Grįžti į viršų
openDetali paieška
➤ Detali paieška
Pavadinimas* arba Įmonės kodas

Prekinis ženklas*
Asmuo*
Galiojantis PVM kodas
   Kontaktinė informacija
Telefonas
+370    
Faksas
+370    
Mob. telefonas
+370    
El. paštas
Interneto puslapis
   Adresas
Miestas
Gatvė Namo nr.

 
close Suskleisti close
Vartotojo vardas 
Slaptažodis  Pamiršau slaptažodį
Registracija
LT EN

Creditreform Naujienos

Nauja Cr.lt paslauga padeda nepražiopsoti esminių pokyčių

2018-04-17
Suskleisti...


Praėjus mėnesiui po to, kai cr.lt nariams pristatėme „Esminės informacijos žymą“, paaiškėjo, kad dažniausiai mūsų sukurtas esminių duomenų išskyrimo algoritmas raudonai pažymėdavo negatyvią informaciją apie dominančią įmonę, kuri nuo šiol bus dar tikslesnė.

Dar interneto eros priešaušriu daugelis ekspertų pranašavo, kad informacijos deficito neliks, tačiau atsiras poreikis iš šio ant mūsų visų besiverčiančio duomenų krioklio kaip nors išskirti tai, kas iš tikrųjų svarbiausia. Tai ypač aktualu, kai sprendimui „Kredituoti ar ne?“ yra itin mažai laiko, o duomenys, galintys lemti sprendimą – labai įvairiapusiai.

Džiugu pranešti, kad naujoji paslauga sulaukė nemažo Jūsų susidomėjimo. Daugiausiai tarp spaudusių šauktuką (tai „Esminės informacijos žymos“ ikonėlė duomenų bazėje cr.lt) šalia užsklandos „Pagrindinė informacija“ buvo tarp tų mūsų klientų, kurie naudoja duomenų bazę cr.lt rizikos vertinimo ir buhalterijos reikalams – yra pasirinkę tam skirtą informacijos atvaizdavimo apvalkalą.

Kaip jau buvo minėta, net 77 proc. visų atvejų „Esminės informacijos žymos“ algoritmas kreipė Jūsų dėmesį į negatyvią informaciją, o būtent į duomenis apie įsiskolinimą „Sodrai“ , taip pat į teismo bylas, kuriose dalyvauja dominanti įmonė. Trečioje vietoje liko verslo subjekto koordinačių pasikeitimai, kuriuos pastaruoju metu cr.lt vartotojai gauna itin operatyviai. Visą „Esminės informacijos žymos“ skalę rasite čia

Atlikę detalią skolų Sodrai analizę, mes taip pat nutarėme patobulinti esminės informacijos išskyrimo algoritmą. Iki šiol „Esminės informacijos žyma“ atkreipdavo Jūsų dėmesį, jei Skolų Sodrai rodiklis viršydavo 4 klasę, tačiau pastebėjome, kad tarp probleminių įmonių pradėjo daugėti tokių, kurių skolos Sodrai jau yra 7-8 klasės (žr. grafiką). Tad indikatorių „Skolų Sodrai rodiklis viršija 4 klasę“ suskaidėme į du naujus: „Skolų Sodrai rodiklis yra 5-6 lygio“ ir „Skolų Sodrai rodiklis viršija 7 lygį“. Manome, kad tikslesnė informacija padės tinkamai reaguoti į kylančias grėsmes.

Lauksime atsiliepimų apie naująją paslaugą. Esame atviri visiems pasiūlymams ir konstruktyviai kritikai. Skambinkite tel. 8(5) 2661383, rašykite el.p. greta.daugirdiene@creditreform.lt UAB Creditreform Lietuva


Rodyti daugiau...

Kurios tarptautinės franšizės Lietuvoje didžiausios?

2018-03-08
Suskleisti...

Ar žinojote, kad APB „Apranga“ valdo daugiau nei penkias užsienio aprangos franšizes? O daugiausiau Lietuvoje veikiančių vakarietiškų franšizių yra iš JAV? O bene garsiausia pasaulyje ir Lietuvoje veikianti tarptautinė franšizė „McDonald‘s“ pagal 2016 m. uždirbtas pajamas tėra tik devintoje vietoje? Ir kad kone ketvirtadalis visų Lietuvoje veikiančių užsieninių franšizių užsiima mažmenine drabužių prekyba?

Visai tai ir dar daugiau pateikiamame infografike, kuriam panaudota UAB Creditreform Lietuva surinkta informacija.


Rodyti daugiau...

Galimybių būti apgautam Rusijoje sumažėjo

2018-02-22
Suskleisti...

Per 2016-2017 m. Rusijoje išnyko per pusantro milijono įmonių ir kitų juridinių subjektų. Iš jų – net 84 proc. – vienadienės, fiktyvios ir „numestos“ įmonės, remdamasi kolegų iš Rusijos duomenimis praneša „Creditreform Lietuva“.

„Verslas rytuose pelningas, bet ir labai rizikingas“ – tikriausiai su šiuo teiginiu sutiks kiekvienas verslininkas, turėjęs verslo reikalų Rusijoje, - teigia įmonių kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - ir ne tik dėl politinių priežasčių ar didelės korupcijos, bet ir didelės tikimybės „užtaikyti“ ant įmonės, kuri buvo sukurta tik apgauti partnerį ir pasislėpti su pinigais ar vykdyti kitokius neteisėtus veiksmus.“

2017-aisiais Rusijos juridinių asmenų registro tvarkytoja – Federalinė mokesčių tarnyba -  įgijo teisę išbraukti įmones, kurių duomenys neteisingi ir kurios per pusmetį jų nepataisys. Tarp jų ir didelė dalis fiktyvių, vienadienių įmonių, kurios kėlė pavojų sąžiningai veikiančiam verslui. Būtent dėl šios priežasties iš juridinių asmenų registro buvo pašalinta net 547 tūkstančiai įmonių. Iš viso 2017 m. iš verslo subjektų sąrašų išbraukta 647 tūkst. juridinių asmenų, o įregistruota tik 454 tūkst. naujų įmonių. Tai jau antrieji metai, kai naujai įregistruotų verslų skaičius nepaveja skaičiaus tų, kieno veikla jau pasibaigė.

Jei užpernai registrų tvarkytojai „šienavo“ vienadienes įmones didmiesčiuose, (štai Maskvoje registruotų verslų skaičius sutirpo 172 tūkstančiais), tai 2017-aisiais valymas pradėtas regionuose.

Vertinant pastangas išvalyti juridinių asmenų registrą nuo vienadienių ir numestų įmonių kiek keistai atrodo šiuo metu aktyviai propaguojama skaitmeninės ekonomikos idėja, pagal kurią Rusijoje turi būti leista steigti verslą be realaus pašto adreso, tiesiog naudojantis pašto dėžute ar net virtualiu adresu. Mat tai, kad įmonė ar jos vadovas nerandami fiziniu įmonės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, Federalinė mokesčių tarnyba laiko vienu iš įrodymų, kad įmonė yra vienadienė.  

Šių metų pradžioje Rusijoje buvo įregistruota 4 731 mln. juridinių asmenų. Iš jų Maskvoje – 938,8 tūkst., Sankt Peterburge – 337,9 tūkst. ir Maskvos srityje – 229,2 tūkst.

Rodyti daugiau...

Lietuvos verslas 2017-aisiais: kam sekėsi, o kam ir ne

2018-01-31
Suskleisti...

Didmiesčiuose įsikūręs verslas pernai metais dažniau nei provincijoje veikiančios įmonės skaičiavo nesėkmes. Daugumoje didmiesčių naujų verslų susikūrė mažiau nei baigė veiklą.

„2017-ieji Lietuvos verslui buvo labai įvairūs. Turėjome ir aktyvų ekonomikos augimą besipučiančių kainų fone, ir vyšninius „Sodros“ vokelius, ir pradėtus viešinti vidutinius atlyginimus, kas, anot ekspertų, galėjo atsiliepti lietuviško verslo, ypač smulkiojo, gyvybingumui. Pernai metų pradžioje bei viduryje taip pat įsigaliojo teisės aktai, dėl kurių prognozavome pagausėsiant bankrotų, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - ir iš tiesų, bankrutuojančiomis paskelbtų įmonių suskaičiavome kone 300 daugiau nei 2016-aisiais, tačiau štai turto areštų buvo įregistruota kiek mažiau nei užpernai, o be personalo likusių įmonių 2017-aisiais buvo kone dviem tūkstančiais mažiau nei užpernai.

 

Kaip ir pernai, taip ir šiemet įvertinome, kiek nesėkmių (bankrotų, areštų bei be personalo likusių įmonių) teko šimtui viename ar kitame Lietuvos rajone 2017-ųjų metų pradžioje veikusių verslų. Veikiančia laikėme įmonę, metų pradžioje turėjusią bent vieną darbuotoją. Didžiausią svorį reitinguodami suteikėme bankrotams, o mažiausią – turto areštams.

 

Didmiesčiuose „sudegusių“ daugiau

 

Paaiškėjo, kad mažiausia verslų, kuriems pernai nesisekė, koncentracija buvo Varėnos (1 vieta) rajone. Į penketuką taip pat pateko Šilalės (2), Skuodo (3), Pasvalio (4) bei Anykščių (5) rajonų savivaldybėse registruoti verslai. Čia šimtui rajone veikusių įmonių teko mažiausiai ūkio subjektų, 2017-aisiais patyrusių bankrotą, likusių be personalo ar užsidirbusių turto areštą. Pažymėtina, kad į verslui sėkmingiausių savivaldybių dešimtuką pateko kurortinės Druskininkų ir Birštono savivaldybės, užėmusios atitinkamai aštuntą ir devintą vietas.

 

Didžiausią įvairių verslo nesėkmių koncentraciją fiksavome Vilniuje (60 vieta). Tik šiek tiek nuo sostinės atsiliko Kaunas (59). Į penketuką taip pat pateko Kazlų Rūdos (58) bei Akmenės (57) rajonų savivaldybės, o taip pat Klaipėdos miestas (56). Atrodo, kad didmiesčių gyventojai daug lengviau puola kurti naujo verslo, o jis neretai ima ir neišdega. Viena iš priežasčių – konkurencija, kuri miestuose daug didesnė nei provincijoje. Iš didžiųjų Lietuvos miestų verslo nesėkmių indekse geriausiai pasirodė Panevėžys, užėmęs 36 vietą, Šiauliai atsidūrė 44 vietoje. Neringa liko keturiasdešimta, aplenkusi kitą pajūrio kurortą Palangą  (46 vieta).

 

Kur įšalo daugiausiai turto

 

Pernai metais nuo turto areštų labiausiai kentėjo Pagėgių savivaldybėje veikiančios įmonės. Čia šimtui ūkio subjektų teko net 23 turto disponavimo apribojimai. Nuo Pagėgių nedaug atsiliko Radviliškio ir Klaipėdos, Neringos bei Kauno savivaldybės. O mažiausia turto areštų koncentracija 2017-aisiais buvo Varėnos, Birštono, Biržų ir Druskininkų savivaldybėse. Štai Varėnoje šimtui vietos verslų teko dešimt kartų mažiau areštų nei Pagėgiuose.

 

Bankrutuojančius augino teisės aktai

 

Pernai metais paskelbtų bankrutuojančiomis įmonių gausiau užderėjo ne tik dėl padarytų valdymo klaidų ar pasikeitusios padėties rinkoje. Ryžtis įmonės uždarymui galėjo pastūmėti ir metų pradžioje pradėję veikti teisės aktų pakeitimai, numatę baudas įmonių steigėjams, kurie neinicijavo bankroto bylos, nors pačiai įmonei buvo atsiradusi prievolė tai padaryti. Bankrotų skaičius neabejotinai padidėjo ir dėl liepos pradžioje pradėjusių galioti gan nemažų kainų už bankroto bylos kėlimą. Juk iki tol bankroto inicijavimas buvo gan veiksminga priemonė išieškant skolas, tad to siekę kreditoriai galėjo suskubti iškelti bankroto bylą dar iki naujų kainų įsigaliojimo.

 

Kaip ten bebūtų, pernai metais bankrutuojančiomis paskelbta apie 300 įmonių daugiau nei 2016-aisiais. Didžiausią bankrotų koncentraciją šimtui veikiančių įmonių registravome Akmenės rajone. Tarp dešimties prasčiausių pagal bankrotus rajonų pateko ir Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno bei Neringos savivaldybės. Mažiausią bankrotų koncentraciją suradome Širvintų savivaldybėje, kur verslo aktyvumas ir taip nedidukas. Čia 100 vietinių verslų teko tik trečdalis bankrutuojančios įmonės, kai Akmenėje – daugiau nei 7.

 

„Našlaičių“ pernai sumažėjo

 

Dėl lietuviškų įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą bei likvidavimą, netobulumo būtina paminėti ir dar vieną verslo nesėkmių tipą, kai įmonė ne uždaroma, ne likviduojama, o tiesiog paliekama kaip yra. Įmonių registre ji -veikianti, o realybėje – palikta darbuotojų ir užmiršta partnerių bei klientų. Tokių „našlaitėmis“ pernai tapusių įmonių daugiausiai buvo Zarasų rajono savivalybėje. Šimtui šiame rajone veikiančių įmonių teko net trylika su puse visą personalą per praėjusius metus išbarsčiusių verslų. Zarasai aplenkė sostinę, kur apleistų verslų koncentracija siekė 10,7 „tuščios įmonės“ šimtui verslų, veikusių 2017 m. pradžioje. Įdomu, kad visi kiti didmiesčiai pagal be darbuotojų likusių įmonių koncentraciją atsidūrė gerokai aukščiau už sostinę, o mažiausia numestų įmonių koncentracija buvo Neringos savivaldybėje (3 ištuštėjusios įmonės šimtui).

 

Nepavykusius keičia nauji

 

„Patyrusias nesėkmę ar rinką palikusias įmones paprastai keičia nauji verslo subjektai. Verslo populiacijos atsikūrimas – ne tik geros ekonomikos būklės, bet ir žmonių verslumo pasekmė, - teigia UAB Creditreform Lietuva verslo analitikė, - jei palyginsime bankrutuojančių bei paliktų kompanijų skaičių su naujai įregistruotų įmonių kiekiu, pamatysime, kad šis santykis pernai buvo teigiamas, o 2016 m. – stipriai neigiamas. Užpernai rinką paliekančių verslų būta kone dviem tūkstančiais daugiau nei 2017 m., o naujų verslų  tada įregistruota 20 proc. mažiau nei priskaičiavome nepasisekusių.“

 

Lietuvoje buvo ir tokių rajonų, kur naujų įmonių 2017-aisiais susikūrė mažiau nei užsidarė. Neigiamu verslo prieaugiu galėjo „pasigirti“ Vilniaus (-0,3 proc.), Šiaulių (-37 proc.), Panevėžio (-37 proc.), Klaipėdos (-23 proc.) ir  Neringos (-43 proc.) savivaldybės. Neringoje ar Vilniuje įtakos tam ko gero turėjo jau ir dabar aukštas verslumo lygis (dauguma verslių žmonių įmones jau turi, ir ne po vieną), kitur, matyt, pasireiškė neigiamos demografinės tendencijos, kai su gyventojų ir tų pačių potencialių klientų išsivaikščiojimu slopsta ir verslumas. Aktyviausią verslo populiacijos augimą demonstravo Kalvarijų (+191 proc.), Birštono (+188 proc.) bei Kelmės (+ 119 proc.) rajonų savivaldybės. 

Rodyti daugiau...

Verslas Lietuvos kurortuose: žiemą pasitinkant

2017-11-23
Suskleisti...