nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Gaukite įmonės įvertinimą NEMOKAMAI ir sužinokite, ar ji įveiks nemokumą

  1. Raskite įmonę ir pasitikrinkite, ar jos nemokumo pranešimų jau yra sistemoje
  2. Spauskite "Pranešti" ir įveskite Jūsų gauto pranešimo duomenis (Jūsų pačių įmonės duomenys bus nuasmeninti)
  3. Gaukite išsamų įmonės įvertinimą NEMOKAMAI
Kas yra Nemokumas?
Lietuvoje nuo 2020-01-01 įsigaliojo nauja LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau- JANĮ) redakcija. Taikomos naujos prievolės įmonės vadovui. Nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių, arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesantų interesų pusiausvyrą.
Kokie gali būti mano veiksmai gavus nemokumo pranešimą?
Nemokumo pranešime nurodoma informacija apie įsiskolinimo dydį, gali būti siūlomas skolos mokėjimo grafikas, siūlymas susitarti dėl pagalbos, dalies skolos nurašymo, ar kitų priemonių, kurios padėtų skolininkui įveikti nemokumą ir tęsti veiklą. Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Reikia turėti omenyje, kad susitarimai galios tik tuomet, jeigu skolininkas sugebės susitarti su visais savo kreditoriais. Taip pat, jeigu skola Jums viršija įstatymo nustatytą ribą – 10 Vyriausybės patvirtintų MMA dydį (kas šiuo metu sudaro 6070 Eur), Jūs patys galite inicijuoti restruktūrizavimą skolininkui. Kiekvienu atveju Jums reikia įvertinti visas galimybes ir elgtis taip, kaip, Jūsų manymu, pavyks atgauti didžiausią skolos dalį iš nemokumą paskelbusios įmonės, patiriant mažiausias sąnaudas.
Ar galiu įkelti nemokumo pranešimą į nemokumo vertinimo sistemą jei jau nemokumo pranešimas apie įmonę yra įkeltas kažkieno kito?
Taip, net jeigu gautas nemokumo pranešimas jau yra įkeltas nemokumo vertinimo sistemoje kito subjekto, Jūs neprarandate galimybės patalpinti gautą iš skolininko nemokumo pranešimą ir gauti nemokumą paskelbusios įmonės įvertinimą.
Nenoriu įkelti pranešimo. Ar vis tiek galiu gauti nemokumą paskelbusios įmonės įvertinimą?
Nemokumo vertinimo sistema veikia kaip solidari savitarpio pagalbos sistema, todėl norint gauti nemokamą skolininko įvertinimą prašome viešai pasidalinti savo turima informacija apie jį. Daugiau informacijos apie įmones ir jų finansinę padėti galite rasti cr.lt duomenų bazėje. Susisiekite su jos administratoriumi tel. 852661383.
Jeigu sistemoje nėra registruotų įmonės nemokumo pranešimų, ar tai reiškia, kad įmonė moki?
Nors Nemokumo vertinimo sistemoje yra visų Lietuvoje registruotų juridinių asmenų sąrašas, skolininkų nemokumo pranešimus vartotojai į ją įkelia savanoriškai, todėl tai, kad sistemoje nėra įmonės nemokumo pranešimo dar nereiškia, kad įmonė nėra jų išsiuntusi savo kreditoriams.
Kaip nuspręsti, ar verta sutikti su nemokumą paskelbusios įmonės (skolininko) siūlomomis sąlygomis?
Įkėlę skolininko gautą nemokumo pranešimą į Nemokumo vertinimo sistemą gausite aktualų informacijos rinkinį ir pasiūlymą, koks galėtų būti sprendimas. Jūsų sprendimą lemia daug objektyvių ir subjektyvių veiksnių - ne tik skolininko būklė, ir skolos dydis, bet ir Jūsų bendradarbiavimo istorija, tikėjimas įmonės ateitimi ir t.t. Mes pateiksime įvertinimą remiantis mums žinomais išmatuojamais faktoriais, kuris padės apsispręsti. Bet sprendimą turėsite priimti Jūs patys.
Ar turiu teisę atskleisti nemokumo pranešimo turinį?
Nemokumo pranešimas tai įstatymo numatyta privaloma stadija inicijuojant nemokumo bylą, todėl tai nėra dalis privataus susitarimo, kuriems gali būti taikomos konfidencialumo principo taisyklės. Nemokumo pranešimą Jūs gaunate, nes tai yra privaloma skolininko pareiga Jums. Informacija, kuri yra skelbiama nemokumo pranešime nėra konfidenciali, be to pažymėtina, jog BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatos nėra taikomos juridinių asmenų duomenims. Pasitikėjimas mums yra didžiausia vertybė, todėl visi nemokumo pranešimai, talpinami nemokumo vertinimo sistemoje yra nuasmeninti, ir Jūsų duomenys nebus skelbiami.
Ar įkeltas nemokumo pranešimas bus viešai skelbiamas?
Taip, Nemokumo vertinimo sistemoje įkelti nemokumo pranešimai skelbiami viešai, tačiau nemokumo pranešimą įkėlusios įmonės informacija nuasmeninama, todėl nebus galima atpažinti kas įkėlė pranešimą.
Kaip yra vertinamas įmonės nemokumas?
Kaupiantis statistiniams duomenims apie nemokias įmones tikimės parengti matematiškai pagrįstą formulę, kuri atsakys į klausimus dėl nemokios įmonės ateities, įvertinant visus galimus įmonės nemokumą veikiančius faktorius. Kol kas siūlydami sprendimus remiamės ilgamete tarptautine Creditreform tinklo patirtimi vertinant įmonių riziką. Įvertinimo pagrindimui pateiksime IMK ataskaitą, kurioje rasite šią informaciją: pilną ir aktualią kontaktinę įmonės informaciją; apyvartą, metinį pelną, darbuotojų skaičių; nekilnojamojo turto turėjimo faktą; turto areštų kiekį ir datą; teismų, bylų, vėlavimų, viešos informacijos faktų kiekius, datas; transporto priemonių kiekį; deklaruotą veiklą; įstatinį kapitalą; darbuotojų skaičių; SODRA skolas ir atidėjimus. Jei turite klausimų, ar norite sužinoti daugiau apie nemokios įmonės vertinimą, apsilankykite Nemokumo vertinimo sistemos Facebook puslapyje.
Ką daryti jei nepavyko įkelti nemokumo pranešimo?
Jeigu nepavyksta įkelti nemokumo pranešimo į sistemą, ar kyla kokių nors kitų nesklandumų, kreipkitės tel. 852661383, arba nemokumas@cr.lt ir mūsų darbuotojai Jums padės.
Kada gausiu nemokios įmonės įvertinimą po nemokumo pranešimo įkėlimo?
Įmonės įvertinimą ir IMK ataskaitą gausite po nemokumo pranešimo įkėlimo. Įkėlus pranešimą juos iš karto matysite Nemokumo vertinimo sistemos puslapyje.

Artėja bankrotų pikas: vieni mato katastrofą, kiti sako – gelbėti nereikia

2021-10-14

Pasibaigus valstybės paramos priemonėms verslui, sparčiai auga bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių skaičius. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir „Sodrai“ įsitraukus į priverstinį skolų išieškojimą, rudens pabaigoje, tikėtina, turėsime bankrotų bangą. Kai kurie verslo atstovai mano, kad gelbėti šių įmonių nereikia, mat tai natūralus apsivalymo procesas.

Valstybės kontrolė rudens pabaigoje mato bankrotų augimą

Valstybės kontrolė skelbia, kad lyginant šių metų pirmojo pusmečio statistiką su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, fiksuojama 26,6 proc. mažiau juridinių asmenų bankrotų (per 2021 m. I pusm. – 362, 2020 m. – 493).

Itin žemai bankrotų statistikai įtakos esą turėjo pandemijos metu priimtas teisinis reguliavimas, užtikrinęs galimybę karantino metu ir 3 mėnesius po jo sunkumus patiriančioms įmonėms nepradėti bankroto.

Valstybės kontrolė rudens pabaigoje prognozuoja bankrotų šuolį, kadangi karantinas Lietuvoje atšauktas prieš tris mėnesius.

Kiek įmonių „zombių“ keliaus į kapus?

Kad karantino metu „iš mados išėjo“ bankrotai ir turto areštai, pastebi ir „Creditreform Lietuva“ analitikai. Jų teigimu, bankrotų kiekiai drastiškai sumažėjo ir faktiškai visiškai nerodo verslo sveikatos. Tačiau duomenys rodo, kad bankrotų skaičius šiuo metu po truputį auga ir vejasi priešpandeminį lygį.

„Tik dabar, kai visos nuo pandemijos nukentėjusio verslo paramos programos ir mechanizmai faktiškai jau yra pabaigti, bankrotai ir įmonių turto suvaržymai turėtų kopti aukštyn ir parodyti, kaip iš tikrųjų jaučiasi Lietuvos verslas ir kiek įmonių, pavadintų zombiais, realiai keliaus į kapus“, – vertina analitikai.

Vertinant Registrų centro vykdomą aktyvesnį įmonių išregistravimo procesą, per trečią ketvirtį bankrutuojančių, likviduojamų, išregistruotų ar restruktūrizuojamų įmonių statusą Lietuvoje įgijo 6265 bendrovės, kai antrąjį ketvirtį jų buvo 2765, rodo „Scorify“ duomenys.

Mato realių bankrotų grėsmių

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė rudens pabaigoje mato realią bankrotų grėsmę.

„Mes apie tai kalbėjome, dar pirmo karantino pradžioje, kad reikia stebėti šiuos dalykus. Kelis kartus išaugo įmonių įsiskolinimai. Dabar atėjo nauja banga, galimybių pasai, apribota veikla ir pasibaigusi valstybės parama, mokestinių atostogų laikotarpis. Viskas susidės į vieną vietą, turėsime katastrofišką situaciją, nors ir dabar ją įvardinčiau kaip katastrofišką, ypač regionuose“, – sako ji.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sektoriaus situaciją apibūdina itin sudėtingą.

„Viešbučiuose ir restoranuose pagrindinė problema: kainos viešbučiuose ženkliai nukritusios, restoranuose – apyvartos, o darbuotojų atlyginimai – itin pakilę, apie 10-15 proc. Ekonominė situacija labai sudėtinga, kai dar reikia atiduoti atidėtus mokesčius Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir paskolas“, – pasakoja E. Šiškauskienė.

Anot jos, po mėnesio ar kelių gali pasirodyti įmonių bankrotų: „Deramės su Mokesčių inspekcija, labai sudėtingas išdėliojimas (skolų – Delfi) penkeriems metams. Metams yra paprasta, o norint išdėlioti penkeriems, reikia užpildyti krūvą įvairių formų, verslo planų ir kt. Labai didelės sumos išeina, o jei per metus viską grąžinti – iš viso neįmanoma. Po vieno kito mėnesio pasirodys bankrotų, dabar dar visi tempia, žiūri, o kai reikės pradėti mokėti, tai matysime tikrą situaciją.“

Pramonininkai: įmonių nuo bankrotų gelbėti nereikia

Tačiau pramonininkai turi kitokią nuomonę apie artėjančią bankrotų bangą. Pasak Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidento Sigito Besagirsko, tai natūralus procesas ir jo stabdyti nereikia. Kaip svarsto, dabar pats laikas nutraukti valstybės paramą.

„Matosi, kad pandemija pabaigos kol kas neturi – atsiranda trečia, ketvirta banga, jų bus daug. Jeigu mes leisime atidėjinėti skolas be galo, atsiranda parazituojanti sistema, kurioje piktnaudžiaujama ir nemokami mokesčiai. Rinkoje paprastai vidutiniškai kas 10 metų atsiranda krizių. Jeigu įmonė per krizę numiršta, visiems skaudu, bet tai yra natūralus apsivalymas, kaip ir gamtoje rudenį nukrenta lapai. Gaila lapų, bet tai nutinka, kad užaugtų kas nors nauja.

Išeina taip, kad įmonės, kurios veiklos realiai nevykdo arba ją vykdo minimaliai, išlaikomos iš tų įmonių, kurios vykdo veiklą. Tai gali tęstis amžinai. Bankrotai yra natūralus procesai, ir jų gelbėti nereikia“, – dėsto S. Besagirskas.

„Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas atkreipia dėmesį, kad po bankroto skraiste slypi kur kas daugiau problemų: „Jei visuomenėje norime mažiau įtampų, įmones reikia gelbėti. Už kiekvieno bankroto slypi pakankamai rimtų problemų. Nebūna, kad bankrotas jų nesukeltų. Ir kreditoriams jų kyla, ir darbuotojams.“

Tikėtina, kad bankrotų lygis viršys 2019 m.

„Creditreform“ surinkti duomenys rodo, kad bankrotų skaičius šiuo metu po truputį auga ir vejasi priešpandeminį 2019 m. lygį. Anot vadovo, labai tikėtina, kad jis bus viršytas, kai tik „Sodra“ ir VMI imsis pinigų prievartinio išieškojimo.

„Jeigu kuri nors įmonė turėjo darbuotojų, nesvarbu, kad ji neveikė, kol dar tiems darbuotojams buvo galima gauti poprastovines dviejų mėnesių išmokas, žmonės turėdami viltį, kad dar kaip nors išsisuks, atsigaus, jie kažkaip naujam atsiskaitymų lygyje sukosi. Bet jei jiems iš sąskaitų išims pinigus, nebebus iš ko suktis“, – sako S. Žilinskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prieš pandemiją pagrindiniai bankrotų bylų kėlėjai buvo „Sodra“ ir VMI, dabar – įmonių vadovai. 2020 m. pirmą pusmetį įmonės vadovai iškėlė 19 proc. bankroto bylų, o dabar – 32 proc. „Sodra“ atitinkamai 46 proc. ir 28 proc.

Pasak „Scorify“ verslo sprendimų vadovės Jurgos Tamašauskaitės, įvertinant, jog VMI ir „Sodra“ pagaliau įsijungs į bankroto inicijavimo procesus, tikėtina, kad įmonėms atsirado daugiau priežasčių peržvelgti savo veiklą.

Vertinant Registrų centro vykdomą aktyvesnį įmonių išregistravimo procesą, per trečią ketvirtį bankrutuojančių, likviduojamų, išregistruotų ar restruktūrizuojamų įmonių statusą Lietuvoje įgijo 6265 bendrovės, kai antrąjį ketvirtį jų buvo 2765.

„Tai rodo, kad įmonių būklių pokyčių procesas po truputį įsibėgėja“, – sako ji.

Ypač išaugo likviduojamų įmonių skaičius

Duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ parengta įmonių būklės apžvalga rodo, kad per rugsėjo mėn. itin išaugo likviduojamų įmonių skaičius – iki 800, o trečią ketvirtį tokių įmonių buvo tris kartus daugiau nei antrąjį ketvirtį.

Iš viso per šiuos metus likviduojamų įmonių statusą, t. y. pilnai nutraukiama ir užbaigiama juridinio asmens veikla tiek ir po bankroto procedūros, tiek ir po kitų įmonės savininkų veiksmų, pvz., perkeliant veiklą, imantis kitos veiklos, yra įgijusios beveik 4 tūkst. įmonių.

Daugiausiai jų paslaugų sektoriuje (826), socialinėje veikloje (571), mažmeninėje prekyboje (446) ir didmeninėje (369).

„Vertinant likviduojamos statusą įgijusias įmones, verta atkreipti dėmesį, kad didelė jų dalis nebuvo deklaravę savo veiklos sektoriaus. Todėl tikėtina, kad tai taip veiklos nepradėjusios arba veikusios labai trumpą laikotarpį įmonės“, – pažymi J. Tamašauskaitė.

Analitikai pastebi ir nuosekliai augantį bankrutuojančių statusą įgijusių įmonių skaičių – trečiąjį ketvirtį tokių buvo 198 ir, palyginti su antru ketvirčių, išaugo 8 proc. Bankrutuojančių įmonių, kurioms iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, šiemet fiksuojama beveik keturis kartus mažiau – 535 – nei likviduojamų įmonių.

Daugiausiai tarp bankrutuojančių įmonių – paslaugų sektorius (174), statybų (89), didmeninės prekybos (72), mažmeninės prekybos (53), pramonės ir transporto (po 47). 

Kaip sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė, nors bankrutuojančių statusą įgijusių įmonių skaičius kol kas nepasiekė ikipandeminio lygio, tačiau likviduojamų statusą įgyjančių įmonių skaičius per mėnesį jau visus šiuo metus gerokai viršija 2019 m. lygį, ir, panašu, kad turi tendenciją augti.

„Tikrąją įmonių būklės situaciją pamatysime, kai pasibaigs valstybės paramos programos, o „Sodra“ ir VMI vėl imsis griežtesnės įmonių mokestinės priežiūros. Iki pandemijos pagrindinės įmonių bankrotų iniciatorės buvo šios valstybės institucijos. Be to, Registrų centras jau keli mėnesiai vykdo intensyvius neveikiančių įmonių išregistravimą, taip išvalydamas domenų bazę“, – dėmesį atkreipia „Scorify“ atstovė.

Įmonių skolos po truputį mažėja

Rugpjūtį ir rugsėjį „Creditreform Lietuva“ analitikai fiksavo įmonių skolų „Sodrai“ rekordą. Dabar jos šiek tiek sumažėjusios ir išlieka stabilios. Bendra įmonių skola „Sodrai“ šiuo metu yra 176 mln. Eur, kai rugpjūtį siekė 218,9 mln. Eur, o rugsėjį – 221,5 mln. Eur.

„VMI tiksliai pasakė, kad prievartinio skolų išieškojimo iki spalio 31 d. nedarys, o „Sodra“ neinformavo. Po šio mėnesio 15 dienos matysime, kaip elgsis „Sodra“, – pažymi S. Žilinskas.

Didžiausių rizikų, anot jo, šiuo metu patiria smulkus ir vidutinis verslas, paslaugų

Smulkių ir vidutinių įmonių rizika reikšmingai sumažėjo

Anot „Scorify“ vadovės, išaugusią įmonių bankroto riziką gali rodyti keli elementai: mažėjančios metinės pajamos, įsiskolinimai, mažėjantis darbuotojų skaičius, mažėjantys atlyginimai, nepalankūs susijusių įmonių duomenys ir pan.

Pastebima, kad smulkių ir vidutinių įmonių rizikos lygis mažėja, o tarp didesnių įmonių nerimo ženklų rodo labiausiai pandemijos paveikti sektoriai.

„Matome, kad pandemijos metu didesnių įmonių rizika išaugo labiausiai pandemijos paveiktuose sektoriuose – maitinimo, turizmo, laisvalaikio, sveikatinimo sektoriuose“, – pastebi J. Tamašauskaitė.

Tačiau įmonių rizikos žemėlapis rodo, kad smulkių ir vidutinių įmonių (iki 30 mln. Eur apyvartos) rizikos lygis per metus itin sumažėjo: jeigu pernai beveik dešimtadalis tokių įmonių buvo vertinamos kaip aukštos ir aukščiausios rizikos, tai šiais metais tokių įmonių sumažėjo iki 4 proc. Žemos ir žemiausios rizikos įmonių šiame segmente šiuo metu yra 76 proc., o pernai tokių buvo 68 proc.

„Nedidelių įmonių atsigavimas po pandemijos įgauna pagreitį, ir jeigu vyriausybės pandemijos valdymo įrankių dėžėje nėra numatytas veiklos ribojimas, tikėtina, kad sektorius ir toliau sėkmingai augs ir pritrauks papildomo finansavimo savo veiklai plėsti“, – vertina „Scorify“ atstovė.

Palyginimui, bendra Lietuvos verslo rizika šiuo metu yra didesnė nei smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių veikloje – bendrai šiuo metu aukšta ir aukščiausia verslo rizika yra priskiriama 12 proc. Lietuvos bendrovių. O žemos ir žemiausios rizikos bendrovių Lietuvoje yra 46 proc. – tai bent trečdaliu mažiau nei tokių įmonių yra tarp smulkaus ir vidutinio verslo.

Valstybės kontrolė skelbia, kad 2020–2021 m. valstybė per įvairias COVID-19 paramos priemones skyrė per 3,6 milijardo eurų, iš jų 3 mlrd. – išsaugoti verslo likvidumą. Paramos priemonėmis pasinaudojo per 58 tūkst. įmonių, iš jų 277-iose pradėtos ar vykdomos nemokumo procedūros. Bendra šių įmonių kreditinių įsipareigojimų valstybei suma (be subsidijų ir garantijų) – daugiau nei 39 mln. eurų.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/arteja-bankrotu-pikas-vieni-mato-katastrofa-kiti-sako-gelbeti-nereikia.d?id=88416193

Nurodykite el.paštą ir gaukite savo įmonei - 10 Lietuvos įmonių monitoringą ir naujai registruotus nemokumo pranešimus nemokamai!

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema