Tūkstančiams įmonių skamba „Sodros“ žadintuvas – metas mokėti skolas: kai kurios turės grąžinti milijonus
2021-07-13
Dėl pandemijos metu taikytos pagalbos, „Sodra“ išieškojimo veiksmų netaikė 4 tūkstančiams įmonių. Kai kurios jų sukaupė milijoninius įsiskolinimus. Dalis jų žada įsiskolinimą padengti greičiau nei numatytus 5 metus, kitiems šios pagalbos iš valstybės dar reikės. „Sodra“ įspėjo, kad kapsi 30 dienų laikotarpis kreiptis dėl skolų atidėjimo.
Karantino metu „Sodra“ teikė mokestinę pagalbą tam verslui, kurio veikla buvo apribota ir įmonė įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių draudėjų sąrašus. Įmonės, esančios VMI sąraše, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų, galėjo nemokėti įmokų.
Šiuo metu išieškojimas netaikomas 4 tūkst. įmonių. Jų planuojamų atidėti įmokų suma siekia 61,8 mln. eurų, informavo „Sodra“. Jos turėtų paskubėti.
„Karantinui pasibaigus, šios įmonės gali pateikti prašymą „Sodrai“ dėl susikaupusių įmokų atidėjimo supaprastinta tvarka. Tam jos turi 30 dienų. Taigi, tik po šio termino matysime, kiek įmonių kreipėsi dėl atidėjimo, kokiam laikotarpiui išdėstė skolą ir kokia bendra įsipareigojimų suma. Pirmojo karantino patirtis parodė, kad karantinui pasibaigus didelė dalis įmonių, kurios naudojosi galimybe laikinai nemokėti įmokų, viską susimokėjo“, – teigia „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič.
Bendra karantino paveiktų įmonių skola „Sodrai“, įskaitant ir įsiskolinimą, susidariusį pirmojo karantino metu, siekia 182,2 mln. eurų, iš jų atidėta skola – 110 mln. eurų.
Bankrutuojančių įmonių skola „Sodrai“ šiuo metu sudaro 31,8 mln. eurų. Ji mažėja: 2021 metų sausį siekė 33 mln. eurų, o 2020 m. sausį – 41,1 mln. eurų.
Daugiausia atidėtų skolų yra apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Įmokas atidedant supaprastinta tvarka neskaičiuojamos palūkanos bei nereikia pagrįsti mokumo.
Įmonės gali įmokas atidėti ir susikaupusių įsipareigojimų nemokėti iki vienerių metų, o vėliau mokėjimus išdėstyti per ketverius metus. Tad iš viso skolas tektų grąžinti ne ilgiau nei per 5 metus. Iki liepos 30 dienos prašymo nepateikus, įmokos galės būti atidedamos įprastomis sąlygomis –pagrindžiant galimybę skolą grąžinti, taip pat būtų taikomos palūkanos.
Po liepos 30 dienos „Sodra“ atnaujins priverstinio skolų išieškojimo procedūras – bandys skolas nurašyti, o nepavykus skolos perduodamos išieškoti antstoliui, gali būti areštuojamas turtas arba taikoma priverstinis įkeitimas.
Tarp didžiausių skolininkių – ir Gedimino Žiemelio įmonės
Tarp labiausiai „Sodrai“ įsiskolinusių veikiančių įmonių – garsūs vardai, dalijasi įmonių rizikingumą vertinanti tarptautinė bendrovė „Creditreform Lietuva“.
Daugiausiai, 2,5 mln. eurų, „Sodrai“ dar nesumokėjo Gedimino Žiemelio valdomos „Avia Solutions Group“ grupės įmonė „FL Technics“, užsiimanti orlaivių techniniu aptarnavimu.
Antroje vietoje – įstaigų ir prekybos įmonių baldus gaminanti bendrovė „Metalas ir mediena“, jos skola sudaro 1,6 mln. Eur.
1,4 mln. Eur skolų turi personalo nuoma užsiimanti įmonė „Biuro“.
Ketvirtoje vietoje – 1,3 mln. eurų turinti G. Žiemelio kontroliuojama baldų gamybos ir interjero sprendimų įmonė „Fitsout“.
Penktą vietą užėmė metalo konstrukcijas montuojanti bendrovė „Montuotojas“ (1,3 mln. Eur).
Toliau rikiuojasi UAB „Lelija“ (1,1 mln. eurų), AB „Lytagra“ (1 mln. eurų), UAB „Kosmelita“ (1 mln. eurų), UAB „Delano“ (0,9 mln. eurų) ir UAB „Humana LT“, turinti 0,8 mln. eurų skolą.
„Antrasis ir kol kas ilgiausias modernios Lietuvos istorijoje karantinas šį ketvirtadienį taps istorija. Vis labiau karpomi apribojimai jau ir iki šiol leido tirpti įmonių skoloms „Sodrai“, tiesa, tirpsmo tempai buvo dar nedrąsūs, o vidutinė skola – netgi ūgtelėjo. Jei metų pradžioje vienai iš 36 748 skolingų „Sodrai“ įmonių teko 4779 Eur skola, tai birželio 17 d. ji sudarė jau 4981 Eur, tačiau skolingų įmonių sumažėjo iki 33 653, arba 8,4 proc.“, – vertino „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Bočkienė.
Pasak jos, įmonės – skolininkės su problemomis gali susidurti jau netrukus, jei valstybinės pagalbos priemonės bus užbaigtos ar kreditoriams bus leista tvarkytis su skolininkais kaip iki karantino. Iki karantino didžiausios bankrotų iniciatorės buvo „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Žada grąžinti greičiau nei per 5 metus
„Delfi“ pakalbintos didžiausias skolas turinčios įmonės pastebi gerėjančią situaciją, dalis jų ketina skolas grąžinti anksčiau.
„Labai sunkūs metai buvo. Visų pirma tai įmonė labai stipriai nukentėjo nuo COVID-19, ir mums, balandį gegužę, berods, teko atleisti apie 400 darbuotojų, ir situacija tikrai buvo labai sudėtinga. Teko perorganizuoti įmonės veiklą, pakeisti procesus, pereiti prie skaitmenizavimo, ir tas pradėjo kažkokį rezultatą duoti. Metu gale jau pradėjo augti pajamos. Tas mokesčių atidėjimas leido užtikrinti pirmiausia įmonės finansinį stabilumą, o antra, vėlgi, mes įdarbiname labai daug žemesnės kvalifikacijos darbuotojų ir žmonės labai prašė ankstesnių mokėjimų – dar dalis šito atidėjimo buvo panaudota ir iki šiol naudojama galimybėms visiems darbuotojams gauti atlyginimą kartą per savaitę, o ne kartą per mėnesį“, – teigia UAB „Biuro“ valdybos pirmininkas Valdas Strazdas.
Įmonė „Biuro“ esamą skolą ketina grąžinti pagal grafiką, o jei leis galimybės – išmokėti anksčiau.
„Kalbant apie ateitį, kaip skola bus sumokama – yra sudarytas grafikas, mes jau ir pradėjome mokėti pagal šį grafiką. Bet turime svarstymų – vertinant šių metų rezultatus, jei jie bus tokie stabilūs, tenkintini, bus apyvartinių lėšų, iš ko galima grąžinti, svarstoma grąžinti anksčiau“, – patikina V. Strazdas.
Įmonės „Fitsout“ vadovas Jonas Stragis patikina, kad skolos susidarymą tiesiogiai lėmė pasaulinė pandemija.
„Mūsų gaminama produkcija yra ypač sudėtingi baldai ir interjero sprendimai parduotuvėms, viešbučiams ir viešosioms erdvėms visame pasaulyje. Prasidėjus pandemijai dauguma parduotuvių ir viešbučių buvo uždarytos, klientų plėtros planai drastiškai pasikoregavo, to pasekoje bendrovės apyvarta ženkliai nukrito. Pagrindinis tikslas buvo išlaikyti įmonės gyvybingumą ir išsaugoti darbo vietas, esant neapibrėžtai rinkos situacijai ir dideliam operacinių lėšų deficitui. Mes aiškiai suvokėme kad pandeminė situacija laikina ir rinkos poreikis atsistatys iš karto po viruso suvaldymo“, – pasakoja J. Stragis.
Anot jo, paskutiniai veiklos mėnesiai jau buvo labai sėkmingi, o tai taipogi siejama su karantino apribojimų atlaisvinimu skirtingose pasaulio šalyse, taip pat dėl prasidėjusių kelionių.
„Vykstančios diskusijos su klientais ir pasirašomos naujos sutartys leidžia prognozuoti labai gerus ateinančius 2022 metus. Jeigu trečioji pandemijos banga nepakoreguos dabartinių mūsų klientų planų manome kad rinkos bandys atstatyti prarastas apyvartas, kas leis mums sparčiai augti. Po pirmojo karantino sudarėme 574 432 EUR mokestinės paskolos sutartį su „Sodra“, tai buvo labai ženkli pagalba leidusi mums tęsti veiklą. Tikimės sudaryti tokią pačią sutartį ir po antro karantino mažesniam nei 5 metų laikotarpiui“, – sako J. Stragis.
Jis mano, kad pasaulinėje konkurencinių lenktynių aplinkoje laimės tos šalys kurios sugebės paremti ir išsaugoti eksportuojančius, kuriančius aukštos pridėtinės vertės produktus verslus: „Neabejojame, kad atsakingos mūsų valstybės tarnybos sukurs tinkamus pagalbos instrumentus padėsiančius Lietuvai laimėti popandeminėje konkurencinėje kovoje, ir fokusuosis į įmones, kuriančias inovacijomis pagrįstas, aukštos pridėtinės vertės produktą ir paslaugas“.
Nuotr.: © Karolis Kavolėlis
Rodyti daugiau...
Bankas „Swedbank“ siekia iš sunkumų patiriančios Kauno biokuro katilinių gamintojos „Enerstenos grupės“ prisiteisti 125,4 tūkst. eurų skolą bei 6 proc. palūkanų.
