Creditreform Naujienos

Kaune nebeliko „Barborinn gastropub“: netrukus čia atvers duris nauja kavinė

Laikinojoje sostinėje veikusi kavinė „Barborinn gastropub“ praėjusią savaitę pranešė nutraukianti veiklą. Įstaiga paskelbė, kad netrukus čia atsidarys nauja kavinė. Birželio 16 dieną kavinė savo „Facebook“ paskyroje informavo klientus apie uždarymą. „Informuojame, kad nuo šiandien „BarBorInn gastropub“ baigia savo veiklą. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie lankėtės pas mus, mėgavotės mūsų maistu ir dalyvavote mūsų istorijoje“, – pranešė Kaune veikusi įstaiga. Ji pridūrė, kad netrukus šioje vietoje duris atvers nauja kavinė. Į „Delfi“ užklausa įstaiga per savaitę nesureagavo, neatsiliepė ir telefonu.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/kaune-nebeliko-barborinn-gastropub-netrukus-cia-atvers-duris-nauja-kavine-120120503

Milijonines investicijas Klaipėdoje žadėję verslininkai pasitraukė

Bankrotu nutarta užbaigti veiklą veiklą įmonės, kuri Klaipėdoje žadėjo investuoti bent 10 milijonų eurų ir gamyklą laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti maisto ir kosmetikos pramonei skirtus ekstraktus.

Birželio 16 dieną įvykusio bendrovės „Capella Baltica“ kreditorių susirinkime nutarta skelbti bankrotą ne teismo tvarka. „Dėl iškilusių finansinių sunkumų „Capella Baltica“ neturi galimybių grąžinti susikaupusių skolų visiems kreditoriams“, – teigiama susirinkimo protokole. Anot jo, susirinkime dalyvavo tik vienas kreditorius – Klaipėdos finansinių paslaugų ir apskaitos įmonė „Finansinių sprendimų valdymas“, kuriai bankrutuojanti bendrovė skolinga 3,6 tūkst. eurų.

2017-ųjų pabaigoje Klaipėdos LEZ įkurta „Capella Baltica“ netrukus paskelbė, kad uostamiestyje investuos 10 mln. eurų ir statys maisto bei kosmetikos ekstraktų gamyklą, o produkciją eksportuos į Europos Sąjungos šalis, JAV bei Aziją. Po metų patikslinta, jog uostamiestyje iš šaldytos gyvulinės kilmės žaliavos bus išgaunami taukai ir baltymai, iki 13 mln. eurų išaugo planuojamos investicijos. Žadėta, kad Klaipėdoje bus sukurta 40 darbo vietų biochemikams, inžinieriams ir kitiems specialistams. Paskelbus projektinius gamyklos statybų pasiūlymus Klaipėdos Marių bendruomenė kreipėsi į įvairias institucijas ir išreiškė nepritarimą tokiems planams, visgi po tam tikrų korekcijų 2019-ųjų pabaigoje gautas gamyklos statybų leidimas. Tuo metu visos „Capella Baltica“ akcijos priklausė Jevgenijui Strazdingui Zotovui, kuris gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Ispanijoje, vėliau įmonės valdyme pradėjo dalyvauti Ispanijos įmonė „Capella Atlantico“, o po kurio laiko kontrolę perėmė tuo pačiu pavadinimu Kipre registruota įmonė. Finansines ataskaitas bendrovė paskutinį kartą teikė už 2023-iuosius metus. Tąkart ji gavo tik 17,6 tūkst. eurų pajamų bei patyrė 220 tūkst. eurų nuostolį. „Vakarų ekspreso“ žiniomis, „Capella Atlantico“ savo veiklą pastebimai pristabdė po to, kai 2022 metais Rusija pradėjo karą Ukrainoje. 2018 m. naujienų agentūra BNS rašė, kad Klaipėdos LEZ į miltelių ir aliejinių ekstraktų gamyklą bei laboratoriją ketina investuoti neseniai Lietuvoje įsteigta įmonė „Capella Baltica“ – jos akcininkas ir vadovas yra Jevgenijus Strazdingas Zotovas. Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumo surinkti duomenys iš „Panama Papers“ tyrimo rodė, kad J. Strazdingas yra registruotas Maskvoje, jis taip pat yra buvęs Mergelių salose registruotos bendrovės „Capella Star Group“ akcininkas. https://www.delfi.lt/verslas/verslas/milijonines-investicijas-klaipedoje-zadeje-verslininkai-pasitrauke-120120377

Viena „Utenos trikotažo“ įmonių stabdys veiklą: dirbo daugiau nei šimtas darbuotojų

„Utenos trikotažo“ grupės valdoma siuvimo paslaugų įmonė „Šatrija“ nuo liepos 21 d. stabdo veiklą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dėl to birželio 20 d. sprendimą priėmė „Šatrijos“ valdyba. Kaip teigiama, šis procesas įtakos „Utenos trikotažo“ veiklai ir restruktūrizavimo procesui neturės.

„Sprendimas buvo labai sudėtingas, tačiau būtinas atsižvelgiant į rinkos tendencijas. Šiuo metu mums svarbiausia – užtikrinti, kad kiekvienas „Šatrijos“ darbuotojas gautų visas jam priklausančias kompensacijas. „Utenos trikotažo“ veiklai, o taip pat ir restruktūrizavimo planui, šis procesas įtakos neturės.

Įmonių veiklos nėra tarpusavyje susijusios – „Šatrija“ teikia tik siuvimo paslaugą išorės klientams, tuo metu „Utenos trikotažas“ teikia platesnio spektro paslaugas“, – sako „Šatrijos“ valdybos pirmininkas Vytautas Vaškys. „Rekvizitai.lt“ duomenimis, „Šatrijoje“ šiuo metu dirba 120 darbuotojų. Jų vidutinė alga balandį siekė 1426 eurus „ant popieriaus“. „Delfi“ įmonės pasiteiravo, ar visi darbuotojai bus atleidžiami, ar daliai jų bus pasiūlyta kitos darbo vietos. Gavę atsakymą, papildysime.

Stabdyti veiklą nuspręsta atsižvelgiant į pastarųjų dvejų metų finansinius rezultatus. Pastaraisiais metais konkurencija tekstilės pramonėje smarkiai išaugo: „Šatrijos“ klientai siuvimo paslaugas vis dažniau perkelia į pigesnes šalis Azijoje arba Afrikoje. Lietuvoje sparčiai augant darbo užmokesčiui ir kitoms sąnaudoms, bendrovė, net esant pilnai gamybos apkrovai, nuo 2023 m. patyrė nuolatinių finansinių nuostolių ir savo kainomis negali konkuruoti su pigesnėmis trečiosiomis šalimis. Dėl šių priežasčių įmonės valdyba priėmė sprendimą sustabdyti veiklą. „Šatrija“ iki liepos 21 d. užbaigs šiuo metu klientams turimus įsipareigojimus ir naujų užsakymų nebepriims.

Artimiausiu metu įmonė kreipsis į kreditorius dėl pagalbos suteikimo ir nemokumo procedūros inicijavimo, o taip pat informuos akcininkus apie pradedamą procedūrą „Utenos trikotažo“ restruktūrizavimo plane buvo numatyta parduoti AB „Šatrijos“ akcijas, o pradėjus nemokumo procedūrą, bus parduodamas AB „Šatrijos“ turtas, tad iš esmės restruktūrizavimo proceso tai nepaveiks. 2024 m. įmonės pajamos siekė 2,5 mln. eurų, tačiau veikla buvo nuostolingas: patyrė 308 433 eurų nuostolį.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/viena-utenos-trikotazo-imoniu-stabdys-veikla-dirbo-daugiau-nei-simtas-darbuotoju-120119993

26 metus veikusi įmonė atleidžia beveik visus darbuotojus: „Mus tiesiog nukonkuravo“

Vilniuje veikianti įmonė „Leovira“ atleidžia beveik visus savo darbuotojus. Užimtumo tarnybos duomenimis, atleidimo lapeliai išduoti 24 asmenims. Daugiau nuotraukų (2) Internetiniame tinklapyje rekvizitai.lt rašoma, kad įmonė „Leovira“ specializuojasi vėdinimo ir pneumotransporto sistemų elementų gamyboje. Įmonėje dirbo 27 darbuotojai. Praėjusiais metais bendrovė fiksavo 140 989 eurų nuostolį. Naujienų portalo Lrytas kalbintas naujai paskirtas įmonės direktorius Gediminas Zaikauskas sakė, kad įmonė neatlaikė aštrios konkurencijos, todėl su didžiąja dalimi darbuotojų teko atsisveikinti, jiems išmokėtos išeitinės.

Internetiniame tinklapyje rekvizitai.lt rašoma, kad įmonė „Leovira“ specializuojasi vėdinimo ir pneumotransporto sistemų elementų gamyboje. Įmonėje dirbo 27 darbuotojai. Praėjusiais metais bendrovė fiksavo 140 989 eurų nuostolį. Naujienų portalo Lrytas kalbintas naujai paskirtas įmonės direktorius Gediminas Zaikauskas sakė, kad įmonė neatlaikė aštrios konkurencijos, todėl su didžiąja dalimi darbuotojų teko atsisveikinti, jiems išmokėtos išeitinės. „Gamyba stabdoma, esame prie bankroto ribos. Įmonę nupirko kitas savininkas. <...> Gamykla dirbo į minusą. Esu naujai paskirtas vadovas, bet kiek kalbėjau su žmonėmis, nebuvo didelių užsakymų, po COVID-19 pandemijos atsidarė dvi įmonės, kurių apyvartos dešimtis ar šimtais kartų didesnės. Mus tiesiog nukonkuravo: pigiau pagamina, daugiau pasiūlo... Su darbuotojais piktuoju neišsiskyrėme, jiems išmokėtos išeitinės“, – tvirtina G.Zaikauskas. https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2025/06/19/news/26-metus-veikusi-imone-atleidzia-beveik-visus-darbuotojus-mus-tiesiog-nukonkuravo--38346671

Mažųjų ir smulkiųjų vežėjų gretos ir toliau retėja, per metus neliko 152 įmonių

Nepaisant to, kad Lietuvos transporto sektoriuje darbuotojų daugėja, bet augimo tendencijos fiksuojamas tik didžiausiose įmonėse, o mažosios ir smulkiosios patiria vis daugiau ekonominių sunkumų. Per metus, nuo 2021 m., nebeliko 152 įmonių – 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Mažųjų įmonių grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 20, o smulkiųjų – net 753. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės, o veiklą pradėjo 1 stambi ir 31 vidutinė įmonė.

Pilną tekstą skaitykite čia.