakė, kad valstybės pagalbos priemonės išstumia privatų finansavimą.

„Visi rodikliai rodo, kad ne tik bankiniame sektoriuje, apskritai – tiek namų ūkių sąskaitose ir visur kitur indėliai didėja, turime istoriškai aukštą indėlių augimą tiek įmonių, tiek fizinių asmenų sąskaitose. Mokestiniai atidėjimai, subsidijos ir lengvatinė parama nusėda įmonių sąskaitose“, – komitete sakė M. Jurgilas.

Pasak jo, per pigus finansavimas keičia verslo sveikatą ir motyvaciją: „Matome atsirandančias paskatas išlikti ar atsirasti feniksams.“

Kaip ir D. Vilčinskas, jis atkreipė dėmesį į faktą, kad 2020 metais buvo itin mažai bankrotų.

„Bankrotai akumuliuosis ateityje. Ir ši visa našta guls valstybei ant pečių ir realizuosis našta ateities kartoms“, – kalbėjo M. Jurgilas.

Be kita ko jis pabrėžė, kad tokia situacija gali turėti įtakos šalies fiskaliniam tvarumui, todėl M. Jurgilas siūlo „labiau išnaudoti ne skolines, o kapitalo rinkos priemones“.

Pagalbos verslui fondas iki šiol padėjo dviem įmonėms – biomasės katilines gaminančiai „Enersteną“ ir didžiausiai kelionių organizatorei Baltijos šalyse „Novaturas“.

D. Vilčinsko teigimu, įmonių gelbėjimui skirtos lėšos pradės grįžti jau kitais metais.

„Jau 2022 metais, 2023 metais tikrai fondas pradės susigrąžinti reikšmingesnes sumas“, – teigė VIVA generalinis direktorius.aldybos narys Marius Jurgilas taip pat sakė, kad valstybės pagalbos priemonės išstumia privatų finansavimą.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1351360/vilcinskas-pagalbos-verslui-fondas-siemet-tikisi-paskolinti-200-300-mln-euru

Karantinas Vilniuje / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Rodyti daugiau...

Agnė Grigaliūnienė: Vyriausybė perėmusi renginių sektoriaus veiklą visus įsipareigojimus įžūliai paliko privačiam verslui

Suskleisti...

Renginių industrijos asociacija (RIA) 2021-02-18, ketvirtadienį, 15 val., kartu su advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ teisininkais pakvies savo narius bei renginių sektoriaus profesionalus į virtualų seminarą „PASIRUOŠIMAS NEMOKUMUI IR BANKROTUI. Ką turi žinoti renginių sektoriaus įmonių savininkai ir vadovai?“

Po šimtų RIA išsiųstų raštų valdžios institucijoms bei daugybės valandų, praleistų susitikimuose su įvairių sričių ministrais, viceministrais ir ministerijų atstovais, renginių industrijai vis dar konkrečiai neatsakyta nei į vieną keliamą klausimą dėl veiklos atlaisvinimo plano ir efektyvios valstybės pagalbos plano renginių verslui, kol veikla draudžiama, rašoma pranešime spaudai. Atsakymų ir pagalbos nebuvimas greitu laiku gali sukelti rimtas ir ilgalaikes pasekmes visiems industrijos dalyviams: įmonių bankrotai, neatsiskaitymas su kreditoriais, negrąžinti pinigai už bilietus vartotojams, atleisti darbuotojai, nesumokėti mokesčiai, negrąžintos paskolos.

„Manau, kad dauguma renginių industrijos įmonių iki šiol neturėjo patirties su nemokumu ir bakroto procedūra. Bet pandemija ir to pasekoje pritaikyti veiklos ribojimai dramatiškai paveikė renginių verslą – renginių draudimai griežčiausi ir taikomi ilgiausiai. Jau beveik metus negalime pilnai dirbti ir gauti pajamų. Kol kantriai ir naiviai laukiame pagalbos iš valstybės, konstruktyvaus veiklos atlaisvinimo plano, tikėtina, jog didelė dalis organizatorių pagal įstatymus jau turi prievolę restruktūrizavimui ir bankrotui. Jei vadovas praleidžia tokią prievolę – atsako savo asmeniniu turtu, rizikuoja savo ir jau savo šeimos gerove. Šis seminaras yra būtinybė dabartinėje situacijoje padėti asociacijos nariams ir industrijos kolegoms priimti tinkamus sprendimus,“ – kalbėjo RIA valdybos pirmininkas Valdas Petreikis

Efektyvios valdžios pagalbos ir dialogo trūkumas šiandien skatina renginių verslo atstovus atsakingai įvertinti įmonės finansinę situaciją ir atsakyti į klausimą – ar jau metas bankrotui? Kaip tinkamai jam pasiruošti?

RIA organizuojamo seinaro metu advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ advokatė Laura Baranauskienė ir teisininkas Egidijus Šleinius aptars klausimus, susijusius su įmonių bankroto procedūromis, įmonių nemokumu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis bei atsakomybėmis. Pasak advokatės Lauros Baranauskienės, antrojo karantino metu advokatai sulaukia vis daugiau klausimų iš klientų, kurių veikla draudžiama ar ribojama, o valstybės pagalba nepakankama – kaip elgtis su darbuotojais, ką daryti su atidėtais mokesčiais valstybei ar skolomis partneriams. 2020 m. pasibaigė, tačiau įmonių finansiniai rodikliai ir besitęsianti nežinia verčia įmones įvertinti visus scenarijus.

„Svarbu pabrėžti, kad nemokumas ir bankrotas – ne tik ekonominis, bet ir teisės aktais griežtai reglamentuotas procesas. Be abejo, šie klausimai yra sudėtingi ir jautrūs, tad kiekvienu atveju kliento situaciją vertiname individualiai, tačiau, kalbant apskritai, įmonės, patiriančios finansinius sunkumus, vadovas turi žinoti įstatymų reikalavimus, savo pareigas ir atsakomybę ir priimti reikiamus sprendimus laiku“.

„Net jei mūsų sektorius dėl savo kūrybingumo ir geba vis dar kvėpuoti - laiko daugeliui įmonių liko nedaug. Ypač jei valdžios institucijos ir toliau taip formaliai ir vangiai reaguos į mūsų problemas. Jei valstybė šiuo sunkiu laikotarpiu nepadės renginių sektoriui, tai paveiks ir daug kitų renginius aptarnaujančių verslų. Liūdna, kuomet kokybiška ir kultūringa pramoga reikalinga tik geruoju valstybės gyvavimo metu. Mes ne tik suteikiame kokybišką poilsį ir geras emocijas koncertų, teatro, sporto renginių lankytojams ar įmonių komandoms. Mes jungiame verslą su menu, papildomai įdarbindami ne tik renginius aptarnaujančias įmones, mes papildomai, ne „valdiškais“ honorarais įdarbiname ir meno žmones.

Kai tiek laiko dirbi, moki mokesčius ir teiki paslaugą, kuri tiesiogiai susijusi su taip svarbia emocine žmonių sveikata, o Tavęs, uždraudus Tavo veiklą - niekas negirdi - sunku. Mes puikiai suprantame sudėtingą situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau manome, kad Vyriausybė privalo atsakyti už mūsų veiklos draudimus ir pateikti aiškų atlaisvinimo ir pagalbos planą mūsų sektoriui. Toks nekonkretumas, koks yra šiadien, priimtinas nėra. Juk Vyriausybė, uždrausdama mūsų ir ne tik sektorių veiklas, iš esmės perėmė mūsų verslus, o atsakomybes pamiršo.“ – kalbėjo RIA valdybos narė, renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/veidai/muzika/agne-grigaliuniene-vyriausybe-peremusi-renginiu-sektoriaus-veikla-visus-isipareigojimus-izuliai-paliko-privaciam-verslui.d?id=86505467

Rodyti daugiau...

Niūrios prognozės pildosi: nemokumas gresia 37 kelionių organizatoriams

Suskleisti...

Lietuvos kelionių organizatorių pajamos pernai krito 80% per metus. Patirtas 10 mln. Eur bendras. 15 įmonių yra nemokios ir jų nuosavas kapitalas tapo nepakankamas, dar daugiau įmonių nemokiomis tapti gresia per artimiausią ketvirtį.

Tokias išvadas, VŽ žiniomis, padarė turizmo rinkos prievaizdė – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), – išanalizavusi metines kelionių organizatorių (KO) ataskaitas už 2020 m.

VŽ rašė, kad daliai turizmo įmonių gresia netekti licencijų dėl to, kad veiklai dėl pandemijos tapus nuostolingai nebepakanka nuosavo kapitalo. Kai kurie verslininkai pranašavo, kad prarasiančiųjų licencijas arba kitaip – veiklos pažymėjimus – dėl nepakankamo kapitalo bus nemažas pulkas.

VVTAT stebi, ar KO kapitalas pakankamas, nes pagal Turizmo įstatymą organizatorius nemokumo atveju privalo užtikrinti visų turisto sumokėtų sumų grąžinimą, t. y. 100% už kelionę sumokėtų pinigų.

Vasarį paaiškės, kurie kelionių organizatoriai praras licencijas Turizmo įmonėms – nauja bėda, gresia prarasti licencijas Lietuvos kelionių organizatoriai per metus patyrė 9,5 mln. Eur nuostolių

Ką pamatė tarnyba

Išanalizavus 2020 m. metinius duomenis, VVTAT suskaičiavo, kad 2020 m. pabaigoje šalyje iš viso veikė 243 licencijuoti išvykstamojo, vietinio ir atvykstamojo turizmo KO, kai tuo tarpu prieš metus jų buvo 252.

Nustatyta, kad KO visos metinės pajamos per metus krito nuo 361 mln. Eur iki 74 mln. Eur, t. y. 80% per metus. Patirtas 10 mln. Eur bendras nuostolis, o bendras sukauptas kapitalas sumažėjo iki 35 mln. Eur.

Išvykstamojo turizmo KO nuosavas kapitalas per metus sumažėjo nuo 33 mln. Eur iki 25 mln. Eur, t. y. 25%.

Kapitalo nepakanka 15-ai įmonių

VVTAT vertinimu, 15 įmonių yra nemokios ir jų nuosavas kapitalas tapo nepakankamas, t. y. jos neatitinka Turizmo įstatymo reikalavimų.

Šios įmonės gaus VVTAT įspėjimus ir turės per 3 mėnesius atstatyti kapitalą, antraip bus naikinami tokių KO pažymėjimai. Pasak tarnybos, palyginimui prieš metus tokių buvo 14, ir tik 3 nesusitvarkė laiku.

Įmonių įsipareigojimai turistams 2020 m. pabaigoje sudarė 14 mln. Eur, iš jų buvo išleista ir dar nepanaudota kuponais 2,9 mln. Eur suma.

„Apibendrinus situaciją, matyti, kad iš viso yra 37 kelionių organizatoriai – 15% rinkos, kurių nemokumo rizika yra labai aukšta, t.y. tiek įmonių gali susidurti su nemokumo rizika kitą ketvirtį. Šių įmonių pajamų dalis sudaro 14% nuo visų KO bendrų pajamų“, – nurodo VVTAT.

Kokia veikla – išvykstamuoju ar atvykstamuoju turizmu – užsiima šios įmonės užsiima, VVTAT nepatikslina ir pabrėžia, kad įmonėms iškart atiminėti pažymėjimų nieks nepuls – duota trys mėnesiai laiko (iki gegužės 5 d.) padėčiai ištaisyti.

Įmonės laukia didesnės valdžios pagalbos

Tuo tarpu dalis rinkos dalyvių jau seniai pranašavo, kad pažymėjimų gali netekti nemažas būrys įmonių, nes jau 11-a mėnesių turizmo sektorius turi išgyventi beveik be pajamų, tad nuosavo kapitalo gali nepakakti ne vienam.

Iki šiol tarnyba buvo pasisakiusi tik apie išvykstamojo turizmo finansinę situaciją, kaip apie stabilią. Lapkritį ji paskelbė, kad nuosavas 112-kos išvykstamąsias keliones organizuojančių įmonių kapitalas mažėjo, tačiau jis buvo pakankamas atlaikyti nuostolius ir siekė 28 mln. Eur. Prieš metus jis buvo 36 mln. Eur. „Lietuvoje registruoti išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai išlieka mokūs ir COVID-19 sąlygotą ekonominę krizę bei skrydžių draudimą atlaiko“, – apibendrindama kelionių organizatorių finansinę situaciją tuomet teigė tarnyba.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija VŽ atsiųstame komentare sausio pabaigoje aiškino, kad jei turizmo įmonės susidurtų su nemokumo situacija, šią problemą padės spręsti gauta valstybės pagalba – subsidijų įmonėms priemonė, pagal kurią verslui bus paskirstyta 150 mln. Eur.

Tačiau kai kurie turizmo sektoriaus atstovai sako, kad nei pirmo, nei antro paramos paketo subsidijų nebepakaks turizmo įmonėms ištraukti iš nemokumo duobės.

Jie tikisi, kad turizmui valdžia skirs papildomos paramos ir primena, kad šis verslas paralyžiuotas ir nebeturi pajamų jau beveik metus laiko.

Turizmo sektoriaus problemos trečiadienį aptariamos Seimo Ekonomikos komitete.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šaltinis: https://www.vz.lt/paslaugos/2021/02/10/niurios-prognozes-pildosi-nemokumas-gresia-37-kelioniu-organizatoriams

Rodyti daugiau...