Ar galima pasirinkti nemokumo administratorių?

Suskleisti...

Iki 2020 metų visi, kas turėjo teisę (licenciją) teikti bankroto administravimo paslaugas, buvo vadinami „bankroto administratoriais“. Nuo 2020 metų, sujungus įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo procesus reguliavusį įstatymus į vieną, šie patapo „nemokumo administratoriais“. 

Įmonės bankrotą vykdant teismine tvarka, administratorius pagal šiuo metu galiojančias taisykles parenkamas atsitiktine tvarka iš bendro sąrašo. Tačiau verslui, susidūrus su bankrotu, nemokumo administratoriaus figūra yra esminė. Jokiam verslui nėra priimtina, kad jautrias nemokumo problemas spręstų atsitiktinai išrinktas asmuo.

Neteisminis bankrotas yra vienintelė išimtis iš šios taisyklės. Įmonės bankroto procesą be teismo veda pasirinktas ir kreditorių patvirtintas nemokumo administratorius. Tai suteikia galimybę pačiai įmonei pasirinkti žmogų pagal jo kompetenciją ir reputaciją.

Rodyti daugiau...

Įspėja apie atsiritančią bankrotų bangą: specialistai sako, kad kai kurių verslų gelbėti net neverta

Suskleisti...

Bankrotų bangos tikėtasi jau pernai, tačiau statistika rodo, kad jos nebuvo. 2020 m. bakrutavo dukart mažiau įmonių nei 2019 m. Specialistai sako, kad tai galėjo lemti atidedami mokesčiai ir valstybės parama, tačiau tokia situacija – ne amžina. Ne visi sulauks antrame metų pusmetyje prognozuojamo ekonominio atsigavimo ir jau artimiausiu metu galima tikėtis kai kurių įmonių bankrotų.

Pasitaiko atvejų, kada žūtbūt norėdami išgelbėti verslą žmonės užstato net savo turtą. Visgi, ekonomisto teigimu, taip elgtis – per daug rizikinga.

Bankrotų buvo dukart mažiau

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, nuo 2017 m. bankrotų skaičius laipsniškai krinta. Tačiau pernai šis pokytis buvo drastiškas – įmonių bankrotų buvo vos 774, kai 2019 m. jų buvo du kartus daugiau – net 1608.

Daugiausia bankrutuota didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Labiausiai nukentėjo ir bankrutavo didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu užsiimančios įmonės. Taip pat bankrotais neatsiliko statybos sektorius bei apdirbamoji gamyba.

AVNT naujienų portalui lrytas.lt akcentuoja, kad iš pirmo žvilgsnio pandemijai ir karantinui atrodęs jautrus sektorius – turizmas – naujais bankroto atvejais nepasižymėjo. Pernai inicijuoti tik 2 nauji bankroto procesai.

Labiausiai nukentėjo mažos įmonės, kurios sudaro beveik 81 proc. viso bankrotų skaičiaus. Vidutinės ir didelės įmonės laikosi geriau – jų bankrotų gerokai mažiau.

Aukoja namus, kad išgelbėtų verslą

„Buvo daug verslininkų, kurie užstatė ir savo namus, ir butus, ir visą savo turtą, bandė gelbėti savo verslą. Tokių buvo ir restoranų, ir viešbučių“, – naujienų portalui lrytas.lt apie praėjusių metų bankrotų situacijas pasakoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Jos teigimu, darbuotojai net ne visada žino, kad įmonės situacija tokia bloga ir ji – bankrutuoja.

„Darbuotojai nemato įmonės banko sąskaitos, jiems šita konfidenciali informacija neprieinama. Jie nežino, kokių dar papildomų įsipareigojimų turi įmonė. Jie gali manyti, kad įmonei puikiai sekasi: medžiagos kainavo tiek, mūsų algos – tiek, viskam turėtų užtekti.

Bet gal įmonė turi senų skolų, gal kam nors už seniai gautas prekes nėra atsiskaičiusi? Daug įmonių yra nepateikę finansinių ataskaitų net už 2019 m., darbuotojai mato tik 2018 m. duomenis. Tai ką galima pasakyti apie tokią įmonę? Nieko“, – aiškina D.Čibirienė.

Ji sako, kad pasitaiko ir piktybinių bankrotų: „Buvo tokių, kurie periodiškai daro bankrotus. Jeigu pasižiūrėtume sąrašą, pas juos daug bankrutavusių įmonių.“

Kai baigsis mokesčių atidėjimas – bankrutuos

„Aš žinau daug tokių pavyzdžių ir žinau, kuo tai baigsis. Sėkmės atvejų yra 1 iš 10“, – apie verslininkus, užstatančius savo turtą, sako smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Ji naujienų portalui lrytas.lt teigia, kad pernai bankrotų daug nebuvo dėl aiškių priežasčių: mokesčiai atidėti, o pagrindiniams bankrotų iniciatoriams – VMI ir „Sodrai“ – dabar skelbti bankrotus uždrausta.

„Dabar bankrotą turi išsikelti pats savininkas, jeigu jam skolininkai nekelia. Bet labai bijau to laikotarpio, kada bus mokesčių atidėjimo pabaiga ir įmonės turės sumokėti susikaupusius mokesčius. Tada prasidės didžioji bankrotų banga ir baisi grūtis. Tai baisi tiksinti bomba“, – prognozuoja D.Matukienė.

Be to, ji akcentuoja, kad, nors ir kai kurie mokesčiai atidėti, verslai turi ir kitų įsipareigojimų.

„Jeigu verslas į prastovas siunčia 100 darbuotojų, tai valstybė dengia darbuotojų atlyginimą ir šitų darbuotojų gyventojų pajamų mokestį. O „Sodros“ ir sveikatos mokestis, nors ir įmonė nedirba, tėra tik atidėti.

Pagalvokime, kiek susikaupia per mėnesį už vieną darbuotoją vien tik atidėtų mokesčių, nors įmonė nedirbo ir neturi jokių lėšų. O kur dar nuoma? Kur visos pastovios sąnaudos – šiluma, elektra, vanduo? Už juos juk susimokėti reikia, niekas neatleido nuo šių mokesčių.

Niekas apie tai negalvoja. Galvoja tik, va, išlaikysime darbuotojus. Tai labai gerai, kad jūs išlaikysite tuos darbuotojus, bet, kai baigsis mokesčių atidėjimas, kas tada bus?“ – kelia klausimus D.Matukienė.

Nors AVNT duomenimis, daugiausia bankrutavo mažos įmonės, D. Matukienė tiki, kad, vis dėlto, šiemet mažiausiai bus nukentėję šeimos verslai, kuriuose yra nuo 1 iki 4 darbuotojų, nes jie sugeba prisitaikyti ir persiorientuoti. Tačiau didžiausių problemų, pasak D.Matukienės, turės verslai, kuriuose nuo 10 iki 50 darbuotojų.

„Vyriausybė, uždariusi mažas parduotuvytes, turgaus prekiautojus, galvoja, kad uždarė vieną, o, iš tiesų, uždarė visą grandinę. Kažkas tiekė, kažkas pirko, kad parduotų, ir kažkas pirko, kad naudotų. Dabar nukirstos visos trys šakos.

Tie, kurie tikėjosi parduoti iš didmenos į mažmeną, prisipirko sezoninių prekių. Jos dabar neparduotos ir daugumos prekių niekas nebepirks. Reikės jas išparduoti gal net pigiau už savikainą. Ir taip minusas buvo, tai dar labiau į minusą. Reikia įmonėms galvoti, ką daryti. Patarimai tokie, kad šakėm ant vandens“, – atsidūsta D.Matukienė.

Bankrotai pasipils jau greitai

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir ekonomistas Marius Dubnikovas dėl mažo bankrotų skaičiaus turi kitokią nuomonę nei D.Matukienė.

„Verslo segmente bankrotų nėra todėl, kad ekonominė padėtis buvo daug geresnė negu buvo galima tikėtis pirmo karantino metu. Bendrai ekonomikoje kritimo nebuvo, eksporto rinkos išsilaikė aukštai ir verslai pakankamai gerai gyveno. To priežastys yra kelios.

Pirma – pati Vyriausybė daug paskolintų pinigų įliejo į rinką. Kitas dalykas – visoje Europoje pinigų spausdinimo politika, gana, agresyvi. Tas pinigų kiekis lemia, kad verslo ratai vis tik sukasi.

Taip pat turėjome neblogas vartotojų nuotaikas, vidutinės pajamos padidėjo per praėjusius metus, augo pensijos ir šiais metais auga pensijos. Atrodytų, kad viskas yra pakankamai gerai, tai ir tų bankrotų nėra“, – naujienų portalui lrytas.lt apie bendrą šalies ekonominę situaciją kalba M.Dubnikovas.

Tačiau žvelgiant į atskirus sektorius: viešbučius, restoranus, maitinimo įstaigas, turizmą ir kelionių organizatorius, ekonomistas sako, kad ten bankrotų pernai buvo ir šiemet bus tik dar daugiau.

„Dėl to, kad veiklos yra sustabdytos, pajamos negaunamos, nuoma spaudžia, yra mokestiniai atidėjimai, kurie anksčiau ar vėliau baigsis, ir juos reikės grąžinti. Tai šiuose sektoriuose tikrai bus jaučiamas bankrotų padidėjimas. Jau akivaizdu, kad visas sausis bus uždarytas šiems verslams, potencialiai tas terminas gali būti dar ir pratęstas“, – sako jis.

Ekonomistas prognozuoja, kad padidėjusį bankrotų skaičių išvysime jau labai greitai – šių metų pirmame ketvirtyje.

Tai lyg natūrali atranka – gelbėti neverta

M.Dubnikovas sako, kad ekonominis atsigavimas galimas tik vienu atveju – jei virusas bus įveiktas. Tad arba karantinas turi suveikti, arba reikia pradėti masinę vakcinaciją. Tačiau, kaip jis sako, kol kas pakankamo vakcinos kiekio visiems žmonėms dar neturime.

„Tie, kas sulauks ekonominio atsigavimo, kai virusas pasitrauks ar bus suvaldytas, sulauks didžiojo prizo. Nes tikriausiai matysime labai didelį žmonių norą švęsti šią išsilaisvinimo šventę.

Bet pakeliui įmonių nubyrės. Po to, kai viskas baigsis, bus dar nubyrančių įmonių, nes gali būti prisikaupę tiek skolų, kad net ir sulaukus ekonominio atsigavimo, negalės aptarnauti. Įsivaizduokime, restoranams žaliavų niekas neparduos, nes neturės už ką atsiskaityti. Tada gali būti bankrotas“, – teigia M.Dubnikovas.

Tačiau, pasak ekonomisto, bankrotas nėra blogas, ypač, kai jis greitas ir efektyvus. Tada neprikaupiama skolų ir nepridaroma problemų visiems aplinkiniams – darbuotojams, patalpų savininkams, tiekėjams.

„Jeigu šiai dienai verslas turi nulį pajamų, jis tikrai gali pagalvoti, kad galbūt reikia stabdyti savo veiklą ir paskui bandyti startuoti, kai prasidės laisvės šventė“, – pataria jis.

O apie tokius atvejus, kada žmonės gelbėdami verslą net užstato savo namus, butus ir turtą, ekonomistas sako, kad tai – labai pavojinga ir taip elgtis nederėtų.

„Kai žmonės laiduoja asmenine atsakomybe, asmeniniu turtu už UAB rezultatus, pažeidžiamas esminis turto atskyrimo principas. Nes UAB ir AB yra skirta tam, kad atribotume asmeninę atsakomybę ir rizikuotume tik investuojamu turtu. Žmonės, kurie taip elgiasi, prisiima nepamantuotą riziką.

Anksčiau tai buvo visiškas tabu, nes nebuvo asmeninio bankroto procedūros ir prisiėmęs asmeninę atsakomybę galėjai labai stipriai nudengti. Dabar, kai yra asmeninis bankrotas, galima iš tos situacijos išsisukti, bet tai reiškia, kad ilgai būsite persona non grata pasaulyje, taip pat turėsite didžiulių problemų“, – tikina jis.

M.Dubnikovo nuomone, iš viso reikia pasvarstyti, ar tą žlungantį verslą verta gelbėti. Galbūt daug paprasčiau ir patogiau skelbti bankrotą.

„Kai kurie greičiausiai jau yra zombinės įmonės, kurios tiesiog degina kapitalą ir nelabai turi šansų atgyti. Manau, šiame procese vyksta natūrali atranka, nes reikia suprasti, kad kiekviena parama, kuri atkeliauja iš biudžeto, yra iš mokesčių mokėtojų, skolintų pinigų, kurie nėra begaliniai. Paramos nebus be galo daug“, – sako ekonomistas.

AVNT Analizės skyriaus vedėjas Tadas Paulavičius naujienų portalui lrytas.lt teigia, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste atrodo gerai. Nuosmukis dėl COVID-19 vienas mažiausių, todėl tikėtina, kad įmonės jį išgyvens geriau nei kitose ES šalyse bei daugelis ekonominio atsigavimo sulauks.

Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet bankrotų gali būti nuo 750 iki įprasto bankrotų skaičiaus ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. iki 1500. Kaip sako T.Paulavičius, bankrotų skaičius priklausys nuo Lietuvos bei ES paramos verslui priemonių ir jų tęstinumo, nuo COVID-19 pandemijos suvaldymo bei karantino trukmės.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2021/01/17/news/ispeja-apie-atsiritancia-bankrotu-banga-specialistai-sako-kad-kai-kuriu-verslu-gelbeti-net-neverta-17876617/

M.Patašiaus nuotr.

Rodyti daugiau...

Vyriausybė iškepė naują paramą verslui: ketvirtadalis sumokėto GPM, jei apyvarta krito 30 proc.

Suskleisti...

Vyriausybė penktadienį vakare patvirtino naują paramos priemonę nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui – skirs subsidijas, kurios sieks ketvirtadalį 2019 metų sumokėto GPM. Į paramą galės pretenduoti nedidelės įmonės, kurių apyvarta krito 30 procentų ir daugiau. Į paramos dalybas neįtrauktos didžiosios įmonės reiškia susirūpinimą. Kitą savaitę savarankiškos įmonės jau galės pradėti teikti paraiškas VMI sistemoje.

Vyriausybė 150 milijonų skyrė tiesioginėms subsidijoms įmonėms, kurios nukentėjo nuo COVID-19. Naujas paramos aprašas patvirtintas penktadienį vakare surengtame posėdyje. Paramos dydis – nuo 500 eurų iki 25 procentų per 2019 metus sumokėto GPM.

„Koncepciją patvirtinome jau prieš kurį laiką, tačiau turėjome su institucijomis ir su EK suderinti, nes padarėme keletą pakeitimų, atsižvelgdami į verslo bendruomenės išsakytą grįžtamąjį ryšį“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ji patikino, kad pirmosios įmonės dėl paramos galės kreiptis jau kitą savaitę.

„Ši priemonė yra skirta smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau esame atsižvelgę į darbuotojų kriterijų ir jį išėmę. Tai reiškia, kad įmonės su daugiau darbuotojų, turinčios, pvz., 267 darbuotojus, vis tiek galės pretenduoti“, – teigė A. Armonaitė.

Tačiau prekybininkų atstovai piktinasi vietinių įmonių diskriminacija, mat užsienietiškos kilmės įmonės paramą esą galės gauti, o vietinės – ne visuomet.

„Kai pamatėme dokumento tekstą buvome truputį nustebinti, ir vis dar noriu tikėti, kad įvykusi kažkokia klaida“, – Vyriausybėje stebėjosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.

Kaip veiks: gaus 25 proc. GPM

Parama bus teikiama tiesiogiai ir netiesiogiai dėl karantino apribojimų nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams.

Paramą galės gauti įmonės, kurių apyvarta 2019 metais neviršijo 50 mln. eurų, o turto balansinė vertė – 43 mln. eurų. Į paramą negalės pretenduoti valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės. Paramos negalės gauti žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros, kredito ir finansų įstaigos.

„Tokia įmonės apibrėžtis nustatyta atsižvelgus tai, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos, todėl nėra galimybių teikti paramą visiems, patyrusiems neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, – būtina nustatyti subjektus, kuriems tokia parama labiausiai reikalinga“, – nurodoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dokumente.

Dėl paramos galės kreiptis įmonės, kurių vidutinė vieno mėnesio apyvarta apibrėžtu laikotarpiu sumažėjo 30 procentų ir daugiau. Subsidija įmonėms sieks ketvirtadalį (25 procentus) per 2019 metus sumokėto ar įskaityto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jei sumokėtas GPM nedidelis ir siekia mažiau nei 2000 eurų, bus skiriama fiksuota 500 eurų subsidija.

Vertinamas pajamų kritimo laikotarpis – nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., lyginant su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta.

Jei įmonė įsteigta neseniai, po 2019 m. lapkričio 1 dienos, jų pajamos ir sumokėtas GPM vertinami nebus, tačiau joms bus skiriama 500 eurų fiksuota subsidija.

Įmonės, norėdamos gauti subsidiją, paraiškos teikimo dieną turės turėti bent vieną darbuotoją, o iki 2020 m. sausio 31 dienos šios įmonės turės būti sumokėjusios bent dalį 2019 m. priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčių.

Dar vienas apribojimas – jei įmonė anksčiau aktyviai naudojosi parama ir jų apimtis viršijo 800 tūkst. eurų. Mat pagal Europos Komisijos komunikatą teikiama parama vienai įmonei negali viršyti šios sumos.

Dalins, kol baigsis pinigai, arba terminas

Iš viso įmonėms skirta bendra suma siekia 150 milijonų eurų, jie bus paskirstyti į du kvietimus: 50 mln. eurų suma skiriama savarankiškoms įmonėms, ir 100 mln. eurų – susijusioms su kitais subjektais.

Pretenduoti į paramą teks skubėti, kadangi paskirsčius numatytą sumą, kvietimo galiojimas baigsis. Ši paramos priemonė galios ne ilgiau nei iki birželio 1 dienos.

„Kvietimai būtų stabdomi anksčiau negu kvietimuose nustatyta termino paskutinė diena, jeigu pagal ministerijos priimtus sprendimus dėl subsidijos skyrimo ir pateiktas naujas subsidijų paraiškas paskirta ir prašomų skirti subsidijų suma sudarytų galimybę paskirstyti visą subsidijų paraiškoms finansuoti bendrai skirtą lėšų sumą“, – paaiškinama projekte.

Šįsyk kvietimus dėl paramos skelbs Valstybinė mokesčių inspekcija, o sprendimus priims ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Bus suteikta parama įmonėms, labiausiai nukentėjusioms nuo COVID-19, apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti) ir taip bus paskatinta įmonių veikla“, – tikimasi teigiamo paramos poveikio.

Nėra ataskaitų – nebus paramos

Pagal naują aprašą, į paramą negalės pretenduoti tos įmonės, kurios Registrų centrui nepateikė finansinių ataskaitų už 2019 metus. Jeigu pareiškėjas yra susijęs su kitomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis – jos taip pat turi būti pateikusios ataskaitas.

Taip pat pagal aprašą subsidijų negaus tos įmonės, kurios sunkumų patyrė dar prieš prasidedant pandemijai, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė yra labai maža ir maža ir jai nėra taikoma nemokumo procedūra, ji nėra restruktūrizuojama ir pan.

Gali tekti subsidijas grąžinti

Pagal aprašą, VMI, gavusi įmonės paraišką, ją įvertins nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, ir apskaičiuos galimos skirti subsidijos dydį.

VMI pajamų kritimą vertins pagal paraiškoje deklaruotus prognozuojamus duomenimis. Tačiau vėliau, jei pateikus PVM deklaracijas bus nustatyta, kad pajamų nuosmukis neatitinka 30 proc. dydžio, subsidiją teks grąžinti.

VMI gali taikyti ir pagrįstumo kontrolę – paprašyti mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijų neteikiančio pareiškėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti papildomus duomenis, kurie pagrindžia paraiškoje pateiktus duomenis. Jeigu per nustatytą terminą pareiškėjas pagrindžiančių duomenų nepateikia, VMI paraiškos netenkina.

„Ši priemonė grįsta pasitikėjimu verslu. Mes tikime ir institucijos patikės jūsų nukritusia apyvarta, kurią indikuosite. Tačiau tiek VMI, tiek Lietuvos verslo paramos agentūra pasilieka teisę patikrinti iki šių metų gruodžio 1 d. duomenis, ar jie sutampa su tais duomenimis, kuriuos jūs pateikėte. Ir tie, kurių apyvarta nebuvo nukritusi, teks tą subsidiją ar jos dalį sugrąžinti. Vis dėl to tai dideli mūsų mokesčių mokėtojų pinigai“, – teigė A. Armonaitė.

Ne visi patenkinti: didieji taip pat nori paramos

Prekybos įmones jungianti Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) dar prieš Vyriausybės posėdį išplatino pranešimą, kuriame išsakė lūkestį, kad parama bus skiriama ir didesnėms įmonėms, didžiausiems darbdaviams, kurių apyvartos ar turtas viršija leistinas ribas.

„Karantinas daro tiesioginę įtaką paklausai ir pasiūlai, veikia įmones ir darbuotojus. Duomenys rodo, kad didelių įmonių patiriami finansiniai sunkumai ne ką mažesni nei tie, kuriuos patiria mažosios ir vidutinės įmonės“, – teigia LPĮA direktorė Rūta Vainienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad prekybos įmonės pirmojo karantino metu negalėjo pretenduoti į dalį paramos, pvz., nuomos kompensacijas.

Iš numatomos subsidijų priemonės šįkart papildomai eliminuojamos ir lietuviško kapitalo įmonių grupės. Tai sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas su užsienio kapitalo susijusiomis įmonėmis, todėl pažeidžiamas Konstitucinis įmonių lygiateisiškumo principas.

LPĮA pasigenda vienodų sąlygų lietuviškoms ir užsienio kapitalo įmonėms, vertina, kad lietuviškos įmonės yra diskriminuojamos pagal kapitalo kilmę.

„Vienodai nukentėjusios tokio pat dydžio ir apyvartos parduotuvės subsidiją gaus arba negaus, priklausomai tik nuo to, ar jos priklauso užsienio, ar Lietuvos įmonių grupei“, – rašoma pranešime.

Įspėjama, kad nemažai smulkių ir vidutinių įmonių taip pat negalės gauti paramos, nes priklauso įmonių grupėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, verslui gelbėti skirtos subsidijos ir lengvatinės paskolos turėtų būti paleistos sausio 18 dieną. Ministerijos duomenimis, pirmąjį pagalbos paketą turėtų sudaryti 180 mln. eurų, iš kurių 150 mln. eurų bus skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

Argumentuodama, kad prekybos sektoriuje dirba apie 106 tūkst. darbuotojų, LPĮA siūlo „reikšmingai didinti paramos intensyvumą, įtvirtinant didesnį nei 25 proc. nuo sumokėtos GPM sumos 2019 metais dydį“.

„Aš iki galo nelabai suprantu, ar mes susišnekame, nes prieš valandą pati su LVPA agentūros komanda praėjau kiekvieną žingsnį ir kiekvieną lentelę, kurią pildys įmonės, pretenduodamos į šią subsidijų paramą“, – stebėjosi LPĮA argumentais A. Armonaitė.

Anot jos, antrame šaukime niekas nediskriminuos pasauliniuose holdinguose esančių įmonių.

Viceministras Vincas Jurgutis patikino, kad pirmojo karantino metu subsidijos buvo teikiamos mikro-įmonėms, o dabartinis paketas rengtas smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau atsisakyta darbuotojų skaičiaus kriterijus, bus vertinama tik Lietuvoje esančių įmonių ir su jomis susijusių asmenų apyvarta ir turtas.

„Jei susijusios įmonės viršija tuos 43 ar 50 milijonų eurų, tai šiuo atveju parama nėra teikiama“, – teigė V. Jurgutis.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlė sutarti taisykles patvirtinti, o vėliau panagrinėti, ar galima pagrįstai išskirti įmonę iš grupių, jei tai yra smulkus subjektas, kad jis galėtų pretenduoti į paramą.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vyriausybe-iskepe-nauja-parama-verslui-ketvirtadalis-sumoketo-gpm-jei-apyvarta-krito-30-proc.d?id=86239609

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...