Prieš „dieną X“ Lietuvos įmonės stengiasi mažinti įsiskolinimus, kitos toliau grimzta į skolas

Suskleisti...

Paskutinius mėnesius tolydžio augusi Lietuvos įmonių skola „Sodrai“ spalį susitraukė 1,2 proc., sumažėjo ir „Sodrai“ skolingų įmonių skaičius, tačiau vidutinis įsiskolinimas ūgtelėjo kone 10 proc., rašoma pranešime.

„Jau visai čia pat „diena X“, kuomet „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija sakosi griebsiančios į nagą įmones, neatsiskaitančias su valstybe, – teigia įmonių rizikingumą vertinančios tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tad gal ir dėsninga, kad prieš tai įmonių skola „Sodrai“ ėmė ir užuot augusi pasuko atgal. Panašu, kad ūkio subjektai stengiasi mažinti savo mokestinius įsipareigojimus dar iki tol, kai valstybiniai mokesčių prievaizdai ims taikyti inkasinius nurodymus ir pinigus nusiims pačios. Tiesa, nemažai skolininkių ir toliau grimzta į skolų liūną.“

Bendra skola mažyn

Kaip rodo spalio 18 d. Sodros duomenys (o kaip tik apie šią datą kiekvieną mėnesį fiksuojamas įsiskolinimų pikas), bendra Lietuvos įmonių ir Lietuvoje reziduojančių užsienio subjektų skola „Sodrai“ siekė 216,3 mln. eurų ir per mėnesį susitraukė -1,2 proc. Tiesa, lyginant su sausiu, įmonių našta vis dar didesnė 22,7 proc.

Sumenko ir „Sodrai: įsipareigojimų nevykdančių ūkio subjektų: jei rugsėjį jų būta 36 192, spalį jų liko 35 210. Įdomu, kad, lyginant su sausiu, taipogi turime net 4,2 proc. mažėjimą. Aptirpo netgi didžiausia suma, kurią „Sodrai“ skolingas ūkio subjektas, o štai vidutinė skola ūgtelėjo nuo 6 118,94 Eur iki 6 143,52 Eur. Jei imsime sausio mėnesio vidutinę skolą, ji per dešimt mėnesių išsipūtė daugiau nei ketvirtadaliu – 28,6 proc. Panašu, kad tos skolininkės, kurios greitai neišsikapanojo iš skolų, tik dar toliau augina skolų kuprą ir Sodrai bei VMI sugriežtinus elgesį su skolininkėmis, taps pirmosiomis jų aukomis.

Žinoma, reikia nepamiršti, kad nemažai (tačiau ne visos) skolininkės yra sutarusios su „Sodra“ dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Per paskutinį mėnesį tokių įmonių taip pat sumažėjo nuo 6 261 iki 5 973, arba 7,7 proc., bet atidėtos skolos suma susitraukė tik 0,6 proc. Čia irgi stebime vidutinės skolos didėjimą, kuris, lyginant su rugsėju, sudarė 7,7 proc., o vidutinė skola, kurios „Sodra“ sutiko palaukti, dabar siekia 27 103,42 Eur.

Ta pati tendencija ir atskiruose sektoriuose

„Džiuginančią skolos „Sodrai“ tendenciją fiksuojame daugumoje ūkio sektorių, – pastebi Saulius Žilinskas, – iš devyniolikos stambiųjų ūkio šakų skola ūgtelėjo tik keturiuose, taip pat keturiuose padaugėjo skolingų įmonių. Bet tai ne labiausiai nuo pandemijos nukentėję transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ar poilsio organizavimo veiklos sektoriai. Atidėtų skolų Sodrai srityje situacija dar optimistiškesnė – skolos traukėsi visuose sektoriuose. Tai taipogi liudija, kad naujos skolų atidėjimo sutartys daugiau nesudaromos.“

Tačiau, kaip ir bendrai visame šalies ūkyje, pūtėsi vidutinė verslo skola „Sodrai“. Iš jau minėtų devyniolikos stambiausių sektorių skolos socialinio draudimo fondui vidurkis neaugo tik šešiuose.

„Iš vienos pusės, dabartinė įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ tendencija džiugina, tačiau atsižvelgiant į įvairias išorines ir vidines grėsmes, visai gali būti, kad įmonių skolos „Sodrai“ mažėjimas yra laikinas reiškinys, – mano bendrovės „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, – matau riziką, kad ketvirtą šių metų ketvirtį gali kiek padidėti įmonių skolos „Sodrai“ gamybos sektoriuje.

Rizika tame, kad euro zonos pramonės apsukos lėtėja, tam tikrų neigiamų aspektų galima pamatyti ir Lietuvos pramonės statistikoje: blogėja situacija popieriaus, plastikų, auto dalių, mašinų ir įrenginių segmentuose. Komponentų iš Azijos trūkumas, kylančios energetinių išteklių kainos apsunkino ES pramonės situacija, kas gali atsiliepti ir Lietuvos pramonei per kontraktinių užsakymų prizmę. Atitinkamai, atskiruose Lietuvos gamybos segmentuose įmonių skolos Sodrai gali augti.“

Šiokių tokių rizikų A. Izgorodinas mato ir vidaus vartojimo srityje. Įvedus Galimybių pasą, Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus sumažėjo. Jeigu iki Galimybių paso įvedimo žmonių srautas į prekybos tinklus Lietuvoje buvo toks pat kaip ir prieš pandemiją, šiuo metu jis yra apie 15 proc. mažesnis nei iki „Covid-19“ viruso. Tai atitinkamai reiškia mažesnes ne maisto prekių mažmeninės prekybos apsukas ir riziką dėl augančių įmonių skolų Sodrai.

„Apskritai, bendrai paėmus, laikas griežčiau vertinti įmonių skolas „Sodrai“ ir VMI iš valstybės pusės pasirinktas gana rizikingai, – teigia „Brandonomika“ ekonomistas, – situacijai išorės rinkose blogėjant, taip pat blogėjant „Covid-19“ situacijai Lietuvoje, galbūt kaip tik vertėtų toliau lanksčiai žiūrėti įmonių skolų valstybei grąžinimą – labai tikėtina, kad ketvirtą ketvirtį verslo situacija Lietuvoje ne pagerės, bet kaip tik pablogės.“

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/pries-diena-x-lietuvos-imones-stengiasi-mazinti-isiskolinimus-kitos-toliau-grimzta-i-skolas.d?id=88558089

Rodyti daugiau...

Tūkstančiams gyventojų sumokėti liko tik ši savaitė: VMI įspėja apie pasekmes nesumokėjus

Suskleisti...

Nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir gyventojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki rugpjūčio 31 d., dar gali sumokėti be delspinigių iki šių metų spalio 31 d., primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tokių gyventojų yra daugiau kaip 100 tūkst. Nesumokėjus skolos, jų laukia nemalonumai.

Pasitikrinti savo mokesčių nepriemoką ir ją sumokėti galima prisijungus prie Mano VMI, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas susiduria su finansiniais sunkumais, jis turėtų kreiptis į VMI su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį su palūkanomis.

Šiuo metu mokesčių nepriemoką, kuriai dar taikomos mokestinės pagalbos priemonės, turi 9 tūkst. įmonių (39,6 mln. eurų), 14 tūkst. gyventojų vykdančių individualią veiklą (4,3 mln. eurų) ir 87 tūkst. – gyventojų nevykdančių veiklos (11,5 mln. eurų). Maždaug 49,5 tūkst. gyventojų, nevykdančių veiklos, nepriemoka sudaro iki 20 eurų.

„Apie mokesčių sumokėjimo terminus VMI primena asmeniškai per Mano VMI ar automatiniais skambučiais“, – pranešime cituojama VMI Nepriemokų administravimo direktorė Irina Gavrilova.

Ji pažymi, kad dalis mokesčių mokėtojų kurie prieš mėnesį sulaukė VMI priminimų, sureagavo į jį ir 15,4 mln. eurų nepriemoką sumokėjo arba išdėstė, o likusieji turėtų tai padaryti šią savaitę.

Laiku nesumokėjus turimos mokestinės nepriemokos, taip pat nesikreipus dėl mokestinės paskolos sudarymo su palūkanomis, po spalio 31 d. bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, vykdomos standartinės išieškojimo procedūros.

Tai gali būti ir pinigų nuskaitymas nuo banko sąskaitos ar turto areštas.

VMI duomenimis, daugiausia skolingų gyventojų yra didžiųjų miestų savivaldybėse – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Susidarius mokestinei nepriemokai turtas gali būti areštuojamas, jeigu: mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų; arba VMI priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ar su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Nurodymas kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) taikoma, jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje.

Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/tukstanciams-gyventoju-sumoketi-liko-tik-si-savaite-vmi-ispeja-apie-pasekmes-nesumokejus-n1121117

Rodyti daugiau...

Transporto įmonių skola „Sodrai“ – didžiausia nuo pandemijos pradžios

Suskleisti...

„Creditreform Lietuva“ analitikų apibendrinti „Sodros“ duomenys rodo, kad 2021 m. rugsėjį transporto licencijas turinčių bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ pakilo į aukščiausią lygį nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos pradžios. Tiek bendrai, tiek skaičiuojant vienam šalies vežėjui tenkantį skolos lygį. Tuo tarpu rugsėjį bendra Lietuvos vežėjų skola padidėjo iki 19,646 mln. eurų arba iki 4,5 tūkst. eurų vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei.

Per metus, t.y. lyginant su 2020 m. rugsėju, bendra transporto bendrovių grupės skola „Sodrai“ išaugo dukart, vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei padidėjo dešimtadaliu, o vienai bendrovei tenkanti skola per metus išaugo 14,6 proc.

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko nuomone, didelės įtakos sparčiam šalies vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ augimui turi valstybės suteiktos galimybės atidėti mokėjimus dėl koronaviruso pandemijos.

„Kol kas Lietuvos viešasis sektorius augina verslo įsiskolinimus, taip pat elgiasi ir „Sodra“. Galima sakyti, kad tai - nauja atsiskaitymų realybė. Tikrąjį vaizdą pamatysime, kai institucijos ims griežčiau elgtis su įsiskolinusiais – tai turėtų įvykti netrukus. Valstybinė mokesčių inspekcija yra paskelbusi, jog prie aktyvaus skolų išieškojimo sugrįš po spalio 31 d., o kada prie to sugrįš „Sodra“ kol kas nėra aišku. Jei „Sodra“ šį rudenį pradės griežčiau reaguoti į įmonių skolas, transporto bendrovių skola gali netgi mažėti dėl priverstinio skolų išieškojimo. Kitas klausimas – kaip tai paveiks verslą“, – sako S. Žilinskas.

Anot „Creditreform Lietuva“ vadovo, valstybės tolerancija verslo įsiskolinimams iš esmės atlieka verslo finansavimo funkciją, kuria naudojasi stambesnis verslas, turintis didelių apskaitos resursų.

„Buvusi galimybė be sąnaudų atidėti įsipareigojimų VMI ir „Sodrai“ vykdymą reiškia, kad atlaisvėja įmonių finansiniai rezervai, apyvartinis kapitalas. Šias lėšas galima panaudoti investuojant į verslo plėtrą. Pavyzdžiui, vienai stambiai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ šiuo metu siekia 100,826 tūkst. eurų, kai visame sektoriuje vienai bendrovei tenkanti skola - 4,5 tūkst. eurų. Gali būti, kad didesnės bendrovės, atidėdamos įsipareigojimų vykdymą, taip atlaisvina vidinį kapitalą ir jį investuoja į kitus verslo poreikius“, – teigia S. Žilinskas.

Anot „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, pastaruoju metu įtakos vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ prieaugiui galėjo turėti ir pablogėjusi situacija išorės rinkose, nuo kurių stipriai priklauso jų finansų būklė.

„Lietuvos vežėjai yra itin priklausomi nuo eksporto ir, reikia pripažinti, kad rudenį situacija eksporto rinkose blogėjo. Europos Sąjungos regione šiuo metu matome akivaizdų pramonės optimizmo ir gamybos tempų lėtėjimą, nepamirškime ir politinių turbulencijų su Baltarusija ir Kinija. Pavyzdžiui, ES pramonei mažinant apsukas, atitinkamai mažėja ir prekių pervežimų poreikis – šie aspektai yra glaudžiai susiję“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.

A. Izgorodino teigimu, tai, kad vežėjų verslo būklė blogėja, rodo ir Lietuvos statistikos departamento apklausos. Rugsėjį sausumos transporto bendrovių nuomonė apie dabartinę verslo padėtį stipriai pablogėjo ir per vieną mėnesį nukrito į 2021 m. balandžio lygį. Vežėjų nuomonė apie dabartinę verslo padėtį rugsėjo mėnesį blogėjo sparčiausiai nuo antrojo karantino pabaigos. Tai gali signalizuoti apie pablogėjusią užsakymų dinamiką, išaugusį vežėjų nerimą ir neapibrėžtumą.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, įtakos transporto įmonių įsiskolinimų augimui turi ir statistinė bazė – mažėjantis transporto licencijas turinčių bendrovių skaičius nuo pandemijos pradžios.

„Statistika rodo, kad 2021 m. sausį iš prieš pandemiją buvusių 4 577 įmonių Lietuvoje bent vieną darbuotoją turėjo 4 435 bendrovės, turinčios transporto licencijas. Šių metų rugsėjį tokių įmonių skaičius susitraukė iki 4 357 - nuo šių metų pradžios nebeliko 78 bendrovių. Nuo 2021 m. pradžios ženkliai sumažėjo smulkių įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų – jei šių metų sausį smulkių transporto bendrovių Lietuvoje buvo 2 684, rugsėjį jų liko 2 584“, – sako Z. Buivydas.

Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, mažėjant transporto įmonių skaičiui, didėja ir vienam vežėjui tenkanti skola „Sodrai“. Pavyzdžiui, smulkių vežėjų grupėje vienai bendrovei tenkanti skola nuo 2021 m. pradžios išaugo 13 proc., – nuo 424 eurų sausį iki 479 eurų vienam vežėjui rugsėjį.

Jo nuomone, smulkių transporto bendrovių skaičiaus mažėjimui įtakos turi transporto verslo kraustymasis į kitas šalis, prastėjanti ekonominė situacija išorės rinkose, vis labiau sutrinkančios tiekimo grandinės.

„Šių metų rugsėjį, lyginant su sausiu, vienam vežėjui tenkanti skola „Sodrai“ išaugo visose įmonių grupėse, išskyrus vidutinio dydžio įmones, kuriose dirba 50-249 darbuotojų. Šios skolos ypač išaugo mažų ir smulkių vežėjų grupėje. Sutrikusios tiekimo grandinės, blogėjanti situacija ES pramonėje, geopolitiniai aspektai – visa tai blogina vežėjų situaciją. Šiuo atveju labai svarbu, kad valstybė adekvačiai reaguotų į kylančias rizikas transporto bendrovėms, kurių pastaruoju metu tik daugėja“, – sako V. Bučinskas.  

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Šaltinis: https://kreditai.info/pranesimai-spaudai/1937-transporto-imoniu-skola-sodrai-didziausia-nuo-pandemijos-pradzios

Rodyti daugiau...