nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Gaukite įmonės įvertinimą NEMOKAMAI ir sužinokite, ar ji įveiks nemokumą

  1. Raskite įmonę ir pasitikrinkite, ar jos nemokumo pranešimų jau yra sistemoje
  2. Spauskite "Pranešti" ir įveskite Jūsų gauto pranešimo duomenis (Jūsų pačių įmonės duomenys bus nuasmeninti)
  3. Gaukite išsamų įmonės įvertinimą NEMOKAMAI
Kas yra Nemokumas?
Lietuvoje nuo 2020-01-01 įsigaliojo nauja LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau- JANĮ) redakcija. Taikomos naujos prievolės įmonės vadovui. Nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių, arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesantų interesų pusiausvyrą.
Kokie gali būti mano veiksmai gavus nemokumo pranešimą?
Nemokumo pranešime nurodoma informacija apie įsiskolinimo dydį, gali būti siūlomas skolos mokėjimo grafikas, siūlymas susitarti dėl pagalbos, dalies skolos nurašymo, ar kitų priemonių, kurios padėtų skolininkui įveikti nemokumą ir tęsti veiklą. Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Reikia turėti omenyje, kad susitarimai galios tik tuomet, jeigu skolininkas sugebės susitarti su visais savo kreditoriais. Taip pat, jeigu skola Jums viršija įstatymo nustatytą ribą – 10 Vyriausybės patvirtintų MMA dydį (kas šiuo metu sudaro 6070 Eur), Jūs patys galite inicijuoti restruktūrizavimą skolininkui. Kiekvienu atveju Jums reikia įvertinti visas galimybes ir elgtis taip, kaip, Jūsų manymu, pavyks atgauti didžiausią skolos dalį iš nemokumą paskelbusios įmonės, patiriant mažiausias sąnaudas.
Ar galiu įkelti nemokumo pranešimą į nemokumo vertinimo sistemą jei jau nemokumo pranešimas apie įmonę yra įkeltas kažkieno kito?
Taip, net jeigu gautas nemokumo pranešimas jau yra įkeltas nemokumo vertinimo sistemoje kito subjekto, Jūs neprarandate galimybės patalpinti gautą iš skolininko nemokumo pranešimą ir gauti nemokumą paskelbusios įmonės įvertinimą.
Nenoriu įkelti pranešimo. Ar vis tiek galiu gauti nemokumą paskelbusios įmonės įvertinimą?
Nemokumo vertinimo sistema veikia kaip solidari savitarpio pagalbos sistema, todėl norint gauti nemokamą skolininko įvertinimą prašome viešai pasidalinti savo turima informacija apie jį. Daugiau informacijos apie įmones ir jų finansinę padėti galite rasti cr.lt duomenų bazėje. Susisiekite su jos administratoriumi tel. 852661383.
Jeigu sistemoje nėra registruotų įmonės nemokumo pranešimų, ar tai reiškia, kad įmonė moki?
Nors Nemokumo vertinimo sistemoje yra visų Lietuvoje registruotų juridinių asmenų sąrašas, skolininkų nemokumo pranešimus vartotojai į ją įkelia savanoriškai, todėl tai, kad sistemoje nėra įmonės nemokumo pranešimo dar nereiškia, kad įmonė nėra jų išsiuntusi savo kreditoriams.
Kaip nuspręsti, ar verta sutikti su nemokumą paskelbusios įmonės (skolininko) siūlomomis sąlygomis?
Įkėlę skolininko gautą nemokumo pranešimą į Nemokumo vertinimo sistemą gausite aktualų informacijos rinkinį ir pasiūlymą, koks galėtų būti sprendimas. Jūsų sprendimą lemia daug objektyvių ir subjektyvių veiksnių - ne tik skolininko būklė, ir skolos dydis, bet ir Jūsų bendradarbiavimo istorija, tikėjimas įmonės ateitimi ir t.t. Mes pateiksime įvertinimą remiantis mums žinomais išmatuojamais faktoriais, kuris padės apsispręsti. Bet sprendimą turėsite priimti Jūs patys.
Ar turiu teisę atskleisti nemokumo pranešimo turinį?
Nemokumo pranešimas tai įstatymo numatyta privaloma stadija inicijuojant nemokumo bylą, todėl tai nėra dalis privataus susitarimo, kuriems gali būti taikomos konfidencialumo principo taisyklės. Nemokumo pranešimą Jūs gaunate, nes tai yra privaloma skolininko pareiga Jums. Informacija, kuri yra skelbiama nemokumo pranešime nėra konfidenciali, be to pažymėtina, jog BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatos nėra taikomos juridinių asmenų duomenims. Pasitikėjimas mums yra didžiausia vertybė, todėl visi nemokumo pranešimai, talpinami nemokumo vertinimo sistemoje yra nuasmeninti, ir Jūsų duomenys nebus skelbiami.
Ar įkeltas nemokumo pranešimas bus viešai skelbiamas?
Taip, Nemokumo vertinimo sistemoje įkelti nemokumo pranešimai skelbiami viešai, tačiau nemokumo pranešimą įkėlusios įmonės informacija nuasmeninama, todėl nebus galima atpažinti kas įkėlė pranešimą.
Kaip yra vertinamas įmonės nemokumas?
Kaupiantis statistiniams duomenims apie nemokias įmones tikimės parengti matematiškai pagrįstą formulę, kuri atsakys į klausimus dėl nemokios įmonės ateities, įvertinant visus galimus įmonės nemokumą veikiančius faktorius. Kol kas siūlydami sprendimus remiamės ilgamete tarptautine Creditreform tinklo patirtimi vertinant įmonių riziką. Įvertinimo pagrindimui pateiksime IMK ataskaitą, kurioje rasite šią informaciją: pilną ir aktualią kontaktinę įmonės informaciją; apyvartą, metinį pelną, darbuotojų skaičių; nekilnojamojo turto turėjimo faktą; turto areštų kiekį ir datą; teismų, bylų, vėlavimų, viešos informacijos faktų kiekius, datas; transporto priemonių kiekį; deklaruotą veiklą; įstatinį kapitalą; darbuotojų skaičių; SODRA skolas ir atidėjimus. Jei turite klausimų, ar norite sužinoti daugiau apie nemokios įmonės vertinimą, apsilankykite Nemokumo vertinimo sistemos Facebook puslapyje.
Ką daryti jei nepavyko įkelti nemokumo pranešimo?
Jeigu nepavyksta įkelti nemokumo pranešimo į sistemą, ar kyla kokių nors kitų nesklandumų, kreipkitės tel. 852661383, arba nemokumas@cr.lt ir mūsų darbuotojai Jums padės.
Kada gausiu nemokios įmonės įvertinimą po nemokumo pranešimo įkėlimo?
Įmonės įvertinimą ir IMK ataskaitą gausite po nemokumo pranešimo įkėlimo. Įkėlus pranešimą juos iš karto matysite Nemokumo vertinimo sistemos puslapyje.

Kurio Lietuvos regiono verslai pernai patyrė daugiausiai ir mažiausiai nesėkmių?

2022-01-18

Nors pernai daugiausiai verslo nesėkmes patyrusių verslų reitingo viršūnėje – nedidelės ir aktyviu bei skaitlingu verslu negalinčios pasigirti savivaldybės, tačiau ir daugumoje didmiesčių bei kurortų situacija su verslą persekiojusiomis problemomis nėra blizganti.

„Pernai metai buvo kiek optimistiškesni, nei 2019-ieji – sulaukėme COVID-19 vakcinos, įsibėgėjo valstybės pagalbos priemonės, o antroji metų pusė praėjo be karantino ir net vienu metu ėmė atrodyti, kad jau grįšime prie normalaus gyvenimo, tačiau, kaip rodo mūsų sudarytas verslo nesėkmių reitingas, skaudžiausiai pandemijos užkabinti sektoriai ir toliau jaučiasi ne itin gerai.

Šiemet jau tradiciškai suskaičiavome verslui, veikiančiam kiekvienoje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių, pernai tekusius bankrotus, įregistruotus turto areštus ir personalą praradusias įmones. Kiekvienai iš šių verslo negandų pritaikėme skirtingą svertinę reikšmę: bankrotams didžiausią, o areštams – mažiausią. Skaičiavome verslo negandų santykį šimtui konkrečioje savivaldybėje metų pradžioje veikusių įmonių.

Tokiu būdu susidėliojo bendras Lietuvos verslo nesėkmių 2021 m. reitingas, kurio pradžioje – mažiausią, o pabaigoje – didžiausią verslo nesėkmių koncentraciją turėjusios savivaldybės“, – sako tarptautinės kreditų rizikos valdymo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Reitingo lyderiai ir autsaideriai

Paaiškėjo, kad menkiausia verslo nesėkmių koncentracija buvo Varėnos, Druskininkų ir Kėdainių savivaldybėse, o didžiausia Kalvarijos, Radviliškio ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Tačiau tai nereiškia, kad didieji miestai ar kurortai, kuriuos pandemija prispaudė skaudžiausiai, gali pasigirti maža verslo nesėkmių koncentracija.

Tik du didmiesčiai pateko tarp regionų, kur įmonių nesėkmių procentas buvo mažiausias (Panevėžys – 14 vieta, Šiauliai – 18 vieta), trys atsidūrė už raudonos linijos, t.y. arčiau labiausiai nuskriaustų Lietuvos regionų (Kaunas – 48, Klaipėda – 54, Vilnius – 56). Vilniuje, Kaune turime didžiausią įvairių verslų sankaupą, didžiausią konkurenciją ir didžiausią apetitą rizikai, tad didelis verslo nesėkmių procentas nestebina.

Iš kurortų geriausiai sunkius metus atlaikė jau minėti Druskininkai (2 vieta), Neringa atsidūrė arčiau reitingo vidurio (25 vieta), o Palangoje (44 vieta) ir Birštone (53 vieta) verslas patyrė gerokai daugiau problemų.

„Pastebėtina, kad Druskininkai ir ankstesnių metų verslo nesėkmių reitinguose pasirodydavo gerai. Vienas iš paaiškinimų – jau ganėtinai susiformavę ir nusistovėje verslai (nedidelis naujų verslų atsiradimo procentas, apie kurį toliau šiame tekste), taip pat nedidelė sezoniškumo įtaka (žmonės čia važiuoja ne tik vasarą, kaip į kurortus prie jūros).

Nereikia atmesti ir išaugusios gydymo bei atstatymo paslaugų paklausos iš asmenų, persirgusių COVID-19. Prastesnis Neringos rezultatas galėtų būti aiškinamas ryškiu sezoniškumu ir tuo, kad šis poilsiamiestis sulaukė nedaug užsieniečių, kurie paprastai būdavo pagrindiniai kurorto verslų maitintojai. Palanga visuomet pasižymėjo didesniu vietinių verslų rizikingumu, tuo pačiu metu aiškiai išreikštu sezoniškumu ir tuo, kad šis kurortas pozicionuojamas kaip mažesnių (nei Neringa) kainų vieta.

Tarp kurortų paskutinė Birštono vieta gali būti paaiškinama dar nenusistovėjusiais miesto verslais (kurortas dar tik auga) ir mažesnėmis galimybėmis čia išleisti pinigus ne sezono metu. Tikėkimės, kad ilgainiui, Birštonas dalinsis pakankamai aukšta vieta reitinge kartu su Druskininkais“, – komentuoja S. Žilinskas.

Lyderiai atskirose nesėkmių rungtyse

2021-aisiais įmonių, kurios pasiskelbė ar buvo paskelbtos bankrutuojančiomis, vis dar yra mažiau nei nepandeminiais metais. Kaip rodo surinkta informacija, mažiausiai bankrotų (o tiksliau – nei vieno) fiksuota Biržų, Joniškio bei Lazdijų savivaldybėse.

Geriausia situacija su bankrutuojančiomis įmonėmis iš kurortų buvo Druskininkuose (8 vieta), Palangos padėtis prastesnė (21 vieta), visi kiti kurortai atsidūrė jau raudonojoje zonoje (41-60 vietos). Birštone fiksuota didžiausia rinką paliekančių verslų koncentracija. Didmiesčiuose padėtis su rankas iškėlusiomis kompanijomis taip pat nelabai gera – visi didmiesčiai, išskyrus Šiaulius (31 vieta), atsidūrė raudonojoje zonoje.

Įmonių, kurioms pernai metais registruoti turto areštai, mažiausiai buvo jau minėtoje Biržų, o taip pat Varėnos ir Šilalės savivaldybėse. Kurortų grupėje geriausiai pasirodė jau minėtas Birštonas (9), Druskininkai (11), Palanga pateko į rajonų, kur areštų koncentracija didžiausia, grupę. Visi didmiesčiai taipogi įsitaisė už raudonos linijos (41-60 vietos), tik Šiauliai užėmė 10 vietą žaliojoje zonoje.

2021 m. pradžioje Lietuvoje buvo daugiau kaip 5 tūkstančiai įmonių, kurios samdė vieną ar daugiau darbuotojų, tačiau metų pabaigoje visą personalą prarado. Panašu, kad ir jas galime laikyti verslo nesėkmių aukomis ir vadinti ištuštėjusiomis įmonėmis. Tokių įmonių dalis buvo didžiausia Kazlų Rūdos, Šilalės ir Šiaulių rajonuose.

Iš kurortų prasčiausia padėtis susiklostė Birštone (57), Palangoje (54). Druskininkai (14) ir Neringa (5) įsitaisė mažai tokių verslo negandų patyrusių savivaldybių grupėje. Iš didmiesčių labiausiai įmonių tuštėjimo virusas buvo įsisukęs į Vilniaus (50 vieta), Kauno (46) ir Klaipėdos (42) verslus. Daug geriau padėtis atrodo Šiauliuose (15) ir ypač Panevėžyje (6). Tiesa, Panevėžys gerokai atsilieka pagal kitą svarbų parametrą, kurį pristatysime šio teksto pabaigoje.

Tarp įsiskolinusių dominuoja kurortai

„Šalia tradicinių verslo nesėkmių „Creditreform Lietuva“ ekspertai analizavo ir situaciją regionuose su atidėtomis įmonių skolomis Sodrai. Mat kuo didesnė kad ir atidėtų skolų kupra, tuo sunkiau tokia įmonei krutėti ir dargi bandyti augti, juk ir atidėtą skolą reikės kažkada grąžinti, o dar einamieji mokėjimai“, – teigė S. Žilinskas.

Kaip parodė analizė, visi kurortai šįkart atsidūrė raudonojoje zonoje. Didžiausią įmonių, kurios skolingos Sodrai (bet skola atidėta) koncentraciją užfiksavome Birštone (60 vieta), Palangoje (57), Druskininkuose (56), kiek geriau – Neringoje (49). Įdomu, kad draugiją kurortams sudarė ir Zarasų (58) bei Ukmergės (59) bei Kauno miesto (55) savivaldybės.

Išeinančias keičia naujokės

Tačiau turime ir džiuginančių naujienų. Kaip paaiškėjo, bankrutuojančias ir ištuštėjusias įmones jau yra kuo pakeisti. Visose 60-yje Lietuvos savivaldybių naujų įmonių, įsteigtų pernai metais, skaičius gerokai viršijo bankrutavusių ir ištuštėjusių skaičius. Rekordininkė buvo Akmenės rajono savivaldybė, kur šimtui 2021 m. pradžioje veikusių verslų teko per 20 naujų. Gerai pasirodė Kauno (18,8) ir Prienų (18,7) rajonai.

Deja, prasčiausiai su verslumu buvo Tauragės rajone (7,7), taip pat Druskininkuose (6,7) ir Panevėžyje (6,5). Tarp kurortų aktyviausiai verslus kūrė Birštono (18,3 įmonės šimtui veikiančių), Palangos (18,1) gyventojai. Tikriausiai nesunku bus atspėti, kad didmiesčių grupėje geriausia padėtis su verslumu buvo Vilniuje, kur šimtui veikiančių verslų pernai teko 18,1 naujos įmonės. Toliau miestai išsirikiavo lygiai taip pat, jei juos rikiuotume pagal gyventojų skaičių – nuo didžiausio iki mažiausio.

Kaip spėja ekspertai, 2022-aisiais laukiama „piktesnių“ kreditorių ir atitinkamai daugiau nemokumo, bankroto bylų bei turto areštų, kurių paprastai teismo prašo kreditoriai, siekiantys apsaugoti savo interesus. Kylančių kainų ir problemų su eksporto rinkomis fone, metams pasibaigus, tikėtina, turėsime gerokai pasikeitusį vaizdą su verslo nesėkmių lyderiais ir autsaideriais.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/kurio-lietuvos-regiono-verslai-pernai-patyre-daugiausiai-ir-maziausiai-nesekmiu.d?id=89191241

Nuotr.: © Shutterstock

Nurodykite el.paštą ir gaukite savo įmonei - 10 Lietuvos įmonių monitoringą ir naujai registruotus nemokumo pranešimus nemokamai!

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema