Įmonė bankrutuoja: kada sunerimti buvusiam vadovui dėl galimos atsakomybės?

Suskleisti...

Per šių metų pirmąjį pusmetį buvo pradėti 362 įmonių bankroto procesai, kaip skelbia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos apžvalga. Praktika rodo, kad ne viename tokiame bankroto procese yra keliamas buvusio įmonės vadovo atsakomybės klausimas. Taigi, aptarkime už ką bendrovės vadovui gali kilti atsakomybė, kai įmonė bankrutuoja.

Visų pirma, svarbu paminėti, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įmonės vadovas privalo rūpintis, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai. Vadovą ir bendrovę sieja pasitikėjimo (teisinėje kalboje vadinami fiduciariniai) santykiai. Asmuo nuo pat tapimo vadovu turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jis privalo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad ši veikla atitiktų protingo verslininko standartą.

Įmonės nemokumą ir bankrotą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - Įstatymas). Jame yra įtvirtintos vadovo pareigos, susijusios su įmonės nemokumu ir bankrotu.

Pradėkime nuo to, kad labai svarbi vadovo pareiga – finansinės būklės stebėsena. Būtent įmonės vadovas turi nuolat sekti ir stebėti finansinę padėtį bei vertinti įmonės nemokumo tikimybę. Jei bendrovė turi mokumo sunkumų, tai vadovas privalo atitinkamai veikti.

Įstatymas juridinio asmens nemokumo tikimybę apibrėžia kaip padėtį, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Jei yra minėta nemokumo tikimybė, tai juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsiant informuoti įmonės dalyvius (pvz., akcininkus, narius) apie nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir/ar didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus bendrovės gyvybingumui (pvz., tyčia nemažinti turto apimties, nesiimti rizikingų sandorių ir pan.).

Jeigu vadovas įvertinęs finansinę padėtį mato, jog juridinis asmuo yra nemokus, t. y. įmonės būsena tokia, kad ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba turimi įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą Įstatyme nurodyta tvarka; 3) vykdyti kitas Įstatyme įtvirtintas pareigas. Tokių pareigų pavyzdys, kai iškeliama bankroto byla, vadovas turi perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su bendrovės veikla.

Jeigu vadovas pažeidžia minėtas Įstatyme įtvirtintas pareigas arba būtų nustatyta, kad jis pažeidė ir kituose teisės aktuose nurodytas pareigas arba sudarė neteisėtus, nesąžiningus sandorius, kai vadovavo įmonei, jam gali tekti atlyginti sukeltą žalą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje neretai žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis to vadovo, kuris laiku neinicijavo nemokumo bylos, valdymo laikotarpiu. Pakankamai dažnai žala taip pat yra laikoma lygi prarasto (neperduoto) turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Minėtais atvejais nuostolius tenka atlyginti įmonės vadovui. Be to, be pareigos atlyginti žalą Įstatymas numato ir papildomą atsakomybę.

Įstatyme yra numatyta, jog teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

Lietuvos teismų praktikoje tikrai ne kartą yra skirtas minėtas apribojimas. Pvz., už pažeistą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir apgaulingai vestą apskaitą asmuo buvo pašalintas iš verslo rinkos 5 metams. Neretai už tinkamo ir savalaikio bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui, buvusiam vadovui skiriamas apribojimas būti įmonės vadovu 3 metams.

Galiausiai, būtina žinoti, kad įmonės vadovui, kuris tyčia sukėlė bankrotą, gali kilti net baudžiamoji atsakomybė, kuomet gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki trejų metų.

Taigi, įmonės bankroto atveju, buvusiam vadovui tektų sunerimti dėl galimos atsakomybės, jei savo valdymo laikotarpiu jis pažeidė aptartas Įstatyme numatytas pareigas, nevykdė ar netinkamai vykdė kituose teisės aktuose įtvirtintas pareigas ar elgėsi nesąžiningai įmonės veikloje.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslo-pozicija/692/1535181/martynas-antanaitis-imone-bankrutuoja-kada-sunerimti-buvusiam-vadovui-del-galimos-atsakomybes

Rodyti daugiau...

VšĮ bankrotas: vadovo pareigos ir atsakomybė už (ne)tinkamą grėsmių vertinimą

Suskleisti...

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-10-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, dar kartą patvirtino, jog, nepaisant viešosios įstaigos, kaip vienos iš juridinio asmens formų, paprastumo, VšĮ vadovai ir dalininkai privalo vertinti grėsmes juridinio asmens mokumui. Nustatę viešosios įstaigos nemokumą, jie privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Priešingu atveju už netinkamą tokių grėsmių vertinimą, vadovas / dalininkai gali atsakyti savo turtu. Minėtoje byloje kaip tik ir buvo išnagrinėtas bankrutuojančios VšĮ bankroto administratoriaus ieškinys buvusiam VšĮ vadovui ir dalininkui dėl žalos – neįvykdytų VšĮ kreditorinių įsipareigojimų sumos, priteisimo. Nutartyje kasacinis teismas tuo pačiu pateikė keletą svarbių išvadų, kurios gali būti aktualios ne tik minėtos bylos ir ne tik VšĮ kontekste.

Nemokumo momentas. Nagrinėtoje byloje žemesnės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad VšĮ nemokumas kilo tuomet, kai buvo išduotas teismo vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš įstaigos turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokia teismų pozicija nesutiko nurodydamas, kad vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Tuo tarpu materialusis teisinis reikalavimas, dėl kurio priimamas vykdytinas sprendimas ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas, egzistuoja dar iki kreipimosi į teismą momento. Vadinasi, siekdami nustatyti nemokumo momentą tiek teismai, tiek ir potencialūs VšĮ vadovai / dalininkai privalo vertinti realų nemokumo atsiradimo momentą, o ne tik remtis formaliu teismo sprendimo ir/ar vykdomojo rašto išdavimo faktu.

Atsakomybės atsiradimo momentas. Kadangi vadovo ir dalininko teisinis statusas skiriasi, tuo pačiu skiriasi ir atsakomybės už delsimą kreiptis dėl įstaigos nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentas. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, VšĮ vadovas, būdamas už kasdienę veiklą atsakingu įstaigos valdymo organu, informaciją apie įstaigos finansinę būklę sužino iš esmės realiuoju laiku. Tuo tarpu VšĮ dalininkas, jeigu jis aktyviai nedalyvauja įstaigos valdyme, apie nemokumą gali sužinoti tik visuotinio dalininkų susirinkimo, kuriame būna tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, metu. Tai reiškia, kad viešosios įstaigos dalininkams pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kyla praėjus protingam vieno mėnesio terminui nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo. Pastarasis turi įvykti per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos.

Žalos dydis. Bankroto administratorius reikalavo priteisti bendrą nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumą. Tuo tarpu kasacinis teismas savo nutartyje akcentavo, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju padaryta žala kreditoriams laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įstaiga jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams. Taigi, žala laikytina ne visa patvirtinta kreditorinių įsipareigojimų suma, o tik ta jos dalis, kuri susidarė vadovui / dalininkui laiku nesikreipus dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Atsakomybės solidarumas. Bankroto administratorius reikalavo žalą priteisti solidariai tiek iš VšĮ vadovo, tiek iš dalininko. Pirmosios ir apeliacinės instancijos tokį reikalavimą patenkino. Tuo tarpu kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl skirtingų juridinio asmens vadovo ir dalyvio funkcijų jų atsakomybė, kylanti laiku neinicijavus bankroto bylos, paprastai negali būti solidari. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra.

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/402917

Rodyti daugiau...

Prieš „dieną X“ Lietuvos įmonės stengiasi mažinti įsiskolinimus, kitos toliau grimzta į skolas

Suskleisti...

Paskutinius mėnesius tolydžio augusi Lietuvos įmonių skola „Sodrai“ spalį susitraukė 1,2 proc., sumažėjo ir „Sodrai“ skolingų įmonių skaičius, tačiau vidutinis įsiskolinimas ūgtelėjo kone 10 proc., rašoma pranešime.

„Jau visai čia pat „diena X“, kuomet „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija sakosi griebsiančios į nagą įmones, neatsiskaitančias su valstybe, – teigia įmonių rizikingumą vertinančios tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tad gal ir dėsninga, kad prieš tai įmonių skola „Sodrai“ ėmė ir užuot augusi pasuko atgal. Panašu, kad ūkio subjektai stengiasi mažinti savo mokestinius įsipareigojimus dar iki tol, kai valstybiniai mokesčių prievaizdai ims taikyti inkasinius nurodymus ir pinigus nusiims pačios. Tiesa, nemažai skolininkių ir toliau grimzta į skolų liūną.“

Bendra skola mažyn

Kaip rodo spalio 18 d. Sodros duomenys (o kaip tik apie šią datą kiekvieną mėnesį fiksuojamas įsiskolinimų pikas), bendra Lietuvos įmonių ir Lietuvoje reziduojančių užsienio subjektų skola „Sodrai“ siekė 216,3 mln. eurų ir per mėnesį susitraukė -1,2 proc. Tiesa, lyginant su sausiu, įmonių našta vis dar didesnė 22,7 proc.

Sumenko ir „Sodrai: įsipareigojimų nevykdančių ūkio subjektų: jei rugsėjį jų būta 36 192, spalį jų liko 35 210. Įdomu, kad, lyginant su sausiu, taipogi turime net 4,2 proc. mažėjimą. Aptirpo netgi didžiausia suma, kurią „Sodrai“ skolingas ūkio subjektas, o štai vidutinė skola ūgtelėjo nuo 6 118,94 Eur iki 6 143,52 Eur. Jei imsime sausio mėnesio vidutinę skolą, ji per dešimt mėnesių išsipūtė daugiau nei ketvirtadaliu – 28,6 proc. Panašu, kad tos skolininkės, kurios greitai neišsikapanojo iš skolų, tik dar toliau augina skolų kuprą ir Sodrai bei VMI sugriežtinus elgesį su skolininkėmis, taps pirmosiomis jų aukomis.

Žinoma, reikia nepamiršti, kad nemažai (tačiau ne visos) skolininkės yra sutarusios su „Sodra“ dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Per paskutinį mėnesį tokių įmonių taip pat sumažėjo nuo 6 261 iki 5 973, arba 7,7 proc., bet atidėtos skolos suma susitraukė tik 0,6 proc. Čia irgi stebime vidutinės skolos didėjimą, kuris, lyginant su rugsėju, sudarė 7,7 proc., o vidutinė skola, kurios „Sodra“ sutiko palaukti, dabar siekia 27 103,42 Eur.

Ta pati tendencija ir atskiruose sektoriuose

„Džiuginančią skolos „Sodrai“ tendenciją fiksuojame daugumoje ūkio sektorių, – pastebi Saulius Žilinskas, – iš devyniolikos stambiųjų ūkio šakų skola ūgtelėjo tik keturiuose, taip pat keturiuose padaugėjo skolingų įmonių. Bet tai ne labiausiai nuo pandemijos nukentėję transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ar poilsio organizavimo veiklos sektoriai. Atidėtų skolų Sodrai srityje situacija dar optimistiškesnė – skolos traukėsi visuose sektoriuose. Tai taipogi liudija, kad naujos skolų atidėjimo sutartys daugiau nesudaromos.“

Tačiau, kaip ir bendrai visame šalies ūkyje, pūtėsi vidutinė verslo skola „Sodrai“. Iš jau minėtų devyniolikos stambiausių sektorių skolos socialinio draudimo fondui vidurkis neaugo tik šešiuose.

„Iš vienos pusės, dabartinė įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ tendencija džiugina, tačiau atsižvelgiant į įvairias išorines ir vidines grėsmes, visai gali būti, kad įmonių skolos „Sodrai“ mažėjimas yra laikinas reiškinys, – mano bendrovės „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, – matau riziką, kad ketvirtą šių metų ketvirtį gali kiek padidėti įmonių skolos „Sodrai“ gamybos sektoriuje.

Rizika tame, kad euro zonos pramonės apsukos lėtėja, tam tikrų neigiamų aspektų galima pamatyti ir Lietuvos pramonės statistikoje: blogėja situacija popieriaus, plastikų, auto dalių, mašinų ir įrenginių segmentuose. Komponentų iš Azijos trūkumas, kylančios energetinių išteklių kainos apsunkino ES pramonės situacija, kas gali atsiliepti ir Lietuvos pramonei per kontraktinių užsakymų prizmę. Atitinkamai, atskiruose Lietuvos gamybos segmentuose įmonių skolos Sodrai gali augti.“

Šiokių tokių rizikų A. Izgorodinas mato ir vidaus vartojimo srityje. Įvedus Galimybių pasą, Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus sumažėjo. Jeigu iki Galimybių paso įvedimo žmonių srautas į prekybos tinklus Lietuvoje buvo toks pat kaip ir prieš pandemiją, šiuo metu jis yra apie 15 proc. mažesnis nei iki „Covid-19“ viruso. Tai atitinkamai reiškia mažesnes ne maisto prekių mažmeninės prekybos apsukas ir riziką dėl augančių įmonių skolų Sodrai.

„Apskritai, bendrai paėmus, laikas griežčiau vertinti įmonių skolas „Sodrai“ ir VMI iš valstybės pusės pasirinktas gana rizikingai, – teigia „Brandonomika“ ekonomistas, – situacijai išorės rinkose blogėjant, taip pat blogėjant „Covid-19“ situacijai Lietuvoje, galbūt kaip tik vertėtų toliau lanksčiai žiūrėti įmonių skolų valstybei grąžinimą – labai tikėtina, kad ketvirtą ketvirtį verslo situacija Lietuvoje ne pagerės, bet kaip tik pablogės.“

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/pries-diena-x-lietuvos-imones-stengiasi-mazinti-isiskolinimus-kitos-toliau-grimzta-i-skolas.d?id=88558089

Rodyti daugiau...