Finansų ministerija siūlo kurti ankstyvojo perspėjimo sistemą verslui

Suskleisti...

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti siūlymą dėl ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimo (APS) verslininkams.

Pasak Finansų ministerijos, pritarus projektui dėl APS sistemos kūrimo, ji apimtų finansinių sunkumų patiriančių verslo subjektų identifikavimą ir informavimą apie galimą nemokumo grėsmę ir pagalbos verslui teikimą, t. y. konsultacijas, kaip išvengti tolimesnių nepageidaujamų pasekmių.

„Ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas ne tik ženkliai padidintų verslo, susiduriančio su finansiniais sunkumais, išsaugojimo galimybes, tačiau kartu prisidėtų kovojant su COVID–19 viruso plitimo pasekmėmis.

Tai priemonė, skirta informuoti verslą apie galimas grėsmes dar iki susiduriant su negrįžtamais finansiniai sunkumais“, – pranešime sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/finansu-ministerija-siulo-kurti-ankstyvojo-perspejimo-sistema-verslui.d?id=85288673

Miglė Tuskienė© DELFI / Karolina Pansevič

Rodyti daugiau...

Prekyba: ruošia silpnesnių tiekėjų apsaugą

Suskleisti...

• Aktualu prekybos sektoriui: į Lietuvos teisę perkeliama tiekėjų teises serginti direktyva.

• 16 nesąžiningo elgesio praktikų, kurios labiausiai paplitusios ir žalingiausios.

• Prekybininkai stebisi pernelyg didelėmis baudomis.  

2021 m. gegužę į Lietuvos teisę bus perkelta, o nuo lapkričio pradėta taikyti Nesąžiningos prekybos praktikos direktyva. Tai aktualus dokumentas prekybininkams, tiekėjams, gamintojams, kitiems žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės dalyviams.

Kaip nurodoma teisės aktų duomenų bazėje "Infolex", Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos reikalavimai taikomi kai prekybininko metinė apyvarta yra didesnė nei tiekėjo.   

Direktyva taikoma ir tada, kai tiekėjas yra įsteigtas ne Europos Sąjungoje (ES), bet pirkėjas yra Bendrijoje. Direktyva siekiama apsaugoti silpnesnę derybinę galią turinčius tiekėjus, nes pripažįstama, kad tiekėjai dažnai faktiškai verčiami sutikti su jiems nepalankiomis sąlygomis. 

Direktyva pateikia 16 nesąžiningo elgesio praktikų, kurios yra labiausiai paplitusios ir žalingiausios: atidėti mokėjimai, greitai gendančių produktų užsakymų atšaukimas likus per mažai laiko, vienašalis tiekimo sutarties sąlygų pakeitimas, reikalavimas atlyginti vartotojų skundų sprendimo išlaidas, dėl kurių nėra tiekėjo kaltės ar aplaidumo, atsakomieji veiksmai ir kt. 

Į pilkąją zoną patenka kiti veiksmai, dėl kurių pirkėjai ir tiekėjai gali aiškiai susitarti, o nesusitarus būtų laikoma nesąžininga praktika: sandėliavimo mokestis, reklamos ar rinkodaros mokestis, patalpų įrengimo mokestis, neparduotų prekių grąžinimas ir kt. Kaip papildomas saugiklis nuo spaudimo sudaryti tokius susitarimus įtvirtinama galimybė apsaugoti tiekėjo tapatybę kreipiantis į priežiūros instituciją.

"Turint mintyje skirtingą valstybių ekonominę padėtį ir rinkos brandumą, sieti stipresnę ar silpnesnę padėtį rinkoje vien su metine apyvarta nėra idealus sprendimas", – pažymi Gintarė Makauskaitė-Samuolė, "Infolex" vadovė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad direktyvoje nenustatomos konkrečios sankcijos, tik reikalaujama, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, dažnumą ir sunkumą.

"Pasirinkus šiuo metu jau standartinį tampantį modelį baudas verslui skaičiuoti procentinėmis dalimis nuo apyvartos ir nenumatant sankcijos "lubų", konkrečiais taikymo atvejais gali kilti abejonių dėl tokių priemonių proporcingumo siekiamam tikslui. Todėl svarstytina galimybė taikyti alternatyviąsias ginčo sprendimo priemones", – pažymi G. Makauskaitė-Samuolė.

Jos teigimu, jei Lietuvos teisėje bus pasirinktas abstrakčiai įvardytos nesąžiningos prekybos praktikos draudimas, o direktyvoje įvardyti atvejai bus tik pavyzdiniai, reikės nustatyti ir objektyvius kriterijus, kuriais remiantis sąraše neįvardytas atvejis būtų pripažintas nesąžininga prekybos praktika.

"Galų gale reali tikimybė, kad tiekėjai, ypač ne iš ES, dėl nesąžiningos prekybos praktikos skųsis priežiūros institucijai, nėra didelė, todėl realus nuostatų įgyvendinimas gali būti daug lėtesnis procesas. Tačiau vien teisėje įtvirtintų aukštesnių standartų buvimas pats savaime yra svarbus veiksnys formuojant geresnes verslo praktikas ilguoju laikotarpiu", – teigia G. Makauskaitė-Samuolė.

Neramina baudos

Giedriaus Bandzevičiaus, "Rimi Lietuvos" generalinio direktoriaus, teigimu, "Rimi" yra susipažinusi su Nesąžiningos prekybos praktikos direktyva, taip pat su Lietuvoje parengtais direktyvos perkėlimo teisės aktų projektais. Dauguma direktyvoje numatytų draudimų jau ir šiuo metu yra įtvirtinti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme (MPĮNVDĮ). Be to, "Rimi Lietuva" yra prisijungusi prie savanoriškos iniciatyvos "Supply Chain Initiative", kuri skatina sąžiningas verslo praktikas maisto tiekimo grandinėje, vykdant komercinius sandorius, todėl dėl minimų draudimų nemato didelės įtakos "Rimi" santykiams su maisto prekių tiekėjais.

"Visgi šiuo klausimu labiausiai neramina tai, kad dabartiniuose Lietuvos teisės aktų projektuose numatytos nepagrįstai didelės baudos – iki 1% metinių pajamų, kai šiuo metu minėtas galiojantis įstatymas numato baudą iki 120.000 Eur. Be to, baudos numatytos diskriminuojant didžiuosius maisto mažmenininkus. Šalių kaimynių atitinkamuose direktyvos perkėlimo teisės aktų projektuose numatytos reikšmingai mažesnės baudos: Latvijoje iki 0,2% metinių pajamų, Estijoje iki 400.000 Eur", – dėsto G. Bandzevičius.

Nijolė Kvietkauskaitė, "Palink", valdančios prekybos tinklą "Iki", vadovė, taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje nuo 2010 m. galioja MPĮNVDĮ, kuris didžiąja dalimi atkartoja direktyvos reikalavimus.

"Lietuvoje įstatymų projektų rengėjas pasirinko nenaikinti šiuo metu galiojančio įstatymo ir, bandant suderinti jį su direktyvos nuostatomis, priimti atskirą Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą. Tokio naujo teisės akto priėmimas galimai suponuoja šiuo metu galiojančio įstatymo ir naujo teisės akto suderinamumo problemą, nes už teisės aktų vykdymo priežiūrą bus atsakingos skirtingos institucijos, kurių praktika gali skirtis", – komentuoja N. Kvietkauskaitė.

Ji tikisi, kad įstatymų rengėjas perkeldamas direktyvą į nacionalinę teisę laikysis direktyvoje numatytos apimties tam, kad Lietuva liktų konkurencinga ES kontekste.

Ernesta Dapkienė, "Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, akcentuoja, kad įmonė laikosi šalyje galiojančių teisės aktų ir yra pasirengusi įgyvendinti naujus reguliavimo reikalavimus.

"Šis reglamentavimas aktualus, tačiau manome, kad yra siūlomos neadekvačiai didelės ir neproporcingos sankcijos, o pats baudos skaičiavimo mechanizmas yra ydingas. Tvari partnerystė įmanoma tik nediskriminuojant ir atsižvelgiant į abipusius interesus, tačiau sankcijos nėra įrankis, kuris būtų skirtas santykiams su tiekėjais sureguliuoti", – dėsto E. Dapkienė.

Jos teigimu, "Maxima" puoselėja ir palaiko dalykiško bendradarbiavimo kultūrą su verslo partneriais. Džiugina tai, jog pernai net 91% Lietuvos gamintojų ir tiekėjų nurodė, kad rekomenduotų "Maximą" savo industrijoje.

"Stipriname ir toliau stiprinsime bendradarbiavimą su tiekėjais, kad būtų palaikomi konstruktyvūs dvišaliai santykiai", – teigia E. Dapkienė.

Aktualus klausimas

Konkurencijos taryba už nesąžiningus veiksmus tiekėjų atžvilgiu pastaraisiais metais yra skyrusi baudų daugeliui didžiųjų prekybos tinklų. Praėjusį rugsėjį skelbta apie "Norfos mažmenai" skirtą 72.000 Eur baudą – bendrovė pažeidė MPĮNVDĮ, kai sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais numatė jiems reikalavimą sumokėti tam tikras sumas už pardavimo skatinimą.

Birželį taryba pranešė užbaigusi "Palink" tyrimą ir nustačiusi, kad įmonė pažeidė MPĮNVDĮ, kai spaudė 7 tiekėjus, tiekiančius bendrovės valdomam prekybos tinklui "Iki" maisto prekes ir gėrimus, išnaudoti preliminarų pardavimo skatinimo priemonėms numatytą biudžetą. "Palink" gauta 78.000 Eur bauda nustebino.

Už to paties įstatymo pažeidimą 51.600 Eur baudą yra gavusi ir "Maxima", kuri KT sprendimą skundė.

Šaltinis: https://www.vz.lt/prekyba/2020/09/22/direktyva-saugos-silpnesne-derybine-galia-turincius-tiekejus

Rodyti daugiau...

„Sodrai“ per pandemiją labiausiai įsiskolino „FL Technics“ ir „Bauwerk Boen“

Suskleisti...

„Sodrai“ nuo balandžio vidurio labiausiai įsiskolino orlaivių aptarnavimo, baldų, darbuotojų samdos, ir žemės ūkio technikos įmonės, rodo „Creditreform Lietuva“ skaičiavimai, remiantis „Sodros“ š.m. rugsėjo 17 d. duomenimis.

Daugiausia – 2,5 mln. Eur — buvo skolinga lėktuvų aptarnavimo bendrovė „FL Technics“, 1,9 mln. Eur – medienos gaminių gamintoja „Bauwerk Boen“, 1,6 mln. Eur buvo įsiskolinusi įstaigų ir parduotuvių baldus gaminanti „Metalas ir mediena“, 1,4 mln. Eur – darbuotojų nuoma užsiimanti „Biuro“, beveik 1 mln. Eur – žemės ūkio mašinomis ir įranga prekiaujanti „Lytagra“.  

„Situacija su įmonių skolomis „Sodrai“ buvo neaiški nuo pat balandžio 14 d., kuomet „Sodros“ vadovybė, motyvuodama karantinu ir ekstremalia situacija, sustabdė šios informacijos viešinimą“, – pranešime cituojamas Saulius Žilinskas, „Creditreform Lietuva“ direktorius.  

Jo teigimu, informacijos užvėrimas sukėlė nemažų rūpesčių visiems ūkio subjektams, veikiantiems Lietuvos rinkoje, teikiantiems prekinius kreditus ir bandantiems suvaldyti nemokėjimų riziką. „Sodra“ nuo rugsėjo 17 d. vėl viešina įmones, kurios vėluoja jai susimokėti.  

Labiausiai augo transporto įmonių skola  

Įmonių, kurios šio mėnesio pradžioje samdė bent vieną darbuotoją, bendra skola „Sodrai“ rugsėjo 17 d. siekė 170,3 mln. Eur, ir buvo 4,2 kartus didesnė nei balandžio 16 d., kai skolų „Sodrai“ viešinimas buvo laikinai nutrauktas iki rugsėjo 17 d. Atitinkamai bendra atidėtų įmonių skolų „Sodrai“ suma siekė 125,6 mln. Eur, vidutinė atidėta skola, tenkanti vienam skolininkui, siekė 2.822 Eur. 

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Bendra Lietuvos įmonių skola, įskaitant jau neveikiančius ūkio subjektus, „Sodrai“ pasiekė 203,7 mln. Eur, bent 10 Eur buvo įsiskolinusios 35.740 įmonės. Vidutinė skola, tenkanti vienam skolininkui, sudarė 4.579 Eur.  

„Creditreform Lietuva“ skaičiuojamas koeficientas DIX (bendros įmonių skolos „Sodrai“ ir darbdavių, samdančių bent vieną darbuotoją, santykis), šoktelėjo nuo 323 iki 1.671. Tai itin didelis augimas, nes iki tol stebėjome palaipsnį skolos, tenkančios vienam darbdaviui, mažėjimą“, – pastebi S.Žilinskas.  

Labiausiai skola augo transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėse. Per palyginamąjį laikotarpį ji pasistiebė 8,7 karto, nuo 2,1 mln. Eur iki 19,7 mln. Eur. Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje skola augo 6,2 karto, ir šių metų rugsėjo 17 d. siekė 31,9 mln. Eur, lengvojoje pramonėje – 4,7 karto, iki 7,1 mln. Eur, apdirbamojoje gamyboje – 3,7 karto, iki 39,3 mln. Eur. Statybų sektoriuje įsiskolinimai „Sodrai“ išaugo 2,3 karto, iki 18 mln. Eur. 

Dėl COVID-19 atidėtos skolos 

Š.m. rugsėjo 17 d. bendra atidėtų skolų „Sodrai“ suma siekė 125,6 mln. Eur. Įmonių su atidėtomis skolomis buvo 6.135. Vidutinė atidėta skola, tenkanti vienam skolininkui, siekė 2.822 Eur, o didžiausia atidėtos skolos suma sudarė 2,5 mln. Eur. 

Jos savininkas — jau minėta bendrovė „FL Technics“. Tarp didžiausias atidėtas skolų sumas turinčių įmonių taip pat yra UAB „Metalas ir mediena“ (1,6 mln. Eur), UAB „Biuro“ (1,4 mln. Eur), AB „Lytagra“ (0,99 mln. Eur), AB „Vilniaus paukštynas“ (0,94 mln. Eur), drabužių prekybos tinklą valdanti APB „Apranga“ (0,92 mln. Eur).  

Daugiausiai įmonių su atidėtomis skolomis darbuojasi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 1.594. Joms tenka ir didžiausia atidėta skolos suma – 26,2 mln. Eur. Antroje vietoje atsidūrė 807 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai su bendra atidėta skola – 13 mln. Eur. Trečioje — 756 apdirbamosios gamybos atstovai (29,4 mln. Eur).  

Nuo koronaviruso nukentėjusioje meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje 441 įmonei leista atidėti 5,5 mln. Eur mokėtinų mokesčių, transporte ir saugojime – 621 įmonei 15,6 mln. Eur. Mažiausiai skolų atidėta kasyboje ir karjerų eksploatavime, elektros, dujų, garo tiekime ir oro kondicionavime, finansinėje ir draudimo veikloje, viešajame valdyme ir gynyboje. 

Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/09/21/sodrai-per-pandemija-labiausiai-isiskolino-fl-technics-ir-bauwerk-boen

Rodyti daugiau...