Bankrutuoja privatus vaikų darželis Klaipėdoje

Suskleisti...

Kelerius pastaruosius metus nuostolingai dirbęs privatus Klaipėdos vaikų darželis „Mažųjų pasaulis“ bankrutuoja – tokį sprendimą priėmė jo kreditoriai.

Kretingos gatvėje veikusio vaikų darželio bankrotą ne teismo tvarka dėl 2,3 tūkst. eurų skolos rugpjūtį inicijavo kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo vienintelė viešoji įstaiga „Memelio sportas“, pasiūliusi ir pritarusi procedūrai.

„Memelio sporto“ vadovė yra „Mažųjų pasaulio“ įkūrėja bei buvo vienintelė dalininkė.

Spalio 28-ąją susirinkimas, kuriame dalyvavo jau aštuoni kreditoriai, pripažino įstaigą bankrutavusia ir likviduojama.

Remiantis šio susirinkimo protokolu, švietimo įstaiga iš viso yra skolinga per 45,5 tūkst. eurų, iš jų dalininkei – 11,6 tūkst. eurų, dar per 10 tūkst. eurų – „Sodrai“, o kiti įsiskolinimai siekia nuo 23 iki 3,6 tūkst. eurų.

Uostamiestyje 2012-aisiais įkurtas privatus vaikų darželis pastaraisiais metais išgyveno ne pačius geriausius laikus.

Remiantis Registrų centrui pateiktomis veiklos ataskaitomis, „Mažųjų pasaulis“ 2021-2023 metais dirbo nuostolingai.

Praėjusių metų veiklos ataskaita rodo, kad įstaigą 2023 metais lankė 23 auklėtiniai, per šį laikotarpį vaikų darželis gavo 96,4 tūkst. eurų pajamų, iš kurių 84,7 tūkst. eurų – iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto pagal ugdymo proceso užtikrinimo programą, beveik visa ši suma skirta darbuotojų, kurių buvo 14, atlyginimams.

Dar beveik 30 tūkst. eurų gauta pagal programą, kuria siekiama didinti vietų skaičių ikimokyklinio amžiaus vaikų švietimo įstaigose.

Savivaldybės duomenimis, šiemet iš jos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bankrutuojantis privatus vaikų darželis gavo per 100 tūkst. eurų.

„VšĮ „Mažųjų pasaulis“ 2024 metais gavo 85,6 tūkst. eurų mokymo lėšų iš specialiosios tikslinės dotacijos, šias lėšas skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teisės aktų nustatyta tvarka, o iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pagal minėtą tvarkos aprašą – 22,2 tūkst. eurų.

Lėšos švietimo įstaigoms skiriamos kalendoriniams metams“, – teigiama Savivaldybės komentare „Vakarų ekspresui“.

Pagal galiojančią tvarką, privatūs darželiai iš valstybės ir savivaldybės gauna lėšų kompensuojant mokestį mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą Klaipėdos nevalstybinėse švietimo įstaigose.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/bankrutuoja-privatus-vaiku-darzelis-klaipedoje-120064446

Rodyti daugiau...

„Maskvos namų“ galas: įmonei keliama bankroto byla, skolos siekia 400 tūkst. eurų

Suskleisti...

Vilniuje duris atverti turėję Rusijos valdžios finansuoti „Maskvos namai“ jų taip ir neatvėrė, o būtent šiam projektui Rusijos Lietuvoje įkurta viešoji įstaiga baigia savo gyvenimą – jai iškelta bankroto byla, rusiškų organizacijų įkurtas juridinis asmuo gali būti likviduotas.

2006 m. bendrai Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai tuo metu vadovavo Artūras Zuokas, Maskvos miesto tarptautinių ryšių departamento, Maskvos tarptautinio bendradarbiavimo centro ir „Tėvynainių Maskvos namų“ įkurta viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“ Vilniuje po kelių dešimtmečių gyvavimo priėjo egzistencijos pabaigą. Šiai įstaigai iškelta bankroto byla, galinti pasibaigti jos likvidavimo ir likusio turto, jei tik tokio dar yra, išdalijimu kreditoriams.

Į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. Nors portale Rekvizitai.lt nurodoma, kad „Maskvos namai“ turi 137 eurų skolą „Sodrai“, anot Mokesčių inspekcijos, viešosios įstaigos skolos – šimtatūkstantinės.

Teismo duomenimis, praėjusio rugsėjo pradžioje „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“ turėjo 160 800 eurų įsiskolinimą, dar viešoji įstaiga turi 243 tūkst. eurų baudos sumą, kurią praėjusią liepą paskaičiavo antstolė Asta Stanišauskaitė. Iš viso „Maskvos namai“ turėtų sumokėti 403 800 eurų.

Anot Mokesčių inspekcijos, jau 2020 m. „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“ turėjo mažiau turto nei sąskaitų, kurias reikėjo apmokėti, nuo 2021 m. nėra pateikusi jokių duomenų apie savo finansus, neturi nei registruoto nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, o nuo 2023 m. spalio nesugeba atsiskaityti su Mokesčių inspekcija.

Nors nominaliai „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“ turi vadovą, juo nurodomas Aleksandras Makarovas, skelbiamais viešosios įmonės telefonais susisiekti neina.

Registrų centro duomenimis, paskutinį kartą duomenis apie savo finansinę veiklą „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“ teikė 2020 m. Tais metais viešoji įstaiga nurodė gavusi vos 500 eurų pajamų ir patyrusi daugiau nei 5,7 tūkst. eurų nuostolį.

Mokesčių inspekcija į teismą kreipėsi rugsėjo pradžioje. Iš esmės spręsti viešosios įstaigos bankroto klausimą Vilniaus apygardos teismas ėmėsi spalio 14 d.

Turėjo tapti Rusijos įtakos forpostu

„Maskvos namai“ Vilniuje buvo pradėti statyti 2010 m. ir turėjo sustiprinti diplomatinius, kultūrinius ir politinius ryšius su Rusija, tačiau jau tuomet dalis politikų teigė, kad šis projektas taps Kremliaus režimo galios instrumentu.

Nors pastatas Vilniuje beveik iškilęs, santykiams tarp Lietuvos ir Rusijos blogėjant „Maskvos namų“ statyba ėmė strigti. 2016 m. teismas panaikino dar 2008 m. išduotą statybos leidimą, jį „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“ turėjo gauti iš naujo.

2017 m. „Maskvos namais“ susidomėjo ir Valstybės saugumo departamentas, kuris teigė, kad pastarasis objektas „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.

2022 m. pradžioje tuometinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius paskelbė, kad savivaldybė laimėjo teismus, „Maskvos namai“ bus nugriauti, nes buvo pastatyti nesilaikant leidimų, o sklypas bus grąžintas valstybei.

Apleisti „Maskvos namai“ virto pastatu vaiduokliu, naudojami grafičiams paišyti, jaunimo ir asocialių asmenų linksmybėms. Nors žadėta, kad šis pastatas bus nugriautas dar iki 2023 m. pabaigos, to padaryti nepavyksta – jį nusižiūrėjo Aplinkos ministerija, ieškanti teisinių galimybių nacionalizuoti pastatą.

Šaltinis: https://www.alfa.lt/aktualijos/vilnius/maskvos-namu-galas-imonei-keliama-bankroto-byla-skolos-siekia-400-tukst-euru/340892/

Rodyti daugiau...

Tvarumo ir žalumo siekiantis Kaunas persistengė – dėl siekio mažinti taršą aplink senamiestį nusirito bankrotų banga

Suskleisti...

Vienas po kito užsirado vis daugiau restoranų Kauno senamiestyje. Nors ši miesto dalis turėtų būti patraukliausia ir lankomiausia vieta, tačiau šiuo metu senamiestyje vykdomi projektai bei prieš kelis mėnesius įvestas sumažintos taršos zonos (STZ) mokestis kelia iššūkių vietos verslams, tarp jų – ir Beatos Nicholson „Jurgis ir drakonas“ restoranui.

Su kuriomis įstaigomis teks atsisveikinti?

Užsidaro ir savo vietą senamiestyje palieka TV laidų vedėjos, kulinarinių knygų autorės Beatos Nicholson bei jos verslininkės sesers Odetos Bložienės įkurtas restoranas „Jurgis ir drakonas“.

Portalo Žmonės.lt kalbinta B. Nicholson teigė, kad vienoje Kauno senamiesčio gatvelių įkurtame restorane vis mažėja lankytojų. Nors vieta ir nėra toli Rotušės aikštės, tačiau klientų srautai vis tiek menki. Pokytis ypač pastebėtas po naujos tvarkos dėl STZ įvedimo. Dėl to žinoma moteris su seserimi uždaro savo įkurtą „Jurgis ir drakonas“ restoraną Kaune.

Tam pačiam portalui O. Bložienė paantrino, kad pastovus remontas turėjo įtakos ne tik „Jurgiui ir drakonui“, bet ir kitiems vietos verslams. Dėl nuolatinių tvarkos darbų bei pokyčių, susijusių su taršos mokesčiu, senamiestis tapo neįdomus ir nemielas lankytojams.

Su panašia situacija dar šių metų vasarą susidūrė ir kitas senamiestyje įsikūręs restoranas „Juoda druska“. Portalui 15min.lt šio restorano savininkas pripažino, kad sąlygos vystyti maitinimo verslą netoli Rotušės aikštės yra sudėtingos: pastoviai vykdomi tvarkymo darbai, padidintas PMV tarifas ir kiti faktoriai atėmė iš restorano galimybę klestėti. Dėl finansų stygiaus ir prastų sąlygų plėtoti verslą restoranas pradėjo bankroto procedūras dar liepos mėnesį.

Taip pat šių metų kovo mėnesį apie bankrotą paskelbė ir UAB „Polita“, kuriai priklausė restoranas „Selfish Bistro“, įsikūręs prie pat Rotušės aikštės. Ši bankroto byla buvo nukeliavusi iki teismo, kur „Polita“ bandė išgelbėti turimus restoranus ir tęsti jų veiklą, nors ir turėdama skolų. Vis dėlto, šiuo metu „Selfish Bistro“ restoranas jau yra uždarytas.

Kaip skelbia naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, duris užvėrė populiarus restoranas „Pas Stanley“, barai „Pale Ale“, „rePUBlic No.3“, prieš maždaug dvi savaites užsidarė ir baras „Shamrock“.

Kauniečiai neslepia nusivylimo, kad vienas po kito užsidaro jų pamėgtos maitinimo įstaigos.

„Labai gaila, nes kainos šiuose restoranuose dar buvo prieinamos, su draugais tikrai mėgome šias vietas. Labai viliamės, kad bent ateityje šioms vietoms bus lemta įsitvirtinti kitur“, – sakė senamiestyje sutikta kaunietė.

Senamiestis – jau nebe vieta klestėti

Siekiant sumažinti oro taršą ir spūstis nuo rugpjūčio 1 d. senamiestyje įvesta sumažintos taršos zona (STZ). Nors ši iniciatyva atitinka šiuolaikines aplinkosaugos tendencijas, tačiau ji sukėlė nemažą nepasitenkinimą tarp verslininkų.

Bet kuris į senamiesčio zoną įvažiavęs automobilis turi sumokėti papildomą dviejų eurų mokestį, net jeigu pravažiuoja zoną tranzitu. Tokios pasikeitusios sąlygos padidino daugelio paslaugų tiekėjų kainas, įskaitant ir maisto išvežiotojų bei restoranų, kuriems turi būti pristatomas maistas tiesiai į jų patalpas. STZ mokestis apsunkina ne tik paslaugų tiekimą – mažėja ir lankytojų, kurie nenori brangiau mokėti už įvažiavimą ir paslaugas.

Visų senamiestyje vykstančių pokyčių metu galutinę kainą sumokėti ir negauti pakankamai pelno tenka Rotušės aikštėje ir netoli jos įsikūrusiems verslams. Kadangi sąlygos sudėtingos, vis daugiau restoranų jau atsisveikina su savo klientais ir užsidaro.

Kalėdos bus dar sunkesnės

Kauno mieste kalėdiniu laikotarpiu didžiausia traukos vieta tapdavo būtent Rotušės aikštė, kurioje stovėdavo miesto eglė. Tačiau šiemet žmonės bursis visai kitoje vietoje, netoli Laisvės alėjoje esančio fontano – Vienybės aikštėje. Šaltasis metų laikas dažnai sumažindavo aplink Rotušės aikštę įsikūrusių restoranų lankytojų skaičių, tačiau planai keisti kalėdinės miesto eglės statymo vietą dar labiau pakenks vietos verslams. Kurie verslai nuspręs atsisakyti savo veiklos dar iki didžiųjų švenčių, kad išvengtų didelių nuostolių? Ar tokia „kaina" Kauno miestui nebus per didelė?

Šaltinis: https://www.etaplius.lt/miestas/naujiena/tvarumo-ir-zalumo-siekiantis-kaunas-persistenge-sumazinta-tarsa-verslams-kainuos-daugiau-nei-tiketasi-321634

Rodyti daugiau...