nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Apklausa: finansų įstaigos prognozuoja dėl verslo nemokumo augsiant nuostolius

2020-12-18

Didžiausia rizika Lietuvos finansų sistemai tebėra COVID-19 pandemija ir jos ekonominės pasekmės: galinti suprastėti įmonių ir gyventojų finansinė padėtis, rodo naujausia Lietuvos banko finansų įstaigų apklausa.

„Per visą apklausos vykdymo laikotarpį įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizika dar niekada nebuvo vertinama taip prastai. Didžiausią įmonių bankroto riziką finansų įstaigos mato viešbučių ir maitinimo sektoriuje. Kaip itin rizikingi taip pat įvertinti transporto ir meninės veiklos sektoriai“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos narys. 

Apklausos duomenimis, dauguma finansų įstaigų netolimoje ateityje tikisi didesnių nuostolių dėl išaugusio įmonių nemokumo: 40 proc. apklausos dalyvių prognozuoja padidėjusius nuostolius per ateinančius 12 mėn. Dar maždaug tiek pat apklausos dalyvių (38 %) tikisi didesnių nuostolių, tačiau nedrįsta prognozuoti laikotarpio, kada jų bus patirta.

Klausiamos apie pandemijos poveikį jų veiklai, finansų įstaigos dažniausiai nurodė sumažėjusį pelningumą (40 %), peržiūrėtus strateginius tikslus (33 %), padažnėjusius vėluojančiųjų vykdyti įsipareigojimus atvejus (22 %). Tačiau 14 proc. respondentų nurodė, kad pandemijos sąlygomis jų veiklos pelningumas išaugo.

Palyginti su ankstesniu pusmečiu, šiek tiek nublanko tuo metu grėsmingiausia laikytos galimo eksporto kritimo rizikos vertinimas. Nors apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos teigė per praėjusį pusmetį nepatyrusios finansinių nuostolių dėl kibernetinių atakų, aštuonios įstaigos išskyrė pastebėjusios gerokai išaugus kibernetinių atakų skaičių karantino laikotarpiu.

Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti Lietuvos finansų įstaigų požiūrį į galimus iššūkius tvariai finansų sistemos raidai, du kartus per metus atlieka apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Bankai, draudimo ir lizingo bendrovės, kredito unijos, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius 6 mėn.

Šioje apklausoje dalyvavo 60 respondentų, iš jų – 14 Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, 12 draudimo bendrovių, 11 kredito unijų ir 23 kitos finansų įstaigos (lizingo bendrovės, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės). Apklausa vykdyta lapkričio 10–30 dienomis.

Šaltinis: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-finansu-istaigos-prognozuoja-del-verslo-nemokumo-augsiant-nuostolius

Rodyti daugiau...

Bankroto procesai pagal apskritis

2020-12-17

Per 2020 m. I–III ketv. daugiausia bankroto procesų pradėta didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus - 228 bankroto procesai , Kauno - 170 ir Klaipėdos - 101. Mažiausia bankroto procesų pradėta Telšių ir Utenos - po 11, Marijampolės - 12, Tauragės - 13 bei Alytaus - 16 apskrityse. 2020 m. I–III ketv. duomenis lyginant su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu yra matoma, kad bankrutuojančių įmonių skaičius daugelyje apskričių mažėjo, o didžiausias bankroto procesų skaičiaus mažėjimas taip pat pastebimas didžiuosiuose miestuose. Vilniaus apskrityje - 272 (54,4 proc.) bankroto procesais mažiau (2020 m. I–III ketv. lyginant su 2019m. I–III ketv.), Kauno - 98 (36,6 proc.) ir Klaipėdos - 86 (46 proc.).

http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Nemokumas/Nemokumo-duomenys-ir-analize/2020-12-08Nemokumo-APZVALGA2020-I-III-ketv.pdf

Rodyti daugiau...

Laikinai nemokėti įmokų „Sodrai“ galės dar daugiau įmonių

2020-12-15

Keičiantis karantino sąlygoms ir apribojus daugiau ekonominių veiklų, daugiau įmonių sulauks mokestinės pagalbos iš „Sodros“. Karantino paveiktoms įmonėms „Sodra“ leidžia nemokėti įmokų ir vėliau jas atidėti supaprastintomis sąlygomis – be palūkanų.

„Šiuo metu esame gavę beveik 2.500 prašymų netaikyti sankcijų iš įmonių, kurių veikla apribota dėl karantino. Jų įsipareigojimų suma, kurią planuojama atidėti, šiuo metu viršija 9 mln. Eur. Karantiną sugriežtinus, „Sodros“ mokestine pagalba galės pasinaudoti daugiau verslų. Tačiau svarbu, kad draudėjai informuotų „Sodrą“ apie tai, jog jiems mokestinė pagalba yra reikalinga“, – pranešime cituojamas Ježy Miskis, „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas. 

Įmonės, kurių veikla apribota, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų, gali nemokėti įmokų, o baigiantis karantinui pateikti prašymą „Sodrai“ dėl susikaupusių įmokų atidėjimo supaprastinta tvarka.

Įmokas atidedant supaprastinta tvarka neskaičiuojamos palūkanos bei nereikia pagrįsti mokumo. Įmonės gali įmokas atidėti (susikaupusių įsipareigojimų nemokėti) iki metų, o vėliau mokėjimus išdėstyti per ketverius metus. 

„Sodra“ taip pat pasirūpino, kad paramos sulauktų ir tie verslai, kurie jau išnaudojo nereikšmingą (de minimis) valstybės pagalbą. 

Įmokos, perkopiančios Europos ekonominės bendrijos (EEB) nustatytą nereikšmingos pagalbos ribą, taip pat gali būti atidėtos be palūkanų. Tačiau įmonės turės pateikti mokumo atkūrimo planą, o nereikšmingą (de minimis) valstybės pagalbą viršijančias atidėtas įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos, rašoma pranešime. 

Šaltinis: https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/2020/12/15/laikinai-nemoketi-imoku-sodrai-gales-dar-daugiau-imoniu

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema